Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., 86, 89 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., 9 b. l.).

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas A. N. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018-11-28 iki 2020-03-09 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerų sienos murzinos, krito tinkas, ant sienų ir lubų pelėsis, šalta, kameros neventiliuojamos, drėgna.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 83-110 b. l.), iš kurių matosi, kad nagrinėjamu laikotarpiu buvo patikrintos tik pareiškėjo laikymo kameros Nr. 16, 26, 19, 23 ir 61. 2018 m. vasario 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 16 pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (1 t., 93 b. l.). 2019 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 26 nustatyti techniškai netvarkingi įrenginiai (lempos be gaubtų), nuo lubų ir sienų išbyrėjęs tinkas (1 t., 95-96 b. l.). 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 19 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, užfiksuotas suskilęs veidrodis, nurodyta, kad kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (1 t., 99-101 b. l.). Operatyviosios kontrolė metu 2019 m. rugsėjo 5 d. įvertinus gyvenamąsias kameras Nr. 19, 23 ir 61 ant patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta (1 t. 160-107 b. l.).

Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2018-2019 metais atliktus remonto darbus (1 t., 50-60, 61-69 b. l.) matosi, kad 2018 metų vasario – kovo mėn. buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 19, 12 ir 105. Kameroje Nr. 19 nuo pelėsių nuvalytos lubos ir sienos, užtaisyti įtrūkimai, lubos ir sienos perdažytos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, kameroje Nr. 12 perklijuotos sienų ir lubų plytelės, perdažytos lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, įrengtos naujo tipo lovos. Kameroje Nr. 105 perklijuotos grindų ir sienų plytelės, sutvarkyta pakyla, pakabintos pakabos, įrengtas naujas apšvietimas, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, pakabintos naujos užuolaidos, įrengtos naujo tipo lovos.

Higienos normos pažeidimai (nuo lubų ir sienų išbyrėjęs tinkas, lempos be gaubtų) kameroje Nr. 26 nustatyti 2019 m. birželio 11 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki vasario 15 d., atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad šių pažeidimų nebuvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje laikotarpiu. Kamerų Nr. 19, 12 ir 105 remontas atliktas 2018 m. vasario – kovo mėn., t. y. iki pareiškėjo patalpinimo į Šiaulių TI, todėl laikytina, kad šios kameros pareiškėjo laikymo jose metu atitiko higienos normos reikalavimus. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kameroje Nr. 26 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nustatė, kad galimybė išvėdinti patalpas Šiaulių TI sudaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas.

Nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams buvo patikrintos ne visos pareiškėjo laikymo kameros, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018-11-28 iki 2020-03-09 A. N. į Šiaulių TI direktorių su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (1 t., 117 b. l.), tačiau pats pareiškėjas į bylą pateikė du Šiaulių TI 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. birželio 11 d. jam adresuotus atsakymus „Dėl prašymo nagrinėjimo“, iš kurių matosi, kad pareiškėjas prašė sudaryti jam galimybę naudotis dušu dažniau nei kartą per savaitę ir skirti jam maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams (1 t., 11-12 b. l.). Taigi pareiškėjas tų laikymo sąlygų, dėl kurių jis kreipėsi su skundu į teismą, nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms neskundė.

Pareiškėjas nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje ir kokiu laikotarpiu kamerų sienos buvo murzinos, krito tinkas, ant sienų ir lubų matėsi pelėsis, buvo šalta, kameros nebuvo ventiliuojamos, buvo drėgna, skundžiasi abstrakčiai, neginčija atsakovės atsiliepime nurodytų teiginių dėl gyvenamųjų kamerų vėdinimo per langus, dėl skunde nurodomų laikymo sąlygų nesiskundė nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kitose Šiaulių TI kamerose buvo laikomas, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerų sanitariniame mazge nebuvo sėdimo klozeto, tualetai neatskirti nuo likusios kameros dalies, tvyrojo nemalonus kvapas.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 44-45 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,84 iki 2,32 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (1 t., 70-79 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atitverti durimis arba užuolaidomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p.). Pabrėžtina, kad pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais Šiaulių TI kamerose buvo pažeistas. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė ir to, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.). Tupimo klozeto įrengimas taip pat reglamentuotas teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir dėl to, kad dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nuo kamerų bendros erdvės iš jų sklido blogas kvapas bei dėl klozetų kamerose įrengimo.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengtas pagalbos mygtukas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. (galiojo iki 2020-12-22) numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad buvo susidariusi konkreti situacija, kada reikėjo nedelsiant išsikviesti pareigūną, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad dušo patalpose nebuvo kilimėlių ant grindų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kilimėliai dušuose tiesiami nuo 2015 m., ką užfiksavo Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-10-07 patikrinimo akte. Į bylą pateiktas ir nurodytas patikrinimo aktas (1 t., 83-89 b. l.), iš kurio matosi, kad atliekant periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę patikrintos ir Šiaulių TI dušinių patalpos, nustatyta, kad patalpų grindys ir sienos dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti kilimėliai. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos dušo patalpų fotonuotraukos (1 t., 82 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė naudojimo dušu sąlygas ir tvarką.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai maži, nebuvo kur atsisėsti, sienos murzinos, pelėsis.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numatė, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020-01-21) 92 punkte buvo nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos 2020-01-21 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25, taip pat numato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji) (104 p.), pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji (suimtieji) privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (107 p.).

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Į byla pateikti ir Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo (1 t., 111-114 b. l.), kuriais nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė – dvi valandos suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka, nerūkantiems – viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo gryname ore trukmė.

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. vasario 28 d. Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai – ištrupėjusi grindinio ir sienų danga, nesaugios virš įėjimų įrengtos konstrukcijos (1 t., 97-110 b. l.), tuo pačiu nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus patvirtintu higienos – dezinfekcijos planu, kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja, taip pat nenumato, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti suoliukai. Nei viename patikrinimo akte nebuvo nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose yra pelėsio ar nešvarios sienos, pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių deklaratyvūs, nesusieti su juo pačiu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykę į Šiaulių TI asmenys uždaromi mažoje kameroje, kur šalta, drėgna, ten buvo duodamas tik sausas maitinimas, tualetai atviri, neužtikrinamas privatumas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (galiojo iki 2020-01-22) 11 punktas numatė, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Pagal nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą nuteistieji (suimtieji), kol bus atlikti visi privalomi veiksmai, laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandoms, gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (TLK), esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, TLK asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo miki 2020-12-22) 6 punkte buvo nurodyta, kad tardymo izoliatorių administraciniuose pastatuose įrengiamos «.....» patalpos su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti. Pagal šių taisyklių 14.5. punktą, gyvenamosiose kamerose turi būti sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015-11-01 galiojančios higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovė nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas atskirtas užuolaida, kamerose yra langelis, vėdinimą reguliuoja patys suimtieji, taip pat asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Į bylą atsakovė pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių TI atliktų patikrinimų aktus bei Šiaulių TI aplinkos paviršių higienos dezinfekcijos planus 2018 - 2019 ir 2020 – 2021 metams (1 t., 95-96, 105 b. l., 2 t., 49-54 b. l.), iš kurių matosi, kad atliekant periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę bei siekiant įvertinti faktines aplinkybes dėl galimų pažeidimų Šiaulių TI laikino sulaikymo bei bendro naudojimo patalpose 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimų metu nustatyta, jog bendro naudojimo patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus patvirtintu patalpų, daiktų, įrenginių paviršių higienos dezinfekcijos planu, pažeidimų patikrinimų metu laikino sulaikymo patalpose neužfiksuota. Higienos – dezinfekcijos plane numatyta, kad laikino sulaikymo patalpų sanitariniai įrengimai valomi ir dezinfekuojami kasdien, o korpuso patalpų dideli paviršiai (grindys, sienos) kasdien dezinfekuojami ir valomi rizikos vietose ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką. Atsakovė į bylą pateikė ir trumpalaikio laikymo kamerų Nr. TLK-1 ir TLK-5 fotonuotraukas (1 t., 80-81 b. l.), iš kurių matosi, kad patalpos tvarkingos, sanitarinis mazgas nuo likusio patalpos ploto atitvertas plokšte, o įėjimas – užuolaida. Taigi byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI trumpalaikio laikymo kamerose šalta ir drėgna, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas pažeidimų trumpalaikio laikymo kamerose nenustatė. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, trumpalaikio laikymo kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiškėjas į šią patalpą per visą jo laikymo laikotarpį buvo talpinamas tik kas keletą mėnesių, atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali būti traktuojamas kaip neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad būnant laikino sulaikymo patalpoje pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu, sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas sienele ir užuolaida, be to, atsakovė nurodė, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Taigi Šiaulių TI administracija, išdavusi į Šiaulių TI atvykusiam pareiškėjui sausą davinį, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).