Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., 225 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teisme liudytojas A. D. paaiškino, kad dirbo įmonių bankroto valdymo departamente. J. V. pažįsta, su juo bendravo dirbdamas savo darbą, nes kaltinamajam buvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas. Reikalavimus bankroto administratoriaus pažymėjimams išduoti nustato ministro įsakymas. Kandidatai turėjo pateikti prašymą ir išvardintus dokumentus. Pažymėjimai yra išduodami terminuotai, o J. V. norėjo prasitęsti pažymėjimą nelaikęs egzamino. Dėl to sprendžia komisija, kurios vienu iš narių buvo jis (A. D.). Komisija įvertindavo pateiktus dokumentus ir spręsdavo ar kandidatui reikės laikyti egzaminą, ar galima pratęsti pažymėjimo galiojimą be egzamino. Be egzamino pratęsti pažymėjimo galiojimą galima kai kandidatas per metus būna išklausęs ne mažiau nei 32 val. kvalifikacijos kėlimo kursų, todėl per tris metus susidaro virš 90 val. J. V. atvežė dokumentus dėl pažymėjimo pratęsimo, o jis tada paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad pateiktų ir pažymas apie dalyvavimą mokymuose, jei tokias turi. Prie pirminių J. V. pateiktų dokumentų pažymėjimai apie kvalifikacijos kėlimo mokymus nebuvo pridėti. Pats J. V. sakė, kad tokių dokumentų šiuo metu neturi, bet žadėjo pateikti vėliau. Kiek pamena, J. V. kartą buvo atvykęs laikyti egzamino, o komisija jam to daryti neleido, tačiau tiksliai to patvirtinti negali, nes nepamena. Tuo metu buvo vasara, atostogų metas, todėl visas procesas užtruko kelis mėnesius. Galiausiai J. V. jam atvežė pažymėjimus dėl mokymų, o jis padarė šių dokumentų kopijas. Po to komisija priėmė sprendimą pratęsti J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą nelaikius egzamino. Dar pamena, kad prieš pratęsiant J. V. pažymėjimo galiojimą, kaltinamasis turėjo atsistatydinti iš bankroto administratoriaus pareigų, nes ankstesnis pažymėjimas nebegaliojo.

2009-04-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 216 ir 2009-07-16 to paties teismo nutartimi Nr. 442 buvo sankcionuota slapta J. V. telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas nuo 2009-04-21 iki 2009-07-21 bei nuo 2009-07-21 iki 2009-10-21 (t. 1, b.l. 23, 26). Protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b.l. 27-38, 39-40) nurodyti šios slaptos kontrolės metu užfiksuoti J. V. telefoniniai pokalbiai:

