Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, tačiau santuoka nenutraukta. Atsakovai savo dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), neaugina nuo 2016-01-23, kai mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa. Mergaitės priežiūra rūpinasi atsakovės motina J. A.. Laikinosios globos laikotarpiu atsakovai vaikui išlaikymo neteikia, nesirūpina jo sveikata, ugdymu. Atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, ieško kontaktų su vaiku būdama neblaivi, būdama neblaivi vyksta į ugdymo įstaigas, į globėjos namus; vaiko tėvas nelanko, išlaikymo neteikia, mergaitė tėvų vengia. Per laikinosios globos laikotarpį atsakovai nedėjo ir nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų ir A. L. grįžtų į šeimą, tai pat ieškovas neturi duomenų, rodančių, jog ateityje aplinkybės galėtų keistis, todėl tėvų valdžią atsakovams prašo apriboti neterminuotai. Apribojus tėvų valdžią tėvams išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką iki vaikas taps pilnamečiu. Atsižvelgiant į atsakovų materialinę padėtį, prašo iš atsakovų vaiko A. L. išlaikymui priteisti po 76 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės. Nustatyti gyvenamąją vietą su laikinąja globėja J. A. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos A. L. nustatymo.

8. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L., nustatyti nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą. Posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir prašo laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. L. atžvilgiu.

9. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

10. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko A. L. tėvai (1 t., b. l. 7, 10). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) 2015-11-05 buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pranešimas Nr. 40-S-95941 apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog 2015-10-24 apie 22.20 val. neblaivus A. L. galimai sumušė neblaivią sutuoktinę V. L. (1 t., b. l. 50). Skyriuje 2016-12-23 gautas atsakovės motinos J. A. 2016-12-21 prašymas nustatyti anūkei A. L. globą, nes vaikui namuose nesaugu – motina girtaujanti, tėvas smurtauja, naudoja psichologinį smurtą, grasinimus. Nurodė, kad A. L., motinai susirgus ir gydantis ligoninėje, nuo 2016-01-23, gyvena pas ją. Tačiau motina nėra pasveikusi, toliau vartoja alkoholį, elgiasi neadekvačiai – yra konfliktiška, nesuvokia, jog gaminant valgį negalima užmigti ir palikti degančią dujinę, konfliktuoja su sutuoktiniu, kuris dažnai geria ir tuomet tampa agresyvus. Mergaitė išgėrusio tėvo bijo, tačiau noriai bendrauja, kai tėvas būna blaivus, tačiau tėvas pas ją neatvažiuoja, teisinasi užimtumu. Senelė rūpinasi vaiko ugdymu, dalyvauja renginiuose, eina į klasės tėvų susirinkimus, moka už lankomus būrelius. Abu tėvai kaltina ją, kad ji atėmusi iš jų vaiką, tačiau patys tik skambina, bet nelanko jos (1 t., b. l. 47-49). Skyriaus 2017-01-05 šeimos aplankymo akte Nr. AVT-5 nurodyta: apsilankymo metu namuose buvo V. L., kuri paaiškino, jog šiuo metu namuose yra viena, nes sutuoktiniui policijos pareigūnai uždraudė lankytis šiame būste, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vyro smurto prieš ją, o duktė A. L. pas senelę J. A., nes namuose dėl vyro smurto nesijaučia saugi. Paaiškino, kad nedirba nuo 2016 m. sausio mėn., nes gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Pagrindinis šeimos pajamų šaltinis – A. L. darbo užmokestis. Tačiau gyvendamas atskirai prie dukters išlaikymo neprisideda (1 t., b. l. 46). A. L. Skyriui 2017-01-06 raštu paaiškino, kad A. L. šiuo metu gyvena su sutuoktinės V. L. tėvais, kurie vaiką padeda auginti nuo 2016-01-20. Su dukterimi susitinka savaitgaliais, kitomis dienomis kalbasi telefonu. Dukterį nori ir gali auginti pats. Žino apie vaiko lankomus būrelius, dėl to visą laiką tardavosi su sutuoktinės motina, tačiau nuo 2016-11-01 mažai bendrauja, nes susipyko. Mano, kad J. A. nenori, jog jis pasiimtų dukterį, todėl kreipėsi dėl globos nustatymo. Savo gyvenamosios vietos nenurodė (1 t., b. l. 44-45). V. L. 2017-01-06 pateikė Skyriui paaiškinimą, prašydama grąžinti dukterį, nurodydama, kad A. L. gyvena pas senelius todėl, jog nuo 2016-01-24 ji gydėsi. Šiuo metu ji yra sveika ir gali rūpintis vaiku. Duktė bus saugi, nes tėvas lankosi pas psichologą ir daugiau nesmurtaus (1 t., b. l. 43). Skyriuje 2017-01-06 gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroro prašymas nurodyti, ar V. L. tinkamai rūpinasi savo dukterimi, taip pat pažymėta, kad prokuratūroje atliekamas tyrimas dėl V. L. veiksnumo įvertinimo (1 t., b. l. 42). Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2017-01-16 rašte Nr. S-7 dėl A. L. nurodyta, kad ji mokosi progimnazijos 3c klasėje. 1 ir 2 klasėje motina atvesdavo dukterį į mokyklą ir pasiimdavo, dalyvaudavo susirinkimuose, nuolat ir nuosekliai bendraudavo su klasės mokytoja. Šiais mokslo metais motina mokykloje buvo vieną kartą spalio mėnesį individualiam pokalbiui, nei telefonu, nei Tamo dienynu su klasės mokytoja ryšys nėra palaikomas. Mergaite rūpinasi senelė (1 t., b. l. 41). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-30 įsakymu Nr. A-123 V. L. ir A. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 40). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-31 įsakymu Nr. A-127 „Dėl A. L. laikinosios globos nustatymo“ nuo 2016-12-23 A. L. nustatyta laikinoji globa globėjos J. A. šeimoje (1 t., b. l. 39). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017-02-07 pranešimu Nr. IBPS-S-15623 Skyriui pranešta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-160003-16 A. L. buvo įtariamas tuo, jog mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą V. L.. Po įvykio V. L. nustatytas 4,89 prom. girtumas. 2017-02-06 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. L. kaltę (1 t., b. l. 51-58). Skyriaus Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2017-03-09 akte Nr. GPTV-14 įvertinti vaiko poreikiai, šeimos pokyčiai ir globa, teikti pasiūlymai. A. L. nurodė, kad norėtų gyventi senelių namuose, į tėvų namus grįžti nenori, susigraudina, negali paaiškinti, kodėl. Su tėvais kartais nenori bendrauti. V. L. paaiškino, kad su dukterimi bendrauja telefonu, susirašo žinutėmis; tikrina Tamo sistemoje jos pasiekimus, prie vaiko išlaikymo prisidėti negali, ketina įsidarbinti, nori bendrauti su dukterimi. Paaiškino, jog nori, kad duktė grįžtų į šeimą; nurodė, kad teiks išlaikymą vaikui, kai įsidarbins. A. L. paaiškino, kad kartą buvo nuvykęs aplankyti dukters, tačiau po konflikto su globėja, nebendrauja, su dukterimi buvo susitikęs 2 kartus prieš pamokas; išlaikymo neteikia; norėtų tęsti bendravimą su vaiku. V. L. su socialiniais darbuotojais bendrauja geranoriškai, 2018-02-10 lankėsi pas Socialinių paslaugų centro psichologę, nuo 2017-03-09 lankė Krizių centro dienos stacionarą; A. L. pakeitė gyvenamąją vietą. Nurodyta, kad esant blaiviems tėvams, globėja sudarys sąlygas tėvams bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 74-77). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio 2017-03-20 pranešimu Skyriui pranešta apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog 2017-03-20 apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu girtai V. L. girtas sutuoktinis A. L. keletą kartų sudavė į galvos sritį, bei vieną kartą spyrė į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 59). Skyriaus 2017-05-11 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. V-6-116 nurodyta vaiko nuomonė – A. L. nenori, kad tėvai atvažiuotų pas ją į svečius. Sutinka bendrauti tik telefonu. Nepasitiki savo tėvais, jų pažadais. Ne kartą tėvai netesėjo duotų pažadų, todėl ji nebepasitiki ir nenori bendrauti. J. A. teigimu, ji skatina A. L. bendrauti su motina, atsiliepti telefonu. Mergaitė su tuo sutinka, bet vengia bendrauti su tėvais, nes motina susitikimų metu dažnai būna išgėrusi, o tėvas prieš ją puikuojasi naujai pirktais daiktais. Taip pat nurodė, kad mergaitė skaudžiai pergyvena po susitikimų su motina, kai ji ateina susitikti neblaivi. Tuomet būna užsidariusi, nenori apie tai kalbėti. Apie grįžimą gyventi su tėvais nėra kalbėjusi. Mano, kad išbandytos visos priemonės ir kad padėtis A. L. tėvų šeimoje pasikeistų tiek, kad duktė galėtų grįžti, taip nebus (1 t., b. l. 71-73). Skyriaus 2017-07-28 vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. GPVT-67 nurodyta, kad A. L. su tėvais bendrauja telefonu, daugiau bendrauti nenori arba pasikviečia pas save. A. L. paaiškino, jog situacija šeimoje nepasikeitė, bendrauja su vaiku telefonu, nori su dukra susitikti, vieną kartą buvo nuvykęs, bet nieko nerado. Atsakovų šeimoje pokyčių nenustatyta. V. L. geria vaistus, tačiau pastebima, jog alkoholiu piktnaudžiauja, pasikartoja smurto atvejai prieš ją. Tėvai išlaikymo vaikui neteikia, kartais atveža dovanų. V. L. į peržiūrą neatvyko (1 t., b. l. 67-70). Skyriaus 2017-10-23 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. V-6-315 nurodyta vaiko nuomonė: nenori, kad motina pas juos atvažiuotų į svečius. Su ja norėtų susitikti mieste. Ne visada nori bendrauti telefonu, negali paaiškinti kodėl. Kai ji nori susitikti su motina, senelė ją nuveža į namus, bet jaučiasi įskaudinta, kai nuvažiavusi pas motiną į svečius, nuo motinos sklinda alkoholio kvapas. Vertinant vaiko ryšius su tėvais nurodyta, kad A. L. norėtų susitikti su tėvais, bet jie neatvažiuoja, nepakviečia jos susitikti mieste. Motina dažnai jai skambina pamokų, kitų užsiėmimų metu, todėl ji neatsiliepia. Kartais su motina kalbasi telefonu vakarais, pasakoja apie naujus pirkinius, įvykius mokykloje. J. A. teigimu, ji netrukdo bendrauti su tėvais. Nurodo, kad mergaitė skaudžiai pergyvena po susitikimų su motina, kai nuvažiavusios pas ją į svečius randa ją neblaivią. Tuomet būna labai užsidariusi, vengia bendrauti net su seneliais. Skyriui pateiktas A. L. 2018-10-23 paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad nuo to laiko, kai gyvena pas senelius, tėvai jos neaplankė. Senelė kalbėjo su motina, kad atvažiuotų, bet motina neaplankė. Šiais metais rugsėjo 1 d. motina atėjo pas ją į klasę, atnešė žurnaliukų, tačiau ji nuliūdo, buvo nesmagu bendrauti, nes motinai „smirdėjo iš burnos“. Nurodė, kad seneliai jai nedraudžia bendrauti su tėvais, ji pati nenori (1 t., b. l. 64). Skyriuje 2017-12-20 vykusios vaiko globos peržiūros metu A. L. paaiškino, kad nori toliau gyventi su seneliais, atsisako matytis su tėvais, nenori su jais gyventi dėl jų girtavimo. V. L. paaiškino, jog planuoja nutraukti santuoką, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui nebenori, nes mano, jog pagalbos iš nieko nesulauks, norėtų, kad būtų sudarytos sąlygos bendrauti su dukterimi. A. L. nurodė, kad santuokoje nebeplanuoja gyventi, vaikui išlaikymą teiks, kai bus priteista teismo, pas globėją lankyti dukterį atsisako, norėtų susitikti neutralioje aplinkoje, mano, jog ateityje galėtų auginti dukterį pats. Vertinant motinos pokyčius nurodyta, kad pokyčių nėra, išlieka alkoholio vartojimo problema, dažnai geria ir raminamuosius vaistus, pradėjo dirbti. Vertinant tėvo pokyčius nurodyta, kad dirba nelegaliai, gauna pajamas, nuomojasi būstą, prašymo dėl vaiko susigrąžinimo neteikė (1 t., b. l. 60-63). 2018-12-21 į Skyrių paskambino V. L. ir nurodė, kad po 2017-12-20 vykusios peržiūros iš karto nuėjo į Šiaulių 1-ąją muzikos mokyklą, kur A. L. vyko muzikos pamokos; susitikusios apsikabino, duktė verkė, prašė, kad ją kuo greičiau pasiimtų iš globėjos, kur yra skriaudžiama. Po to, motina kalbėjusi su mokytoja G. P. apie dukters pasiekimus. Vėliau skambino globėjai, tačiau ši neleido atvažiuoti dukters aplankyti (1 t., b. l. 19). Po minėto pokalbio buvo susisiekta su A. L. muzikos mokytoja G. P., kuri paaiškino, kad 2017-12-20 apie 16 val. į muzikos mokyklą buvo atvykusi V. L., kurios anksčiau nebuvo mačiusi; mokytoja pastebėjo, jog A. L. labai išsigando, verkė, bėgo koridoriumi. Paklaususi V. L., kas čia atsitiko, ši paaiškino, jog įvyko nesusipratimas. Mokytoja pastebėjo, jog moteris galimai išgėrusi, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. Tada