- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2-6012-471/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00551-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- I. N.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( (duomenys neskelbtini) rajone )
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei I. N. ir išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( (duomenys neskelbtini) rajone ) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su 2024-04-03 ieškiniu ir 2024-05-22 patikslintu ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su jo tėvu ieškovu; leisti atsakovei I. N. bendrauti su sūnumi be apribojimų... ( nedetalizuojama ) ir priteisti iš atsakovės I. N. sūnui V. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Parengiamajame ir teismo posėdžiuose ieškovas V. V. paaiškino, kad su atsakove I. N. buvo sugyventiniai nuo 2019 m. iki 2024-02-01, bet bendravo ir anksčiau, turi bendrą sūnų V., gim. (duomenys neskelbtini). Jis apie (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiame 2-jų kambarių bute. Tėvai ten negyvena, nes turi kitą nuosavą sodybą. Bute gyveno su atsakove ir jų sūnumi iki 2024-02-01, kai jam esant neblaiviam įvyko tarpusavio konfliktas dėl galimos sugyventinės neištikimybės ( radus jos telefone susirašinėjimo su kitais vyrais žinutes ) ir ji iškvietė policiją. Tada I. N. su sūnumi išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) krizių centrą, kur yra iki šiol. Nuo to laiko su atsakove bendrauja tik sūnaus reikalais. Jis dar turi 2 vyresnius vaikus, kurie anksčiau gyveno pas jį, o šiuo metu yra pilnamečiai. Atsakovė turi dar 3 vaikus, kurie gyvena pas tėvą; atsakovė jais nesirūpina, nebendrauja ir jų neišlaiko.
Vaikas turėtų gyventi pas jį, nes juo rūpinasi pastoviai ir tinkamai, o mama ne nenori, bet dėl socialinių įgūdžių stokos nesugeba to padaryti ir pati savarankiškai, be nuolatinės soc. darbuotojų pagalbos, negalės vaiko auginti. Net jiems gyvenant kartu jam tekdavo jai pasakyti, ką daryti ( pagaminti valgyti ir pan. ). Kad atsakovė tyčia netinkamai elgtųsi su vaiku, duomenų neturi. Mamos bendravimo su sūnumi tvarką galima nustatyti be apribojimų, dėl to ginčų neturėtų kilti. Priteistino išlaikymo dydis nėra labai svarbus, tik pats sprendimas, nes atsakovė nedirba, jokio turto ir pajamų neturi, todėl išlaikymo išieškoti nebus galimybių.
Atsakovė turi psichikos problemų, dėl ko lankėsi pas psichiatrus, o kai negerdavo vaistų tarp jų ištisai kildavo konfliktai, ji namuose nieko nedarydavo ir niekuo nesirūpindavo, dėl ko pastaruosius 3 metus jų santykiai buvo blogi. Jokių ikiteisminių tyrimų dėl jų tarpusavio konfliktų nėra buvę, dėl 2024-02-01 konflikto policijoje jokio tyrimo taip pat nėra. Sūnus yra labiau prisirišęs prie jo, visą laiką išsako vienodą nuomonę, kad nori gyventi su juo; būna linksmas, kai jis atvažiuoja į Krizių centrą sūnaus pasiimti, o grįžtant atgal liūdi. Jis sūnui perka rūbus, maistą, skiria pinigų pramogoms ir stengiasi, kad sūnus galėtų gyventi taip, kaip visi normalūs vaikai. Dirba pagal verslo liudijimą, užsiima miško ruoša ( nurodė 05-20 posėdyje ). Jei vaikas „būtų mėtomas“ ( cituojama ), dalinant buvimo laiką tarp abiejų tėvų, tai vaikui kenktų. Šiuo metu ( apie 1 mėn. ) gyvena su kita moterimi ( drauge ), kuri turi 2 nepilnamečius vaikus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) pas tėvą, su kuriuo vyksta draugės skyrybų procesas.
V. iki šiol lankė „(duomenys neskelbtini)“ darželį (duomenys neskelbtini), o dabar jis jį užrašė į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, nes tikisi, kad sūnus gyvens su juo. Atsakovė su sūnumi elgiasi šaltai, nes jos toks charakteris. Mano, kad ji nori vaiką turėti, kad gautų pašalpas ir soc. būstą. Pas jį namuose vaikas yra pripratęs, nes visą laiką gyveno; ten yra televizorius, internetas, šuniukai ir kt. Nuo 2024 m. 02 mėn. jis sūnų buvo pasiėmęs apie 80 dienų. Visada iš Krizių centro jį pasiima ir parveža pats, atsakovė to niekada nėra dariusi. Pripažįsta, kad išgerdavo prieš 15 m., kai vyko ankstesnės skyrybos. Taip pat išgėręs buvo ir 2024-02-01 konflikto metu, nes susinervino radęs žinutes sugyventinės telefone. Šiaip alkoholio nevartoja. Dirba statybininku (duomenys neskelbtini) ( nurodė 08-20 posėdyje ). Jam esant darbe sūnumi galės rūpintis jo kartu gyvenanti draugė, esant reikalui padės šalia gyvenantys tėvai. Gi atsakovei seserys padėti negalėtų, nes pačios yra prižiūrimos soc. darbuotojų. Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovo V. V. atstovė advokatė nurodė, kad šioje byloje kartojasi ta pati situacija kaip 2017 m. byloje ( kai kitų atsakovės vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ), kurioje ji dalyvavo. SPC ir Psichikos centro pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė elgiasi netinkamai, negali savarankiškai gyventi, ją pačią tenka prižiūrėti soc. darbuotojams, o savo poziciją dėl vaiko ( kad gyventų su ja ) gina tik dėl savo interesų ( su tikslu gauti vaiko pinigus, būstą ir pan. ). Todėl vaiko interesus reikėjo ginti jau anksčiau – jį gelbėti, nes dabartinė aplinka gyvenant pas atsakovę jį žaloja. Gi ieškovas charakterizuojamas teigiamai, vaiku pastoviai rūpinasi tinkamai ir ankstesniu elgesiu tai įrodė – jau užaugino du vyresnius vaikus, kurių mama atsisakė. Priteisiamo išlaikymo suma nėra aktuali, nes atsakovė vis tiek nedirbs ir išlaikymo nemokės, o išmokas teiks Sodra. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. N. 2024-04-26 atsiliepime prašė nustatyti nepilnamečio vaiko V. V. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal jos pasiūlymą ( nedetalizuojama ) ir priteisti iš ieškovo vaikui išlaikymą po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2024-05-07 atsiliepime atsakovė nurodė, kad sūnus turi gyventi su mama, t. y. atsakove, o ieškovas turėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui po 200 EUR kasmėnesinių periodinių išmokų. Visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo, kadangi jis pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Parengiamajame ir teismo posėdžiuose atsakovė I. N. paaiškino, kad turi tris nepilnamečius vaikus. Vaikai R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena pas tėvą (duomenys neskelbtini), nes trečias sūnus V. gimė sunkios būklės ir serga. Tačiau V. pasirūpinti ji gali. Jai (duomenys neskelbtini) metai, niekada nėra dirbusi, gauna 87 Eur soc. pašalpą; jokių kitų pajamų, turto ir santaupų neturi. Savo būsto taip pat neturi, yra įstojusi į eilę socialiniam būstui gauti. Anksčiau socialinį būstą turėjo iki 2017 m., kai išėjo gyventi pas ieškovą. Pripažįsta, kad V. pas gydytojus vežė soc. darbuotoja, nes pati neturi kaip to padaryti. Su ieškovu 2024-02-01 įvyko konfliktas jų namuose (duomenys neskelbtini) k.; nuo to laiko su sūnumi gyvena Kelmės krizių centre, kur turi atskirą vieną kambarį, kitos patalpos ( virtuvė, vonia ir kt. ) yra bendros. Vaikas visą laiką nuo gimimo gyvena ir pats nori toliau gyventi su ja, jų santykiai yra geri. Ji vaiką prižiūri normaliai, jį myli ir nori auginti toliau. Reikšdamas ieškinį ieškovas nori gauti vaiko pinigus. Gyvenant kartu ieškovas per 3 m. du kartus buvo neblaivus, jai grasino susidoroti. Pripažįsta, kad abiem vyresniems vaikams išlaikymo neteikia maždaug nuo 2018 m., nes neturi pajamų; skola sudaro apie 2000 Eur. Nuo tada ( apie 2018 m. ) jų nėra ir mačiusi. Anksčiau su jais dar susiskambindavo, bet vėliau ryšiai išvis nutrūko. V. yra neįgalus, todėl gauna iš viso apie 600 Eur/mėn. išmokas. Pripažįsta, kad lankosi psichikos sveikatos centre.
