Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-650-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
2S-650-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00997-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-650-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00997-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.; 3.3.2.4; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-973-959/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos antstolės V. Š. prašymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas, pradinė skolininkė R. O. G., mirusi (data neskelbtina), pakeista naujuoju skolininku, priėmusiu skolininkės palikimą, Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko.

VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti 2017 m. gegužės 18 d. nutartį. Nurodė, jog nesutinka būti pakeistas naujuoju skolininku. Atkreipė dėmesį į tai, kad mirusios skolininkės turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užvestoje pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-10-22 teismo įsakymą. Vien tai, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusios skolininkės turtas, dar nėra pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Pažymėjo, jog remiantis CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktika, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Kadangi kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi, sutikdamas su VĮ Turto bankas atskiruoju skundu, panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria teismas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinį skolininką R. O. G., mirusią (data neskelbtina), pakeitė nauju skolininku, jos teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe. Pareiškėjos antstolės V. Š. prašymo dėl skolininko pakeitimo netenkino.

Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.

Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš turto arešto registro duomenų matyti, jog vykdomojoje byloje, kurioje prašoma pakeisti skolininkę, pastarosios turtas nebuvo areštuotas, vadinasi, kreditoriaus reikalavimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme nebuvo tinkamai pareikštas, kas sudaro pagrindą antstolės prašymo netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) antstolė V. Š. prašo teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Registrų centro turto arešto registre nuo 2008-04-15 galioja išrašas, kad mirusiosios R. O. G. turtas yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje. Įstatymų leidėjas nenumato, kad būtų privaloma areštuoti skolininkui priklausantį turtą užvedus naują vykdomąją bylą, taip turto arešto aktu išviešinant konkrečius išieškotojus (nors areštavus skolininkei priklausantį turtą dar 2008-04-14, kreditorius buvo taip pat įvardintas Jurdaičių socialinės globos namai (buvęs juridinio asmens pavadinimas Jurdaičių pensionatas), kurių naudai vykdomas išieškojimas. Todėl VĮ Turto bankas perimdamas palikėjos turtą ir taip turėjo žinoti apie palikėjos skolas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, VĮ Turto bankas prašo antstolės V. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioj nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį.

7.2. Mirusiajai priklausęs nekilnojamasis turtas apeliantės antstolės nebuvo areštuotas, į teismą kreiptasi daugiau kaip po 5 metu nuo skolininkės mirties, t. y. praleistas trijų mėnesių terminas, kuris nustatytas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėja neprašo pratęsti praleistą CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių.

7.3. Nagrinėjamoje byloje antstolės V. Š. kontoroje buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkės R. O. G. išieškotojo Jurdaičių pensionatas naudai, prievolės įvykdymo užtikrinimui nuo 2008-04-14 yra areštuotas skolininkui priklausęs ir valstybei paveldėjimo teise perėjęs turtas. Šioje vykdomojoje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl išieškotojo pakeitimo jo teisių ir pareigu perėmėju. Kitoje vykdomojoje byloje buvo vykdomas išieškojimas išieškotojo Jurdaičių pensionatas naudai, ne toje, kurioje buvo uždėtas areštas. Tačiau veiklą pradėjo įkurta įmonė - Jurdaičių socialinės globos namai, t. y. Jurdaičių pensionatas neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 6 p., vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jei reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, negalimas jo teisių ir pareigų perėmimas. Šiuo metu nėra aišku, ar naujai įkurta įmonė Jurdaičių socialinės globos namai perėmė išieškotojo teises ir pareigas vykdomojoje byloje, taigi, neaišku ir tai, ar minėta vykdomoji byla neturi būti nutraukta vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 6 p.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) antstolės V. Š. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir tuo pačiu panaikinta prieš tai priimta nutartis, kuria pradinė mirusi skolininkė R. O. G. pakeista į naująjį skolininką – valstybę atstovaujamą VĮ Turto banko. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teigia, kad antstolė siekia pakeisti skolininką vykdymo procese, tačiau ji yra praleidusi CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą reikalavimą skolininkės (palikėjos) įpėdiniams pareikšti. Tuo tarpu apeliantė antstolė V. Š. savo poziciją grindžia tuo, kad VĮ Turto bankas perimdamas palikėjos turtą ir taip turėjo žinoti apie palikėjos skolas, kadangi Registrų centro turto arešto registre nuo 2008-04-15 galioja įrašas, kad mirusiosios R. O. G. turtas yra areštuotas kitoje vykdomojoje byloje. Su tokia apeliantės (pareiškėjos) antstolės V. Š. pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1260-457/2010, kuriuo priteisė iš skolininkės R. O. G. 10480,67 Lt (3035,41 Eur) skolą, 5 procentus metinių palūkanų, 363 Lt (105,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir 78,60 Lt (22,76 Eur) žyminio mokesčio kreditoriaus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jurdaičių socialinės globos namams (15 b. l.). Pagal šį vykdomąjį dokumentą antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkė R. O. G. (data neskelbtina) mirė. 2015 m. spalio 29 d. perėjo valstybei, Lietuvos Respublikai, R. O. G. palikimas, kurį sudaro butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (26, 27 b. l.).

Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad skolininkės R. O. G. turtas – butas – areštuotas vykdant skolos išieškojimą iš skolininkės kitoje byloje, t. y. pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2006-09-01 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-677-650/2006 Jurdaičių pensionato naudai (44 b. l.). Turto arešto mastas – 7387,75 Lt. Turto arešto akto įregistravimo data 2008-04-15.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso metu 2012 m. gegužės 10 d. mirė skolininkė R. O. G., CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2012 m. rugpjūčio 10 d. Antstolė motyvuodama tuo, kad skolininkei nuosavybės teise priklausiusį turtą perėmė valstybė, kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo nurodydama, kad skolininkės butas nuo 2008 m. balandžio 15 d. areštuotas, turto areštas išviešintas viešajame registre, todėl įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas.

Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad įstatymų nustatyta tvarka buvo išviešintas tik skolininkės R. O. G. 7387,75 Lt (2139,64 Eur) dydžio įsiskolinimas Jurdaičių pensionatui pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-677-650/2006. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės Jurdaičių socialinės globos namų 10480,67 Lt (3035,41 Eur) reikalavimo įvykdymui pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. civilinėje byloje Nr. L2-1260-457/2010 užtikrinti, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), taip pat nėra įrodymų, kad reikalavimas būtų pareikštas per maksimalų trejų metų naikinamąjį terminą (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys), (reikalavimas pareikštas praėjus beveik 5 metams po skolininkės mirties), kas sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitu priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybe įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos R. O. G. kreditorę Jurdaičių socialinės globos namus ir jos 10480,67 Lt (3035,41 Eur) reikalavimą.

Vien aplinkybė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko kitų išieškotojų naudai, kurių naudai areštuotas skolininko turtas, nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką jo turtą priėmusiu įpėdiniu valstybe. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolio argumentai dėl to, kad iš kitoje byloje vykdomo išieškojimo ir įrašo turto arešto registre ir taip palikimo priėmėjui yra aišku apie palikėjos skolas yra nepagrįsti, nes kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-466-440/2017). Be to, įstatymų leidėjas pareigą informuoti apie palikėjo skolas numatė palikėjo kreditoriui, todėl antstolė nepagrįstai siekia perkelti šią pareigą įpėdinei (valstybei), įpareigojant ją tikrinti viešųjų registrų duomenis bei antstolio kontoroje vykdomųjų bylų sąvadą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjo kreditorė ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas dėl suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas argumento, jog kitoje byloje antstolė V. Š. vykdė išieškojimą iš skolininkės R. O. G. išieškotojo Jurdaičių pensionatas naudai, bet toje vykdomojoje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl išieškotojo pakeitimo jo teisių ir pareigu perėmėju arba vykdomoji byla turėtų būti nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 6 p. (nes buvo Jurdaičių pensionatas, o tapo Jurdaičių socialinės globos namai), nepasisako, nes tai nesusiję su šia nagrinėjama byla.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai, šios bylos kontekste, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius