Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-09-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį - galutinė bausmė laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2015-04-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę,

2) 2021-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2021-03-18 apie 12.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajai J. A. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas nosies nugarėlės dešinėje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus nosies srityje ir kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje.

Liudytoja B. J. teismo posėdyje parodė, jog yra teisme dėl šito, kad A. atseit pavogė jo (V. G.) dokumentus, jo net vardo nežino. Ji išėjo lauk, išsinešė šiukšles ir užėjo pas A., datos neatsimena. Jos (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini) aukšte, o A. (duomenys neskelbtini) aukšte. Išėjo, išsinešė šiukšles, užėjo pas ją (J. A.), pas ją jau buvo triukšmas. (duomenys neskelbtini) bute ji gyvena. Buvo diena. Užejusi rado kaimyną jos, jis šalia jos sėdėjo ant lovos, kaimyno vardas R. gal, nežino, katram jis bute gyvena, neseniai nusipirkęs jis. O gal ir A. vardu, nežinau ji. A. sėdėjo prie lango ant kėdės, o tas vyriškis (V. G.) stovėjo prie jos. Kai užėjo, jis šaukė „atiduok, prašau, dokumentus“, Keiksmažodžių nebuvo. O ji šaukė „kodėl tu mane muši?“, jis jai sudavė, bet tikrai nesmarkiai. Ji sėdėjo ant kėdės ir viskas, nenugriuvo nuo to sudavimo tikrai. Tik šaukė ji „už ką muši pastoviai“, o už ką tas pastoviai, nežino. Pasakoja teisybę, ji tik užėjo ir viskas. Jis iš rankos tik kepštelėjo ir viskas, koks čia mušimas. Nemeluoja, viską pasako, ką matė. Policijoje buvau apklausta, taip ir sakė.

Teismui pagarsinus liudytojos B. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodė, jog gal ir neatkreipė dėmesio, bet ne iš kumščio sudavė. Su G. prieš posėdį nebuvo susitikusi, jis jai neliepė keisti parodymų. Jis su kumščiu trinktelėjo A., bet tai toks ten ir sudavimas buvo. Buvo neblaivi, bet iš vakaro su jais tikrai negėrė, ji atskirai gėrė. Ji labai blogai mato, labai prastas jos regėjimas. Parodymai teisingi, viskas teisingai susakyta, teismas gali jais remtis. Nieko papildyti neturiu, ką matė, viską policijoje ir surašė. Kai atėjo, triukšmas tikrai jau buvo. Atėjo ir pakliuvo, kaip sakant. Jis (V. G.) tikrai balsingai šaukė, kaimynės gal dėl to ir iškvietė policiją. Kokių dokumentų jis ieškojo, ji nežino tikrai. Su A. susieina, apsivogusi ji tikrai nebuvo, nėra girdėjusi tokių dalykų. Nelabai tikėjo, kad ji būtų galėjusi pavogti tuos dokumentus. Gal žmogus pats išgėręs kur nors pasidėjęs buvo, kam jai jo dokumentai? Jie visi buvo stipriai neblaivūs, tas kaimynas išvis čiut ne miegojo ten. Prieš įvykį senokai buvo ją (J. A.) mačiusi, nes šiaip ji nebūna namuose, ji kaime dirba pas vieną moteriškę. Kokias dvi-tris savaites nebuvo jos namuose. Nukentėjusioji nelinkusi apkalbinėti ar meluoti. Anksčiau G. nepažinojo, tada matė pirmą kartą jį. Girtumą nustatinėjo visiems policija. Kokį jam nustatė, nežino, o jai iš vakaro nemažai. Nukentėjusioji sakytų stiprokai buvo išgėrusi.

Teismas pagarsino tarnybinį pranešimą dėl neblaivumo patikrinimo (1 t,, b. l. 21), kuriame nurodyta, jog B. J. nustatytas 2,25 promilių girtumas, A. V. nustatytas 3,85 promilių girtumas, V. G. nustatytas 2,54 promilių girtumas, J. A. nustatytas 2,24 promilių girtumas.

