Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2.4; 1.2.5.4.; 1.2.27.1.l.; 1.2.27.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.25.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 2.4.6.3.2.

2013 m. spalio 31d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,

pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d.14 23 val. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. 14.15 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais kieme buvusius L. G. ir G. K., grasino fiziniu susidorojimu ir grasino padegti namą, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems L. G. ir G. K. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ties sodų bendrijos tvenkiniu, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, nukreipė pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistę R. Č. ir į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį A. R., atliekančius savo tarnybines pareigas, t. y. atvykus pagal budėtojo nurodymą, dėl grasinimo nužudyti, grasino iššauti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas, bei R. Č. ir A. R. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus ir padėti šaunamąjį ginklą, nepakluso teisėtiems reikalavimams ir priešinantis policijos pareigūnams, nuspaudė šautuvo nuleistuką, taip iššaudamas į žemę.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d., apie 21 val. 25 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išvadino necenzūriniais, kitais įžeidžiančiais žodžiais: „kurvomis, piderastais“ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistę R. Č. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnįjį patrulį A. R., tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Nuteistojo teigimu, nagrinėjant jo bylą keitėsi ir teisėjas, ir prokuroras. Mano, kad tai galėjo vykti policijos pareigūnų iniciatyva, nes (duomenys neskelbtini) rajono vyriausiasis komisaras dirbo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, taigi, turėjo „priėjimų“ prie teisėjų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 145 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnis, 290 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgė ir į nusikaltimų padarymo aplinkybes ir motyvus. Akivaizdu, kad teismas įvertino ir kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad V. K. yra baustas administracine tvarka (102-108 b. l.), nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro registrą (115 b. l.), nedirba (113 b. l.). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir akcentavęs, kad V. K. „yra teistas, jam skirtos laisvės apribojimo bausmės tikslo nepasiekė, išvadų dėl savo elgesio nedaro“, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai V. K. gali būti pasiekti tik paskyrus pastarajam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys iš tiesų liudija, jog V. K. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs (98-101 b. l.). Tai skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje teisingai nurodė ir apylinkės teismas. Tačiau nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis teismas konstatavo, kad V. K. skirtos laisvės apribojimo bausmės tikslo nepasiekė, jis išvadų iš savo elgesio nedaro. Pirma, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad laisvės apribojimo bausme V. K. nė karto nebuvo nuteistas, antra, teigti, kad asmuo, po paskutinio jo nuteisimo beveik šešerius metus nepadaręs nusikalstamos veikos, išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro, nelogiška. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad BK 55 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai nėra pakankami skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis pakeistinas dėl neteisingai nuteistajam V. K. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. K. gali būti pasiekti paskyrus jam už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, arešto bausmes, o už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje – viešuosius darbus. Tenkinti apelianto skundą ir nuosprendį naikinti nėra teisinio pagrindo, nes teismo sprendimas yra ydingas tik bausmės paskyrimo dalyje.

Kaip jau minėta, nuteistasis, apeliuodamas į švelnesnę bausmę, savo skunde nurodė, kad jis savo kaltės neneigė, ją nuoširdžiai pripažino.

Teisėjų kolegija, atsakydama į minėtą skundo argumentą, pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K., pradėjus ikiteisminį tyrimą, savo kaltės nepripažino (54, 58 b. l.), vėliau kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies (77, 82, 180 b. l.), nesigailėjo nusikaltęs, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo minėtą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, esant vienai V. K. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, skirtinos bausmės, artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytiems arešto bausmių vidurkiams, už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, skirtina viešųjų darbų bausmė, artima BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi apelianto nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, jos subendrintinos iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), prieš tai viešųjų darbų bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis, pakeitus arešto bausme.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant jo bylą keitėsi ir prokuroras ir teisėjas, nepatvirtina galimo teismo ar prokurorų šališkumo. Bylos duomenys liudija, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas Joniškio rajono teisėsaugos institucijose, o Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2013 m. vasario 18 d. nutartimi, siekiant suvienodinti Šiaulių apygardos apylinkių teismų darbo krūvį ir užtikrinti svarbius teisingumo interesus, V. K. baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui (136 b. l.). Byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai V. V., tačiau pastarąją paskyrus apygardos teismo teisėja (158 b. l.), V. K. baudžiamoji byla buvo perduota teisėjai V. J., kuri bylą išnagrinėjo iš esmės.

Pažymima, kad kolegija, įvertinusi tai, kad nuteitasis V. K. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės V. K. paskyrimo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, pakeisti:

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, paskirti bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prieš tai viešųjų darbų bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, pakeistus arešto bausme, ir subendrintą bausmę V. K. paskirti areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. suėmime būtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.