- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 1-53-672/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00507-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Nukentėjusysis
- L. G., A. R., G. K., R. Č.
- Kaltinamasis
- V. K.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant prokurorams Ž. Š., A. G., nukentėjusiesiems L. G., A. R., G. K., R. Č., kaltinamajam V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2012 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais kieme buvusius L. G. ir G. K., grasino fiziniu susidorojimu ir grasino padegti namą, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems L. G. ir G. K. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.
Be to, V. K. kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. apie 21 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ties sodų bendrijos tvenkiniu, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, nukreipė pneumatinį šautuvą Nr. Y435254, į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistę R. Č. ir į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį A. R., atliekančius savo tarnybines pareigas, t. y. atvykus pagal budėtojo nurodymą, dėl grasinimo nužudyti, grasino iššauti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas, bei R. Č. ir A. R. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus ir padėti šaunamąjį ginklą, nepakluso teisėtiems reikalavimams ir priešinantis policijos pareigūnams, nuspaudė šautuvo nuleistuką, taip iššaudamas į žemę.
Be to, V. K. 2012 m. rugpjūčio 14 d. apie 21 val. 25 min. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išvadino necenzūriniais, kitais įžeidžiančiais žodžiais: „kurvomis, piderastais“ Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistę R. Č. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį A. R., tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.
Dėl grasinimo nužudyti
Teismo posėdžio metu V. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo vartojęs alkoholio. Jis su mama gyvena sodų bendrijoje. Žinojo, kad netoli gyvena G., t. y. tuo metu jis su žmona į savo sklypą tik atvažiuodavo. Tą vakarą jis išėjo su savo šuneliu pavaikščioti, norėjo nueiti iki netoli esančio prūdo. Einant pro G. sodybą, jis ėmė šaukti, ko vaikštau po jo teritoriją. Aš pasakiau, kad teritorija neaptverta, jie ėmė ginčytis, kivirčytis, keiktis, įžeidinėti ir šaukti vienas ant kito. Gal jis įsiutęs ir pasakė, kad sudeginsiu, bet tai buvo perkeltine prasme, kad jį nužudys, jis nesakė. Jokių ketinimų G. atžvilgiu jis neturėjo ir jokių veiksmų, kad gali tai padaryti jis nesiėmė. Jo žmona tuo metu buvo prie namelio, buvo keletą kartų priėjusi arčiau prie jų, ramino G., kad nebekonfliktuotų. K. jam nieko nesakė. Jis tą vakarą buvo išgėręs, todėl ir konfliktavo, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Su G. anksčiau yra turėjęs incidentą, tačiau šiuo atveju tai esmės neturėjo. Jis supyko, kad G. neleido praeiti prie prūdelio. Po įvykio su G. susitikęs nebuvo, nekalbėjo, bijo pro ten ir praeiti, nebevaikšto toje pusėje, bijo, kad neužsikabintų.
Nukentėjusioji G. K. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį žino tik iš buvusio įvykio. Dar prieš 2012-08-14 konfliktą, prieš kelias savaites vyras buvo su juo sukonfliktavęs, tada rašė pranešimą policijai. Įvykio dieną jie atvykę į sodų bendriją tvarkėsi, dirbo lauke, dar buvo jų draugas K. Pastebėjo, kad prie jų įvažiavimo atėjo K., pradėjo bartis su jos vyru G., K. tuo metu išvažiavo. Ji buvo 6 mėnesį nėščia, stovėjo prie namelio, bijojo, į ginčą nesikišo, vyrai garsiai šaukė ir ji girdėjo, kad K. sakė, kad būna gaisrų. Ar konkrečiai sakė ką nors dėl nužudymo, ar buvo grasinimas nužudyti, ji to negali pasakyti. Kai vyras paskambino į policiją, K. nuėjo namo. Apie vėlesnius įvykius ji nieko negali pasakyti.
Nukentėjusysis L. G. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį K. pažįsta, jis gyvena sodų bendrijoje, kur jis taip pat turi sodybą. Iki įvykio 2012-08-14 gal prieš dvi savaites jis sučiupo K. ir jo motiną vagiliaujančius sode, iškvietė policiją, surašė paaiškinimus. Nuo tada K. vis ateidavo prie jo sklypo, gąsdindavo, kad sudegins, kad užvers, grasino, kad negyvensi. Tą vakarą K. su šuniuku irgi ėjo pro jo teritoriją, tiksliau, ten jo keliukas, įvažiavimas į sklypą, vėl pradėjo grasinti, kad sudegins. K. buvo neblaivus. Jie ėmė tarpusavyje konfliktuoti, K. tuo metu išvažiavo, buvo tik jo žmona K. Ji bandė keletą kartų raminti, kad nesiplūstų, nes jis taip pat pavartojo necenzūrinių žodžių. Jam yra žinoma, kad K. anksčiau buvo teistas už plėšimą, už sužalojimą, todėl jam buvo pagrindas jo bijoti, kad K. gali su juo susidoroti, kažką padaryti, padegti namą, ar kitaip keršyti.
