Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. A. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21761-1106/2025 pagal ieškovų D. A. ir V. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

9. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą, kuris patvirtina, jog žyminio mokesčio 6 Eur nepriemoka yra sumokėta.

10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų papildomo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, todėl jis priimamas ir pridedamas prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, nepašalinus ieškinio trūkumų. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo (nepagrįstumo)

13. Byloje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškovų ieškinį, 2025 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovams nustatė 10 (dešimties) dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad iš pareikšto ieškovų ieškinio nėra aiškus ieškovų reikalavimas, jo pagrindas ir ribos. Teismas konstatavo, kad iš ieškovų pateikto ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovai reikalauja priteisti jiems žalos atlyginimą, nes iš draudimo sutarties matyti, kad turto draudėja yra J. A., tačiau ne ieškovai. Be to, ieškovai nurodo, kad atsakovas suklastojo savo motinos parašą, tačiau nenurodo, ar kreipėsi dėl parašo suklastojimo į policiją, ar atsakovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kokie įrodymai patvirtina, kad parašas suklastotas. Teismas ieškovus įpareigojo patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, tinkamai juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai suformuojant reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog yra sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis. Tačiau, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, už ieškovų ieškiniu keliamus reikalavimus mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis. Teismas konstatavo, kad ieškovų 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio dydis yra nepakankamas, todėl ieškovai, teismo, buvo įpareigoti primokėti 6 Eur žyminį mokestį.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai 2025 m. birželio 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovai teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartimi visų nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino, todėl ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15. Apeliantai atskirajame skunde argumentuoja, kad žyminio mokesčio nepriemoka buvo sumokėta 2025 m. birželio 11 d. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo, kokie trūkumai nebuvo pašalinti.

16. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. CPK nustato byloje dalyvaujantiems asmenims pareigą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (šiuo atveju – teise kreiptis į teismą) naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl teisė kreiptis į teismą negali būti tinkamai įgyvendinama be taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas.

17. Nustatant reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Tik aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti reiškiami reikalavimai kitai proceso šaliai, taip pat aiškios juos pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikštų reikalavimų, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis) ar per kaip įmanoma trumpesnį terminą, nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

18. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

19. Vertindamas susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas mano, kad iš apeliantų pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kodėl jie prašo iš atsakovo priteisti po 374,89 Eur. Nors apeliantai nurodo, jog patyrė žalą, tačiau nepaaiškina, kaip ši suma apskaičiuota, kai draudimo išmokos dydis, kaip matyti iš pateiktų duomenų, sudaro 1 717,30 Eur. Taigi apeliantai iš esmės nepašalino esminių ieškinio trūkumų, susijusių su reikalavimo pagrindo aiškumu.

20. Atsakant į apeliantų argumentą dėl 6 Eur žyminio mokesčio priemokos pažymėtina, kad nors apeliantai ir sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei apeliacinės instancijos teismui pateikė tai patvirtančius įrodymus, tačiau manytina, kad, net ir sumokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ieškinio turinio trūkumai, kurie lemia bylos dalyko ir ribų apibrėžtumą, liko nepašalinti. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai pasirengti būsimam procesui ir apsibrėžti ginčo ribas, pagrįstai pareikalavo tikslinti ieškinio pagrindą, kad argumentai ieškinyje būtų pateikti koncentruotai. Tokio reikalavimo nustatymas dirbtinai nesuvaržo ieškovų teisės kreiptis į teismą, nepagrįstai neapsunkina šios teisės įgyvendinimo. Priešingai, ieškovams koncentruotai aptarus ieškinio pagrindą, atsakovui reikės mažesnių laiko sąnaudų atsikirtimams į ieškovų ieškinį pateikti, bus greičiau išnagrinėta byla ir atkurta teisinė taika.

21. Be to pažymėtina, kad nors teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neanalizuoja ieškinio turinio ir formos, tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110–115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama tol, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.

22. Ieškovams išaiškintina, kad jie turi teisę kreiptis į atstovą dėl teisinės pagalbos parengiant ieškinį. Neturint pakankamai lėšų advokato pagalbai, pastarieji gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11–13 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai laikė ieškovų ieškinį nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.