- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- II-30-890/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04774-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, R. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. K., jos atstovui advokato padėjėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, aukštojo išsilavinimo, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante, nebaustos administracine tvarka, skundą dėl 2016-11-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30N-77620251-16 panaikinimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-11-05 G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 124² str. 1 d., dėl to, kad ji 2016-11-05, apie 19 val., ties Šilutės pl.-Smiltelės g. sankryža, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), keisdama vairavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio automobilio, dėl ko pastarasis buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį, dėl ko susidūrė su kitu greta važiavusiu automobiliu. Minėtais veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, bei 104 punktų reikalavimus (b.l. 8-9).
2016-11-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 30N-77620251-16 (toliau - 2016-11-15 nutarimas) G. K. pagal ATPK 124² str. 1 d. buvo paskirta nuobauda — 115 EUR bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams (b.l. 10).
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos G. K. skundas dėl 2016-11-15 nutarimo. Skundu asmuo padarytą administracinį teisės pažeidimą ginčija, nurodo, jog 2016-11-15 nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant įstatyme numatytų reikalavimų, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodytas pažeidimo padarymo laikas, be to, policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėdamas galimybę nustatyti duomenis apie pažeidimą mačiusius liudytojus, jų nenustatinėjo ir duomenų apie juos į administracinio teisės pažeidimo protokolą neįtraukė, nors tie asmenys galėjo suteikti 2016-11-15 nutarimo priėmimui reikšminus duomenis. Be to, įvykį tyrę pareigūnai neišreikalavo visos bylai reikšmingos medžiagos, t.y. Šilutės pl.-Smiltelės g. sankryžoje įvykusio autoįvykio vaizdo įrašo, sunkiasvorės transporto priemonės, dalyvavusios autoįvykyje tachografo parodymų, vaizdo ar garso įrašo iš policijos automobilio. Be to, pareiškėja teigia, kad ji vairavo ir manevrus sankryžoje darė įsitikinusi, kad tai daryti saugu, artėjančių transporto priemonių jai darant manevrą nebuvo, o persirikiuodama jokių kliūčių kitai transporto priemonei nesudarė. Remiantis aukščiau išdėstyta informacija, pareiškėja G. K. teismo prašo panaikinti 2016-11-15 nutarimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
G. K. teisme savo skundą palaikė bei parodė, jog jos vairavimo stažas yra beveik penkeri metai, administracinių nuobaudų nėra turėjusi, automobilį vairuoja kiekvieną dieną. 2016-11-15, apie 19.00 val., vairavo močiutei priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, Klaipėdoje, užpilti kuro. Iš Smiltelės g., Klaipėdoje, degant raudonam šviesoforo signalui suko į Šilutės plentą. Prieš darydama šį manevrą, sustojo priešais šviesoforą ir įsitikino, kad tai daryti saugu, artėjančių prie sankryžos transporto priemonių nebuvo, tuomet pavažiavusi dar kartą sustojo prieš pat pasisukimą persirikiavo, kad pasuktų į Šilutės plentą, link „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Kadangi 1-oje juostoje už stotelės yra statomi automobiliai (šalia gyvenamųjų namų kvartalo), iškart įjungė signalą tam, kad persirikiuotų į 2-ą juostą, apsidairė, automobilių nebuvo, jų nematė, apsidairė ne tik per veidrodėlį, bet ir per langą, negirdėjo jokių garso signalų, nei kitų automobilių stabdymo garso. Kadangi vis pasižiūri per veidrodėlį, tiesiog pamatė sunkiasvorio automobilio šviesas, kurios buvo labai arti. Yra linkusi nuo tokio tipo automobilio pasitraukti, todėl nusprendė persirikiuoti į 1-ą juostą. 1-oje juostoje jau stovėjo automobiliai, todėl jai teko sustoti autobusų stovėjimo aikštelėje. Manė, jog sunkiasvoris automobilis pravažiuos ir ji važiuos toliau. Visas jos posūkio-persirikiavimo manevras vyko lėtai, truko apie 2-4 minutes, manevro atstumas - apie 25 metrai. Kai sustojo, pamatė, jog automobilis „HONDA“ jau buvo apgadintas. Išlipo iš savo automobilio ir paklausė, kas čia nutiko. Tuomet sunkiasvorio automobilio vairuotojas pasakė, jog reikia forminti įvykį. Kilo konfliktas - sunkiasvorio automobilio vairuotojas pradėjo ant jos šaukti, sakė, jog ji „užkišo“ savo automobilį, kaltino ją, jog ji kalba telefonu, garsiai klausėsi muzikos. Atvyko pareigūnai. Ji nurodė, jog viskas įvyko apie 19.00 val., dar patikslino kad 18.50 val., nes tik po įvykio skambino tėčiui (laikas fiksuotas mobiliojo ryšio telefone). Policijos pareigūnai atvyko po 19.00 val., po pusvalandžio.
