- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- I-1797-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00437-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- H. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės – Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-32(63)17I-40 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei H. S.“ (toliau – Sprendimas); 2) pareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, kaip pateikusiai prašymą pakeiti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „Europinis kompleksas“, įsteigtos 2014 m. birželio 24 d., akcininkė, kuriai priklausančio kapitalo dalis bendrovėje yra ½. Bendrovės veikla nėra sustabdyta, ji vykdo veiklą iki šiol.
Mano, kad Departamentas iniciavo bendrovės patikrinimą anksčiau nei galėjo kilti įtarimų apie neva nepakankamą bendrovės lėšų generavimą ir gebėjimą atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius Lietuvos Respublikos biudžetui. Visą informaciją apie darbuotojams mokamus atlyginimus ir su tuo susijusius mokesčius bei kitus su bendrovės veikla priklausančius mokėti mokesčius Departamentas gali patikrinti tiek Sodros, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinėse sistemose.
Departamentas kryptingai nepalankiai vertino paaiškinimus tiek dėl automobilių būklės tiek dėl išduotų Vilniaus savivaldybės administracijos leidimų vežti keleivius – teikti taksi paslaugas tiek ir dėl gautinų bendrovės lėšų pagal išperkamosios nuomos sutartį su V. F..
Nesutinka su Sprendimo argumentu, kad bendrovės adresu (duomenys neskelbtini) nėra, nes kabineto durys užrakintos ir nėra jokios iškabos apie bendrovės veiklą. Paaiškina, kad išorinė reklama bendrovei pagal jos vykdomą veiklą nėra reikalinga ir būtina, nes bendrovės darbuotojai, kaip paslaugos tiekėjai, ieško klientų, o ne atvirkščiai. Didžiąją vadybininkų darbo dalį sudaro klientų paieškos apsilankant tiesiogiai pas galimus klientus. Nurodo, kad šias patalpas nuomoja iš UAB „Vinsenta“. Be to, nebuvo apklausti visi bendrovėje dirbantys darbuotojai, todėl išvada, kad bendrovė vykdo veiklą, tačiau darbuotojai yra formalūs, yra prieštaringa.
Pažymi, kad apklaustieji darbuotojai bendrovėje dirba ne vieną mėnesį: L. A. įdarbinta 2017 m. gegužės 31 d., A. B. – 2017 m. liepos 12 d., o O. B. – 2017 m. vasario 4 d. Tai paneigia Departamento argumentus, kad darbuotojai neva įdarbinti formaliai tik tam, kad pareiškėja atitiktų nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti.
Mano, kad Departamentas iš surinktų įrodymų padarė prieštaringas išvadas, nesuteikė jokios galimybės pateikti papildomus įrodymus, kad būtų pašalinti prieštaravimai, išsklaidytos abejonės.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 46–52).
Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 9 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „Europinis kompleksas“ akcininkė. Kartu su prašymu ir vėliau, Departamentui papildomai paprašius, pateikė dokumentus apie bendrovės veiklą. Pažymi, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjai. Taigi, Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti ketinimų realumą, tačiau ji deklaruojamo tikslo (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „Europinis kompleksas“) realumo ir atitikimo tikrovei neįrodė.
Mano, kad pareiškėjos su skundu pateikiami dokumentai (2017 birželio 7 d. kreditorinių įsipareigojimų perėmimo sutartis) bei informacija apie prasidėjusį teisminį procesą dėl J. K. nevykdomų įsipareigojimų pagal sutartį, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nei sutartis nei minėta informacija nebuvo pateikta Departamentui su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
Pareiškėjos apklausos metu pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad abejonės dėl to, kaip generuojamas bendrovės pinigų srautas, teikiant taksi paslaugas tik vienu automobiliu, kaip užtikrinama bendrovės sklandi veikla (tame tarpe darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimas bei mokesčių Lietuvos Respublikos biudžetui mokėjimas), yra pagrįstos.
Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Departamentas nepalankiai vertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Atkreipia dėmesį, kad kiekvieno užsieniečio atvejis yra nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į to užsieniečio situaciją bei teisėtą veiklą konkrečioje įmonėje. Užsieniečių pateikti atsakymai vertinami duomenų visumoje, nesutapimai vertinami vadovaujantis protingumo principu, o neišsamus atsakymas į pavienį klausimą nėra laikomas lemiamu priimant galutinį sprendimą. Rengiant pareiškėjos apklausą, buvo siekiama surinkti visapusišką informaciją apie pareiškėjos žinias, jos veiklą įmonėje, suteikti jai teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir galiausiai padaryti motyvuotą išvadą, ar pareiškėjos tikrasis siekis yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar ji pateikė tikrovės atitinkančius duomenis, ar gali iškilti nelegalios migracijos grėsmė.
