- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- A-4049-552/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00437-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- H. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė H. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-32(63)17I-40 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo bei priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, kaip pateikusiai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.Pareiškėja paaiškino, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Europinis kompleksas“ (toliau – ir bendrovė), įsteigtos 2014 m. birželio 24 d., akcininkė, kuriai priklauso 1/2 bendrovės kapitalo dalis. Bendrovės veikla nėra sustabdyta, ji vykdo veiklą iki šiol. Pareiškėjos manymu, Departamentas iniciavo bendrovės patikrinimą anksčiau nei galėjo kilti įtarimų apie nepakankamą bendrovės lėšų apyvartą ir nepakankamą gebėjimą atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti mokesčius. Visą informaciją apie darbuotojams mokamus atlyginimus ir su tuo susijusius mokesčius bei kitus su bendrovės veikla susijusius mokesčius Departamentas gali patikrinti tiek Sodros, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinėse sistemose. Pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas kryptingai nepalankiai vertino paaiškinimus dėl automobilių būklės ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų leidimų vežti keleivius – teikti taksi paslaugas, taip pat dėl gautinų bendrovės lėšų pagal išperkamosios nuomos sutartį su V. F.. Pareiškėja nurodė, kad vienas iš bendrovei priklausančių automobilių 2017 m. lapkričio 4 d. buvo apgadintas ir dėl to su pretenzija 2017 m. lapkričio 24 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad trečiajam automobiliui, kuris ruošiamas eksploatacijai, yra ruošiami dokumentai dėl leidimo vežti keleivius išdavimo.Pareiškėjos teigimu, dėl bendrovės skolininkų pagal transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartis Departamentas akcentuoja tik V. F. sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nors bendrovei yra kilę nesklandumai ir su kitais nuomininkais dėl jų tinkamo ir savalaikio įsipareigojimų vykdymo (pvz., su nuomininkais A. J., J. K.).Pareiškėja nurodė, kad O. B. periodiškai darydavo pravaikštas, gruodžio mėnesį jai buvo pateiktas reikalavimas pateikti paaiškinimus raštu ir pateikti veiklos ataskaitą, tačiau darbuotoja raštu neatsakė ir veiklos ataskaitos nepateikė. Pareiškėja įtarė, kad O. B. paaiškinimai, užfiksuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) pareigūnų, buvo jos pasirinkta gynybinė pozicija, nes pačios O. B. prašymu sudarant darbo sutartį buvo nurodytos jos, kaip manikiūrininkės pareigos, nors realiai ji buvo priimta vadybininko funkcijoms, klientų paieškai vykdyti. Be to, O. B. ne kartą buvo įspėta apie galimą darbo sutarties nutraukimą dėl pravaikštų ir prastų darbo rezultatų.Pareiškėja nesutiko su Sprendimo argumentu, kad pareiškėjos apklausos metu nurodytu bendrovės adresu Goštauto g. 8-317, Vilnius nėra, nes kabineto durys užrakintos ir nėra jokios iškabos apie bendrovės veiklą. Pareiškėja teigė, kad išorinė reklama bendrovei pagal jos vykdomą veiklą nėra reikalinga, nes bendrovės darbuotojai ieško klientų, o ne atvirkščiai. Didžiąją vadybininkų darbo dalį sudaro klientų paieška apsilankant pas galimus klientus. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė minėtas patalpas nuomoja iš UAB „Vinsenta“. Be to, nebuvo apklausti visi bendrovėje dirbantys darbuotojai, todėl išvada, kad bendrovė vykdo veiklą, tačiau darbuotojai įdarbinti formaliai, yra prieštaringa. Bendrovės veikla (taksi paslaugų teikimas) įpareigoja turėti darbuotojus, nes patys akcininkai negalėtų tokios veiklos vykdyti. Pareiškėja teigė, kad bendrovėje L. A. įdarbinta 2017 m. gegužės 31 d., A. B. – 2017 m. liepos 12 d., o O. B. – 2017 m. vasario 4 d., ir tai paneigia Departamento argumentus, kad darbuotojai įdarbinti formaliai tik tam, kad pareiškėja atitiktų nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Departamento išvados prieštaringos ir kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus.Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 9 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „Europinis kompleksas“ akcininkė. Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti jos ketinimų realumą, tačiau ji deklaruojamo tikslo (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „Europinis kompleksas“) realumo ir atitikimo tikrovei neįrodė. Departamentas teigė, kad pareiškėjos su skundu teismui pateikti dokumentai (2017 m. birželio 7 d. A. J. kreditorinių įsipareigojimų perėmimo sutartis) ir informacija apie prasidėjusį teisminį procesą dėl J. K. nevykdomų sutartinių įsipareigojimų neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes ši informacija nebuvo pateikta Departamentui su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo manymu, pareiškėjos apklausos metu pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad abejonės dėl to, kaip valdomas bendrovės pinigų srautas teikiant taksi paslaugas tik vienu automobiliu, kaip užtikrinama bendrovės sklandi veikla (tame tarpe, darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimas bei mokesčių mokėjimas), yra pagrįstos.Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Departamentas nepalankiai vertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Kiekvieno užsieniečio atvejis yra nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į to užsieniečio situaciją bei teisėtą veiklą konkrečioje įmonėje. Vertinama turimų duomenų visuma, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o neišsamus atsakymas į pavienį klausimą nėra laikomas lemiamu priimant galutinį sprendimą. Departamentas paaiškino, kad siekiant patikrinti, ar bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, 2017 m. gruodžio 7 d. Departamento Imigracijos skyrius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė raštą Nr. (15/4-13) 10K-49595 dėl bendrovės veiklos patikrinimo, kuriame prašė atlikti patikrinimą, ar bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, taip pat apklausti bendrovės darbuotojus (išsiaiškinti, kokios jų darbo funkcijos bei darbo apimtys, kokiu laiku jie dirba, kur yra įrengtos jų darbo vietos ir pan.). Patikrinimo metu buvo apklausti bendrovės darbuotojai A. B., L. A. ir O. B. Atlikus bendrovės patikrinimą nustatyta, kad bendrovės darbuotojai jokios darbinės veiklos bendrovėje nevykdo. Nors bendrovė ir vykdo veiklą teikiant taksi paslaugas vienu automobiliu, jos darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Departamentui, joje nedirba, taigi, jų įdarbinimas bendrovėje yra formalus. Atsakovo manymu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.Atsakovas teigė, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvai yra aiškūs ir pakankami.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, kad Departamentas suteikė galimybę pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus prašymui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrįsti ir pareiškėja šia galimybe pasinaudojo.Įvertinęs byloje patektus duomenis, teismas pažymėjo, kad bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nėra sutarta dėl darbo nuotoliniu būdu, todėl darbo funkcijas jie turi atlikti bendrovės buveinės adresu. Teismas darė išvadą, kad UAB „Europinis kompleksas“ įdarbinti darbuotojai A. B., L. A. ir O. B. realiai funkcijų bendrovėje neatlieka ir nedirba sutartą laiką, kad pareiškėjos prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytu bendrovės veikos adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, bendrovė veiklos nevykdo. Teismas konstatavo, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai reiškia, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.Teismas pažymėjo, kad patikrinimus atliekančioms institucijoms teisės aktai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką, pareigūnai, vykdydami bendrovės veikos patikrinimą, neprivalėjo apklausti visų darbuotojų, todėl pareiškėjos argumentus dėl to, kad nebuvo apklausti visi darbuotojai, teismas atmetė.Teismas nurodė, kad Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėja tik formaliai siekia atitikti leidimo pakeitimo pagrindus. Teismas konstatavo, kad Departamentas išsamiai, visapusiškai įvertino reikšmingas aplinkybes ir turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1, 10 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.
III.
Pareiškėja H. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas, be skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas neatliko išsamios faktinių aplinkybių analizės, todėl nebuvo peržiūrėtas Sprendimo teisėtumas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja jau 3 metus Lietuvoje vykdo teisėtą ūkinę veiklą, nepertraukiamai čia gyvena ir leidžia savo vaiką į mokyklą, neįvertino byloje pateiktų dokumentų bei bendrovės veiklos vykdymo specifikos ir to, kad bendrovė plečia taksi veiklą.Skundžiamame Sprendime nėra pateikiama jokios informacijos apie tai, kas buvo nustatyta patikrinimo metu, o nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.Sprendime nenurodytas nei vienas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100 punkte įtvirtintas pagrindas, todėl bendrovės veikla negali būti traktuotina kaip fiktyvi. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė Aprašo 100 punkto sąlygų egzistavimo. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, kad įmonė yra fiktyvi, tačiau Sprendime nebuvo užsiminta apie bendrovės fiktyvią veiklą. Atsakovas veikė priešingai gero viešojo administravimo principui ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo įvertinti atsakovo darbuotojų veiksmai, kuriai pažeidžiamos pareiškėjos teisės, nes atsakovo darbuotojai piktnaudžiaudami savo įgaliojimais teigia faktus, kurie neatitinka tikrovės.Pareiškėja atitinka visas Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, bendrovė atitinka numatytus reikalavimus dėl nuosavo kapitalo, dirbančių darbuotojų ir 6 mėnesius trunkančios veiklos, be kita ko, bendrovė veikia pelningai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Europinis kompleksas“ veikla nėra fiktyvi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-32(63)17I-40, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir kad pareiškėja tik formaliai siekė atitikti leidimo pakeitimo pagrindus, todėl atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės dėl to, kad, jos manymu, teismas tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų duomenų, kad Sprendime pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kad nebuvo nustatyta, jog bendrovė yra fiktyvi.Byloje ginčijamą Sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1, 10 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatomis ir nustatęs, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (UAB „Europinis kompleksas“ neturi patalpų veiklai vykdyti, joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Daugkartinę nacionalinę vizą atsakovas atsisakė išduoti tuo pagrindu, kad atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.11 punkte nustatyto šios vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo).Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.), jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.), taip pat jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2017 m. lapkričio 9 d. Departamentui pateiktame prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 53–63) nurodė, kad ketina dirbti ir užsiimti teisėta veikla UAB „Europinis kompleksas“ (Laisvės pr. 60, Vilnius). Bendrovė su L. A. 2017 m. gegužės 31 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 13, o su O. B. – 2017 m. rugsėjo 4 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 16, su A. I. (A. I.) – 2017 m. rugsėjo 14 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 17 vadybininkų pareigoms užimti (I t., b. l. 170–173, 178–179). Su A. B. (A. B.) 2017 m. liepos 12 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 15 pardavimų vadybininko pareigoms užimti, (I t., b. l. 176–177), su D. Ž. – 2017 m. spalio 13 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 19 autošaltkalvio pareigoms užimti (I t., b. l. 174–175). Visose šiose darbo sutartyse sulygta dėl 5 darbo dienų, 8 valandų per dieną, 40 valandų per savaitę darbo laiko, nuotolinio darbo galimybė nebuvo numatyta.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apklaustas bendrovės darbuotojas A. B. nurodė, kad bendrovėje dirba apie 6 mėnesius vadybininko pareigose, jo nuolatinė darbo vieta Goštauto g. 8, Vilnius, kartu taip pat dirba Olga, Jelena ir Pavelas, įmonė teikia taksi paslaugas. L. A. nurodė, kad bendrovėje dirba apie 6 mėnesius vadybininkės pareigose, jos nuolatinė darbo vieta yra Goštauto g. 8, kabinete Nr. 217, kartu su ja dirba Andrejus, Olga, Jelena, įmonė teikia taksi paslaugas. O. B. nurodė, kad bendrovėje yra įdarbinta tik „ant popieriaus“, į darbą nevaikšto ir jokių funkcijų nevykdo, atlyginimo negauna, ją bendrovėje įdarbino UAB „Visenta“ buhalterė Jelena, kuri paaiškino, ką reikės sakyti, jeigu ji bus pakviesta į apklausą policijoje (II t., b. l. 35–39).Iš A. B. 2017 m. gruodžio 12 d. paaiškinimo (II t., b. l. 37) ir L. A. 2017 m. gruodžio 13 d. paaiškinimo matyti, kad jie tik abstrakčiai nurodė savo pareigas, tačiau