Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylos perdavimo prokurorei klausimą baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės I. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 6 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės I. P. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo K. C. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir E. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 16 d. nutarimu L. S. pripažinta nukentėjusiąja. M. A. nukentėjusiąja pripažinta 2019 m. lapkričio 16 d. nutarimu.

2019 m. gruodžio 17 d. įtariamosioms K. C. ir E. S. įteikti pranešimai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šioje byloje įtariamosios K. C. ir E. S. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo supažindintos su galimybe procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir išreiškė sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nukentėjusiosioms L. S. ir M. A. pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo išsiųsti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. A. išreiškė sutikimą, jog procesas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Analogišką sutikimą apklausiama ikiteisminio tyrimo metu išreiškė ir nukentėjusioji L. S..

Pripažintina ydinga tokia praktika, kai nuomonės apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiojo paklausiama jo apklausoje, o apie patį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam nepranešama. Juo labiau, kad tokio pranešimo gavimo diena yra termino nukentėjusiajam apskųsti prokuroro sprendimą pradžia. Tokiu būdu iš esmės kompromituojamas pats baudžiamojo įsakymo išdavimo institutas, nes vien dėl to, kad prokuroras tinkamai nevykdo savo pareigos, teismas vietoje supaprastinto bylos proceso verčiamas bylą nagrinėti įprastine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

2019 m. gruodžio 10 d. apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusioji M. A., tiek ir nukentėjusioji L. S. išreiškė tik sutikimus, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau apie patį sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiosioms pranešta nebuvo, šiuo atveju konstatuotina, kad prokurorė nevykdžiusi įstatyme jai nustatytos pareigos pranešti nukentėjusiosioms apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu apribojo vienintelę procesinę garantiją užtikrinančią nukentėjusiojo asmens teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Siekiant ištaisyti prokurorės klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju galbūt pageidauja nukentėjusiosios ir tikrai pageidauja įtariamosios. Akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus nukentėjusiųjų galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. BPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisme, o aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nėra. Nors tarp BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų nenumatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas baudžiamojo proceso pažeidimas (apie prokuroro sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo pranešta nukentėjusiosioms), kuris sudaro procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga pagal analogiją taikyti BPK 234 straipsnio 2 dalį ir, ja vadovaujantis, perduoti bylą prokurorei, kuri dėl to išlaikys teisę nuspręsti procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, nustatytinas 1 mėnesio terminas esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo K. C. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir E. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorei, kadangi padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.