paprašė V. L. išeiti. Grįžusi į klasę A. L. verkė, drebėjo, buvo išsigandusi, sakė, jog nenori, kad motina čia lankytųsi, nenori su ja bendrauti, mergaitę buvo sunku nuraminti (1 t., b. l. 18). Šiaulių 1-oji muzikos mokykla 2018-03-29 rašte SD-81 dėl A. L. nurodė, kad A. L. lanko chorinio dainavimo specialybę, per metus mergaitė labai pasikeitė - pasidarė drąsesnė, aktyvesnė, pradėjo daugiau bendrauti su savo bendraamžiais. Mergaitė lanko dainavimo 3 klasę, per visą mokymosi laikotarpį tėvai vaiko muzikiniu ugdymu nesidomėjo, nebendravo su mokytojais, nesilankė renginiuose. Motina neblaivi buvo atvykusi į mokyklą 2018 m. vasario mėnesį, teiravosi kaip sekasi mergaitei, bet A. L. verkė, nenorėjo motinos matyti, skambino senelei ir dėdei, kad atvažiuotąją pasiimti, mergaitė iš baimės drebėjo, kad motina jos nepasiimtų (1 t., b. l. 13). Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazija 2018-03-28 rašte Nr. S-89 dėl A. L. nurodė, jog šiais mokslo metais motina mokykloje buvo 2 kartus (rugsėjo 1 d. ir lapkričio mėnesį). Atėjusi norėjo pabendrauti su dukterimi, tačiau A. L. kalbėjo labai nenoriai ir stengėsi kuo greičiau užbaigti pokalbį. Su klasės mokytoja tėvai jokio ryšio nepalaiko (1 t., b. l. 12). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2018-04-11 rašte Nr. 01-02-580 nurodyta, kad vaiko tėvai metų laikotarpyje apie mergaitės sveikatos būklę nesiteiravo (1 t., b. l. 24). VšĮ Šiaulių centro poliklinika 2018-01-30 raštu Nr. 01-02-207 pateikė informaciją apie V. L. sveikatos būklę. Pateiktoje Psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad V. L. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (F25.1), psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (F 10.1); gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2017-09-12 iki 2017-10-05; 2018-01-11 nukreipta į psichiatrijos stacionarą stacionariniam gydymui būklei pablogėjus; 2017-05-23 konsultuota priklausomybių ligų psichiatro dėl žalingo alkoholio vartojimo, priešalkoholinių medikamentų naudoti negali dėl diagnozuotos epilepsijos, siūlyta lankyti anoniminių alkoholikų klubą (1 t., b. l. 21-23). V. L. bausta administracine tvarka 5 kartus, iš jų du kartus dėl pasirodymo neblaivi viešoje vietoje: 2017-10-25 pasirodė girta viešoje vietoje, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, griuvinėjo. Skirtas įspėjimas pagal ANK 484 str. 1 d.; 2016-12-27 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, viešoje vietoje, būdama girta griuvinėjo, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti. Skirtas įspėjimas pagal ATPK 178 str. 1 d. (1 t., b. l. 26-30). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2019-04-17 pagalbos plane nurodyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu paskambino V. L., galimai neblaivi, ir informavo, kad į posėdį neatvyks. Posėdyje nuspręsta, kad A. L. būtina apsilankyti pas psichologą; A. L. turi siekti bendrauti su dukterimi; globėja J. A. turi suteikti galimybę susitikti tėvui su dukterimi (2 t., b. l. 30-35). Skyriaus 2019-05-08 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 6GVA-3989 nurodyta vaiko nuomonė: su globėja ir jos šeima santykiai labai geri, jai gyventi labai gerai. Su motina bendrauti visiškai nenori, pyksta, nes ji vartoja alkoholį, su tėvu nebendrauja. Vertinant vaiko ryšius su tėvais nurodyta, kad nei vienas iš tėvų su vaiku nebendrauja. Globėja skatina vaiko motiną palaikyti ryšius su dukterimi, tačiau A. L. atsisako tai daryti. Įvertinta, kad tėvų elgesyje su vaiku niekas nesikeitė, tėvai su vaiku nebendrauja, materialiai neišlaiko (2 t., b. l. 36-39). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019-04-12 pranešimu Skyriui pranešta apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog 2019-04-12 apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. V. žodinio konflikto metu kumščiu sudavė smūgius į veidą ir smaugė sugyventinę V. L., taip sukeldamas fizinį skausmą (2 t., b. l. 40). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2019-11-15 pranešime Nr. 40-S-28329 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-11 iš V. L. gauti 28 pranešimai dėl įvairių konfliktų su sugyventiniu R. V.. Taip pat gauti 8 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik visi pranešimai registruoti V. L. esant neblaiviai. Vienuose pranešimuose jai buvo nustatytas neblaivumas, kitais atvejais ji atsisakė nusistatyti neblaivumą (2 t., b. l. 47). (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų Globos centro 2019-10-10 vaiko A. L. individualios pagalbos plane nurodyta, kad vaiko motina su dukterimi nebendrauja, tėvas su vaiku bendrauja retai, paskutinį kartą vaiką aplankė rugpjūčio 14 d. kartą per savaitę skambina dukteriai, tačiau pamokų metu. A. L. tėvui neperskambina. Dukters išlaikymui skiria 100 Eur kas mėnesį. Globėja skambina A. L. tėvams, kviečia atvažiuoti aplankyti dukters, skatina jų bendravimą. A. L. nenori likti su tėvu viena, nesijaučia saugi. Vaikas teigia, kad bijo likti viena su tėčiu. Ko bijo, paaiškinti negali. Šiuo metu tėvams taikoma atvejo vadyba, teikiama pagalba šeimai. 2019 m. lapkričio 27 d. duomenimis, motina skambina globėjai, teiraujasi kaip vaikui sekasi (2 t., b. l. 48-49).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

12. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

13. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui atsakovų šeima tapo žinoma po to, kai 2015-11-05 buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, pranešime nurodyta, jog neblaivus atsakovas galimai sumušė neblaivią atsakovę, o 2016-12-23 gautas atsakovės motinos J. A. prašymas nustatyti vaikaitei A. L. globą, nes jai namuose nesaugu – motina girtaujanti, tėvas smurtauja. Atsakovas patvirtino, kad tuo metu nepilnametei dukteriai buvo saugiau pas senelę, kadangi atsakovė turėjo sveikatos problemų, nurodė, kad atsakovė vartojo alkoholį beveik kiekvieną dieną. Atsakovė nurodė, kad turėjo sveikatos problemų ir, kol gydėsi, dukterimi rūpinosi jos motina J. A.. Iš policijos gauti duomenys patvirtina, kad atsakovų šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, gaunami pranešimai apie konfliktus tarp neblaivių atsakovų. Taigi, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus, nes augindami dukterį piktnaudžiavo alkoholiu, neužtikrino saugios vaiko aplinkos. Skyriuje gautų duomenų pagrindu prioritetinės vaiko teisės buvo užtikrintos atsakovų šeimą įrašant į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir A. L. nustatant laikinąją globą globėjos J. A. šeimoje. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad A. L. nenori bendrauti su tėvais, jaučiasi įskaudinta dėl tokio jų elgesio, neišreiškė noro grįžti gyventi pas juos. Iki ieškinio pateikimo, atsakovai neteikė išlaikymo dukteriai, retai su ja susitikdavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad nurodytais atsakovų veiksmais tėvų valdžia yra neįgyvendinama dėl jų kaltės, yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią dukters atžvilgiu (CK 3.180 str.).