2009-05-19 10.56 val. A. D. telefonu paskambinęs J. V. jam nurodė „o dabar kvalifikacijos aišku jūs turit pririnkti, kadangi pas jus nulis, bet tai iš advokatūros negi neturit nieko, ten šito?“ į ką J. V. atsakė „tai, kad niekada, nu kaip sakyt, ne tokio nebuvo reikalo“. A. D. paklausė „pas jus neduoda niekaip?“, o J. V. atsakė „nu aišku, niekada nebuvo tokių suprantat poreikių, kad būtų reikėję, taigi būčiau paėmęs aš. Kadangi nebuvo poreikio, tai nieko nedariau niekada, nu“;2009-06-02 15.31 val. J. V. telefonu skambino E. V. ir klausė „ar tu gali pas T. nuvažiuoti?“, o E. V. atsakė „galiu nuvažiuoti...“. J. V. prašė „nu tai palauk kol šitą, nupirk bonkę ir ten kažkokią sakei tu“, o E. V. atsakė „nu gerai, iki kelių dirba jie?“. J. V. sakė „nu tai iki penkių jis būna, tai žinai ten, bet tik nueik nupirk butelį, kad būt sarmata paskui susitikti su juo, kadangi gali reikėt ir daugiau“, o E. V. atsakė „gerai, gerai...“;2009-06-02 15.47 val. J. V. skambino E. V. ir klausė „kokia ten gatvė yra?“, o J. V. atsakė „Sporto 12 atroda“. E. V. paklausė „Sporto dvylika, o ko ieškoti?“, o J. V. atsakė „T., T. gi sakiau. Nu pasakyk, kad ten nuo manęs ir šitą, ir atiduos“, po ko E. V. atsakė „gerai“. J. V. paklausė „paimsi tuos popieriukus?“, o E. V. atsakė „gerai, davai“. J. V. pasakė „a jeigu, paklausk, jeigu gali ten darbą kažkokį padaryt, kad būtų biški dar daugiau, sakykim gali būti ir atbulini datu, dar vėlesnis sakykim, kad būtų“, o E. V. atsako „gerai“. J. V. sako „tegul paraša, kad daugiau, aš specialiai duosiu, tegul turi ten tą šūdą“, o E. V. atsakė „gerai“;2009-06-02 17.34 val. J. V. paskambinus E. V., šis pasakė „tau paėmiau, ten daugiau prirašė“, o J. V. atsakė „nu gerai“;2009-06-03 20.02 val. J. V. paskambino klausė „nu tai įdėjai ką ar nieką?“, o E. V. atsakė „jo, jo, va dabar važiuoju įdėti ir pas tave bus puse dvylikos“. J. V. nurodė „nu man tik neištepk šitų pažymų“, o E. V. atsakė „gerai“;2009-06-13 17.20 val. J. V. skambino E. V. ir teiravosi „tu tada buvai susitikęs su T.? Advokatūroj, T. advokatu?“, o E. V. atsakė „nu“. J. V. klausė „o ką nunešei?“, į ką E. V. atsakė „nu taigi kaip ir sakiau – tą bonkę „Pantenaco“. J. V. dar klausė „kų ans sakė?“, o E. V. atsakė „nieko nesakė, tai aš jam padėjau. Sakau, - čia nuo advokato, žinai, - sakau, - prašė perduoti jums. Nu gerai, - sako. Ačiū, - sako. Ir viskas tuo baigias, tai va“. J. V. sakė „man mažai, dar reikia penkiasdešimt šešių valandų“, o E. V. atsakė „taigi sakei, kad trisdešimt keturių reikia“. J. V. paaiškino „devyniasdešimt šešių reikia už trejus metus. Metams trisdešimt dvi valandos. Aš galvojau, kad jau užteks, tai aš jam. Jis paskambina, man saka, reikia devyniasdešimt šešių visa, kad kiekvienais metais po trisdešimt dvi valandas išklausyta“, o E. V. atsako „supratau“;2009-06-15 8.13 val. J. V. skambino T. G. ir sakė „čia V. toks skambina, kur, kur buvau šitą dėl tų, pas, kaip pasakyti, dėl tų paskaitų išklausytų, kur bankroto departamentui reikia“, o T. G. atsakė „aha“. Tada J. V. paaiškino „žinai ką, pasirodo man reikia ne už vienus metus, supranti, tų trisdešimt dviejų, bet per tą visą laikotarpį kur terminas nuo du tūkstančiai šeštų metų iki du tūkstančiai devintų gegužės antros... ar išeina padaryti?“, o T. G. atsakė „nu tai galima padaryti, bet aš dabar žinokit biški atostogauju <...> nu aš būsiu trečiadienį Vilniuje“;2009-08-11 13.10 val. J. V. skambino T. G., kuris pasakė, kad atostogauja ir grįš pirmadienį, po ko J. V. pasakė „A tai gerai, man, gal žinai dėl, aš dėl tų, tų, kaip tų, paskaitėlių dar skambinu“ ir pažada paskambinti po pirmadienio, į ką T. G. atsako „<...> pirmadienį jau išeinu į darbą, tai jau būsiu visą laiką“;2009-08-25 10.14 val. T. G. skambino J. V. ir nurodė „Čia T. iš Advokatūros <...> Tai aš viską turiu, tai jeigu prie progos...“, po ko J. V. pasiteiravo ar T. G. bus apie trečią valandą ir sulaukęs teigiamo atsakymo nurodė „Tai gerai tada aš nušoksiu“.

2010-06-02 kratos advokato J. V. kontoroje, Respublikos g. 14, Rokiškyje, metu buvo rasti ir paimti 33 suklastoti Lietuvos advokatūros pažymėjimai, kuriais patvirtintas tariamas J. V. dalyvavimas laikotarpiu nuo 2006-06-08 iki 2009-05-21 Lietuvos advokatūros rengiamuose seminaruose, taip pat rastas ir paimtas 2009-09-07 J. V. išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 79-81, 83-127).