Šalies argumentai
G. K. 2016-11-05 paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-05 18.50 val. iš Smiltelės g. automobiliu „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), degant raudonam šviesoforo signalui sustojo, apsidairė (automobilių sankryžoje nebuvo), naudodamasi papildomu šviesoforo ženklu leidžiančiu sukti, pasuko į dešinę į Šilutės plentą, 1-ą juostą. Dėl 1-oje juostoje pristatytų automobilių ir pasižiūrėjusi per vairuojamo automobilio veidrodėlius pamatė, jog 2-ojoje juostoje nėra automobilių, parodė posūkį į kairę, dar kartą pažiūrėjo per veidrodėlius ir persirikiavo. Tik persirikiavusi dar kartą pažiūrėjo per veidrodėlius ir pamatė „vinguriuojantį“ sunkiasvorį automobilį, važiuojantį labai arti jos vairuojamo automobilio kairės pusės, „išsirikiavo“ į 1-ą juostą ir sustojo autobusų stotelėje, išlipo iš automobilio ir paklausė, kas įvyko. Įvykio metu jos vairuojamas automobilis nenukentėjo (b.l. 15-16).
Žemesnės instancijos teismas
G. K. 2016-11-15 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2016-11-05 apie 19 val. važiuodama automobiliu, Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasukusi į Šilutės pl., persirikiavo į 2-ą juostą, persirikiuodama žiūrėjo per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, artėjančios transporto priemonės nebuvo, įsitikino, kad važiuoti saugu nedideliu greičiu važiavo tiesiai, užpakalyje išgirdo smūgio garsą, todėl sustojo pažiūrėti kas atsitiko. Sustojusi pastebėjo gretimoje eismo juostoje sunkiasvorį automobilį, be priekabos, atsitrenkusį į lengvąjį automobilį „Honda“. Suprato, jog sunkiasvoris automobilis bandė lenkti jos automobilį ir atsitrenkė į kita juosta važiuojantį automobilį. Tuo metu, kai išgirdo smūgio garsą, ji jokių persirikiavimų kelyje neatliko. Jai sustojus autoįvykio vietoje, sunkiasvorio automobilio vairuotojas kaltino ją, kad persirikiuodama nepraleido tiesiai važiuojančios transporto priemonės, todėl jis sukėlė autoįvykį. Dėl šių kaltinimų ji liko laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai nesiaiškino kokiu greičiu, nei kokiu atstumu važiavo sunkiasvoris automobilis. Pareigūnai reikalavo pripažinti ją esant įvykio kaltininke, liepė pasirašyti, kad persirikiuodama nežiūrėjo į veidrodėlį ir nematė ar artėja sunkiasvoris automobilis. Į jos pareiškimą, kad persirikiuojant į dešinę artėjančio sunkiasvorio automobilio nebuvo, nereagavo. Paprašius peržiūrėti šios sankryžos filmavimo įrašus, kur įvyko autoįvykis, jai buvo atsakyta, kad sankryža nefilmuojama, nors aiškiai matėsi, kad joje įrengtos keturios filmavimo kameros. Prašant patikrinti sunkiasvorio automobilio tachografo parodymus, kokiu greičiu prieš įvykį važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, sakė, kad niekas tachografo parodymų netikrins. Kadangi protokolą surašę pareigūnai tokių įrodymų, kaip vaizdo įrašai, pagal kuriuos objektyviai galima nustatyti ar ji kalta dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, nerinko ir nešališkai nevertino visų su šiuo įvykiu susijusių asmenų veiksmų bei tuo pažeidė LR ATPK 256 str., LR Policijos įstatymo 4 str. reikalavimus, o autoįvykis buvo prie pat gatvių sankryžos, ji prašė: išreikalauti ir prie administracinės bylos pridėti 2016-11-05 d. Smiltelės g. ir Šilutės pl. Gatvių sankryžoje įvykusio autoįvykio vaizdo įrašą, patikrinti sunkiasvorės transporto priemonės, dalyvavusios autoįvykyje tachografo parodymus ir objektyviai vertinti ar ji nepraleido tiesiai važiuojančios transporto priemonės, ar autoįvykis įvyko dėl sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo kaltės (b.l. 21).
