- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-110-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. R.
- Atsakovas
- S. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-110-544/2022
teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00500-2021-3
2022 m. vasario 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir D. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-188-649/2022 pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. R. ieškinį atsakovui S. L. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovo S. L. 648,53 Eur nuostoliams atlyginti, o ieškovė D. R. prašė priteisti iš atsakovo S. L. 290 Eur nuostoliams atlyginti.
2. Nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įvyko incidentas, kurio metu atsakovas sukonfliktavo su bendrovės direktoriumi A. R., atsisakė vykdyti pastarojo nurodymus vykti į reisą ir pats inicijavo darbo santykių nutraukimą. Be to, įžūliais, neatsakingais ir sąmoningais veiksmais padarė bendrovei ir jos direktoriaus A. R. sutuoktinei ieškovei D. R. 938,53 Eur žalą. Atsakovas pasisavino jam, kaip ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui – ekspeditoriui, patikėtą ir krovininiame automobilyje buvusį bendrovės turtą – automobilio užvedimo raktelius (užvedimo paslaugų komplektą), automobilio kilimėlius, darbinius batus ir apsauginį šalmą, taip pat pasisavino ieškovei D. R. priklausantį turtą – 290 Eur vertės bendrovės teritorijoje stovėjusio neužrakinto lengvojo automobilio degimo spynelėje paliktus užvedimo raktelius (užvedimo paslaugų komplektą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi dalį ieškinio reikalavimo – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą atsakovui S. L. dėl 648,53 Eur nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtą, nes nesilaikyta tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dalį ieškinio reikalavimo – ieškovės D. R. reikalavimą atsakovui S. L. dėl 290 Eur nuostolių priteisimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.
4. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. L. kilęs iš darbo santykių. S. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip nurodyta ieškinyje, 2020 m. kovo 23 d. galėjo padaryti įmonei 648,53 Eur žalą. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas S. L. buvo atleistas iš darbo 2020 m. kovo 31 d., tačiau jo atleidimas iš darbo 2021 m. balandžio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. spalio 5 d., pripažintas neteisėtu ir darbo sutartis nutraukta nuo paminėto sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje nurodo, kad atsakovas S. L. jai 648,53 Eur žalą padarė negrąžindamas patikėto turto, kuris buvo naudojamas atsakovui dirbant vairuotojo – ekspeditoriaus darbą.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo dalis tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir S. L. kilusi iš darbo santykių, tačiau ginčas nenagrinėtas darbo ginčų komisijoje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali ir privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (DK 220 straipsnio 1 ir 2 dalys bei kitos DK teisės normos).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimas atsakovui S. L. dėl 648,53 Eur nuostolių priteisimo paliktas nenagrinėtas, ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą atsakovui S. L. dėl 648,53 Eur nuostolių priteisimo perduoti nagrinėti į civilinę bylą.
7. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme pilna apimtimi, jį išnagrinėjo formaliai, neišsamiai ir paviršutiniškai bei netinkamai pritaikė procesines teisės normas, t. y. nutartį priėmė remdamasis DK 220 straipsnio ir 231 straipsnio nuostatomis, kai privalėjo vadovautis CPK 24 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis (jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme; jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme). Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavimus atsakovui pareiškė vienoje byloje, nes jie tarpusavyje susiję faktinių aplinkybių visuma ir negali būti nagrinėjami skyriumi. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos bendrai patyrė 2020 m. kovo 23 d. vieno epizodo metu, kai atsakovas sąmoningais ir neteisėtais veiksmais pažeidė jų turtinius interesus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovas S. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, nes jis nepagrįstas.
9. Nurodo, kad ieškovų atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytiems faktams bei DK nuostatoms. Kadangi ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santykius reglamentuoja DK, todėl visus darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisijos ir teismai, yra pagrįsta ir teisėta (DK 216 straipsni). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo dalis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. L. kilusi iš darbo teisinių santykių, visų pirma, privalo būti nagrinėjama darbo ginčų komisijoje, tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, ginčas tarp šalių joje nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ginčo dalis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. L. palikta nenagrinėta, konstatavus, jog teisme priimtas ieškinys pareikštas nesilaikant tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, be pagrindo nesivadovavo CPK 24 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis teisminio priskyrimo prioritetą.
13. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017). Aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
14. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. L. dirbo ieškovės įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį nuo 2015 m. liepos 16 d. vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2020 m. kovo 31 d. priėmė įsakymą „Dėl S. L. atleidimo iš darbo“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi S. L. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 31 d., tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę. Kaip nurodo ieškovė, šis atsakovo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas susijęs su kita atsakovo neteisėta veikla, kadangi atsakovas keliais epizodais ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė materialinę žalą ir, siekdamas išvengti atsakomybės, darbovietėje daugiau nebesirodė. Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus nuostolius užfiksavo materialinės žalos (nuostolių) nustatymo komisija. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2020 m. kovo 23 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atsakovas konfliktavo su ieškovės direktoriumi, atsisakė vykdyti pastarojo nurodymus vykti į reisą ir pats inicijavo darbo santykių nutraukimą, be to, įžūliais, neatsakingais ir sąmoningais veiksmais padarė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriaus sutuoktinei ieškovei D. R. žalą už 938,53 Eur. O būtent: atsakovas pasisavino jam, kaip ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui – ekspeditoriui patikėtą ir krovininiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ buvusį bendrovės turtą: automobilio užvedimo raktelius (užvedimo paslaugų komplektą), automobilio kilimėlius, darbinius batus ir apsauginį šalmą; taip pat pasisavino ieškovei D. R. priklausantį turtą: bendrovės teritorijoje stovėjusio neužrakinto lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ degimo spynelėje paliktus užvedimo raktelius (užvedimo paslaugų komplektą).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 14 nutarties punkte nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčas tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. L. yra kilęs iš darbo teisinių santykių. DK 220 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tiesiogiai teisme turi būti nagrinėjamas darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu.
16. Darbo ginčo šalis teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, turi tuomet, kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusį ginčą ir reiškiamus reikalavimus, sprendžia, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio dalį tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. L. paliko nenagrinėtą.
17. Pagal CPK 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu byloje sujungiami keli reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Ši nuostata nepaneigia įstatymo nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos privalomumo.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
19. Apeliantų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014 nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir apeliantų minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apeliantų minimoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo priskirtinumo teismo arba arbitražo kompetencijai, o nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai. Nagrinėjamoje byloje du ieškovai pareiškė ieškinį vienam atsakovui dėl nuostolių atlyginimo skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais, nes ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių su atsakovu, o ieškovės D. R. reikalavimai atsakovui grindžiami CK numatytomis deliktinės atsakomybės nuostatomis. Abu šie ieškovų savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui priskirti nagrinėti teismui, tačiau vienas iš jų nagrinėtinas teisme tik po tinkamo pasinaudojimo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
20. Esant virš nutartyje nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju CPK 24 straipsnio nuostatos netaikytinos.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas dalį ieškinio nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.