17. Liudytoja N. T., dirbanti (duomenys neskelbtini) globos centre globos koordinatore, parodė, kad jos žiniomis paskutinis vaiko susitikimas su tėvu buvo 2019 m. rugpjūčio 14 d. Mergaitė bijo tėvo, todėl nebendrauja. Tėvas skambino pamokų metu. Mergaitei neramu, kad jis laukia lauke. Tėvui nežinomas vaiko režimas. Mergaitė neįvardijo nebendravimo su tėvu priežasčių. Globėja vykdo priemones pagalbos plane. Tėvai turėtų kreiptis į globos centrą dėl bendravimo su vaiku, bet jei vaikas nesutinka, neverčia bendrauti su tėvais. Mato problemą nebendravime su tėvais, dirba tuo klausimu, yra siekis atkurti ryšį su jais. Tėvas turi teisę kreiptis į VTAS, kad būtų organizuojami susitikimai su vaiku.

18. Liudytoja A. Ž. parodė, kad būdama socialine darbuotoja teikia socialines paslaugas, atsakovai jai yra žinomi. Atsakovas neturi priklausomybės alkoholiui, tačiau nerodė didelės iniciatyvos dėl teikiamų socialinių paslaugų. Įmanomas atsakovo ryšio su dukterimi atkūrimas, tačiau jis turi peržengti ambicijas, bendrauti su globėja.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko A. L. vystymuisi ir visiškai ja nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nors dukters ir tėvo tarpusavio ryšiai šiuo metu yra silpni, vaikas vengia bendrauti su atsakovu, tačiau atsakovas išreiškė tvirtą norą atkurti ryšį su savo nepilnamete dukterimi. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog situacija ateityje gali pasikeisti, atsakovas gali imtis aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją, naudotis teikiama socialine pagalba siekiant atkurti ryšį su dukterimi, sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas dukteriai augti bei vystytis, todėl tikslinga atsakovo tėvo valdžią dukters A. L. atžvilgiu apriboti laikinai.

20. Ieškovas prašo nustatyti atsakovei neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukters A. L. atžvilgiu, nurodė, kad situacija nuo ieškinio pateikimo nepasikeitusi, atsakovė vartoja alkoholį, nesigydo. Atsakovė su ieškovo teiginiais nesutinka, nori, kad vaikas gyventų su ja, nurodė, kad nedaro žalos vaikui dėl alkoholio vartojimo, nes alkoholį vartoja retai, kiekvieną dieną rašo žinutes vaikui, tačiau duktė jai neatrašo. Atsakovė nuosekliai tvirtina, kad nori bendrauti su dukterimi, domisi jos pasiekimais, gauna informaciją apie dukterį iš globėjos.

21. Liudytoja A. Ž. parodė, kad dirbdama socialine darbuotoja teikia socialines paslaugas atsakovei. Atsakovė turi psichikos sveikatos problemų, priklausomybę alkoholiui. Atsakovė geranoriškai bendrauja, bet dėl sveikatos sutrikimų, alkoholio vartojimo, nevykdė įpareigojimų. Atsakovė daug kalba apie dukterį, sako, kad skambina dukteriai, namuose įrėmintos mergaitės nuotraukos. Bendravimas su dukterimi nevyksta, nes mergaitė nenori matytis su motina, kadangi motina vartoja alkoholį. Galbūt didesnis bendravimas su dukterimi padėtų išspręsti alkoholio problemas.

22. Liudytoja B. V. parodė, kad atsakovė ilgisi vaiko, sunkiai pakelia negalėjimą bendrauti, tačiau atsakovei reikalinga kompleksinė, ilgalaikė ir sisteminga pagalba, tai užtruktų 2-3 metus.

23. Trečiasis asmuo J. A. patvirtino, kad atsakovė domisi dukters pasiekimais, atveža dovanų per šventes.

29. Atsakovė nurodė, kad gyvena trečiajam asmeniui priklausančiame bute. Trečiasis asmuo tai patvirtino, nurodė, kad moka mokesčius, taip pat atsakovei perka vaistus ir maistą. Iš pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovės darbingumo lygis – 35 procentai (2 t., b. l. 2). Jai skirta 242,38 Eur netekto darbingumo pensija iki 2021-08-06 (2 t., b. l. 3-4). Be to, nuo 2019-06-10 atsakovė vykdo individualią veiklą, gauna iš šios veiklos apie 300-350 Eur kasmėnesines pajamas (2 t., b. l. 6-7). Byloje esantis medicinos išrašas patvirtina, kad atsakovė turi sveikatos problemų. Atsakovė sutiko su reikalavimu priteisti iš jos išlaikymą dukteriai po 76 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.