Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-290-630/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2-290-630/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2-290-630/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00137-2012-5Procesinio sprendimo kategorija :78.2.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovui K. S., atsakovei A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, byloje dalyvauja Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas palaikė ieškinį ir prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2002-12-19 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko J. S. išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą 300 Lt dydžio. Ieškovas ieškinį motyvavo tuo, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė jo turtinė padėtis, tai yra šiuo metu jis turi tris išlaikytinus asmenis, nors ir įgijo nekilnojamojo turto, tačiau moka bankui paskolą, neišsigali ieškovei mokėti po 600 Lt išlaikymo, dar papildomai moka 180 Lt už dukros studijų draudimą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, jog jos pajamos per mėnesį yra 176,24 Lt. Jai nepavyksta susirasti geriau apmokamo darbo, abi su dukra gyvena jos tėvams priklausančiame bute, pragyvena iš ieškovo teikiamo išlaikymo, taip pat padeda jos tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, jog ieškovas K. S. ir atsakovė A. S. turi nepilnametę dukrą J. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovas prašo teismo sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymą ir priteisti iš jo 300 Lt dydžio išlaikymą. Šakių rajono apylinkės teismo 2002-12-19 sprendimu nutraukiant šalių santuoką buvo patvirtintas susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai J. ¼ savo pajamų (uždarbio ) dydžio, bet ne mažiau kaip 1 MGL (b.l. 4-5). Iš pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, jog ieškovas paskutiniu metu teikdavo 610,15 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai J. (b.l. 11-12). Ieškovas teikė įrodymus, jog pasikeitė jo turtinė padėtis po 2002-12-19 santuokos nutraukimo, nes jis turi dar du vaikus – 2010-02-10 teismo sprendimu buvo pripažintas S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu (b.l. 10) ir antroje santuokoje susilaukė S. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Ieškovas pateikė įrodymus, jog S. jis teikia 200 Lt dydžio išlaikymą (b.l. 98), ir paaiškino, jog kitą dukrą S. išlaiko kartu su sutuoktine G. B. – S., kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Teismo ir šalių iniciatyva surinkus duomenis apie šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, nustatyta, jog abi šalys po santuokos nutraukimo įsigijo po vieną automobilį (ieškovas K. S. Mercedes Benz Vito 114, 1999 m. gamybos, atsakovė A. S. – Audi 80, 1992 m. gamybos, b.l. 34-35). Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, remiantis jos paaiškinimais, su dukra gyvena jos tėvams priklausančiame bute (b.l. 36). Ieškovas pagal metinę 2011 m. gyventojo (šeimos) turto deklaraciją turi nekilnojamojo turto už 178040 Lt, 18000 Lt vertės automobilį, piniginių lėšų 150490 Lt ir negrąžintų paskolų 369497 Lt, todėl bendras turto balansas yra - 22967 Lt (b.l. 61-63). Iš ieškovo metinės 2011 m. pajamų deklaracijos nustatyta, jog ieškovas per metus gavo 42544,39 Lt su darbo santykiai susijusių pajamų ir 1560,71 Lt individualios veiklos pajamų, sumokėjo 6334 Lt mokesčių, todėl bendras pajamų balansas 37771,1 Lt, tai yra per mėnesį 3148 Lt (b.l. 64-67). Iš šių pajamų ieškovas kas mėnesį grąžina 1949,88 Lt dydžio kreditą (b.l. 76), moka 180 Lt dydžio draudimo įmoką už šalių dukters J. studijų draudimą (b.l. 14-16), todėl trims išlaikytiniams (dukroms J., S., S.) ir pačiam ieškovui skirta išlaikymo suma lieka 1018 Lt. Remiantis šalių paaiškinimais, atsakovė pagal profesiją yra muzikos ir tikybos mokytoja, jos gaunamos pajamos yra 176,24 Lt per mėnesį, atsakovė turi vieną išlaikytinę – dukrą J., todėl darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Nepilnametei J. S. yra 12 metų, ji mokosi vidurinėje mokykloje, specialių poreikių neturi. Atsižvelgiant į vaiko bendruosius poreikius maistui, rūbams, būstui, į vaiko amžių – 12 m., į tai, kad abu vaiko tėvai yra darbingi ir sveiki, turi įgiję profesijas ir išsilavinimą, į tai, kad ieškovo turto balansas yra neigiamas, pajamos, skirtos pragyvenimui yra apie 1000 Lt, į tai, kad ieškovas moka 180 Lt dydžio sumą vaiko studijų draudimui, į tai, kad ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus, į tai, kad atsakovės pajamos yra labai mažos 176,24 Lt per mėnesį, į tai, kad ji turi vieną nepilnametį vaiką, sumažintinas priteisto išlaikymo dydis ir iš ieškovo priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį nepilnametei dukrai J.. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė, būdama darbingo amžiaus ir sveikatos, gauna tokias mažas pajamas, pati savaime nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Nors atsakovė pateikė darbdavių neigiamus atsakymus dėl darbo vietos suteikimo, bet vien tai, jog atsakovė įsiregistravo darbo biržoje tik 2012-01-19, nepateikė jokių duomenų, jog bandė keisti ar gauti papildomą kvalifikaciją, negali būti pagrindu visą nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą perkelti ieškovui. Taigi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovui teikiant 400 Lt dydžio išlaikymą, atsakovei teikiant per pus mažesnį išlaikymą, bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, buitines sąlygas, jo vystymąsi ir mokymąsi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys atsakovė A. S., kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus dalinai (apie 80 proc.), iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis nuo sumažinto išlaikymo sumos (nuo 200 Lt) į valstybės pajamas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.201 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po keturis šimtus litų (400 Lt).

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės A. S. 72,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Antanaitienė