L. M. P. teisme parodė, kad 2016-11-05, apie 19.00 val. automobiliu „Honda Accord“ važiavo Šilutės plentu 3-ąja eismo juosta, „kirto“ Smiltelės sankryžą, sankryžoje truputį pristabdė, 10-15 m už sankryžos sunkiasvoris automobilis staigiai „metėsi“ į 3-ią juostą ir priekiniu sunkiasvorio automobilio ratu trenkėsi į jo automobilio priekinį sparną. Po „kontakto“ jo automobilis „Honda Accord“ sugadintas nepataisomai, jis įvykio metu nenukentėjo. Jis matė sunkiasvorį automobilį ir su juo važiavo lygiagrečiai, greitis galėjo būti apie 70 km/h. Automobilio „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris sukosi iš Smiltelės g. į Šilutės plentą, jis nematė, nes automobilį „Volvo V70“ jam užstojo sunkiasvoris automobilis, kuris buvo išlindęs truputį į priekį. Pamena, jog tuoj po įvykio sunkiasvorio automobilio vairuotojas aiškino, jog „Volvo V70“ išvažiavo iš šalutinio kelio tiesiai į 2-ą juostą. Jis buvo „aklojoje“ zonoje“, sunkiasvorio automobilio vairuotojas jo taip pat nematė. Dėl smūgio jo automobilis „prašoko“ į priekį.
Šalies argumentai
M. P. 2016-11-05 paaiškinime nurodyta, kad jis 2016-11-05 apie 19.00 val. automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šilutės plentu, Klaipėdoje 2-ąja eismo juosta, staiga ties Šilutės pl.-Smiltelės g. sankryža sunkiasvoris automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „metėsi“ į jį eismo juosta iš 1-osios, o jis, dešinėje, trenkėsi į kelio „bortelį“. Išlipęs vairuotojas paaiškino, kad šis bandė išvengti susidūrimo su „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris staiga išsuko iš šalutinio kelio Smiltelės g. Įvykio metu žmonės nenukentėjo (b.l. 17-18).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad 2016-11-05 važiavo sunkiasvoriu automobiliu be vilkiko Šilutės plentu, 2-ąja eismo juosta į garažą pasiimti priekabos, tuo keliu dažnai važinėja, buvo „numetęs“ greitį, kad prie šviesoforo nereikėtų sustoti ir laukti, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jam iki sankryžos buvo likę apie 100 m. Iki šviesoforo likus apie 50 m, iš dešinės pastebėjo automobilį, kuriam degė raudonas šviesoforo signalas su papildoma (žalia) sekcija. Jis nesuprato, ar tas automobilis ketina važiuoti tiesiai, ar suks į dešinę. Važiuodamas akimirkai buvo nusukęs žvilgsnį į degalinę, kai pakėlė akis, jau buvo pravažiavęs sankryžą, pamatė, jog automobilis „Volvo V70“ (išsukęs iš Smiltelės g.) „išdygo“ prieš akis. Jis nematė 3-iąja juosta važiavusio automobilio „Honda Accord“, jį pamatė, tik kai savo ratu atsitrenkė į automobilio „Honda Accord“ ratą. Jo važiavimo greitis galėjo būti apie 60 km/h. Nurodė, jog jo automobilyje nėra vaizdo registratoriaus, tachografo duomenis pateikė (b.l. 43).