Liudytojas S. K. teismui paaiškino, kad jis yra nukentėjusiųjų pažįstamas, kaltinamąjį žino tik iš matymo. Įvykio dieną jis dirba pas G. sode ir baigęs darbus, ruošėsi važiuoti namo, kai pro šalį su mažu šuniuku ėjo K.. Jis sakė, kad nori su juo kalbėti, bet jokio pokalbio nebuvo, jie kažką ėmė aiškintis tarpusavyje su G.. G. ėmė priekaištauti, kad K. vaikšto po jo teritoriją, šis kažką atsikirto. Taip jie žodžiavosi tarpusavyje, jis suprato, kad bręsta konfliktas, todėl sėdęs į mašiną, išvažiavo. Jis pats jokių grasinimų negirdėjo, suprato, kad K. yra išgėręs.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs, neigiami padariniai. Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, Nr.2K-341/2010).
Kaltinamasis paaiškino, kad jis tyčios įvykdyti išsakytus grasinimus - kad nukentėjusįjį sudegins, užvers, kad nukentėjęs negyvens – sužaloti, nužudyti, neturėjo, o tokie žodžiai buvo išsakyti supykus ant L. G., išvedus jį iš pusiausvyros ir, be to, jis buvo neblaivus. Tokie kaltinamojo argumentai nepagrįsti ir vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Nukentėjusysis pripažino, kad V. K. jau apie porą savaičių, eidamas pro jo sodo sklypą, jį gąsdindavo, kad užvers, sudegins, nes tada įtardamas, kad V. K. vykdo vagystes, buvo iškvietęs policiją. Nukentėjusiajam buvo žinoma, kad K. prieš 10 metų buvo padaręs sunkų nusikaltimą, plėšimo metu sužalojęs žmogų, todėl realiai ir pagrįstai tikėjo, kad tokie grasinimai iš keršto gali būti įgyvendinti.
V. K. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia žodžiais grasino nukentėjusiajam L. G. su juo susidoroti, užversti, padegti, kai nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų įžeidimo
Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis kaltę pripažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. liepos 14 d. vakarą, po incidento su G. jis grįžo namo, buvo jau prietema. Netrukus jis išgirdo, kad pradėjo loti šunys, o jų namelis stovi atokiau. Jis pasiėmė namuose laikomą pneumatinį šautuvą, išėjo pasižiūrėti savo teritorijos, bet per krūmus nieko nesimatė, o paskui kažkas jį lyg tai pašaukė. Jis išlindo per krūmus ir pamatė policijos pareigūnus, tada šautuvą pasikišo po pažastimi. Policijos pareigūnai liepė jam atiduoti šautuvą, bet jam buvo gaila atiduoti, todėl jų paliepimo neklausė. Tada pareigūnai čiupo jį už rankų ir šautuvas iššovė, jis netyčia nuspaudė gaiduką. Šautuvą tik iš pradžių laikė vamzdžiu į priekį, o kai pamatė, kad atėjo policijos pareigūnai, ginklą pasikišo po pažastimi, šautuvas iššovė į žemę. Tada policijos pareigūnai jį sulaikė, atvežė į policijos komisariatą. Jis atsisakė nusistatyti girtumą, buvo supykęs ant policijos pareigūnų, sutinka, kad necenzūriniais žodžiais iškoliojo policijos pareigūnę Č., kuri pildė kažkokius dokumentus. Kito pareigūno šalia jos nebuvo arba jis nematė. Sutinka, kad policijos pareigūnai dirbo savo darbą, tik jis dėl girtumo ir prasiveržusios pykčio juos neleistinai įžeidinėjo.
Nukentėjusioji R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Joniškio PK budėtoja. Kaltinamąjį pažįsta tik iš 2012-08-14 įvykio. 2012-08-14 gavo pranešimą iš G., kad jam yra grasinama susidorojimu, grasina V. K.. Ji su patruliu R. nuvažiavo iki G., nes nežinojo, kur K. gyvena. G. rodė kelią iki K. sodo sklypo. Truputį pavažiavus, pamatė, kad K. eina atstatęs šautuvą vamzdžiu į priekį. Jie sustojo, išlipo iš mašinos ir paprašė K. padėti ginklą ant žemės, tačiau K. tai daryti atsisakė, ginklo nepadėjo, nors tai padaryti buvo paprašyta dar kartą. Ji panaudojo kovinį veiksmą ir ginklą iš K. atėmė, netrukus jį paguldė ant žemės, sulaikė. K. pristatė į policijos komisariatą, čia jis plūdosi, atsisakė pasitikrinti girtumą. Jai pildant sulaikymo dokumentus, nuolat keikėsi, išvadino necenzūriniais žodžiais ne tik ją, bet ir šalia buvusį kolegą R. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Po šio įvykio ji patyrė psichologinę traumą, vykdama į įvykius jaučia baimę, supranta, kad kiekvieną sykį rizikuoja savo gyvybe. Be to, išvadinus ją necenzūriniais žodžiais, ji jautė pažeminimą ir įžeidimą.