nedetalizavo konkrečių aplinkybių, susijusių su atliekamomis funkcijomis, nenurodė gaunamo atlyginimo dydžio, neprisiminė bendradarbių pavardžių, įvardijo skirtingus darbuotojus, kurie, jų teigimu, kartu dirba patalpose, esančiose Goštauto g. 8-317, Vilniuje: pagal A. B. paaiškinimus viename kabinete dirba Andrejus, Olga, Jelena ir Pavelas (vairuotojas nebūna biure, o tik ateina į jį), o L. A. teigimu – Andrejus, Olga, Jelena, ir Lilija.Pažymėtina, kad Departamente atliekant pareiškėjos apklausą, ji nurodė, jog bendrovės darbuotojai dirba adresu Goštauto g. 8-317, Vilnius (II t., b. l. 43). Skunde teismui pareiškėja taip pat teigė, jog bendrovės darbuotojai dirba šiose patalpose, o byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, kad įmonės veikla realiai buvo vykdoma kitu adresu. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-702 (II t., b. l. 35–36) nurodyta, kad nuvykus adresu Goštauto g. 8-317, Vilnius, durys buvo užrakintos, nebuvo iškabų ar kitos reklamos, skelbiančios apie bendrovės veiklą, ant kabineto Nr. 317 buvo kitos bendrovės (UAB „Vinsenta“) iškaba. Nors pareiškėja skunde teigė, kad patalpas, esančias Goštauto g. 8, Vilniuje, nuomoja iš UAB „Vinsenta“, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjai.Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad bendrovės darbuotojai ieško klientų ir lankosi pas juos, kad bendrovei nereikalinga iškaba, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie teiginiai nesutampa su bendrovės darbuotojų apklausos metu pateiktais parodymais, pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima vertinti, kokius konkrečiai darbus kiekvienas bendrovės darbuotojas ir kada atliko. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie O. B. pravaikštas, reikalavimus jai pateikti raštiškus paaiškinimus ir įspėjimus dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti O. B. apklausos rezultatų patikimumu. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nurodytu adresu bendrovė realios veiklos nevykdo, joje įdarbinti darbuotojai (A. B., L. A., O. B.) faktiškai funkcijų bendrovėje neatlieka ir nedirba sutartą laiką. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad bendrovės darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Departamentui, bendrovėje yra įdarbinti formaliai, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jie buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, ir kad nagrinėjamu atveju minėtos sąlygos netenkinamos, t. y. UAB „Europinis kompleksas“ neturi patalpų veiklai vykdyti, joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai; be to, kad pareiškėja, norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Šių išvadų nepaneigia aplinkybė, kad buvo apklausti ne visi bendrovės darbuotojai, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų tyrimo metu vykdytų apklausų rezultatus ir leistų spręsti, jog egzistuoja galimybė, jog apklausus visus įmonės darbuotojus galėtų būti prieita prie kitokių išvadų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o pagal to paties straipsnio 10 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Sprendimu vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais buvo pagrįstai atsisakyta pareiškėjai išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kadangi atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja neatitiko Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punkte įtvirtintos sąlygos (daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę) ir Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (trečiųjų šalių piliečiai privalo, be kita ko, pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas).Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi šių taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ar nepakankamo įrodymų vertinimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog bendrovės fiktyvumo faktas nebuvo konstatuotas, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Sprendime remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi atsakovas neteigė, kad bendrovė yra fiktyvi, o, kaip minėta, pagrįstai konstatavo, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Pastaroji aplinkybė sudaro savarankišką Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, todėl apeliantės argumentai dėl įmonės fiktyvumo nenustatymo atmestini.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos H. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.