Šalies argumentai
A. V. 2016-11-05 paaiškinime nurodyta, kad 2016-11-05 jis automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šilutės plentu. Prieš Šilutės pl.-Smiltelės g. sankryžą užsidegė žalias šviesoforo signalas. Iš dešinės pusės nesustojus prie šviesoforo, automobilis „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu iškart „šoko“ į 2-ą eismo važiuojamą juostos dalį. Tam, kad išvengtų susidūrimo su „Volvo V70“, pasuko vairą į kairę ir kliudė „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusią 3-iąja eismo juosta. Įvykio metu žmonės nenukentėjo (b.l. 13-14).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio M. R. 2016-11-05 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-11-05 18.09 val. gavo pranešimą, jog Šilutės pl.-Smiltelės g. sankryžoje įvyko eismo įvykis ir eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės. Eismo įvykio vietoje A. V. paaiškino, jog vairuodamas sunkvežimį Šilutės pl. 2-ąja eismo juosta staiga pastebėjo, kad automobilis „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš Smiltelės g. į Šilutės plentą, pasuko į dešinę, staigiai keitė važiavimo kryptį ir persirikiavo į 2-ą eismo juostą, dėl to A. V., bandydamas išvengti susidūrimo, keitė važiavimo kryptį ir staigiai persirikiavo į 3-ą eismo juostą, taip kliudydamas 3-ia eismo juosta važiavusį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. P.. „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. K. paaiškino, kad įvažiuodama į Šilutės pl. iš Smiltelės g. įsitikino, kad Šilutės plentu nevažiuoja automobiliai ir tik tada keitė važiavimo kryptį – iš 1-os eismo juostos persirikiavo į 2-ą eismo juostą. Įvertinus tai, jog „Honda“ automobilio atsitrenkimo žymė į kelio bortą yra 10 m atstumu už sankirtos, galima daryti išvadą, jog G. K., išvažiuodama iš Smiltelės g., iškart įvažiavo į Šilutės plento 2-ą eismo juostą, sukeldama pavojingą situaciją ir privertė keisti važiavimo kryptį eismo dalyvius, dėl to įvyko eismo įvykis (b.l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad leistinas važiavimo greitis ruože, kuriame įvyko eismo įvykis yra 70 km/h, automobilio „Honda“ atsitrenkimo į kelio bortelį žymė, schemoje pažymėta numeriu „4“ yra 10,3 m nuo sankryžos (b.l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016-12-22 atsiliepimu į G. K. skundą nurodo, jog su G. K. skundu nesutinka, prašo skundo reikalavimų netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti, nurodo, jog G. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį, sukeldama pavojų eismo saugumui (b.l. 26).
Pareiškėjos G. K. atstovas advokatas padėjėjas M. K. pateikė dvi kompaktines plokšteles, vienoje iš jų pateiktas iš policijos įstaigos gautas vaizdo įrašas iš vaizdo įrašo registratoriaus, kuriame užfiksuotas 2016-11-05 eismo įvykio ir jo įforminimo-tyrimo laikas: nuo 2016-11-05 19.35 val. iki 2016-11-05 20.36 val., vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnų tarnybinis automobilis apie 19.36 val. priartėja prie eismo įvykio vietos, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta, apsisuka sankryžoje ir priartėja prie sunkvežimio, stovinčio tarp antros ir trečios eismo juostos, šiek tiek pavažiavęs į priekį pirmojoje eismo juostoje, autobusų stotelėje stovi pareiškėjos G. K. automobilis, 19.47 val. 30 sek. matyti, kaip sunkvežimis pajuda iš vietos ir priekyje jo matosi tarp pirmos ir antros eismo juostos kampu stovintis baltos spalvos Honda Accord automobilis, kuriam įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, minėtas automobilis vėliau nuvežamas iš įvykio vietos; kitoje pateiktoje kompaktinėje plokštelėje yra įrašytas posėdžio, kuriame priimtas 2016-11-15 nutarimas, garso įrašas (b.l. 36).
