Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai S. J. ir L. J. skunde dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti negaliojančiais (panaikinti) antstolio R. B. 2017 m. sausio 18 d. patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis R. B. yra priėmęs vykdymui Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2014 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2476 dėl 119 213,60 Eur skolos bei 5,59 ir 5,603 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, pagal kurį skolininkai yra pareiškėjai, o hipotekos išieškotojas – bankas AB „Citadele“ (teisių perėmėja šioje vykdomojoje byloje - UAB „Būsto paskolų draudimas“). Antstolis 2017 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 „Dėl skolos išieškojimo“ dėl 97 037,41 Eur skolos, 3 953,47 Eur vykdymo išlaidų bei 5,59 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų L. J. ir S. J. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-3374, kuriuo paskelbė skolininkams priklausančio turto - 0,0834 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtu statyti pastatu - gyvenamu namu 115,10 kv. m. bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas) pirmąsias varžytynes už pradinę Turto kainą – 32 400 Eur. Turtas iš varžytynių buvo parduotas už 32 400 Eur varžytynių laimėtojui UAB „Miesto NT“. 2016 m. spalio 10 d. surašytas varžytynių aktas Nr. S-3634, kurio pagrindu buvo perleistos nuosavybės teisės į Turtą varžytynių laimėtojui. Skolininkai, laikydamiesi nuomonės, jog vykusios Turto varžytynės buvo neteisėtos, o varžytynių aktas yra pripažintinas negaliojančiu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. 2-2717-944/2017). Minėtoje byloje skolininkai ginčija varžytynių aktą, teismo prašo jį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją - Turtą grąžinti skolininkams. Antstolis, paskirstęs gautas lėšas iš parduoto Turto, bei neatsižvelgdamas į tai, jog skolininkai ginčija varžytynių aktą, kurio pagrindu buvo perleistas varžytynių laimėtojui skolininkams priklausęs ir bankui AB „Citadele“ įkeistas Turtas, kurio pardavimas sudarė teisinį pagrindą antstoliui nukreipti išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą, toliau tęsia išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį įrašą. Skolininkų nuomone, tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais, o skundžiami patvarkymai panaikintini. Antstolis privalo įvertinti, jog šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl varžytynių akto teisėtumo, kuris turi esminės įtakos dabartiniams antstolio veiksmams. Esant ginčui dėl varžytynių akto teisėtumo, antstolis negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininkams priklausantį turtą, kadangi tai neatitiktų CK 4.193 straipsnio nuostatų bei pažeistų interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus. Antstolis neturėjo teisės pradėti išieškojimo procedūrų, nukreiptų į kitą skolininkams priklausantį turtą, iki to momento, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas ginčas dėl varžytynių akto teisėtumo. Antstolis R. B. 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad skolininkai yra pateikę teismui ieškinį dėl varžytynių akto nuginčijimo, nesuteikia pagrindo antstoliui stabdyti tolimesnius vykdymo veiksmus, nes turto pardavimo iš varžytynių aktas nėra panaikintas, teismas antstolio veiksmų nėra sustabdęs, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2017 m. sausio 18 d. patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 dėl skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjų S. J. ir L. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 dėl skolos išieškojimo, iš kurių matyti, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro 2014 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2476 dėl 97 037,41 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“ (b. l. 8, 9). Varžytynių akte antstolis nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 126086 pardavė Turtą varžytynių laimėtojui (b. l. 11). Pareiškėjai teismui pateikė ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (b. l. 12-18). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pagal pareiškėjų ieškinį, kuris Kauno apylinkės teisme priimtas 2016 m. spalio 13 d., iškelta civilinė byla Nr. 2-2717-944/2017, kuri dar neišnagrinėta, galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2717-944/2017 atmetė pareiškėjų prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą sustabdymo.Teismas nurodė, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Pardavus hipotekai įkeistą pareiškėjų Turtą iš varžytynių ir už parduotą Turtą gavus mažesnę sumą, negu priklauso hipotekos kreditoriui, antstolis, pagal Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro 2014 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2476, 2017 m. sausio 18 d. priėmė patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 dėl 97 037,41 Eur skolos išieškojimo iš kito pareiškėjams priklausančio turto išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismas, nenustatęs privalomų vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų, numatytų CPK 626 straipsnyje, padarė išvadą, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir priėmęs pareiškėjų ginčytinus patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų, turėjo teisę, bet ne pareigą, visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą pagal pareiškėjų ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, išreikalavus vykdomąją bylą (CPK 627 straipsnio 6 punktas). Tačiau teismas sprendė, kad dėl to nėra pagrindo antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 „Dėl skolos išieškojimo“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas S. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pripažinti negaliojančiais (panaikinti) antstolio R. B. 2017 m. sausio 18 d. patvarkymus Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 „Dėl skolos išieškojimo“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Antstolis, paskirstęs gautas lėšas iš parduoto Turto bei neatsižvelgdamas į tai, jog skolininkai ginčija varžytynių aktą, kurio pagrindu buvo perleistas varžytynių laimėtojui skolininkams priklausęs ir bankui AB „Citadele“ įkeistas Turtas, kurio pardavimas sudarė teisinį pagrindą antstoliui nukreipti išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą, toliau tęsia išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą. Skolininkai, laikydamiesi nuomonės, jog vykusios Turto varžytynės buvo neteisėtos, o varžytynių aktas yra pripažintinas negaliojančiu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Jeigu teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuos, jog varžytynių aktas yra neteisėtas, šį varžytynių aktą pripažins negaliojančiu ir taikys restituciją - Turtą grąžins skolininkams, antstolis privalės nutraukti išieškojimą, vykdomą iš kito skolininkams priklausančio turto, bei atnaujinti priverstinį įkeisto Turto realizavimo procesą. Antstolis privalo įvertinti, jog šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl varžytynių akto teisėtumo, kuris turi esminės įtakos antstolio veiksmams.Apelianto nuomone, esant ginčui dėl varžytynių akto teisėtumo, antstolis negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininkams priklausantį turtą, kadangi tai neatitiktų CK 4.193 straipsnio nuostatų bei pažeistų interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus. Antstolis neturėjo teisės pradėti išieškojimo procedūrų, nukreiptų į kitą skolininkams priklausantį turtą, iki to momento, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas ginčas dėl varžytynių akto teisėtumo. Dėl šių aplinkybių skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais (naikintini). Tai sudaro teisinį pagrindė panaikinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad panaikinti antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymų Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 nėra teisinio pagrindo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų skunde išdėstyti teiginiai yra tik siekis visais įmanomais būdais sustabdyti/vilkinti vykdymo procesą, kad kuo ilgiau galėtų naudotis iš varžytynių jau realizuotu nekilnojamu turtu, o tai ne kas kita, kaip pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis išraiška.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2014 m. balandžio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2476 dėl 119 213,60 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininkų S. J. ir L. J. hipotekos kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ (AB „Citadele“ bankas teisių perėmėjos vykdymo procese) naudai. 2016 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-3634 buvo parduotas kreditorei įkeistas ir skolininkams priklausęs nekilnojamasis turtas - 0,0834 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 32 400 Eur varžytynių laimėtojui UAB „Miesto NT“, o gautos lėšos paskirstytos ir pervestos išieškotojai. Kadangi realizavus įkeistą turtą, skola išieškotojai buvo padengta tik iš dalies, antstolis skundžiamais 2017 m. sausio 18 d. patvarkymais Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 nutarė tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininkams priklausančio turto, nukreipdamas jį į skolininkams priklausantį darbo užmokestį.Pažymėtina, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio atliekami veiksmai, konkrečiai – svarstytinas antstolio priimtų (pareiškėjų skundžiamų) 2017 m. sausio 18 d. patvarkymų Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 teisėtumo klausimas. Apeliantas S. J. tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo sieja su tuo, kad iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išspręstas ginčas dėl varžytynių akto teisėtumo, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į kitą skolininkams priklausantį turtą, nes tai neatitiktų CK 4.193 straipsnio nuostatų bei pažeistų interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LR CK 4.193 straipsnis reglamentuoja hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa, tai hipotekos kreditorius, gavęs iš parduoto įkeisto turto mažesnę sumą nei jam priklauso, turi teisę reikalauti visą sumą išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nurodytu atveju išieškoma iš kito neįkeisto turto. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą iš visų hipotekų (CK 4.197 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad nepakakus lėšų skolininkų įsipareigojimams padengti, nebus išieškoma iš kito skolininkų turto. Daikto išlaisvinimas iš hipotekos nereiškia, kad skolininkų prievolė vykdyti įsipareigojimus kreditoriui pasibaigė, nes kreditorės skolai padengti sumos, gautos pardavus įkeistą turtą (32 400 Eur), nagrinėjamu atveju nepakako. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010, 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Nagrinėjamos bylos atveju, iš skundžiamų antstolio patvarkymų Nr. S17-966 ir Nr. S17-962 turinio (b. l. 8, 9) matyti, kad pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, skolos likutis 2017 m. sausio 18 d. sudarė 97 037,41 Eur bei 3 953,47 Eur vykdymo išlaidos, kas reiškia, kad visas kreditorės reikalavimas nebuvo patenkintas. Taigi, antstolis, baigęs išieškojimą iš skolininkų įkeisto turto, be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu turėjo teisę tęsti išieškojimą iš kito skolininkų turto, kuris nėra įkeistas išieškotojos naudai. Todėl pripažintina, jog priimdamas pareiškėjų ginčijamus patvarkymus antstolis teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo pripažinti jo veiksmus neteisėtais. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, jog pareiškėjams, kaip skolininkams, buvo žinoma, kad hipoteka įkeistas turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei išieškotina ir vykdymo išlaidų suma, antstolis, išsiųsdamas skundžiamus patvarkymus, informavo pareiškėjus, kad po įkeisto turto realizavimo tęsiamas išieškojimas iš kito skolininkams priklausančio turto. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad skolininko teisės vykdymo procese apeliantui buvo žinomos, apie pareigą sumokėti visą išieškomą skolą, t. y. ir tą skolos dalį, kuri yra didesnė nei gauta už parduotą įkeistą turtą suma, jis privalėjo suprasti. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, pažeidė išieškotojos ir skolininkų interesų pusiausvyros principą. Atskirajame skunde apeliantas taip pat kritiškai vertina antstolio galimybę tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininkų turto esant teisme ginčui dėl varžytynių akto teisėtumo. Apelianto teigimu, jeigu teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuos, jog varžytynių aktas yra neteisėtas, šį varžytynių aktą pripažins negaliojančiu ir taikys restituciją - turtą grąžins skolininkams, antstolis privalės nutraukti išieškojimą, vykdomą iš kito skolininkams priklausančio turto, bei atnaujinti priverstinį įkeisto turto realizavimo procesą.Pažymėtina, kad CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai reglamentuojami CPK 626 straipsnyje, atvejai, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus, nustatyti CPK 627 straipsnyje. Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjai pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikšdami savarankišką ieškinį teisme dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 13 d. iškelta civilinė byla Nr. 2-2717-944/2017), taigi, išsprendus tokio akto galiojimo klausimą turėtų būti išspręstas ir restitucijos taikymo klausimas. Todėl apeliantas teisingai nurodo, kad pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkų įkeisto turto liktų nebaigtas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad skolininkai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto nuginčijimo, nesuteikė pagrindo antstoliui stabdyti tolimesnius vykdymo veiksmus. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės nepatenka į CPK 626 straipsnio reguliavimo sritį dėl privalomojo vykdomosios bylos ar vykdymų veiksmų sustabdymo pagrindų. Kitų tiek CPK, tiek kituose įstatymuose įtvirtintų nuostatų, kurių taikymas galėtų lemti, jog tolimesni vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo būti atliekami, ir dėl ko būtų pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, taip pat nenustatyta. Kita vertus pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad antstolio skundžiamų patvarkymų dėl skolos išieškojimo pagrindu buvo išskaitytos kokios nors sumos iš skolininkų darbo užmokesčio ir jos pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, kad šios sumos buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Tai reiškia, kad jeigu kokios nors lėšos ir buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tai jos liko skolininkų nuosavybė. Todėl šiuo aspektu pažymėtina, kad net ir skolininkams ginčijant varžytynių akto teisėtumą, tačiau byloje esant duomenims, jog iš hipoteka įkeisto skolininkų turto gautų lėšų akivaizdžiai nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolio veiksmai tęsiant išieškojimą iš kito skolininko turto vertintini kaip atitinkantys tiek CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatytą antstolio pareigą imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas, tiek nepažeidžiantys CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeistą turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto.Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2717-944/2017 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovų S. J. ir L. J. ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmetė. Nors šią dieną šis sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien dėl to pareiškėjų skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus, nes priešingu atveju, tai neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio vykdomojo dokumento įvykdymo tikslo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 7,14 Eur (b. l. 94). Atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,14 Eur (septynis eurus, 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.