Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-01 · Civilinė byla Nr. 2-1846/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-01
Bylos Nr.
2-1846/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1846/2013Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00339-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 106.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui, civilinėje byloje Nr. 2-1256-253/2013 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos advokatui A. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui advokatui A. K., kuriuo prašo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais bei priteisti iš atsakovo 1 466 940 Lt turtinės žalos ir 3 533 060 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistų sumų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 2-7).

Ieškovė taip pat prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties, neteisėto įkalinimo, pajamų neturėjimo bei dėl to, kad kitoje byloje jau yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi) nustatė ieškovei 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 9-10). Teismas nustatė, kad paduodant ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 43 170 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 p.). Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad vien aplinkybė, jog ieškovei kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-28-777/2013) yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, lemia, jog asmuo yra visiškai atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitose bylose. Be to, per laikotarpį nuo Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo priėmimo kitoje civilinėje byloje iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje byloje ieškovės turtinė padėtis galėjo pasikeisti. Ieškovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje byloje, taip pat nepateikė sunkią jos materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 43 170 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 115 str. 2 d., 135 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė T. Ž. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, t.y. priimti ieškinį nagrinėti teisme (b.l. 14-15). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisėtai užkirto apeliantei galimybę siekti teisingumo ir patraukti advokatą A. K. civilinėn atsakomybėn, t.y. reikalauja sumokėti žyminį mokestį, nors teismui yra nurodyta, jog nuo 2013 m. sausio 23 d. apeliantė suimta ir dėl atsakovo veiksmų neteisėtai 5 mėnesius laikoma įkalinimo vietose. Būnant penkis mėnesius įkalinimo vietose, apeliantės materialinė padėtis negalėjo pasikeisti, ji tik pablogėjo. Apeliantė neturi jokių pajamų, prarado pragyvenimo šaltinį, buvo atleista iš darbo. Be to, neturi iš ko išlaikyti paliktą be priežiūros nepilnametį vaiką.Civilinėje byloje Nr. 2-2712-730/2013 ji atleista 100 proc. visų bylinėjimosi išlaidų ir nuo žyminio mokesčio. Taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitose civilinėse byloje, t.y. Klaipėdos miesto apdylinės teismo civilinė byla Nr. 2-28-777/2013 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje. Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo yra atleistas 100 proc. nuo visų bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio, t.y. pripažinta, kad jis naudojasi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, tai, apeliantės nuomone, jis turi teisę gauti atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitose bylose. Apeliantė pažymi, kad taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t.y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 43 170 Lt žyminį mokestį. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad ji nuo 2013 m. sausio 23 d. suimta, neturi pajamų, be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-28-777/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose. Apeliantės teigimu, tai reiškia, jog ji turi teisę nemokėti žyminio mokesčio ir kitose bylose. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Byloje dalyvaujantis asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, privalo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, t.y. įrodinėjimo pareiga tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str.), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 str., 84 str.), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad įpareigojimas sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

Taigi, asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą (CPK 84 str. 3 d., 84 str.). Tam tikrais atvejais pats įstatymas visiškai atleidžia asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d.). Šiuo atveju iš apeliantės pateiktų procesinių dokumentų inter alia atskirojo skundo turinio matyti, kad ji prašo visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties ir dėl to, kad jai kitose bylose yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nustato, ar egzistuoja bent vienas iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriam esant asmuo turi būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas (kitų šiame straipsnyje numatytų pagrindų nagrinėjamu atveju konstatuoti negalima, jų nenurodo ir apeliantė) numato, jog asmenys gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymuose nustatytais atvejais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 str. 2 d.). Toks asmuo turi pateikti teismui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 20 str. 3 d.). Jame, be kita ko, turi atsispindėti konkrečios teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma (VGTPĮ 18 str. 4 d. 5 p.). Taigi, tik šios tarnybos sprendimas konkrečiai teisinei pagalbai yra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Apeliantė nepateikė įrodymų, jog ji nagrinėjamoje byloje turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, taigi, ir naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio teise. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė visiškai atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Apeliantės argumentas, kad ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jai kitose bylose suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, laikytinas nepagrįstu. Valstybės garantuojama teisinė pagalba, minėta, teikiama konkrečiam ginčui spręsti, todėl jeigu apeliantei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tai ji buvo suteikta ne šiam, bet kitam konkrečiam ginčui spręsti (VGTPĮ 18 str. 4 d. 5 p.). Aplinkybė, jog asmeniui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, rodo, kad galimai asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, bet jokiu būdu ši aplinkybė negali būti laikoma atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindu, nes teisinė pagalba gali būti neteikiama ir atsižvelgiant į konkretaus reikalavimo pobūdį, bylų, kuriose tokia pagalba jau teikiama, skaičių ir pan. (VGTPĮ 11 str. 6 d., 7 d.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog apeliantei buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje byloje nagrinėtinam ginčui spręsti, apeliantės teiginiai, jog ji atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, yra nepagrįsti.

Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taigi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių įrodymų apie jos sunkią materialinę padėtį visiškai neteikė. Teikta kitose bylose antrinė teisinė pagalba leistų daryti tam tikras prielaidas apie jos finansines problemas. Tačiau, kaip minėta, iš jos visų teiktų procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad apeliantė nekelia klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio iš dalies, todėl apeliacinės instancijos šio klausimo nesprendžia.

Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, tai neužkerta kelio apeliantei pateikti teismui arba valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje suteikimo, arba įstatymo nustatyta tvarka prašyti spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jo/jo dalies atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti T. Ž. terminą iki 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas Alvydas Poškus