Byloje pateikti A. V. vairuojamo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys, iš kurių matyti, kad 2016-11-05 nuo 18 val. iki 19 val. vairuotos transporto priemonės greitis neviršijo 80 km/h, svyravo ribose tarp 20 km/h iki 80 km/h (b.l. 43).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, jog darbuotoja G. K. charakterizuojama teigiamai (b.l. 35).
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
ATPK 124² str. 1 d. nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Už tokį pažeidimą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo 115 iki 231 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui [...].
KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Iš pareiškėjos G. K. skundo turinio ir jos paaiškinimų teisme matyti, kad ji nepripažįsta pažeidimo, be to, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas, o bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nors G. K. nei teisme, nei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose savo kaltės nepripažino, aiškino, kad laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje darydama posūkio manevrą ir persirikiuodama į antrąją eismo juostą, tačiau tokius pareiškėjos teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Teisme liudytojas A. V. nuosekliai parodė, kad važiuodamas sunkiasvoriu automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės plentu, 2-ąja eismo juosta buvo sumažinęs greitį, kad prie šviesoforo nereikėtų sustoti ir laukti, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jam iki sankryžos buvo likę apie 100 m. Iki šviesoforo likus apie 50 m, iš dešinės pastebėjo automobilį, kuriam degė raudonas šviesoforo signalas su papildoma (žalia) sekcija. Jis nesuprato, ar tas automobilis ketina važiuoti tiesiai, ar suks į dešinę. Važiuodamas akimirkai buvo nusukęs žvilgsnį į degalinę, kai pakėlė akis, jau buvo pravažiavęs sankryžą, pamatė, jog automobilis „Volvo V70“ (išsukęs iš Smiltelės g.) išdygo prieš akis. Trečiąja eismo juosta važiavusį automobilį „Honda Accord“ pamatė tik kai savo ratu atsitrenkė į šio automobilio ratą , jo automobilio greitis galėjo būti apie 60 km/h. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus A. V. teikė ir policijos pareigūnams (b.l. 13). L. M. P. teisme patvirtino, jog su A. V. vairuojamu automobiliu jo automobilis važiavo bemaž lygiagrečiai, tik jis važiavo trečia eismo juosta, o A. V. vairuojamas sunkvežimis antra eismo juosta, greitis buvo apie 70 km/h. Automobilio „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris sukosi iš Smiltelės g. į Šilutės plentą, jis nematė, nes jam vaizdą užstojo sunkiasvoris automobilis. Apie 10-15 m už sankryžos sunkiasvoris automobilis staigiai metėsi į jo juostą ir priekiniu ratu trenkėsi į jo automobilio priekinį sparną. Dėl smūgio jo automobilis „prašoko“ į priekį. Po įvykio sunkiasvorio automobilio vairuotojas aiškino, jog „Volvo V70“ išvažiavo iš šalutinio kelio tiesiai į 2-ą juostą. Paaiškinime policijos pareigūnams M. P. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų objektyvių duomenų, suklydo nurodydamas eismo juostą, kuria prieš eismo įvykį važiavo jis ir A. V. (b.l. 17).