Gali būti, kad gyvenant atskirai ieškovas vaiką buvo pasiėmęs apie 80 dienų. Per tą laiką ji jam sūnų buvo nuvežusi vieną kartą ( patikslina - nuvežė soc. darbuotoja ). Kad nesugeba vaiku rūpintis, nepripažįsta. Apie ieškovą ( jo šeimą, pajamas ir kt. ) daugiau nieko nežino. Taip pat nežino, kad jis vaikui darytų kažką negero ar neigiamą įtaką. Tik kartais, grįžęs iš tėvo, sūnus ją pradeda mušti. Nuo 2024 m. 03 mėn. yra registruota kaip bedarbė. Jei gaus darbą, prižiūrėti sūnų jai padėtų seserys. Jei vaikas gyvens su tėvu, nori jo neinformuoti, kur su vaiku bus. Išlaikymą sūnui mokės, jei turės pajamų. Prašo ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės I. N. atstovas advokatas nurodė, kad pagal įstatymus abu tėvai yra lygūs, abu nori auginti vaiką, abu turi pliusų ir minusų ( abu neturi nuosavo būsto, atsakovė turi problemų dėl psichikos būklės, o ieškovas – dėl alkoholio vartojimo ). Atsakovė ateityje dirbs, o šiuo metu to negali daryti dėl V. ligų. Vaikas yra per mažas, kad išreikštų nuomonę, todėl pagal teismų praktiką pirmenybė turi būti teikiama jo gyvenimui su mama, nes mažametį su motina įprastai sieja stipresnis ryšys. Jei būtų nuspręsta vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka ( faktiškai be apribojimų ) atsakovei yra palanki. Tačiau prašomo išlaikymo dydis per didelis dėl kitų atsakovės vaikų buvimo ir turtinės padėties. Prašo ieškinio netenkinti.
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad vienareikšmiškai siūlo vaiko V. gyvenamąją vietą nustatyti pas ieškovą – jis turi visas tam reikiamas materialines sąlygas ( būstą, automobilį, darbą ir pajamas ), su vaiku yra aktyvus, bendrauja intensyviai ir juo tinkamai rūpinasi. Gi atsakovė visą gyvenimą gyvena valstybės sąskaita, šiuo metu faktiškai yra išlaikoma vaiko ( gyvena iš jam skirtų pinigų ), nesugeba vaiku tinkamai rūpintis, nebendradarbiauja su pagalbą jai teikiančiomis institucijomis arba ( taip manytina ) pagalbą priima tik tiek, kiek tai jai naudinga šioje byloje. Be to, ji nebendrauja ir neišlaiko savo dviejų vyresnių vaikų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu siūloma bendravimo tvarka ( faktiškai be apribojimų ) yra tinkama, nes tėvų skundų dėl bendravimo su vaiku iki šiol negauta. Taip pat tinkamu laiko prašomo priteisti išlaikymo dydį. Todėl, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, siūlo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas V. V. ir atsakovė I. N. yra vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nėra ginčo ( nes šalys tai pripažįsta pagal Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ir patvirtina VTAS išvada bei rašytiniai įrodymai ), kad šalys su vaiku V. eilė metų gyveno (duomenys neskelbtini), kur V. V. gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 2009 m. ( seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ). Dėl galimai 2024-02-01 įvykusio sugyventinių konflikto I. N. išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro krizių skyrių, kur 2024-03-19 deklaravo gyvenamąją vietą ( seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Vaiko tėvams gyvenant skirtingose gyvenamosiose vietose ir tarp jų kilus ginčui spręstinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ( Lietuvos CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. ), priklausomai nuo to - skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ( Lietuvos CK 3.170 str. 4 d. ir 3.175 str. ) bei išlaikymo teikimo ( Lietuvos CK 3.194 str., kt. ). Todėl vertintina, kad ieškovo ieškinyje pareikšti visi reikalavimai yra pagrįsti ir nagrinėtini iš esmės.
Visi pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas V. V. nuosavo būsto neturi ( NTR raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su išrašu ), tačiau daug ( bent apie 15 ) metų nuolatinai gyvena savo motinai priklausančiame 2 kambarių 52 kv. m. ploto ( nurodoma 2024-04-29 VTAS akte Nr. (duomenys neskelbtini) ) bute (duomenys neskelbtini) k. Todėl vertinti jį kaip ir atsakovę ( jog abu neturi būsto, kaip nurodė atsakovės atstovas ) nėra pagrindo. Taip pat neginčijama, kad jis, nors formaliai ir neturi nuosavo automobilio ( Regitra pažyma (duomenys neskelbtini) ), tačiau faktiškai juo naudojasi ( pats sūnų iš Krizių skyriaus parsiveža pas save, nuveža į gydymo įstaigas ir pan. ), turi užsiėmimą ir pakankamai nemažas pajamas ( pvz., 2023 daugiau kaip 25000 Eur – žr. pajamų mokesčio deklaraciją ).
Gi atsakovė I. N. ( pažymėtina, jog jai jau (duomenys neskelbtini) metai ) jokio ( nebūtinai nuosavo ) būsto neturi, niekada gyvenime nėra dirbusi ( ji tai pripažino ), jokio turto ( NTR raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su išrašu, 2023 m. turto ir pajamų mokesčio deklaracijos ), savarankiškų pajamų ar santaupų neturi, pragyvena tik iš apie 87 Eur/mėn. soc. pašalpos ir apie 600 Eur/mėn. išmokų, susijusių su vaiku ( soc. paramos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Sodros raštai (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ). Teismas laiko visuotinai žinomu, jog pragyventi iš 87 Eur/mėn. pajamų neįmanoma ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), todėl pilnai sutinka su VTAS atstovės išvados argumentu, jog atsakovė faktiškai gyvena iš valstybės vaikui V. skiriamų lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas V. V. turi visas įprastines sąlygas, leidžiančias užtikrinti normalų vaiko gyvenimą ( jo teisę į būstą, pakankamą materialinį aprūpinimą ir pan., kas detaliai aptarta VTAS 2024-04-30 išvadoje ), o atsakovė tokių net minimalių sąlygų neturi ir pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo manyti, jog jos situacija artimoje ateityje galėtų iš esmės pasikeisti ( kaip nurodė jos atstovas – jog galimai netrukus gaus soc. būstą, įsidarbins ir pan., ko iki šiol kažkodėl nepadarė ilgą laiką ).
Duomenų apie šalių 2024-02-01 konflikto rezultatus nėra ( išskyrus patį orderį ), t. y. nepateikti įrodymai ( Lietuvos CPK 178 str. ), kad kažkokia ieškovo kaltė būtų konstatuota įgaliotų institucijų procesiniu sprendimu. Jokių kitų konfliktų tarp šalių policijoje nefiksuota ( (duomenys neskelbtini) PK 2024-05-28 raštas ). Taip pat ne vėliau kaip nuo 2017 m. nėra duomenų apie ieškovo psichikos sveikatos problemas ( PSC raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jokios kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra. Priešingai – jis teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnijos ( raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ), itin intensyviai rūpinasi ir bendrauja su nuo 02 mėn. atskirai gyvenančiu sūnumi ( net atsakovė pripažino, kad per šį laikotarpį vaiką pasiėmė iš viso apie 80 dienų ) ir t. t.
Atsakovė nuo 2017 m. gydosi PSC ( jo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nors Vaiko ir šeimos gerovės centro 2024-06-18 rašte ji charakterizuojama teigiamai ( teigiamas pokytis elgesyje, priima pagalbą, savarankiškai planuoja pajamas ir išlaidas, atsakingai rūpinasi vaiku, stebi jo sveikatos būklę, bendradarbiauja su specialistais, tinkamai prižiūri sūnų ir pan. ), Socialinių paslaugų centro 2024-08-19 rašte pateikiama faktiškai priešinga informacija ( vengia gydytis dėl psichikos būklės, nevartoja paskirtų vaistų, slepia informaciją nuo darbuotojų; jai kyla problemų dėl tvarkos ir švaros palaikymo, dėl ko reikalingas nuolatinis stebėjimas, o priminus susitvarkyti atsisako ir pyksta; visada randa priežasčių atsisakyti įsijungti į darbinę veiklą; nepriima specialistų pagalbos; jai sudėtinga savarankiškai priimti sprendimus, bendrauti su aplinkiniais; nors ir pastebimas teigiamas pokytis jos elgesyje, tačiau trūksta motyvacijos ir gebėjimo planuoti ateitį; pastebima, kad į pagalbą ir patarimus ji atsižvelgia tik todėl, kad tai gali būti naudinga teisme ).
Taip pat įvertintina, kad 2019-12-11 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8579-322/2019 kitų atsakovės vaikų R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų tėvu, o iš atsakovės priteistas išlaikymas po 70 Eur/mėn. kiekvienam vaikui ( LITEKO duomenys ). Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad ji, kai vaikai gyveno su ja, jais nesirūpino, neturi nei pajamų, nei tinkamo vaikams gyventi būsto, nei tam reikalingų įgūdžių, t. y. iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės kartojasi ir šioje byloje ( kaip pažymėjo ieškovo atstovė ). Be to, atsakovė pripažino, jog su atskirai gyvenančiais aukščiau nurodytais vaikais „ryšiai yra nutrūkę“ ( cituojama ), t. y. su jais visiškai nebendrauja ir išlaikymo ( nors priteista tik po 70 Eur/mėn. ) neteikia. Šias aplinkybes teismas laiko pilnai pakankamomis sutikti su VTAS atstovės išvada, kad ieškovas laikytinas tinkamu, galinčiu vaiką auginti ir juo rūpintis visomis prasmėmis asmeniu, o atsakovė to daryti negali tiek dėl objektyvių priežasčių ( psichikos sveikatos būklės, socialinių įgūdžių trūkumo ), tiek dėl pasirinkto gyvenimo būdo ( niekada nedirbo ir vengia susirasti darbą, todėl neturėjo ir neturi savarankiškų pajamų, taip negalėdama vaikui užtikrinti būtinas materialines sąlygas; nekritiška savo elgesio atžvilgiu, teikiamą pagalbą priima pasirinktinai, tik jei tai jai paranku ir pan. ). Taip pat yra pagrindo manyti ( nors tai formaliai negali būti laikoma įrodytu ), kad jos nesutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu gali būti įtakojamas siekiu turėti pajamų pragyventi sau, naudojantis valstybės vaikui skiriamomis išmokomis ( kaip nurodė ieškovo ir VTAS atstovės ).
Be to, nors vaikas dėl amžiaus negali išsakyti nuomonės ( VTAS aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ) nėra pagrindo nesutikti su argumentu, jog jam neabejotinai geriau gyventi įprastoje nuo gimimo gyvenamojoje vietoje, t. y. ieškovo namuose.
Kiti įrodymai – darželio raštas Nr. (duomenys neskelbtini), VTAS 2024-04-30 išvada, 2024-01-24 anketa Nr. (duomenys neskelbtini), šeimos sąlygų tyrimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), SPC 2024-04-19 raštas, ieškovo atstovės pateiktos nuotraukos, ieškovo 2024-06-10 paaiškinimas - laikytini iš esmės neutraliais, bet neprieštaraujančiais aukščiau aptartai išvadai. Tokioje situacijoje pagrindinis ieškovo reikalavimas tenkintinas, vaiko V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ( Lietuvos CK 3.174 str. ).
Ieškovo pasiūlytos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos ši iš esmės neužginčijo. Jos nesutikimas „nuolat informuoti“ ieškovą, kur su vaiku yra, tik rodo jos šio reikalavimo ribų nesupratimą ( ką pripažino net jos atstovas ) ir, esant reikalui ( kilus ginčui ), gali būti sprendžiamas papildomai. Be to, savo pasiūlymo dėl pageidaujamos bendravimo tvarkos ji nepateikė. Šis reikalavimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes - siūloma bendravimo tvarka faktiškai be apribojimų, sudaranti atsakovei galimybes maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, todėl nesant nei kitų ( išskyrus aptartą ) atsakovės, nei VTAS atstovės pastabų ir prieštaravimų, plačiau neaptariamas ir reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.175 str. ).
Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ( atsižvelgiant į jų amžių, gyvenamąją vietovę, užsiėmimą ir kt. - Lietuvos CK 3.192 str. 2 d. ), proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai ( Lietuvos CK 192 str. 3 d. ), atitinkantis Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose ( dėl maždaug 1 MMA dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų skyrimo vaiko poreikiams tenkinti ) ir Lietuvos CK 3.198 str. ( esant kitų vaikų ) nuostatas.
Byloje pateikti duomenys apie šalių šeimyninę ir turtinę padėtį ( aptarta aukščiau ) leidžia daryti išvadą, kad atsakovės ( papildomai – ir dėl jos sveikatos būklės ) galimybės išlaikyti vaiką yra nedidelės, ką netiesiogiai patvirtina VGTP jai suteikimas, apmokant 100 proc. išlaidų. Kartu atsižvelgtina, kad tokios mažos galimybės yra nulemtos ne tik objektyvių, bet ir subjektyvių ( nenoro dirbti ir pan. ) aplinkybių, kas negali būti toleruojama ir faktiškai skatinama ( priteisiant tik simbolinio dydžio sumas ), o vaiko V. poreikiai laikytini didesniais, nei įprasta ( tokio amžiaus, gyvenamosios vietos, užsiėmimo ir kt. ) vaikams dėl jo sunkios sveikatos būklės, kurią patvirtina pateikti medicininiai dokumentai ( nesant ginčo detaliau neaptariama ). Taip pat atsižvelgtina, kad iš atsakovės jau yra priteistas išlaikymas dar dviem vaikams ( kartu pažymint, kad ji jo eilę metų nemoka ), dėl ko išlaikymo dydžio nustatymas ir šioje byloje realiai vargu ar bus labai reikšmingas ( kaip nurodė ieškovas ir jo atstovė - yra pagrindo manyti, jog atsakovė išlaikymo nemokės ir jo išieškoti nebus galimybių ). Tokioje situacijoje teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis - periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį – nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu, bet tenkinančiu tik būtiniausius vaiko poreikius ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ) ir kitomis aplinkybėmis galėtų būti tenkinamas pilnai. Tačiau visgi atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis apie atsakovę teismas laiko tikslingu šiek tiek mažinti priteistiną sumą iki 150 Eur/mėn. dydžio ( 100 Eur kaip minimali teiktino išlaikymo suma ir papildomai 50 Eur dėl vaiko sveikatos būklės ), šis reikalavimas tenkintinas dalinai ( Lietuvos CPK 3.194 str. ). Taikyti Lietuvos CK 3.197 str. nuostatas pagrindo nenustatyta. Pagal reikalavimą išlaikymas, nustatant jo indeksavimą ( Lietuvos CK 3.208 str. ), priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl šioje sprendimą vykdyti skubiai nėra pagrindo ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).
Nustatoma, kad išlaikymą vaikui V.uzufrukto teise valdo jo tėvas ieškovas V. V..
Atsakovei I. N. VGTPT 2024-04-18 sprendimu yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų. Todėl dalinai tenkinant ( tik sumažinant priteisiamo išlaikymo dydį, bet pagal šį reikalavimą ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio – Lietuvos CPK 83 str. 1 d. 2 p. ) ieškinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš atsakovės klausimas nesprendžiamas ( Lietuvos CPK 98 str. ). Taip pat negali būti sprendžiamas VGT pagalbos teikimo atsakovei atlyginimo klausimas ( Lietuvos CPK 99 str. ). Duomenų apie atstovavimo išlaidas ir prašymo jas atlyginti ieškovas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti sekančią motinos I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką :
Leisti atsakovei I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su sūnumi V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) be apribojimų, įpareigojant ją prieš dvi paras išmaniųjų technologijų pagalba informuoti ieškovą V. V., kada pasiims vaiką, kur su juo bus ir kada jį grąžins.
Priteisti iš I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po vieną šimtą penkiasdešimt eurų ( 150 EUR ) kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad išlaikymą vaikui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise valdo jo tėvas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.