Nurodo, kad siekiant patikrinti, ar bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, 2017 m. gruodžio 7 d. Departamento Imigracijos skyrius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė raštą Nr. (15/4-13) 10K-49595 dėl bendrovės veiklos patikrinimo, kuriame prašė atlikti patikrinimą, ar bendrovė vykdo steigimo dokumentuose deklaruojamą veiklą, taip pat apklausti bendrovės darbuotojus (išsiaiškinti, kokios jų darbo funkcijos bei darbo apimtys, kokiu laiku jie dirba, kur yra įrengtos jų darbo vietos ir pan.). 2018 m. sausio 8 d. gavo surinktą medžiagą apie atliktą bendrovės veiklos patikrinimą. Tęsiant patikrinimą, buvo apklaustos bendrovės darbuotojas A. B. (iš jo žodžių surašytas paaiškinimas), vėliau apklausta bendrovės darbuotojos L. A. (iš jos žodžių surašytas paaiškinimas), O. B. (pati surašė paaiškinimą). Atlikus bendrovės patikrinimą, nustatyta, kad bendrovės darbuotojai jokios darbinės veiklos bendrovėje nevykdo.
Pažymi, kad, nors bendrovė ir vykdo veiklą, teikiant taksi paslaugas vienu automobiliu, jos darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Departamentui, joje nedirba. Tai reiškia, kad jų įdarbinimas bendrovėje yra formalus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.
Mano, kad šiuo atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
Atkreipia dėmesį, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti bendrovės veiklą (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus, o vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se (liet. savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Mano, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos prašymus iš naujo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. sausio 8 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2018 m. sausio 8 d. 2017 m. lapkričio 9 d. Departamentui ji pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 53–63). Prašyme nurodė, kad ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla UAB „Europinis kompleksas“ ((duomenys neskelbtini)).
Kartu su prašymu UAB „Europinis kompleksas“ vykdomai veiklai ne mažiaus kaip už pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo pagrįsti pateikė transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties, sudarytos 2017 m. gruodžio 1 d. su J. K., dėl automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos pagal įmokų grafiką, kopiją, transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties Nr. 201700331-01, sudarytos 2017 m. kovo 31 d. su A. J., dėl automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išperkamosios nuomos, kopiją, transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties Nr. 20170120-01, sudarytos 2017 m. sausio 20 d. su V. F., dėl automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos, kopiją, bendradarbiavimo sutarties Nr. 9, sudarytos 2017 m. spalio 23 d. su Taxify-OU, kopiją, paslaugų teikimo sutarties Nr. VLN-1510 dėl naudojimosi „eTaksi“ sistema, sudarytos 2015 m. spalio 22 d. su IĮ „Oryo“, kopiją, buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 20170425, sudarytos 2017 m. balandžio 25 d. su UAB „Visenta“, kopiją, bendrovės pardavimo faktūrų žurnalo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., kopiją, bendrovės išrašomų pridėtinės vertės mokesčio faktūrų registro duomenų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. kopiją, bendrovės darbuotojo P. C. T. išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 29 d. kopiją, P. C. pinigų priėmimo kvitų kopijas.
Pareiškėja 2018 m. sausio 5 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (2 t., b. l. 44–45).
Iš pateiktų dokumentų Departamentas nustatė, kad nepakanka duomenų prašymui pagrįsti ir dokumentų sprendimui dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo priimti, todėl pareiškėjos elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 7 d. išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-13)10K-49597 (2 t., b. l. 10) iki 2017 m. gruodžio 22 d. pateikti licenzijas užsiimti taksi veikla, išduotas UAB „Europinis kompleksas“, bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, ilgalaikio turto iššifravimą.
Pareiškėja 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė papildomus dokumentus apie bendrovės veiklą (2 t., b. l. 12), t. y. Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. išduoto leidimo Nr. A492-761/15(2.17.2.61-EK6 vežti lengvuoju automobiliu taksi (VW PASSAT (duomenys neskelbtini)) kopiją (2 t., b. l. 14), Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 5 d. išduoto leidimo Nr. A492-1010/15(2.17.2.61-FN10 vežti lengvuoju automobiliu taksi (VW PASSAT (duomenys neskelbtini)) kopiją (2 t., b. l. 13), 2016 m. gruodžio 31 d. bei 2017 m. spalio 31 d. bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas (2 t., b. l. 16–21) ir kitus dokumentus.
Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad Departamentas suteikė galimybė pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus prašymui pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįsti ir pareiškėja šia galimybe pasinaudojo.
Ginčijamu Sprendimu Departamentas atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (1 t., b. l. 7–13), nes ji neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (UAB „Europinis kompleksas“ neturi patalpų veiklai vykdyti, joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Daugkartinę nacionalinę vizą atsisakė išduoti tuo pagrindu, kad atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėja nebeatitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.11 papunktyje nustatyto šios vizos išdavimo pagrindo ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo).
Nustatyta, kad Juridinių asmenų registre UAB „Europinis kompleksas“ įregistruota 2014 m. birželio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), jos vadovas nurodytas H. R. N. (1 t., b. l. 18–20).
Tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 5 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2 (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurioje nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 valandos per dieną (1 t., b. l. 31–32). Darbo laikas buvo keičiamas kelis kartus, o 2017 m. spalio 1 d. nustatyta 4 valandų per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas (1 t., b. l. 35).
Tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir A. I. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 17 (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurioje nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienų savaitė, 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę (1 t., b. l. 170–171).
Tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir L. A. 2017 m. gegužės 31 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 13 (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurioje nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę (1 t., b. l. 172–173).
Tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir D. Ž. 2017 m. spalio 13 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19 (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurioje nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę (1 t., b. l. 174–175).
Tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir A. B. 2017 m. liepos 12 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 15 (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurioje nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę (1 t., b. l. 176–177).
Tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir O. B. 2017 m. rugsėjo 4 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 16 (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurioje nustatyta darbo laiko norma: 5 darbo dienos, 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę (1 t., b. l. 178–179).
Pagal Sodros duomenis UAB „Europinis kompleksas“ 2017 m. lapkričio 9 d. dirbo 8 darbuotojai: L. A., O. B., A. B., P. C., A. I., H. R. N., H. S., D. Ž. (2 t., b. l. 1).
Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) J. J. 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-702 (2 t., b. l. 35–36) nurodyta, kad, vykdant UAB „Europinis kompleksas“ patikrinimą, buvo nuvykta bendrovės deklaruojamu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durys buvo užrakintos, ant pastato nėra iškabų ar kitos reklamos, skelbiančios apie bendrovės veiklą, ant kabineto Nr. 317 yra kitos bendrovės (UAB „Vinsenta“) iškaba. Tęsiant patikrinimą, buvo apklaustas bendrovės darbuotojas A. B., kuris nurodė, kad šioje bendrovėje dirba apie 6 mėnesius vadybininko pareigose, jo nuolatinė darbo vieta (duomenys neskelbtini), kartu taip pat dirba O., J. ir P., įmonė teikia taksi paslaugas. Taip pat buvo apklausta kita darbuotoja L. A., kuri nurodė, kad bendrovėje dirba apie 6 mėnesius (duomenys neskelbtini) pareigose, jos nuolatinė darbo vieta yra 217 kabinete (duomenys neskelbtini), kartu su ja dirba A., O., J., įmonė teikia taksi paslaugas. O. B. nurodė, kad bendrovėje yra įdarbinta tik „ant popieriaus“, į darbą nevaikšto ir jokių funkcijų nevykdo, atlyginimo negauna (2 t., b. l. 35–36). Teismui nėra pagrindo netikėti šiuo tarnybiniu pranešimu.
Iš Sodros duomenų (2 t., b. l. 2–8) matyti, kad bendrovės darbuotojai L. A. 2017 m. birželio 1 d.–2017 m. spalio 31 d. buvo mokama 700 Eur atlyginimas, O. B. 2017 m. rugsėjo 5 d.–2017 m. spalio 31 d. – 633,33–700 Eur atlyginimas, A. B. 2017 m. liepos 13 d.–2017 m. spalio 1 d. – 318,18–700 Eur atlyginimas, P. C. 2017 m. rugsėjo 19 d.–2017 m. spalio 31 d. – 83,5–204,16 Eur atlyginimas, A. I. 2017 m. rugsėjo 15 d.–2017 m. spalio 1 d. – 199,1–380 Eur atlyginimas, D. Ž. 2017 m. spalio 16 d.–2017 m. spalio 31 d. – 381,82 Eur atlyginimas, pareiškėjai 2015 m. sausio 8 d.–2017 m. spalio 31 d. – 2,13–350 Eur atlyginimas.
Iš A. B. 2017 m. gruodžio 12 d. paaiškinimo, kurį jis patvirtino savo parašu, matyti, kad jo paaiškinimai yra abstraktūs, nes nenurodyta, kokias užduotis gauna, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), t. y. užsako automobilių detales, kuria (pildo) aplikacijas, dirba su programine įranga, tačiau nedetalizavo konkrečių aplinkybių, susijusių su atliekamomis funkcijomis, nenurodė gaunamo atlyginimo dydžio (2 t., b. l. 37).
L. A. 2017 m. gruodžio 13 d. paaiškinimas taip pat vertintinas kaip abstraktus, kadangi ji nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, jos darbas susijęs su žmonių paieška, klausimų dėl įdarbinimo sprendimu, pagalba (duomenys neskelbtini) J., kurios pavardės neprisimena, tačiau atliekamų funkcijų nedetalizavo, nenurodė gaunamo atlyginimo dydžio (2 t., b. l. 39).
Abu darbuotojai nurodė, kad bendrovės veikla – taksi paslaugos. Iš jų paaiškinimų matyti, kad atliekamų funkcijų spektras yra platus, tačiau jų konkrečiai nedetalizavus, kyla abejonių dėl jų realumo.
Kaip jau nustatyta iš Juridinių asmenų registro, o ir pati pareiškėja prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodo, kad UAB „Europinis kompleksas“ yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėti darbuotojai nurodė, kad dirba adresu (duomenys neskelbtini), O. B. UAB „Europinis kompleksas“ jokios veiklos šioje bendrovėje nevykdo. Tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Europinis kompleksas“ įdarbinti darbuotojai A. B., L. A. ir O. B. realiai bendrovėje nedirba. Nors pareiškėja skunde teigia, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomoja iš UAB „Vinsenta“, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi, pagal to paties straipsnio 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
Aktualus ir Įstatymo 19 straipsnio 1 punktas, kuriame nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o pagal to paties straipsnio 10 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlyga yra, kad jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Nagrinėjamu atveju Departamentas ginčijamame Sprendime nustatė, kad pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. yra UAB „Europinis kompleksas“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra lygi ½ bendrovės įstatinio kapitalo (bendrovės įstatinis kapitalas 57 920 Eur, pareiškėjai priklauso 1 000 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų) (1 t., b. l. 189).
Vertinant byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja grafoje „Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens pavadinimas, adresas, telefonas, kai ketinu dirbti ir užsiimti teisėta veikla“ nurodė: UAB „Europinis kompleksas“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro 2017 m. gegužės 18 d. išplėstinis išrašas patvirtina, kad UAB „Europinis kompleksas“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–20). Byloje esančiose ir anksčiau aptartose darbo sutartyse tarp UAB „Europinis kompleksas“ ir šios bendrovės darbuotojų (1 t., b. l. 170–179) nėra sulygta dėl darbo nuotoliniu būdu, taigi, darbuotojų darbo vietos turėjo būti įsteigtos pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei Juridinių asmenų registre deklaruotu UAB „Europinis kompleksas“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad deklaruojamos UAB „Europinis kompleksas“ veikos adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė veiklos nevykdo, joje įdarbinti darbuotojai (A. B., L. A., O. B.) realiai funkcijų bendrovėje neatlieka ir nedirba sutartą laiką, darytina išvada, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai reiškia, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
Teismas pažymi, kad patikrinimų atlikimo tikslas – sutrinkti išsamius ir objektyvius duomenis, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Taigi, pareigūnai, vykdydami UAB „Europinis kompleksas“ veikos patikrinimą, neprivalėjo apklausti visų darbuotojų, todėl pareiškėjos argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis). Šiuo atveju anksčiau nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėja tik formaliai siekia atitikti leidimo pakeitimo pagrindus.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1, 10 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.
Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino reikšmingas aplinkybes ginčijamam Sprendimui priimti, ir nustatęs, kad pareiškėja, norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįstai atsisakė jį pakeisti ir atsisakė išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, todėl nėra pagrindo Sprendimo naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais.
Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, netenkini ir išvestiniai skundo reikalavimai įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos H. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.