Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-03 · Administracinė byla Nr. I-3459-816/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
I-3459-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01643-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3459-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus PN (po reorganizacijos perėmusio Lukiškių TI-K teises ir pareigas), 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti už pareiškėjo manymu tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimą. Skunde nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki sausio 24 d. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko pareiškėjas jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje, kadangi buvo pakabintas „selufano gabalas“ ir nieko daugiau. Taip pat neužtikrintas privatumas dušuose, nes nėra įrengtų atskirų kabinų. Pažymi, kad serga (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija jam davė „neaiškius“ vaistus, nuo kurių nesijausdavo gerai, t. y. dusdavo.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu, kuriuos patikslino prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki sausio 24 d. kamerose Nr. 106 ir Nr. 267. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – taisyklės) nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus: Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorijų policijos įstaigų sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015; akto redakcija galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Pažymi, kad kompetentingų institucijų patikrinimų, atliktų ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktų atsakovės atstovas neturi. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (iš esmės privatumo užtikrinimo sanitariniame mazge ir duše, medikamentų išdavimo) atlyginimo. Administracinė byla nagrinėjama pareikšto skundo ir jame nurodomo faktinio reikalavimo pagrindo ribose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė nuo 2019 m. sausio 9 d. iki sausio 24 d., atsakovės atstovas, perėmęs Lukiškių TI-K teises ir pareigas, Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki sausio 24 d. Teismui pateiktos suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 17–18).

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant ar keliant retorinio pobūdžio klausimus, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2019 m. sausio 9 iki 24 d. imtinai laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai ir jam nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi buvo pakabintas „selufano gabalas“ ir nieko daugiau.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl kamerų inventoriaus trūkumo (kas būtų leidę kalėjimo administracijai iškart sureaguoti), nėra. Dušo kabinos įrengiamos tik esant galimybei.

Iš Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerose pakabintomis užuolaidomis, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Pareiškėjas apie įrengtas užuolaidos papildomai privatumui sanitariniuose mazguose užtikrinti užsimena, nurodydamas, kad pakabintas „selufano gabalas“, tačiau visiškai nemotyvuoja, kodėl pakabintos užuolaidos, jas užsitraukus, neužtikrina jo privatumo. Tai, kad pareiškėjo galimai netenkino pakabintų užuolaidų, kaip daikto, kokybė, nėra pagrindo konstatuoti privatumo sanitariniame mazge pažeidimo, kadangi pareiškėjas nenurodė, kad užuolaida apskritai negalėjo ir neatliko privatumo užtikrinimo funkcijos. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos.

Dėl dušo įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neužtikrintas privatumas dušuose, nes nėra įrengtų atskirų kabinų. Iš Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punktą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮĮET, HN 134:2015 reikalavimus.

Lukiškių TI-K dušo patalpos įrengtos korpusų postuose. Dušo patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema (įrengti ventiliatoriai), privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėle, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušo maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Dušuose yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos. Tad teisės aktuose nėra įtvirtintos valstybės pareigos bendrose dušinėse įrengti atskiras dušo kabinas, dėl ko nėra teisinio pagrindo konstatuoti valstybės pareigos nuteistiesiems užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas nevykdymo ir atitinkamai taikyti valstybės civilinės atsakomybės dėl šios kalinimo sąlygos.

Dėl medikamentų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija jam davė „neaiškius“ vaistus, nuo kurių nesijausdavo gerai, t. y. dusdavo.

Atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo aspektu pažymima, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Šio įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), kas reiškia ir tai, jog tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1510-624/2018).

Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde išsakė abstrakčius teiginius, jog buvo duodami netinkami (duomenys neskelbtini) gydyti vaistai, tačiau neneigė, kad jam, kaip sergančiam (duomenys neskelbtini), buvo skiriami reikalingi vaistai. Pareiškėjas pripažįsta, kad gaudavo vaistus, tačiau jo manymu ne tokius gerus (kokybiškus), kokius gaudavo atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje Vokietijoje. Todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir tinkamumo viešojo administravimo kontekste atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateikti pareiškėjo skundai dėl asmens sveikatos paslaugų kokybės duotų pagrindo jam ginti savo, kaip paciento, interesus bendrosios kompetencijos teismuose, išnaudojus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tai buvo pareiškėjui išaiškinta ir 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti skundo dalis dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo T. S. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė