Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-654/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
2K-654/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Greičius (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
Nuteistasis
A. N.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Marius Navickas, Vytautas Mačiulskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–654/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Navickui,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII–1968 redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2006 m. spalio 10 d. iki lapkričio 10 d. ir nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. kovo 24 d. Iš A. N. nukentėjusiajai R. B. priteista 6500 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 1056 Lt ir valstybei – 60 Lt proceso išlaidų. Nukentėjusiajai R. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl A. B. kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 3 d., apie 3.00 val. nakties, prie baro ,,Činart“, esančio Klaipėdoje, Jūreivių g. 25, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė keturis kartus A. B. į kojas ir padarė žaizdą kairės šlaunies apatinio trečdalio šoniniame išoriniame paviršiuje bei kairės šlauninės venos sužalojimą – nupjovimą; įvykus ūmiam nukraujavimui iš kairės šlauninės venos, 2004 m. liepos 3 d., 4.20 val., A. B. Klaipėdos apskrities ligoninėje mirė; taip A. N. tyčia nužudė A. B.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skunde dėl liudytojo E. S. parodymų rinkimo tvarkos pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu kasatorius nurodo šiuos argumentus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. keitė savo parodymus. Aiškindamas naujų parodymų davimo priežastis, jis nurodė, kad tyrėja įtikino jį pasakyti tiesą. Apklausos teisme metu tyrėja B. B. parodė, kad po pirmosios apklausos liudytojas E. S. labai išgyveno, kad pamelavo ir kad jo parodymai neatitiko įvykio aplinkybių, todėl iš karto davė teisingus parodymus. Kasatoriaus nuomone, tokie tyrėjos B. B. parodymai patvirtina, kad liudytojo E. S. parodymai buvo derinami prie ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatytų įvykio aplinkybių. Be to, tyrėjos B. B. ir liudytojo E. S. parodymai apie liudytojo parodymų keitimo aplinkybes ir priežastis iš esmės skyrėsi. Kartu nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų liudytojo E. S. apklausų metu dalyvavo protokoluose neįrašytas nagrinėjamoje byloje operatyvinius tyrimo veiksmus atlikęs Klaipėdos miesto VPK KP ONTT 3-iojo poskyrio tyrėjas A. L., kuris apklausos teisme metu patvirtino matęs, kaip E. S. savanoriškai apsisprendė duoti teisingus parodymus. Be to, iš karto po duotų paskutinių parodymų E. S. kitą dieną pažeidžiant BPK 184 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tik užfiksavus tokius E. S. parodymus prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti jam ikiteisminį tyrimą. Taip pat kasatorius pažymi, jog E. S. parodymai, kad A. B. sužalojimą galėjo padaryti „Lioša” ir kad „Lioša” tai A. N., grindžiami tik sklidusiomis kalbomis. Nuteistojo nuomone, vadovaudamiesi šiais E. S. parodymais teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, nes tokių E. S. parodymų apie A. B. sužalojusį asmenį patikrinti nėra galimybės.

Dėl liudytojo D. K. parodymų rinkimo tvarkos pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu kasatorius nurodo šiuos teiginius. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tą pačią dieną, kai liudytojas D. K. davė parodymus, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau liudytojo parodymų patikimumo teismas šiuo aspektu neaptarė. Taip pat liudytojas D. K. teisme pripažino, kad tuo laikotarpiu, kai buvo apklausinėjamas, jis nuolat vartodavęs narkotines medžiagas. Be to, teisme liudytojas pripažino, kad jam buvo pasakyta, jog tuo atveju, jeigu jis neduos tyrimui reikalingų parodymų, tai už pas jį surastas narkotines medžiagas bus sulaikytas ilgesniam laikui. Liudytojas D. K. patvirtino, kad po to duodamas parodymus jis „prisiminė”, jog kasatorius kartu su liudytoju J. T. lankėsi pas jį namuose, tačiau tai buvo šaltuoju metų laiku. Tą jis nurodė ir prieš apklausą su juo bendravusiam bei slaptą įrašą dariusiam pareigūnui A. L.. Šio pokalbio metu pareigūnas A. L. liudytojui vis piršo mintį, kad A. N. pas jį lankėsi šiltuoju metų laiku. Apklausos teisme metu D. K. patvirtino, kad A. N. kartu su J. T. ir mergina lankėsi jo namuose, tačiau, jo nuomone, visa tai buvo šaltuoju metų laiku. Apsilankymo metu nuteistasis jam nieko ypatingo nepasakojo. Jo namuose kartu su J. T. kasatorius yra lankęsis keletą kartų.

Toliau skunde kasatorius analizuoja teisme ištirtą 2008 m. birželio 16 d. tarp pareigūno A. L. bei liudytojo D. K. BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka prieš liudytojo apklausą slapta užfiksuoto vaizdo įrašą ir mano, kad jis patvirtina, jog daugelis aplinkybių pareigūno buvo papasakotos liudytojui dar prieš darant šį įrašą. Po šio įrašo buvo atliekama D. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, po to buvo daromas oficialus atpažinimas iš nuotraukų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad oficialioje apklausoje daugelis aplinkybių neužfiksuota, o kai kurios nurodytos visiškai priešingai, pavyzdžiui, kad šis įvykis D. K. labai įstrigęs, kad pas jį į svečius buvo atvykusi mergina. Taigi kasatorius mano, kad iš užfiksuoto vaizdo įrašo galima suprasti, jog liudytojui prieš apklausą buvo nurodyti esminiai pareigūnams reikalingi duomenys, t. y. merginos buvimas kartu, parodytos nuotraukos, todėl tokie liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negalėjo būti priimti kaip įrodymai ir turėjo būti atmesti.

Nors šiuo vaizdo įrašu teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė, tačiau iš jo galima suprasti, kaip tendencingai buvo atliekamos apklausos ir kaip per trumpą laiką iš esmės pasikeitė liudytojo D. K. pozicija. Anot nuteistojo, liudytojo parodymai teismo turėjo būti patikrinti BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme jų patikimumo aspektu ir tik po to vertinami.

Be to, tyrėja B. B. apklausos teisme metu nurodė, kad D. K. apklausa buvo filmuojama, tačiau tokio vaizdo įrašo byloje nėra. Tai nepažymėta ir D. K. apklausos protokole. Be to, iš šios liudytojos parodymų matyti, kad prieš liudytojo D. K. apklausą šis buvo apklaustas operatyvinių darbuotojų.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu gautais D. K. parodymais, nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį.

Toliau skunde pateikiami argumentai dėl liudytojos R. S. duomenų rinkimo tvarkos pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius tvirtina, kad, kaip ir kiti liudytojai, ši liudytoja prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną buvo nuolat ruošiama operatyvinio darbuotojo A. L. Tą patvirtina byloje esantys užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei slapti vaizdo įrašai su šia liudytoja. Be to, net ir paskutiniame įraše liudytojos pateikiama informacija dėl esminių bylos aplinkybių skyrėsi nuo vėliau pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę duotų parodymų.

Apibendrindamas kasatorius teigia, kad, nustačius, jog liudytojus D. K., R. S. ir E. S. prieš bylą tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno oficialias apklausas, apklausdavo tam įgaliojimų neturintis operatyvinis darbuotojas A. L. ir taip juos paruošdavo apklausai, yra pagrindas manyti, jog įrodymai buvo renkami šiurkščiai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Remdamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-542/2008, nuteistasis tvirtina, kad, pradėjus ikiteisminį bylos tyrimą, visi duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, turėjo būti renkami tik BPK numatyta tvarka. Be to, A. N. atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas A. L. pats pripažino, jog dalyvaudavo su šiais liudytojais atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Kasatoriaus manymu, išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui turėjo sukelti pagrįstas abejones dėl D. K., R. S. bei E. S. parodymų patikimumo bei atitikties BPK 20 straipsnio normoms.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau teismai nurodytų procesinių pažeidimų nevertino, o apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, atmetė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus paskelbti bei ištirti vaizdo, garso įrašus tarp pareigūno A. L. ir liudytojų R. S. bei D. K. Teismas nutartyje deklaratyviai nurodė, kad šiuose parodymuose esantys duomenys buvo analizuojami, vertinami ir jais buvo vadovaujamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. Kasatoriaus manymu, būtent apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis, turėjo ištirti pirmiau skunde nurodytus įstatymo pažeidimus, nes, kilus abejonėms, ar E. S., D. K. bei R. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti teisėtais būdais, reikėjo imtis visų priemonių išsiaiškinti šių parodymų atsiradimo aplinkybes.

Kilus abejonėms dėl liudytojų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams, šios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo analizuojamos. Kasatoriaus manymu, tai prieštarauja kasacinėje nutartyje Nr. 2K-535/2008 išdėstytiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareigūno A. L. ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų, tačiau šių pažeidimų neištaisė. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme ne visi reikšmingi duomenys buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, šių pažeidimų neištaisė, nes nepatikrino byloje esančių įrodymų atitikties BPK 20 straipsnio nuostatoms, taip pat nepašalino apeliaciniame skunde nurodytų byloje esančių prieštaravimų ir todėl atmetus nuteistojo bei gynėjo prašymus dėl papildomų įrodymų ištyrimo taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, įvertino tik pirmosios instancijos teismo nustatytus įrodymus ir padarė analogiškas išvadas.

