Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž.-Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis M. L., E. Š., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas į paskolas investuojantis investicinis fondas „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2025 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3) patvarkė sustabdyti E. Š. priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo procesą iki teismas išnagrinės ir įsiteisės nutartys dėl E. Š. 2025 m. sausio 10 d. skundo ir R. Ž.-Š. 2024 m. gruodžio 17 d. skundo.

Antstolis 2025 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 2) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. buvo areštuotas hipoteka įkeistas E. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai. Buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Skolininkas buvo informuotas apie galimybę pareikšti nušalinimą pasirinktam ekspertui, tačiau per nustatytą terminą nušalinimo nepareiškė. Turto arešto aktas ir patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo E. Š. buvo įteikti 2024 m. gegužės 24 d. Areštuojant turtą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), E. Š. įsigijo (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), E. Š. įsigijo (duomenys neskelbtini). Viso turto savininku nurodytas E. Š.. Nekilnojamojo turto registre nėra žymų, kad turtas yra registruotas kaip šeimos ar sutuoktinių nuosavybė. Patikrinus Gyventojų registro duomenis buvo nustatyta, kad E. Š. santuoką su R. Ž.-Š. sudarė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdydamas vykdymo veiksmus, antstolis privalo laikytis CPK normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatoma, kad Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. 2024 m. sausio 15 d. išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį iš hipotekos skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir hipotekos įkaito davėjo E. Š. hipotekos kreditoriui Fondui pagal sutartinę hipoteką, sudarytą (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), išieškomo skolinio įsipareigojimo dydis 153 912,90 Eur, 12 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos, 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos paskolos sumos, 293,63 Eur notaro atlyginimo. Antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su raginimu per 31 d. sumokėti visą skolą ir palūkanas. Antstolis 2024 m. gegužės 21 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo E. Š. priklausantį turtą. 2024 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskyrė turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad varžytynės baigėsi (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (1 t., b. l. 7–9) nustatoma, kad pareiškėjos sutuoktinis E. Š. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir šios bendrovės vadovas, o bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenis, gautais per teismų informacinę sistemą Liteko, nustatoma, kad pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas sutampa.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 24, 25) nustatoma, kad E. Š. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise 0,1307 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo aktu šie statiniai priimti. Taip pat nurodoma, kad tiek pastatams, tiek žemės sklypui yra įregistruota hipoteka, atliktas notaro vykdomasis įrašas. Kitų juridinių faktų, daiktinių teisių žemės sklypui ir pastatams neįregistruota.

Pareiškėja teismui nepateikė santuokos liudijimo, taip pat įrodymų, kad ji yra turto, esančio, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė (1 t., b. l. 15), nors jai buvo nustatytas terminas šiems dokumentams pateikti. Antstolis 2025 m. sausio 14 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 2) nurodė, kad patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad pareiškėja ir E. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja ir E. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o E. Š. turtą nuosavybės teise įgijo 1993 m. ir 1994 m., t. y. prieš santuoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

CK 3.88 straipsnio 3 dalis numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

CK 3.84 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. CK 3.84 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko įraše yra tik duomenys, kad E. Š. iki santuokos įgijo turtą, t. y. žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir tai jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes į šį turtą kitiems asmenims daiktinės teisės neįregistruotos, juridiniai faktai dėl to taip pat neįregistruoti, šis turtas neįregistruotas kaip šeimos turtas, todėl pareiškėja savo teiginio, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, negali panaudoti šiuo atveju prieš sąžiningą kreditorių.

CK 3.90 straipsnis reglamentuoja turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pareiškėja, norėdama, kad turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jos sutuoktiniui nesutikus to padaryti gera valia, turi kreiptis į teismą su ieškiniu.

Antstolis vykdomojoje byloje negali reikšti ieškinio dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o nesant įregistruotos viešajame registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar šeimos turto, antstolis neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja pateikė prašymą skundą palikti nenagrinėtu, remdamasi CPK 296 straipsniu ir nurodydama, kad ji kreipėsi į antstolį, su kuriuo išsprendė ginčą ir artimiausiu metu planuoja sudaryti taikų susitarimą, todėl tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas jai yra nebeaktualus.

Šis pareiškėjos prašymas netenkinamas, nes CPK 595 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tokiu būdu CPK aiškiai reglamentuoja, kad taikos sutartį turi teisę sudaryti išieškotojas ir skolininkas, o ne pareiškėja, kuri vykdomojoje byloje nėra skolininkė, ir antstolis, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis nėra ir negali būti ginčo šalis ir su antstoliu jokie taikūs susitarimai nesudaromi. Iki bylos nagrinėjimo nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys byloje nepateikė įrodymų, kad skolininkas ir kreditorius vykdomojoje byloje yra sudarę vykdymo procese taikos sutartį CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos skundą būtų galima palikti nenagrinėtu remiantis CPK 296 straipsnyje numatytais atvejais.

Suinteresuotas asmuo Fondas prašo skirti pareiškėjai 1 500 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant jam. Prašymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėja iš esmės siekia vienintelio tikslo – maksimaliai vilkinti skolos Fondui išieškojimą iš įkeisto turto, dėl ko nurodė savo skunde akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie tai, kad turtas tariamai yra jos ir E. Š. bendroji sutuoktinių nuosavybė. Fondo įsitikinimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės aiškiai įrodo ir parodo, kad pareiškėja savo skunde nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes siekdama nesąžiningo tikslo – išieškojimo vilkinimo / sustabdymo. Dėl šios priežasties Fondas turi skirti savo laiką ir lėšas pareiškėjos nurodytų melagingų motyvų neigimui šioje byloje ir bylinėtis teismuose, gindamas savo interesus nuo tokio nesąžiningo pareiškėjos elgesio.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos naudojimąsi jai įstatymo suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus, siekiant apginti galbūt pažeistus pareiškėjos interesus, nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Pareiškėja minėtoje vykdomojoje byloje skundą dėl antstolio veiksmų pateikė pirmą kartą, o jos procesinio prašymo nepagrįstumas nėra pagrindas skirti pareiškėjai baudą. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta procesine teise teikti skundą dėl antstolio veiksmų, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų būti skiriama bauda. Dėl šių priežasčių suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo Fondas prašo priteisti iš pareiškėjos 1 016,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja nesutinka, kad suinteresuotam asmeniui Fondui būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ir nurodo, kad ji jo byloje neįtraukė suinteresuotu asmeniu.

CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

Tokiu būdu CPK aiškiai reglamentuoja situaciją dėl suinteresuotų asmenų ir pareiškėjos valios šiuo atveju dėl asmenų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis nereikia, be to nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų suinteresuotais asmenimis visada yra skolininkas ir išieškotojas, nes vykdymo proceso eiga ir rezultatais šie asmenys yra visada suinteresuoti ir pareiškėjos valios ir sutikimo nereikia.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos išrašu (1 t., b. l. 158) nustatoma, kad Fondas patyrė 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų parengimą, priedų suruošimą, pateikimo organizavimą. Pareiškėjos ir išieškotojo (Fondo) interesai vykdymo procese yra priešingi, todėl suinteresuoto asmens Fondo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismui nusprendus pareiškėjos skundą atmesti, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes šalių interesai yra priešingi, o šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos R. Ž.-Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Suinteresuoto asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl baudos skyrimo netenkinti.

Pareiškėjos R. Ž.-Š. prašymą palikti skundą nenagrinėtu atmesti.

Priteisti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos banko suteiktas kodas I080, iš pareiškėjos R. Ž.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 016,40 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje atskiruoju skundu.