2010-06-02 reikalaujamų dokumentų pateikimo metu Įmonių bankroto valdymo departamentas pateikė segtuvą su J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimų dokumentacija, kuriame rastos 33 suklastotų Lietuvos advokatūros pažymėjimų, kuriais patvirtintas J. V. tariamas dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo seminaruose nuo 2006-06-08 iki 2009-05-21, kopijos. Segtuve esančiame 2009-08-31 Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad buvo svarstytas J. V., pageidaujančio pakartotinai gauti bankroto administratoriaus pažymėjimą, nelaikius kvalifikacijos egzamino, prašymas; pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad J. V. bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpiu kėlė kvalifikaciją, t.y. dalyvavo 113 val. mokymuose, ir pasiūlyta išduoti J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant trejų metų terminą (t. 1, b.l. 65-74).

2010-06-02 kratos Lietuvos advokatūros mokymo centro patalpose, Sporto g. 12, Vilniuje, paimti segtuvai su Lietuvos advokatūros surengtų seminarų, įvykusių nuo 2005-04-01 iki 2009-12-21, dalyvių sąrašais, kuriuose J. V. pavardės nėra. T. G. darbo vietoje rastas ir paimtas Lietuvos advokatūros antspaudas „Pažymėjimams“ ir Lietuvos advokatūros pažymėjimų tuščias blankas (t. 1, b.l. 144-152, 169-175, t. 2, b.l. 1-138).

2010-06-09 raštu Nr. 468 Lietuvos advokatūra informavo, kad neturi duomenų, jog J. V. būtų dalyvavęs ar mokėjęs už Lietuvos advokatūros seminarus, įvykusius laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio (t. 1, b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje esančių teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti, jog kaltinamieji padarė veikas, dėl kurių jiems pareikšti kaltinimai. Kita vertus, teismo vertinimu, teisme nebuvo įrodytas kaltinime nurodytas padarytos didelės žalos požymis T. G. suklastojant dokumentus ir juos realizuojant, o J. V. šiuos dokumentus įgyjant ir panaudojant.

Dėl operatyvinių veiksmų metu surinktų duomenų leistinumo

Teismas atmeta gynybos argumentus, kad šioje byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuotos J. V., E. V. ir L. V. telefoninių pokalbių išklotinės, negali būti vertinami kaip įrodymai baudžiamojoje byloje, nes šie duomenys surinkti neteisėtai, pokalbiai fiksuoti dar 2009 metais, o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2010 metų pradžioje. Pažymėtina, kad minėtų telefoninių pokalbių buvo klausomasi ne BPK nustatyta tvarka, bet pagal LR Operatyvinės veiklos įstatymą. Iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo pranešimo dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo matosi, kad 2010-06-22 Panevėžio apygardos teismo Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo išslaptintos teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas, dalys (t. 1, b.l. 22). Tame tarpe buvo išslaptintos ir prie bylos pridėtos šio teismo 2009-04-21 nutarties Nr. 216, 2009-04-29 nutarties Nr. 225, 2009-06-09 nutarties Nr. 337 bei 2009-07-16 nutarties Nr. 442 (t. 1, b.l. 23-25) dalys, iš kurių matosi, kad teismas Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. pagrindu, siekiant gauti duomenų apie J. V., L. V. ir E. V. galimai vykdomą nusikalstamą veiką valstybės tarnybai, sankcionavo slaptą šių asmenų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą. J. V. telefoninių pokalbių buvo leista klausytis nuo 2009-04-21 iki 2009-07-21 bei nuo 2009-07-21 iki 2009-10-21, L. V. – nuo 2009-04-29 iki 2009-07-29, E. V. – nuo 2009-06-09 iki 2009-09-09. Vykdant šį operatyvinį tyrimą, buvo gauti duomenys apie tai, kad galimai J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d., t. y. bendrininkaudamas su T. G. piktnaudžiavo tarnyba. LR STT Panevėžio skyriaus specialistui D. G. pranešus apie šį faktą vadovybei ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 2 d. Operatyvinio tyrimo duomenų panaudojimas šiame ikiteisminiame tyrime neprieštaravo nei LR Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio, nei BPK 154 str. reikalavimams. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog operatyviniai veiksmai kaltinamųjų J. V. ir E. V. atžvilgiu buvo atlikti neturint tam teisinio ir faktinio pagrindo ar pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą. Atlikto operatyvinio tyrimo metu surinkus pakankamai informacijos apie tai, kad buvo padaryta šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos, dėl jų 2010-05-31 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o operatyvinio tyrimo metu surinkta su šiomis nusikalstamomis veikomis susijusi informacija buvo išslaptinta ir prijungta prie baudžiamosios bylos. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, toliau šioje byloje duomenys buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys buvo renkami, fiksuojami ir panaudoti šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai bei teisėtai, todėl jie pripažintini leistinais įrodymais, kuriais teismas remiasi priimdamas procesinį sprendimą. Kaip nepagrįsti atmestini ir kaltinamojo J. V. argumentai, kad prieš jį kaip advokatą negalėjo būti naudojamos procesinės prievartos priemonės. LR Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintos advokato veiklos garantijos yra siejamos su advokato profesinės paslapties saugojimu, o šios bylos faktinės aplinkybės niekaip nėra susiję su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija.