V. G. apklaustas įtariamuoju 2021-04-22 parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Paaiškina, kad 2021 metais, kovo mėnesį, kurią dieną jis neprisimena, jis per pietus buvo atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), pas savo draugą R., jo pavardės nežino, turi jo telefono numerį (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Pas R. bute, atsigėrė porą bambalių alaus, buvo tik dviese. Išgėrus alaus, jis jau išsiruošė eiti namo, lipdamas laiptais, (duomenys neskelbtini) aukšte išgirdo triukšmą, barėsi dvi moterys J. A. ir dar kažkokia moteris. Jis moterims pasakė nesibarti ir taip susipažino su J. A.. J. jį pakvietė į savo butą, į svečius, jis bute pas J. pasidėjo savo maišiuką su maistu, ir „papkę“ su dokumentais: invalidumo pažymėjimas, nuolaidų kortelės, (duomenys neskelbtini), autobuso elektroninė kortelė, jo J. paprašė, kad nupirktų jai cigarečių, jis išeidamas į parduotuvę maximos „maišiuką“ su maistu, cigaretės, žiebtuvėlis ir „papkę“ su dokumentais, kurie buvo maximos „maišiuke“ paliko pas J. bute, kambaryje, kurioje vietoje paliko jis nežino, prie lovos kažkur. Grįžęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, parsinešė pas J. į butą cigarečių ir alkoholio vieną butelį degtinės, už cigaretes ir degtinę mokėjo grynais pinigais. Pas J. bute dviese gėrė degtinę, buvo atėjęs ir vyriškis A., jis jo nepažįsta, pavardės nežino, jis atėjo išgėrė porą „čierkų“ degtinės ir greitai išėjo lauk. Nebaigus išgerti visos degtinės jis pasiėmė maximos „maišiuką“ ir išėjo pas save į namus (duomenys neskelbtini). Kitą dieną ryte jis pastebėjo, kad maximos „maišiuke“ maistas yra, o „papkės“ su dokumentais nebebuvo. Jis maistą kaip priklauso susidėjo į šaldytuvą, o dokumentų išvažiavo ieškoti atgal į (duomenys neskelbtini) pas J. į butą. Jis dar prieš eidamas pas J. į butą nusipirko degtinės butelį ir atėjęs pas ją sako „atiduok dokumentus, tau už tai degtinės butelį nupirkau“. J.sakė, kad nieko neėmė. Gali pasakyti, kad kai jis atėjo J. veidas jau buvo kruvinas, ji sakė, kad visą naktį gėrė, „vartaliojosi“, „čiut“ ant kojų pastovėjo, buvo gatava kaip „šikna“. Jis su J. gėrė degtinę toliau ir po kiek laiko atėjo A., prie jų prisijungė kartu gerti degtinę. Tada prie A. irgi sakė, kad atiduotų dokumentus, J. pati visas spintas vartė, ieškojo jo dokumentų, bet ji „durnike“ apsimetė, jo dokumentus tikrai buvo paėmusi. A. pas J. lovoje, po pagalve rado jo du cigarečių pakelius ir žiebtuvėlį. Su A. kartu ėjo į parduotuvę jis pirko dar degtinės, iš savo grynų pinigų. Su A. grįžo atgal pas J. į butą ir toliau gėrė degtinę. Po kiek laiko atėjo B., pavardės nežino, jis ją tik žino iš matymo kartu su jais taip pat gėrė degtinę. Visi gėrė keturiese, bet dokumentų bute vis tiek nerado. J. ir prie jų jau „vartoliojosi“, griuvinėjo. Jiems visiems geriant atėjo kaimynė kažkokia, sakė, kad kviečia policiją, dėl ko ji kvietė policiją jis nežino, jis sakė gerai kviesk, laukė policijos. Atvykus pareigūnams, jį išsivežė i komisariatą, jis pareigūnams, sakė, kad ieškojo savo dokumentų. Jis tikrai J. nesudavė nei karto, kas ją sužalojo jis nežino, pati visą naktį gėrė (1 t., b. l. 160-163,168-170).

2021-03-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. A. pareiškė, kad 2021-03-18 apie 12:.4 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, jai nežinomas asmuo, be jokios priežasties ją sumušė. Po įvykio dėl sukelto fizinio skausmo kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kurioje jai buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks kuomet tiksliai žinos kokia jai padaryta fizinė žala. Jos sveikata nedrausta. Prašo policijos nubausti asmenį, kuris ją be jokios priežasties sumušė (1 t., b. l. 7-9).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 22-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. A. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės dešinėje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai nosies srityje ir kairėje plaštakoje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje. J. A. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021-03-18, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. J. A. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 62-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildoma specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir klausime nurodytomis aplinkybėmis. Klausime nurodyti sužalojimai (poodinė kraujosruva nosies nugarėlės dešinėje, odos nubrozdinimai nosies srityje ir muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje) padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 68-69)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja B. J. atpažino V. G., kuris 2021-03-18 buvo pas J. A. bute ir kuris jai vieną kartą iš dešinės rankos kumščio sudavė į nosies sritį. Vyriškį ji atpažįsta iš bendrų veido bruožų, įsidėmėjo jo dideles akis, vyriškis realybėje atrodo lygiai taip pat kaip ir pateiktoje nuotraukoje (1 t., b. l. 76-83)

Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame aprašyta filmuota medžiaga iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų (1 t., b. l. 115-118).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme savo kaltės nepripažino ir tvirtino, jog nepadarė nukentėjusiajai jokių sužalojimų, o ji susižalojo pati krisdama, nes, pasak jo, būdama neblaivi „vartaliojosi kaip šikna“, tačiau teismo posėdyje taip pat sau prieštaraudamas pripažino, jog „kepštelėjo“ nukentėjusiajai, sudavė iš rankos į kairę veido pusę, o kraujas, pasak jo, iš nosies jai šiek tiek bėgo nuo spaudimo, dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Be to, teisme parodė, jog kraujas nukentėjusiajai bėgo jau iš vakaro, ji, pasak jo, buvo kruvina, nesipraususi. Tokią jo pasirinktą gynybinę poziciją paneigia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma. Nukentėjusiosios J. A. net keletą kartų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, kad jai V. G. sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį, o po antrojo smūgio ji atsisėdo kambaryje ant grindų prie šaldytuvo, nekito ir buvo nuoseklūs. Tokius jos parodymus patvirtina ir papildo liudytojos B. J. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos E. Š. parodymai, kuri išgirdusi kaimynės J. A. pagalbos šauksmą, triukšmą ir iškvietė policijos pareigūnus, o įėjusi į nukentėjusiosios kambarį pamatė sėdinčią ją ant grindų, ji buvo sumušta, matėsi ant veido kraujas, kraujas bėgo iš nosies. Liudytojos E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisme, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio normų. Nukentėjusiosios J. A. ir liudytojų parodymus papildo ir byloje esantis tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 21), kuriame yra užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurias įvykio dalyviai pasakė atvykusiems policijos pareigūnams, ir pareigūnų „Body“ kamerų apžiūros protokolas (1 t., 115-119). Nukentėjusiajai J. A. padaryto kūno sužalojimo pobūdį atskleidžia 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiose išvadose nurodyta, kad J. A. nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės dešinėje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai nosies srityje ir kairėje plaštakoje, muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje; poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius; nurodyti sužalojimai (poodinė kraujosruva nosies nugarėlės dešinėje, odos nubrozdinimai nosies srityje ir muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje) padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Taigi, darytina išvada, jog V. G. inkriminuotų smurtinių veiksmų pobūdis koreliuoja su specialisto išvadomis J. A. nustatytu kūno sužalojimo padarymo mechanizmu. Kartu pažymėtina, kad nė vienas byloje esantis įrodymas neleidžia įžvelgti, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti veidą pati, pavyzdžiui, nugriūdama, ar kad susižalojo anksčiau nei įvykis, kadangi aptariamame įvykyje dalyvavę liudytojai tvirtina, jog iki įvykio jokių sužalojimų ant J. A. veido ar kūno nebuvo pastebėję. Taip pat atmestina ir V. G. nurodyta padidėjusio spaudimo ir dėl to iš nosies bėgančio kraujo versija, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiajai pasireikštų tokios sveikatos problemos, be to, tokio pobūdžio sveikatos problemų teigia niekada neturėjusi ir pati nukentėjusioji. Taip pat teismui nėra jokios priežasties abejoti nuosekliais ir sutampančiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kadangi tikslo visiems kartu apkalbėti V. G. nėra nustatyta. Visetas šių aplinkybių sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstą V. G. teiginį, kad jis jokių sužalojimų J. A. nepadarė, tik „vos kartą kepštelėjo“ ir vertinti jį kaip išgalvotą, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymu visuma: kaltinamojo V. G. parodymai, kuriose jis kaltu neprisipažino, tačiau teisme nurodė „kepštelėjęs“ nukentėjusiajai, nukentėjusiosios J. A. parodymai, liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotos aplinkybės po įvykio, specialisto išvados, kuriose nustatytas J. A. padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdis, atitinka vieni kitus, juos pagrindžia ir papildo rašytiniai bylos įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. G. konflikto metu, tyčia du kartus sudavė nukentėjusiajai J. A. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas nosies nugarėlės dešinėje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus nosies srityje ir kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota teisingai. Tikslintinas kaltinimas nurodant, kad kaltinamojo V. G. smūgiai nukentėjusiajai J. A. buvo suduoti kumščiu, kas yra įrodyta teismo ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis yra teistas, paskutinį kartą taip pat dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos 2021-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnį 1 dalį arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. Administracine tvarka baustas (b.l.139-141), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį artimą bausmės vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje. Paskirta bausmė nebendrinama su 2021-12-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtas nuosprendis yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis sutiko atlyginti (duomenys neskelbtini) ieškinį, mano, kad yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas įstatymo numatyto termino ribose.