Taip pat kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą, nes, vertindamas nuteistojo parodymus, neatsižvelgė į tai, jog atsisakančiam duoti parodymus, duodančiam melagingus ar kaip nagrinėjamu atveju neišsamius parodymus davusiam kaltinamajam jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos (kasacinė nutartis 2K-523/2008). Apeliacinės instancijos teismas paliko nevertintus nuteistojo apeliaciniame skunde išsakytus argumentus apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Apibendrindamas kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmiau nurodytų prieštaravimų, nutartyje neaptarė įstatymų pažeidimų, neįvertino dalies esminių apeliacinio skundo argumentų (byloje esančių vaizdo bei garso įrašų, liudytojų apklausos aplinkybių, galinio teismo šališkumo ir kt.), taigi nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir tinkamai nevertino byloje surinktų įrodymų. Dėl to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų

Kasatoriaus teiginiai, kad baudžiamojoje byloje buvo pažeistos įrodymų rinkimo tvarkos nuostatos, liudytojai E. S., D. K., R. S. dar iki apklausų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ar prokurorą buvo neteisėtai ruošiami policijos operatyvinių darbuotojų, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, o teismai šių aplinkybių nenagrinėjo, neįvertino ir taip pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįsti.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismai priėmė sprendimus nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo tvarkos.

Kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad, pradėjus ikiteisminį bylos tyrimą, visi duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, turėjo būti renkami tik BPK nustatyta tvarka, tačiau kolegija nenustatė byloje kitokių neteisėtų bylos duomenų rinkimo būdų panaudojimo, todėl nuteistojo nuorodą į kasacinę nutartį Nr. 2K-542/2008 atmeta kaip nepagrįstą. Beje, nurodytoje nutartyje nagrinėjamas neteisėtas poveikis įtariamajam, o ne liudytojui.

BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Šioje byloje tyrimą kontroliuojantis prokuroras 2008 m. kovo ir gegužės mėn. devynis kartus prašymais kreipėsi į teismą ir gavo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis BPK 154, 158, 160, 173 straipsnių tvarka atlikti slaptus tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti A. B. nužudymo aplinkybes, įvykio liudytojus ir jau žinomų liudytojų įvykio aplinkybių žinojimo ribas.

Kriminalinės policijos pareigūnai slaptus tyrimo veiksmus atliko nepažeisdami BPK reikalavimų. Jie atliko tik tuos veiksmus ir tik tose ribose, kiek buvo leista teismo nutartimis. Tai liudija tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai bei pokalbių įrašai, kurie buvo ištirti bylos teisminio nagrinėjimo metu (T. 4, b. l. 144-146).

BPK 154, 158, 160 ir 173 straipsnių tvarka atliktais tyrimo veiksmais buvo nustatyta, kad tiesioginiai nusikaltimo liudytojai E. S. ir R. S., kurių parodymais grindžiamas teismo nuosprendis, pirmųjų apklausų metu nutylėjo esmines A. B. nužudymo aplinkybes. Šio nutylėjimo priežastis jie nurodė apklausų metu. R. S. parodė, kad jai nuteistasis pasakė: „Nieko nematei, nieko nežinai“. E. S. parodė, kad bijojo A. N., nes žinojo, jog šis artimai bendrauja su nusikalstamų grupuočių nariais.

Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad tyrėja B. B. pažeidė BPK reikalavimus, nes į E. S. apklausų protokolą neįrašė policijos pareigūno A. L., kuris dalyvavo liudytojo apklausoje. Į protokolą įrašomi tik ikiteisminio tyrimo veiksmo dalyviai, o ne visi asmenys buvę patalpoje, kurioje tyrimo veiksmas atliekamas.

Kolegija atmeta ir nuteistojo A. N. teiginį, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiant liudytoją E. S. buvo šiurkščiai pažeisti BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

Kasatoriaus nurodyta BPK nuostata įtariamajam ir gynėjui suteikia teisę dalyvauti apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Liudytojas E. S. teisme apklaustas 2008 m. birželio 10 d. Baudžiamoji byla A. N. atnaujinta (panaikinant nutarimą ją nutraukti) tik 2008 m. liepos 4 d., o įtarimas jam pareikštas liepos 11 d. Taigi E. S. apklausos teisme dieną A. N. nebuvo įtariamasis ir apklausoje dalyvauti negalėjo.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, BPK 20 straipsnio pažeidimų ne tik neįvertino, bet, atnaujinęs įrodymų tyrimą, atmetė jo ir gynėjo prašymus paskelbti ir ištirti atliekamo ikiteisminio tyrimo metu pareigūno A. L. su liudytojais R. S. bei D. K. užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, kurie buvo vienu esminių jo skundo argumentų.

2010 m. sausio 29 d. teismo posėdžio protokole įrašytas gynėjo prašymas perklausyti įrašus. Nors kiti proceso dalyviai tam prieštaravo, teismas priėmė nutartį tęsti bylos nagrinėjimą, apklausti į teismo posėdį atvykusius liudytojus ir spręsti klausimą dėl garso įrašų perklausimo. Tokia teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, nes pagal BPK 276 straipsnio nuostatas vaizdo ir garso įrašai gali būti perklausomi ar peržiūrimi tik apklausus liudytojus ir perskaičiuos jų parodymus.

Baigiant įrodymų tyrimą į kolegijos pirmininko klausimą dėl prašymų papildyti įrodymų tyrimą, proceso dalyviai prašymų dėl to nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą tiek, kiek to prašė proceso dalyviai, ir padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. N. kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas GreičiusAldona RakauskienėAntanas Klimavičius