Nukentėjusysis A. R. teismui paaiškino, kad jis dirba Joniškio policijos komisariate patruliu. Kaltinamąjį pažįsta tik iš 2012-08-14 įvykio. Tą vakarą su budinčia Č. važiavo į sodų teritoriją dėl grasinimų. Nuvažiavus, Č. pabendravo su G., paskui nutarė važiuoti ieškoti K. Pavažiavus apie 100 ar 150 m, jie pamatė K. einantį link jų atstačius šautuvą. Jie sustojo, paprašė, kad K. atiduotų ginklą, tačiau į jų reikalavimą jis dėmesio nekreipė. K. ėjo artyn jų atsukęs į jų pusę vamzdį ir sakė, kad šautuvas yra užtaisytas. Č. priėjo arčiau K. ir griebė už šautuvo, jį atėmė, o jis K. parvertė ant žemės. Tuo metu ir pasigirdo šūvis. K. uždėjo antrankius, parvežė į policijos komisariatą. Visą tą laiką K. buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tai parodė jo nepagarbą pareigūnams, jį įžeidė. Dėl K. veiksmų jis patyrė didelį stresą, kurį laiką vartojo raminamuosius vaistus. Prašo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą.
Iš 2012-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas su šautuvu V. K.. Įvykio vietoje nieko nerasta, paimtas pneumatinis šautuvas, kuris saugomas Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK. (12-14, 21 b.l.).
Iš 2012-08-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus, V. K. pateikė pneumatinį šautuvą Nr. Y435254, kuris buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas (15-16 b.l).
Iš Kriminalinių tyrimų biuro 2012-08-28 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-927 matyti, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. Y435254 yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, C kategorijos, pneumatinis, B3 nešaunamais ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro šoviniais (18-19 b.l.).
Iš Kriminalinių tyrimų biuro 2013-02-04 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-9161 matyti, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. Y435254 negali iššauti nenuspaudus nuleistuko (24 b.l.).
V. K. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286, 290 straipsnius kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčiniais veiksmais, t. y. atstatęs į policijos pareigūnus užtaisytą šautuvą, pasipriešino teisėtai veikiantiems policijos pareigūnams, o vėliau V. K. sulaikius, jis, vedamas į Joniškio policijos komisariatą bei komisariato patalpose necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas einančius Joniškio policijos komisariato pareigūnus, taip įžeidė jų garbę ir orumą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikaltimų padarymo aplinkybes ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę – teistas (98 b.l.), administracine tvarka baustas (102-108 b.l.), nėra įrašytas į VšĮ Joniškio rajono psichikos sveikatos centro registrą (115 b.l.), yra nedirbantis (112 b.l.). Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, kad V. K. yra teistas, jam skirtos laisvės apribojimo bausmės tikslo nepasiekė, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jos subendrintinos.
Byloje nukentėjusieji R. Č. ir A. R. pateikė civilinius ieškinius, prašydami priteisti iš V. K. po 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (187-188, 189-190 b.l.). Nukentėjusieji paaiškino, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kada prie jų artinosi kaltinamasis su užtaisytu ir į juos nukreiptu ginklu, abu patyrė didelį stresą, vartojo raminamuosius vaistus, ir dabartiniu metu jaučia įvykio pasekmes, t. y. važiuojant į įvykio vietas, jaučia baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji, atvykę aiškintis aplinkybių apie kaltinamojo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo buvo sutikti su užtaisytu ir į nukentėjusiuosius nukreiptu ginklu bei kaltinamajam nepaklusus nuleisti ginklą ir padėti jį ant žemės, bei vėliau juos policijos komisariate iškoliojus necenzūriniais žodžiais, patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.282 straipsnyje numatytas nuostatas. Teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmenų kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardinta, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini ir nukentėjusiesiems priteistina iš kaltinamojo po 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam L. G. ir liudytojui S. K. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos: L. G. – 107,82 Lt, S. K. – 47,52 Lt (197, 198, 199 b. l.). Baudžiamojoje byloje yra pateikti prašymai ir pažymos, patvirtinančios, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą šiems asmenims buvo apmokėtos jų turėtos kelionės į teismo posėdžius išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103-105 str. nuostatomis, liudytojams, nukentėjusiems apmokėtos kelionės išlaidos 155,34 Lt sumoje, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl išieškomos valstybei iš kaltinamojo V. K..
V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį ir nubausti:
pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinai jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-08-14 23 val. iki 2012-08-16 14.15 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo momento.
R. Č. ir A. R. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti jiems iš V. K. po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš V. K. 155,34 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 34 ct) proceso išlaidų.
Daiktinį įrodymą - pneumatinį šautuvą Nr. Y435254, saugomą Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK, konfiskuoti.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, pakeisti į suėmimą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.