Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. G. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo J. A. naudai.

Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios J. A. gydymo išlaidų atlyginimo ir priteista 109,59 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. G. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. G. skyrimo klausimas.

Dėl paskirtos bausmės

5. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas vieną kartą už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą. Nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. G. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog smurtinis V. G. elgesys nėra atsitiktinis. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. jau būdamas teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, atlikęs gana griežtą laisvės atėmimo bausmę, teistumui neišnykus, vėl padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistąjį V. G. bei parodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 16 d. V. G. atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis taip pat nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, nors minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau tai vis tik neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Vertindama aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. G. už nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik V. G. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas smurtines nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam V. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą arba areštą – nėra pagrindo.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pagrįstai nuteistajam V. G. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta.

10. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis sutiko atlyginti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį, kitą bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nuteistajam V. G. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatant dvejų metų terminą. Nors pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, iš esmės nemotyvavo, kodėl atideda V. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejų metų terminui, tačiau to tiesiogiai daryti neįpareigoja ir įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį bei jam skirtus įpareigojimus, dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas teisės taikymo aspektu parinktas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.???

11. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje ieškotųsi socialinės pagalbos ir stengtųsi keisti savo gyvenimą, padarė išvadas iš savo netinkamo elgesio, pažada gyventi dorai ir sąžiningai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Dėl teistumo

12. Apeliantas skunde teigia, kad teismas be jokių argumentų nurodė, kad jo teistumas pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį nėra išnykęs. Šiuo aspektu pažymima, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Taigi teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas. Tačiau iš to paties straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo trukmė reglamentuota BK 97 straipsnio 3 dalyje. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai nuo paskirtos bausmės atlikimo, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 5, 6 dalis). ???

13. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. G. buvo teistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi V. G. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 145–146). Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gautos pažymos matyti, kad pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį nuteistasis V. G. bausmę atliko 2018 m. gegužės 18 d. (2 t., b. l. 157).

14. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kaip jau buvo minėta, V. G. 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą ir 2018 m. gegužės 18 d. paleistas iš pataisos namų kaip atlikęs bausmę. Vadinasi teistumas V. G. būtų išnykęs 2021 m. gegužės 18 d. Šioje nagrinėjamoje byloje V. G. naują nusikalstamą veiką padarė 2021 m. kovo 18 d. Taigi šios naujos nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. teistumas pagal ankstesnį nuosprendį nebuvo išnykęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad naują nusikalstamą veiką V. G. padarė teistumui neišnykus.

15. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo V. G. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, ar trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą.