Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei I. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį, nurodė, kad su atsakove santuokos nėra įregistravę, bet turi du nepilnamečius sūnus, R. T. ir D. T., kurie šiuo metu gyvena su juo (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta, nes dėl to nebuvo ginčo, vaikai gyveno su atsakove, o jis mokėjo vaikams materialinį išlaikymą pagal teismo sprendimą, tačiau 2019 metų pavasarį vaiko teisių apsaugos darbuotojai jį informavo ketinantys kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, nes vaikai neprižiūrimi, patalpinti į (duomenys neskelbtini), jiems nustatyta laikinoji globa. Esant tokioms aplinkybėms jis sutiko vaikus pasiimti į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Dabartiniu metu abu vaikai gyvena su juo (duomenys neskelbtini), vienas vaikas lanko ugdymo įstaigą, dėl kito vaiko ruošiami dokumentai. Jis pats dirba, gauna pakankamas apie 2500 Eur kasmėnesines pajamas, nuomojasi butą, vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Mano, kad atsakovė neturi tokių gerų sąlygų kaip jis, vaikams auginti, o bendrauti su vaikais galėtų neribotai telefonu ar kitomis išmaniųjų technologijų priemonėmis. Be to, vaikai būtų parvežami į Lietuvą vasaros atostogų metu, per Velykas.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių nei teisėtų interesų, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, vaikų tėvu, yra tikslingas, nes atsakovei, vaikų motinai, trūksta įgūdžių auginti vaikus ir juos prižiūrėti. Atsakovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl atsakovės negebėjimo vykdyti savo kaip motinos pareigas, netgi buvo sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios jai apribojimo, nes ji visiškai neprižiūrėjo savo sūnų R. ir D., motyvuodama, kad tuomet ligoninėje buvo su mažiausiuoju savo sūnumi, nors jai buvo sąlygos sudarytos lankyti ir vyresniuosius vaikus, ko ji nedarė ir vaikai buvo patalpinti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu R. ir D. T. gyvena su ieškovu (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad ten jiems sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, todėl tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Atstovo nuomone ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia nei vaikų nei motinos interesų. Prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovės – po 70 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nėra didelis, tačiau atsižvelgiant, kad tėvas turi didesnes galimybes, vaikų poreikiai bus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nėra susituokę, bet turi du nepilnamečius vaikus- R. T., gimusį (duomenys neskelbtini) ir D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu abu vaikai su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.

Lietuvos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.174 straipsnio nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šalių vaikai yra tokio amžiaus, kad suformuoti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų nori gyventi gali, vienok, šiuo metu esminio ginčo tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovė sutinka, kad sūnūs gyventų su tėvu, o išvadą teikianti institucija dėl to prieštaravimų taip pat neišreiškė, priešingai atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė, kuomet vaikai su ja gyveno, vaikais nesirūpino, vaikams netgi buvo nustatyta laikinoji globa. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai: Kelmės rajono socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai plane užfiksuota, kad Atvejo vadybos posėdžiuose buvo sudarytas pagalbos I. N. šeimai planas, ji motyvuojama keisti gyvenimo būdą, tačiau pokyčių nebuvo, ji nebuvo linkusi bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais. 2019 m. birželio 4 d. Atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja informavo komisiją, kad 2019 m. gegužės 30 d. ji aplankė vaikus ir „abu vaikai nurodė norintys gyventi pas tėtį“. Sprendžiant teisme klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė sutiko, kad vaikai gyventų su tėvu, tuo pačiu nemotyvuotai tam prieštaravo, teigdama, kad neaišku kokiomis sąlygomis ten vaikai gyvens ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas vestų netinkamą gyvenimo būdą, kad nesirūpintų savo sūnų auklėjimu, jų neprižiūrėtų ar pan. Priešingai, teismui pateikti rašytiniai įrodymai( pažymos, fotonuotraukos), leidžia daryti išvadą, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tėvas pagal savo gaunamas pajamas( 2500 Eur per mėnesį) gali užtikrinti vaikams normalų ir patogų gyvenimą, vystymąsi ir ugdymą, kai tuo tarpu atsakovė neturi nei pajamų, nei tinkamo vaikams gyventi būsto, be to, neturi ir įgūdžių( atsakovės šeima 2017-01-06 dėl netinkamos vaikų priežiūros ir valstybės paramos naudojimo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą), todėl ieškinys nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Pažymėtina, kad šalių santykiai nėra įtempti, ginčo dėl atsakovės bendravimo su sūnumis nėra ir atsakovė sutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka.

Dėl vaikų išlaikymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius. Teismas taip pat turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

2014 m. gruodžio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1244-496/2014 iš J. T. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. T. ir D. T., periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad vaikams skirtą išlaikymą uzufrukto teise valdo vaikų motina, I. N.. Nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, J. T., išlaikymas vaikams turi būti priteistas iš motinos I. N., dėl to teismo sprendimas keistinas, o išlaikymo išieškojimas iš J. T. nutrauktinas.

Ieškovas pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, jis su sūnumis gyvena nuomojamame būste, per mėnesį uždirba apie 2500 Eur. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, nedirba, neturi darbo pajamų, augina (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką ir pragyvena iš valstybės skiriamos paramos( vaiko neįgalumo pašalpa, vaiko pinigai), ji gyvena su sugyventiniu, pastarojo giminėms priklausiančiame 2-jų kambarių bute, kaip nurodė, moka dalį komunalinių mokesčių, nors turi socialinį būstą, tačiau jame negyvena( dėl netinkamų sąlygų- pelėsio). Tėvų pareigos išlaikant nepilnamečius vaikus yra lygios, bet akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, todėl jam tenka ir jis prisiima didesnę išlaidų, vaikams išlaikyti, dalį. Pripažintina, kad prašomas priteisti iš atsakovės vaikams materialinio išlaikymo dydis - 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, yra pakankamas, kai ieškovo dalis yra didesnė.

CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Laikytina, kad fiksuotas momentas, nuo kurio yra priteisiamas išlaikymas šioje byloje yra ieškovo nurodyta diena 2019 m. birželio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso( toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui priteistinas iš atsakovės, kuri nors ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal VGTP sprendimą, sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis. Kitos bylinėjimosi išlaidos (žyminis dalyje dėl išlaikymo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti vaikų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. T., asmens kodas(duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad vaikų R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), motina I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bet kuriuo momentu apsilankyti nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su vaikais (be teisės pasiimti vaikus su savimi) bei bendrauti be apribojimų su vaikais išmaniųjų technologijų pagalba.

Įpareigoti J. T. kiekvienais metais savo lėšomis atvežti vaikus R. T. ir D. T. motinai I. N. vasaros laikotarpiu vienam mėnesiui ir Šv.Velykų šventėms vienai savaitei ir po atostogų pas motiną, vaikus pasiimti ir parsivežti atgal į savo namus.

Pakeisti 2014 m. gruodžio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1244-496/2014 ir priteisti nepilnamečiams vaikams R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 70 Eur ( septyniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiams R. T. ir D. T. uzufrukto teise valdo vaikų tėvas J. T..

Nutraukti materialinio išlaikymo vaikams R. T. ir D. T. išieškojimą iš J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. gruodžio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1244-496/2014.

Priteisti iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų J. T., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.