Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. J., N. B., M. B., E. B., A. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir arešto turtui panaikinimo, suinteresuoti asmenys - S. B., E. J., N. B., M. B., E. B., A. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas pareiškėjo R. J. pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą 1994 m. birželio 10 d. sutartimi įgytų ½ dalies medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, turinčio bendro naudingojo ploto 93,82 kv. m., ½ dalies dešimties medinių ūkinių pastatų (2J1m, 3J1m, 4J1m, 5J1m, 6J1m, 8J1m 12J1m, 13J1m, 14J1m), medinio ūkinio pastato su rūsiu 9J1m, dviejų mūrinių ūkinių pastatų (10J1m, 11J1m) ir kiemo įrenginių esančių (duomenys neskelbtini)., teisinei registracijai atlikti bei panaikinti 1994 m. spalio 6 d. teismo antstolių kontoros raštu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą areštą turtui – ½ daliai pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra kaimynas. Tik pareiškėjas ir jo žmona tvarko ūkį, jie remontavo ūkinius pastatus, dengė stogą. 1994 metais pareiškėjo žmona pasakė išsipirko sodybą. Nėra žinoma, kad pykosi su giminaičiais, bent jau nesakydavo.

Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra dėdė ir šalia gyvena, apie puse kilometro. Dažnai dirba pas juos. Sodybą tvarko R. J.. Pažinojo K. B., kai pardavė 1994 metais, jis išvažiavo į Kauną ir daugiau netvarkė ūkio. Po pardavimo K. B. šeima šiuose namuose nebegyveno.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. J. ir K. B., miręs (duomenys neskelbtini), 1994 m. birželio 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią R. J. įsigijo ½ dalį medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, turinčio bendro naudingojo ploto 83,82 kv. m., ½ dalį dešimties medinių ūkinių pastatų (2J1m, 3J1m., 4J1m., 5J1m., 6J1m., 8J1m., 12J1m., 13J1m., 14J1m), medinio ūkio pastato su rūsiu 9J1m., dviejų mūrinių ūkinių pastatų (10I1m, 11I1m) ir kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre sutartis nebuvo įregistruota. Kita šio nekilnojamojo turto dalis priklauso pareiškėjui R. J. pagal 1989 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 1994 m. spalio 6 d. pagal teismo antstolių raštą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuota ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruoto K. B. vardu. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartyje, atmesdamas pareiškėjo prašymą panaikinti areštą konstatavo, kad Kauno m. apylinkės teismo 13 antstolio vykdomųjų dokumentų registracijos žurnale įrašyta, kad vykdomasis dokumentas Nr. A6226/94-08-17 išduotas Kelių policijos dėl 1000 Lt išieškojimo iš K. B. 1994 m. rugsėjo 23 d. perduotas tryliktam antstoliui, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atžymų apie įvykdymą nėra, vykdomoji byla teismo archyvui saugoti neperduota. Turto areštas pritaikytas po nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo. Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodyta, kad antstolių žinioje yra viena vykdoma ir kitos užbaigtos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš K. B.. Vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą byloje Nr. A2.2-5650-801/2012, pradėta vykdyti 2013 m. sausio 16 d., nėra baigta.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą nekilnojamojo turto 1994 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti ir panaikinti turto areštą nekilnojamajam turtui.

1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (redakcija galiojusi Sutarties sudarymo metu) 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo-paradavimo sandoriui įregistruoti. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktas).

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pareiškėjas 1994 m. liepos 14 d. Sutartį įregistravo Kaišiadorių raj. Kruonio viršaitijoje ūkinėje knygoje, tačiau sutarties neįregistravo Kauno Inventorizacijos biure, kaip tai buvo numatyta pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarime Nr. 297 bei 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis 225 straipsnio 1 dalyje. Įregistravęs šią sutartį Kruonio viršaitijoje pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis atliko visus reikalingus veiksmus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti. Vėliau antstoliui areštavus K. B. vardu registruotą ½ gyvenamąją namo, kurią įgijo pareiškėjas pagal Sutartį, pareiškėjas stengėsi panaikinti turto areštą kreipdamasis į teismą 2006 m., 2007 m., 2016 m. bei 2017 m. Liudytoja S. B. patvirtino, kad jos vyras K. B. pardavė pareiškėjui nurodomą, nekilnojamąjį turtą, todėl jokių pretenzijų į šį turtą neturi. Paveldėjimo byla po K. B. mirties nebuvo užvesta.

Darytina išvada, kad pareiškėjas nesąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio, o tai padarė dėl nežinojimo, suklydimo, nes įregistravo sandorį tik Kaišiadorių raj. Kruonio viršaitijoje, buvo sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų ar kitų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, bet neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas CK visai nereglamentuoja privalomos sandorių registracijos, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Atnaujinus terminą sutarčiai įregistruoti, spręstinas klausimas dėl turto arešto panaikinimo.

Nustatyta, kad 1994 m. spalio 6 d. pagal teismo antstolių raštą Nr. 3215, buvo areštuota ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruoto K. B. vardu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir K. B. buvo sudarė Sutartį, tačiau jos neišviešinus buvo areštuotas turtas. Lietuvos antstolių rūmų raštas patvirtina, kad vykdomoji byla, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. A6226/94-08-17 išduotą Kelių policijos dėl 1000 Lt išieškojimo iš K. B., nėra vykdoma. Liudytoja S. B. paaiškino, kad bauda yra sumokėta, tačiau nežino, kodėl areštas nebuvo panaikintas. Pareiškėjas patvirtino, kad nuo nekilnojamojo turto įsigijimo, joks antstolis vertinti turto nebuvo atvykęs, jokie vykdymo veiksmai iš areštuoto turto iš viso nebuvo atliekami.

2002 m. gruodžio 31 d. teismo antstolių kontora, kuriai buvo perduotas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. A6226/94-08-17, prie Kauno miesto apylinkės teismo buvo likviduota ir nustojo veikti (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas 2002-08-30 Nr. 234 „Dėl teismo antstolių kontorų prie apylinkės teismų likvidavimo“). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo“ 10 punkte nurodyta, kad atliekant vykdomųjų bylų inventorizavimą apskaitomos tik nebaigtos vykdomosios bylos, neįvykdyti teismo pavedimai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, teismo pavedimu neįteikti (neperduoti) dokumentai. Baigtos vykdomosios bylos iš karto perduodamos į antstolio archyvą. Vadovaujantis šiais teisės aktais, vykdomoji byla kitam antstoliui nebuvo perduota, taip pat neperduota ir į archyvą.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykdomoji byla, kurioje areštuotas turtas registruotas K. B. vardu, yra baigta, pareiškėjas, kaip teisėtas turto valdytojas, kitu būdu panaikinti turto arešto neturi galimybės, todėl yra pagrindas naikinti turto areštą, taikytą pagal 1994 m. spalio 6 d. teismo antstolių raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui - ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą 1994 m. birželio 10 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų ½ dalies medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, turinčio bendro naudingojo ploto 83,82 kv. m., ½ dalies dešimties medinių ūkinių pastatų (2J1m, 3J1m, 4J1m, 5J1m, 6J1m, 8J1m, 12J1m, 13J1m, 14J1m), medinio ūkio pastato su rūsiu 9J1m, dviejų mūrinių ūkinių pastatų (10I1m, 11I1m) ir kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai atlikti.

Panaikinti turto areštą, taikytą pagal 1994 m. spalio 6 d. teismo antstolių raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui - ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš pareiškėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,68 Eur (šešiolika eurų 68 ct) pašto išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.