Nukentėjusioji J. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji nurodė, jog po patirto nusikaltimo ir sužalojimų ji jautė skausmą, nerimą bei baimę. Pasak nukentėjusiosios, patys smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu buvo padaryti be jokios priežasties, jos bute, kur turėtų jaustis saugiai ir ramiai. Ji iki šiol jaučia nerimą būti užpulta ir sužalota. Nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė ne tik fizinį, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus, baimę ir pažeminimą. Visi šie neigiami padariniai ir sveiktos būklė yra tiesiogiai susijusi su V. G. neteisėtais smurtiniais veiksmais jos atžvilgiu, padaryta neturtinė žala, todėl už patirtą baimę, nerimą ir skausmą turi būti atlyginta. Nukentėjusioji nurodė, jog V. G. neteisėtais veiksmais buvo sužalota savo nuosavame būste, labai išgąsdinta, todėl tokiais veiksmais itin sunkiai pažeista jos psichologinė būsena, kurios neįmanoma įvertinti tikslia ir konkrečia pinigų suma. Patirtą žalą vertina 800 Eur (2 t., b. l. 71-72).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Specialisto išvados duomenys ir nukentėjusiosios parodymai bei civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog dėl nusikalstamų V. G. veiksmų nukentėjusioji patyrė nepatogumus, laikiną diskomfortą, išgąstį ir baimę, o tai akivaizdžiai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. Teismas pažymi, jog negalima paneigti, kad V. G. tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas ir išgyvenimus, ir, nors ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl to jai neatsirado, tačiau vis tik nukentėjusioji turėjo kreiptis į medikus. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį: jis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė teismo posėdyje, savanoriškai užsidirba kartais rinkdamas uogas, ar grybus, turi neįgalumą, gauna socialinę pašalpą, kuri nėra didelė. Svarbu paminėti ir tai, jog sprendžiant iš liudytojų ir jos pačios parodymų, nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus aptariamo įvykio išvakarėse. Nukentėjusioji J. A. civiliniame ieškinyje nurodo, jog buvo sužalota savo nuosavame būste, buvo išgąsdinta, pažeista jos psichologinė būsena, dėl kurios ji pradėjo vartoti vaistus, nes negalėjo miegoti, jautė stresą. Tačiau teismas pažymi, jog jokių įrodymų, medicininių išrašų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtent dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų ir išgyvenimų buvo būtini vaistai, padaryta ilgalaikė žala psichinei sveikatai, byloje nėra pateikta.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, įvykio aplinkybes, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, į kaltinamojo finansinę padėtį, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 300 Eur. Šiuo atveju priteistina suma nelaikytina aiškiai per maža ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 300 eurų.

Byloje yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 109,59 Eur dėl nukentėjusiosios J. A. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 103-104). Ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl jis tenkintinas ir priteistinas Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. G..

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. G. turimam turtui – piniginėms lėšoms – 109,59 Eur, esantiems AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 174-175). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartimi nuspręsta minėtu nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. G. turtą, nuo 2021-05-25 iki 2021-11-25, palikti galioti. Nuosprendžio paskelbimo metu laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas jau yra pasibaigęs, todėl negali būti pratęstas. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, siekiant užtikrinti byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 109,59 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V. G. turtui – piniginėms lėšoms – 409,59 Eur (keturių šimtų devynių eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų) sumai, esantiems AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atlyginus civilinius ieškinius – laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. A. sudaro 225,00 Eur. Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusiosios teises buvo būtina (atstovauti) ginti teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo turtinę, finansinę padėtį, į civilinių ieškinių dydį, patirtos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

J. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. G. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo J. A. naudai.

Tenkinti (duomenys neskelbtini) 109,59 Eur (vieno šimto devynių eurų penkiasdešimt devynių centų) civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. A. gydymo išlaidų atlyginimo ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. G..

V. G. turtui – 409,95 Eur (keturių šimtų devynių eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų) sumai, esantiems AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, o atlyginus civilinius ieškinius – laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. G. nepriteisti.

V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD su vaizdo ir garso įrašais iš „Body“ kamerų, esantį pakete Nr. 2, kuris prisegtas prie galinio bylos I tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.