Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2016 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje, nagrinėjant G. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. vakare G. N. gėrė su juo kartu (duomenys neskelbtini) namo kieme, kol atvyko policijos pareigūnai.

K. P. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nėra čia jokių melagysčių. S. B. padėjo dirbti, pjovė malkas. Jis jiems nupirko alaus, degtinės, talkos metu išgėrinėjo. Atvyko G. N., prisijungė prie jų, jie išgėrinėjo, po kurio laiko atvyko policija. Parodymai nėra melagingi. Buvo savaitgalis, gal prieš du mėnesius, tiksliai nepamena, galėjo būti 2016 m. rugsėjo 11 d. G. Ž. gatvėje, kur gyvena S. B.. G. N. nėra jo draugas, jie yra kartu dirbę pagal individualią veiklą. S. B. ir G. N. geresni draugai. Nežino, ar G. N. atvyko blaivus, jis pats buvo neblaivus. Šiaip jis nesvirduliavo, jo neuostė. Negali tvirtinti, kad G. N. atvyko blaivus. Jie gėrė alų, degtinę. G. N. iš pradžių gėrė degtinę, po to alų. Nuo G. N. atvykimo iki policijos atvykimo praėjo gal 20 minučių. Nežiūrėjo į laikrodį, nes niekas policijos nelaukė. Jis atėjo normaliai, nesvirduliavo, neatkreipė dėmesio. Jis pats aplinkoje orientavosi. Nepastebėjo, kaip G. N. išlipo iš automobilio. Nežino, kiek laiko G. N. gėrė, bet policija atvyko ne iš karto. Jie sėdėjo ant suoliuko, apie 20 metrų atstumu nuo automobilio. Nežino, kodėl pareigūnai nurodo, kad kitų asmenų nematė. Turėjo matyti, nes jie buvo kieme už namo. Jis pareigūnus matė, jie gal buvo dviese. Kieme buvo trise, visi buvo kartu, atvykus pareigūnams, nepasislėpė. Nežino, kodėl pareigūnai jų nematė. Nežino, ar pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi, kokie konfliktai tarp G. N. ir pareigūnų. Alkoholis buvo padėtas ant žemės. Kai atvyko pareigūnai, galbūt S. B. buvo išėjęs į parduotuvę. Buvo pasilikę jis ir A. L.. Kiemas nemažas, iš jo automobilio nesimatė. Pareigūnai pasikvietė G. N.. Genadijus vairuoja automobilį „Opel“, nematė, kaip jis atvyko. Nekvietė jo, jis su S. B. yra geri draugai, ten dažnai palieka automobilį, nes šalia gyvena. Policijos automobilio nematė. Neskaičiavo, kiek G. N. išgėrė, bet daug. Gal ir buvo jis nuėjęs pas R. B.. R. B. buvo kieme, bet po to nuėjo į parduotuvę. Namas priklauso R. B. ir dar kelioms šeimoms. Vėliau sužinojo, kad atvyko policija, reikėjo G. pūsti į alkotesterį, kažkiek pripūtė, jam grėsė teisių atėmimas. Nežino, ar atėmė teises. Nežino, ar jis važiavo neblaivus. Neskaičiavo, kiek galėjo išgerti. R. B. negėrė, jis daugiau nei metus negeria. Iš kiemo R. B. durų nesimato, nežino, ar G. buvo pas jį nuėjęs, bet į kiemą atėjo. Savo veiksmų nevertina niekaip, padėjo kapoti malkas, gėrė. Buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, bet melagingų parodymų čia nemato.

Motyvuojamoji dalis

K. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-29 nutartimi, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-3511-409/2016 teismo posėdžio protokolais, Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Teisminio nagrinėjimo metu K. P. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teismui aiškino, kad G. N., atvykęs pas R. B., vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų, o policija į kiemą atvyko tik praėjus maždaug dvidešimčiai minučių po G. N. atvykimo. Tačiau teismas tokią versiją atmeta ir vertina ją kaip gynybinę, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės, be to, ją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3511-409/2016, liudytoju apklaustas E. S. buvo nuoseklus, analogiškai aiškino įvykio aplinkybes ir teigė, kad jis visą laiką sekė G. N. vairuojamą automobilį, kol pastarasis sustojo, iš automobilio išlipus vairuotojui ir tik jam nuėjus į kiemą, labai greitai, po maždaug vienos minutės, atvyko policijos pareigūnai, kurie tą asmenį išsivedė iš kiemo. Pažymėtina ir tai, kad šis liudytojas nurodė, kad kieme jokių girtaujančių asmenų nebuvo. Liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai R. P. ir R. D. taip pat patvirtino, jog jokių girtaujančių asmenų kieme nebuvo, pats G. N. jiems nesakė, kad ką tik gėrė alkoholinius gėrimus, pripažino vairavęs neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad nors K. P. teigė, kad policija į kiemą atvyko tik praėjus maždaug dvidešimčiai minučių po G. N. atvykimo, tačiau liudytojas E. S. nurodė, kad policija atvyko maždaug po minutės. Teismas pažymi, kad tokius šio liudytojo parodymus patvirtina ir duomenys, gauti iš bendrojo pagalbos centro, kad pranešimas centre gautas 2016 m. rugsėjo 11 d. 20.21.50 val., policijos komisariate pranešimas gautas 20.22.32 val., taip pat alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad G. N. neblaivumas patikrintas 20.32 val., tai yra, praėjus tik 10 minučių nuo pranešimo apie važiuojantį Tilžės gatve galimai girtą asmenį gavimo. Tokios aplinkybės rodo, kad tuo metu, kai buvo gautas pranešimas BPC, G. N. dar vairavo automobilį, vėliau sustojo, išlipo iš automobilio, ėjo link sustojusio E. S. automobilio, atvykę policijos pareigūnai bendravo su G. N. ir tik po to tikrino jo girtumą. Visa tai rodo, jog per tą laiką G. N. neturėjo jokių galimybių nueiti pas kitus asmenis ir su jais vartoti alkoholį – degtinę bei alų.

Bylos duomenys liudija ir tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3511-409/2016, K. P. buvo apklaustas kaip liudytojas, prieš duodant parodymus, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., paimtas jo rašytinis pasižadėjimas. Tokios aplinkybės parodo, kad K. P. suvokė savo procesinę padėtį minėtoje byloje. Nagrinėtinu atveju matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas, 2016 m. lapkričio 29 d. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3511-409/2016, nustatė, jog G. N. vairavo būdamas neblaivus, o iki policijos pareigūnams patikrinant jo girtumą, kartu su K. P. jis alkoholio nevartojo, todėl G. N. nubaudė. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, t. y. turi res judicata galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, matyti, jog G. N. 2016 m. rugsėjo 11 d. vakare su K. P. Šiauliuose, Žemoji g. 2B namo kieme, kol atvyko policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo, todėl K. P. teismui duoti parodymai vertintini kaip melagingi ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187² str.

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 31 str., 32 str.), į pažeidėjo asmenybę. Teismo nuomone, K. P. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

K. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, padarymą skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.