Nors pareiškėja G. K. teigia, jog Kelių eismo taisyklių atlikdama posūkio ir persirikiavimo manevrus ji nepažeidė, tačiau tiek liudytojų A. V. bei M. P. tarpusavyje sutampantys ir vieni kitiems neprieštaraujantys parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys – eismo įvykio vietos schema, vaizdo registratoriaus įrašas, policijos pareigūno M. R. tarnybinis pranešimas tokius pareiškėjos teiginius paneigia. M. P. vairuoto automobilio atsitrenkimo į bortelį, esantį šalia trečiosios eismo juostos, žymė yra tik 10,3 m atstumu nuo sankryžos pabaigos, todėl G. K. paaiškinimas, kad ji sankryžoje įsuko į pirmą eismo juostą, tada apsidairiusi rikiavosi į antrą eismo juostą, o šie manevrai vyko lėtai, truko apie 2-4 minutes, manevro atstumas apie 25 metrai, yra nelogiški ir prieštarauja objektyviems byloje surinktiems duomenims. Akivaizdu, kad nuo posūkio vietos įvažiuoti į pirmąją eismo juostą ir persirikiuoti į antrąją eismo juostą nuvažiuojant 10,3 metrų atstumą ir nepamatant antrąja eismo juosta važiuojančio A. V. vairuojamo sunkiasvorio automobilio pareiškėjos G. K. nurodytomis aplinkybėmis neįmanoma. Nors pareiškėja teigė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji persirikiavo netinkamai, tačiau tiek liudytojų A. V., M. P. parodymai, tiek eismo įvykio vietos schema, pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo registratoriaus duomenys patvirtina, jog G. K. išvažiuodama iš Smiltelės gatvės į Šilutės plentą sukėlė pavojingą situaciją, nes keisdama vairavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio A. V. vairuojamo sunkiasvorio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį ir susidūrė su M. P. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. pateikti tachografo duomenys patvirtina, kad leistino greičio šis neviršijo arba viršijo nežymiai, šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas M. P., kurio parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti.
Pareiškėja nurodo, kad protokole nurodytas netikslus pažeidimo laikas pažeidė jos teises, nes kaltinimas tapo nekonkretus. Teismas su pareiškėjos pastebėjimais sutinka iš dalies. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 20.04 val., tačiau tiek peržiūrėjus prie bylos pateiktą policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi darytą vaizdo įrašą, tiek išklausius liudytojų M. P. ir A. V. parodymų, pačios pareiškėjos paaiškinimų, peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog nurodant pažeidimo padarymo laiką minėtuose dokumentuose įsivėlė spausdinimo klaida, pažeidimas padarytas ne 20.04 val., o apie 19 val. Nors pareiškėja teigia, kad dėl minėto apsirikimo buvo suvaržyta jos teisė į gynybą, tačiau tokie pareiškėjos teiginiai deklaratyvūs. Tiek pareiškėjos, tiek liudytojų M. P. ir A. V. paaiškinimuose pareigūnams nurodytas beveik tas pats eismo įvykio laikas – apie 19 val., kitų duomenų byloje objektyviai tiesai nustatyti ir priimti 2016-11-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30N-77620251-16 2016-11-15 pakako. Pažymėtina, jog vaizdo įrašas iš policijos tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo įrašo registratoriaus taip pat patvirtino jog asmenų nurodytas eismo įvykio laikas yra teisingas – apie 19 val. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime įsivėlęs spausdinimo netikslumas niekaip nesuvaržė G. K. teisės į gynybą, G. K. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturėjo, todėl spausdinimo apsirikimas ištaisytinas – nurodant jog pažeidimo padarymo laikas yra ne apie 20.04 val., o apie 19 val.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, jos veiksmai 2016-11-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarime Nr. 30N-77620251-16 buvo kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. (duomenys neskelbtini), keisdama vairavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio sunkiasvorio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį, dėl ko susidūrė su kitu greta važiavusiu automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti tokio elgesio pasekmes. Taigi, laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus asmens padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Vertindamas skundžiamo nutarimo turinį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad institucija, skirdama pažeidėjai nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš bylos duomenų matyti, jog G. K. administracine tvarka nebausta (b.l. 24), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b.l. 35), todėl darytina išvada, kad institucija G. K. pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus sankcijos minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Administracinis teisės pažeidimas, už kurį pareiškėjai G. K. paskirta administracinė nuobauda, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d., sudėtį, nors abu kodeksai už tokius veiksmus numato tokį patį specialios teisės atėmimo termino minimalų bei maksimalų dydžius, tačiau ANK 420 str. 1 d. numatyta didesnis administracinės nuobaudos – minimalios ir maksimalios baudos vidurkis, todėl G. K. veiksmai pagal naujojo ANK nuostatas neperkvalifikuojami.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, tad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
G. K. skundo netenkinti ir 2016-11-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30N-77620251-16 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.