- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-2846-841/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00811-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį, atnaujinimo, juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismo prašė atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. T. iki nacionalizacijos valdytą 1,75 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą- (duomenys neskelbtini)), paduoti; atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) testamentą priėmė savo tetos A. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą kartu ir iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą 1,75 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, teismui paaiškino, kad pareiškėjo A. B. motina O. B. pagal testamentą paveldėjo savo tetos A. T. visą turtą, ir, nors žemė testamente nenurodyta, turėjo paveldėti ir jos turėtą žemę. Pareiškėjo motina O. B. teikdama prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, nurodė, kad žemė buvo pirkta iš T. L. ir T. A. apie 1936 metus. Pareiškėjo atstovai teismui paaiškino, kad be kitų teismui pateiktų rašytinių įrodymų remiasi ir tuo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14459-772/2018 konstatavo, kad „jog O. B. (ikisantuokinė pavardė J., buv. T.), kartu su kitais trimis įpėdiniais yra paveldėjusi tėvų 7 ha žemės ūkį (34 b. l.). Iš paminėto fakto seka, kad kiekvienam iš įpėdinių priklausė po 1,75 ha žemės“, todėl pareiškėjo atstovų manymu ši teismo nustatyta aplinkybė patvirtina, kad A. T. turėjo nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1,75 ha žemės, kurią pagal testamentą paveldėjo O. B..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su pareiškimu nesutiko, teismui paaiškino, kad iš esmės neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą kad O. B. pagal 1979-01-18 testamentą priėmė savo tetos A. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. T. iki nacionalizacijos valdė 1,75 ha žemės plotą, kad ji turėjo žemės, todėl prašė pareiškimo netenkinti, nes asmuo negali palikimu perduoti daugiau teisių, nei pats turi, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad A. T. nacionalizacijos metu turėjo žemės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš teismui pateiktų byloje esančių rašytinių įrodymų, elektroninėje civilinėje byloje Nr. e2YT-14459, elektroninėje administracinėje byloje Nr. e1-649-362/2018 esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. T., mirusi (duomenys neskelbtini), 1979-01-18 sudarytu testamentu visą savo turtą paliko O. B.. LTSR Žemės Ūkio ministerijos 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštyje 40 eil. yra nurodyta E. J., A. (iki nacionalizacijos turėjusi 4.12 ha žemės). Pareiškėjo motina O. B. 1991 m. lapkričio 19 d. Šiaulių rajono Šakynos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti buvusios savininkės E. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad žemę E. J. pirko iš T. L. ir T. A.. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina O. B., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo A. J. dukra. Pareiškėjas A. B. yra O. B. sūnus, jos turto paveldėtojas, priėmęs jos palikimą. O. B. turi nuosavybės teisę į 4,12 ha žemės, kurios buvusi savininkė E. J.. (duomenys neskelbtini) A. J. teikė Žemės ūkio ministerijai prašymą leisti pirkti iš sesers O. M. 1 ha žemės (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu pateikė 1940-04-03 (duomenys neskelbtini) savivaldybės išduotą pažymą, kad A. J. žemės ir kito nekilnojamo turto neturi. Žemės ūkio ministerija 1940-04-09 A. J. išdavė leidimą. 2008-01-21 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 3-30-519/2008 pareiškėjui atnaujintas praleistas terminas pateikti giminystės ryšį įrodančius bei kitus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į buvusios savininkės A. J. valdytą žemę Šiaulių rajone Burbinų kaime. A. T. turėtą nekilnojamą turtą paveldėjo O. B., po O. B. mirties jos turtą paveldėjo pareiškėjas A. B..
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuosavybės teisių atkūrimo subjektai yra ir asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar testatorė A. T. iki nacionalizacijos turėjo žemės, nes tik tokiu atveju būtų testamentu galėjusi turimą turtą palikti savo testamentinei įpėdinei O. B.. Pareiškėjo atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14459-772-2018 buvo konstatuota, kad „po tėvų mirties visi 4 įpėdiniai paveldėjo tėvų ūkį, kiekvienam iš jų teko po 1,75 ha“, taigi ir A. T. iki nacionalizacijos turėjo 1,75 ha žemės, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki nacionalizacijos A. T. būtų turėjusi žemės, be to O. B. prašyme nurodė, kad jos motina E. J. buvo pirkusi žemę iš L. T. ir A. T., tuo tarpu rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemė buvo perkama iš kitos sesers O. M.. Be to, darytina išvada, kad jei E. J. žemę iš sesers A. T. buvo nupirkusi, tuomet nacionalizacijos momentu A. T. žemės neturėjo, nes ją jau buvo pardavusi, taigi negalėjo jos palikti įpėdinei.
Pareiškėjas padarė daug užklausų į valstybės archyvus, tačiau jokių duomenų apie A. T. turėtą žemę nėra. A. T. sesuo A. J. yra minima išlikusiuose dokumentuose, t.y. yra išlikęs 1940-04-03 A. J. prašymas leisti jai pirkti žemę iš sesers O. M., taip pat iš LTSR Žemės Ūkio ministerijos 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio 40 eil. matyti, kad E. J., Adomo žiniaraščio sudarymo dienai turėjo žemės, o A. T. minėtame žiniaraštyje neįrašyta. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad visi 4 vaikai paveldėję po 1,75 ha žemės, valdė ją iki nacionalizacijos, o ne perleido (pardavė, dovanojo) kitiems asmenims. Prie A. J. prašymo leisti pirkti 1 ha žemės iš sesers O. M. buvo pridėta 1940-04-03 (duomenys neskelbtini) savivaldybės išduota pažyma (žinios), kad A. J. žemės ir kito nekilnojamo turto neturi. Šis dokumentas patvirtina, kad leidimo išdavimo momentu A. J. neturėjo žemės, t.y. jei ir buvo paveldėjusi dalį jos tėvų turėto žemės sklypo, tai 1940-04-03 tos nuosavybės jau neturėjo, tuo tarpu sesuo O. M. turėjo žemės, kurios 1 ha pardavė A. J..
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra nė vieno dokumento, galinčio patvirtinti, kad A. T. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, todėl teismas laiko, kad pareiškėjas neįrodė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. B. priėmė A. T. palikimą pagal testamentą, jos turėtą dalį namo ir kitą turtą priėmė ir įregistravo savo vardu, todėl nesant pagrindo konstatuoti, kad A. T. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, darytina išvada, kad O. B. realizavo savo, kaip testamentinės įpėdinės teisę į A. T. palikimą, o prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas. Netenkinus prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, atmestini ir kiti pareiškėjo prašymai kurie yra glaudžiai susiję su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto negalėtų būti patenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.