Dėl kaltinimų pagal BK 227 str. 3 d. ir 225 str. 4 d.

T. G. pareikšti kaltinimai pagal BK 225 str. 4 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paėmus mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atliko neteisėtus veiksmus – suklastojo dalyvavimą advokatų kvalifikacijos kėlimo kursuose patvirtinančius kaltinime nurodytus pažymėjimus į juos įrašęs melagingus duomenis, kad J. V. dalyvavo šiuose kursuose. J. V. ir E. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad jie davė T. G. mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį (butelį brendžio), t.y. J. V. tokiu būdu atsilygino T. G. už minėtų pažymėjimų suklastojimą, o kyšį J. V. prašymu T. G. nunešė ir perdavė E. V.. Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. G., J. V. ir E. V. minėti kaltinimai pareikšti pagrįstai. T. G. ir J. V. iš esmės pripažino padarę jiems inkriminuotas veikas. Abu nurodė, jog dėl konkretaus atlygio už pažymėjimų suklastojimą nesitarė, tačiau J. V. pripažino, kad sūnui liepė nuvežti T. G. butelį brendžio atsilyginant už minėtų dokumentų išrašymą, o T. G. taip pat teisme patvirtino, kad suprato kas ir už ką jo darbovietėje paliko brendžio butelį. Iš į bylą pateiktų 2009-06-02 telefoninių pokalbių tarp J. V. bei E. V. išklotinių matyti, kad apie butelio nuvežimą J. V. kalbėjo prašydamas sūnaus paimti iš T. G. dokumentus, prašė nepamiršti perduoti butelį, kad po to nebūtų gėda. Toks pokalbio turinys taip pat patvirtina, jog butelis brendžio buvo atlygis už dokumentų suklastojimą. Šią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog T. G. ir J. V. nebuvo anksčiau pažįstami ir bendravo tik dėl minėtų pažymėjimų suklastojimo, todėl J. V. neturėjo jokių kitų priežasčių teikti T. G. kokias nors dovanas. Kaltinamasis E. V. neigė padaręs jam inkriminuotą veiką, nurodė nieko nežinojęs apie tai, kokius dokumentus iš T. G. paima ir už ką jam veža butelį brendžio, tik vykdęs tėvo prašymą. Tokius parodymus teismas įvertina kritiškai, nes byloje pakanka juos paneigiančių duomenų. Iš 2009-06-02 telefoninių pokalbių tarp J. V. ir E. V. išklotinėse užfiksuoto šių pokalbių turinio aiškiai matosi, jog E. V. žinojo, kokius dokumentus turi paimti iš T. G. ir kad tie dokumentai yra suklastoti. Pokalbių metu J. V. aiškiai įvardijo, jog kalbama apie pažymas, prašė E. V. pasakyti T. G., kad šis gali ir daugiau atgaline data padaryti, abu detaliai kalbėjosi apie tai kiek mokymo valandų patvirtinančių dokumentų J. V. reikia, kas akivaizdžiai rodo, jog E. V. ne tik žinojo, kokius dokumentus paima iš T. G., bet ir kam jie bus vėliau panaudoti, taip pat žinojo, kokiu tikslu reikia T. G. perduoti brendžio butelį. Nors byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau konstatuotina, jog šiuo metu egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, kuri daro baudžiamąjį procesą, taigi ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, dėl minėtų veikų nebegalimą.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena iš šių aplinkybių yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai yra siejami su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir šie terminai yra nustatyti BK 95 straipsnyje.

T. G. yra teisiamas pagal BK 225 str. 4 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o J. V. ir E. V. – pagal BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Abi šios veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų, jos padarytos 2009 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies a) punktas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Byloje nėra duomenų, jog E. V. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, todėl senaties eiga nebuvo sustojusi ir nenutrūko, dėl ko apkaltinamąjį nuosprendį E. V. atžvilgiu šioje byloje buvo galima priimti iki 2011 m. birželio 2 d. T. G. ir E. V. šioje byloje kaltinami ir kitų nusikalstamų veikų – nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 3 d., padarymu, kurios buvo padarytos vėliau nei jiems inkriminuotos BK 225 str. ir 227 str. numatytos veikos. Pagal pareikštus kaltinimus T. G. BK 300 str. numatytą veiką baigė 2009-08-25, kada perdavė J. V. likusią dalį suklastotų dokumentų, o J. V. suklastotus dokumentus panaudojo vėliausiai 2009-08-31 (pateikė Įmonių bankroto valdymo departamentui). Taigi apkaltinamąjį nuosprendį T. G. atžvilgiu dėl BK 225 str. 4 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos veikos padarymo buvo galima priimti iki 2011-08-25, o J. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytos veikos padarymo buvo galima priimti iki 2011-08-31. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės terminai dėl T. G. pareikštų kaltinimų pagal BK 225 str. 4 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir dėl J. V. bei E. V. pareikštų kaltinimų pagal BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), todėl byla jų atžvilgiu dėl minėtų veikų yra nutrauktina.

Dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 3 d.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog T. G. surašė pažymėjimus dėl advokato J. V. tariamo dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo mokymuose, po ko šiuos pažymėjimus perdavė J. V. (dalį per pastarojo sūnų E. V.), kuris šiuos suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas įmonių bankroto valdymo departamentui tam, kad galėtų prasitęsti bankroto administratoriaus pažymėjimą nelaikęs atitinkamo egzamino. Tai, kad J. V. nelankė jokių mokymo kursų patvirtino pats kaltinamasis J. V., tą žinojęs nurodė ir T. G.. Šią informaciją 2010-06-09 raštu patvirtino Lietuvos advokatūra, kratos Lietuvos advokatūros mokymo centre metu paimti seminarų dalyvių sąrašai taip pat patvirtina, jog J. V. tarp mokymų dalyvių nebuvo. Taigi, ginčo dėl aplinkybės, jog T. G. išrašytuose kaltinime nurodytuose pažymėjimuose buvo nurodyta melaginga informacija, byloje nekilo, T. G. pripažino melagingus duomenis pažymėjimuose nurodęs sąmoningai J. V. prašymu. Kritiškai vertintini gynybos argumentai, jog minėti pažymėjimai neturėtų būti laikomi dokumentu baudžiamąja teisine prasme, nes jie buvo nepasirašyti, jų apskaita Lietuvos advokatūroje nevedama, todėl dėl tokių pažymėjimų klastojimo, realizavimo ar panaudojimo negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnį. Byloje nustatyta, kad pažymėjimai, patvirtinantys advokatų dalyvavimą kvalifikacijos kursuose, nebuvo tvirtinami jokio asmens parašu, o žymimi tik advokatūros spaudu, jų išdavimo tvarka nebuvo griežtai reguliuojama ar kontroliuojama, nevedama jų apskaita ir šie pažymėjimai, kaip nurodė liudytoja I. K., buvo labiau reikalingi patiems mokymų dalyviams nei mokymų organizatoriui ar kitiems asmenims. Pažymėtina, kad tai, jog dokumentas įforminamas gana laisva forma, nėra pasirašytas ir išduodamas be griežtai reguliuojamos išdavimo tvarkos, nereiškia, kad už tokio dokumento klastojimą ar suklastoto panaudojimą nekyla baudžiamoji atsakomybė. Sprendžiant, ar konkretus dokumentas yra laikytinas BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, yra svarbu įvertinti ne tik dokumento formą, turinį ar išdavimo tvarką, bet ir tokio dokumento juridinę reikšmę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Šioje byloje neabejotinai nustatyta, jog Lietuvos advokatūros mokymo centro išduodami pažymėjimai, patvirtinantys asmens dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose, buvo valstybės institucijos – įmonių bankroto valdymo departamento, vertinami kaip teisiškai reikšmingo fakto (pretendento į bankroto administratorius profesinės kvalifikacijos) įrodymas ir tokių dokumentų pagrindu buvo galima gauti bankroto administratoriaus pažymėjimą nelaikius kvalifikacinio egzamino. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tokie pažymėjimai gali būti ir yra BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas.

Byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir pačių kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad T. G. į Lietuvos advokatūros mokymų pažymėjimams skirtus blankus įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. V. tariamai išklausytus kvalifikacijos kėlimo kursus, taip suklastojo iš viso 33 tokius pažymėjimus, po ko juos perdavė J. V., o šis minėtus suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas juos įmonių bankroto valdymo departamentui. Ginčas dėl šių faktinių aplinkybių teisme nekilo, tačiau kilo ginčas dėl kaltinamiesiems inkriminuoto didelės žalos požymio, kas nulėmė tai, jog kaltinime T. G. ir J. V. veiksmai įvertinti pagal BK 300 str. 3 d. Įvertinęs teismui pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad didelės žalos požymio kaltinimas neįrodė. Šis požymis kaltinimuose nėra detaliai atskleistas, teisminio nagrinėjimo metu valstybės kaltintojas nenurodė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamųjų veiksmais padaryta neturtinė žala tikrai turėtų būti vertinama kaip didelė. Pareikštuose kaltinimuose nurodyta, kad šiuo atveju didelės žalos turinį sudaro tai, kad kaltinamųjų veiksmais buvo diskredituotas Lietuvos advokatūros vardas, o Įmonių bankroto valdymo departamentas, remdamasis J. V. pateiktais šiais suklastotais dokumentais, 2009-09-07 neteisėtai išdavė J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš teismo ištirtų įrodymų matosi, jog suklastoti mokymų pažymėjimai nulėmė ne bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimą J. V., o tik supaprastino tokio pažymėjimo išdavimo procedūrą, t.y. pažymėjimas buvo išduotas nelaikius kvalifikacinio egzamino. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. yra profesionalus teisininkas ir jau anksčiau turėjo bankroto administratoriaus pažymėjimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, negalima kategoriškai teigti, jog jis apskritai nebuvo pakankamai kvalifikuotas gauti naują (prasitęsti seną) bankroto administratoriaus pažymėjimą bendra tvarka. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad naujo tokio pažymėjimo išdavimas J. V., neteisėtai pritaikius supaprastintą pažymėjimo išdavimo tvarką, sukėlė tokią neturtinę žalą, kurią savaime būtų galima įvertinti kaip didelę. Jokių įrodymų, kad minėto bankroto administratoriaus pažymėjimo neteisėtas išdavimas J. V. būtų sukėlęs tokias pasekmes, kurios galėtų būti įvertintos kaip didelė žala valstybei ar jos institucijai, byloje nesurinkta. Taip pat nepakanka įrodymų teigti, kad T. G. suklastojant dokumentus ir juos realizuojant, o J. V. šiuos suklastotus dokumentus įgyjant ir panaudojant buvo padaryta didelė žala Lietuvos advokatūros vardui ir reputacijai. Lietuvos advokatūra T. G. ar J. V. jokių pretenzijų dėl tokiais veiksmais galimai padarytos neturtinės žalos nereiškė ir nereiškia. Iš liudytojos I. K. parodymų matosi, jog pažymėjimai, patvirtinantys dalyvavimą advokatų kvalifikacijos kėlimo kursuose, nebuvo vertinami kaip oficialus dokumentas, jie nebuvo tvirtinami advokatų tarybos pirmininko ar kito įgalioto asmens parašu ir, pasak minėtos liudytojos, buvo skirti patiems kursus išklausiusiems asmenims, o ne kitoms institucijoms. Kaltinamasis T. G. patvirtino, kad pažymėjimai nebuvo pasirašomi, o tik patvirtinami pažymėjimams skirtu Lietuvos advokatūros spaudu. Tai matosi ir iš byloje esančių šių dokumentų kopijų. Atsižvelgiant į tokį klastotų dokumentų pobūdį, į tai, kad pati Lietuvos advokatūra pretenzijų kaltinamiesiems nereiškia, teismo vertinimu, negalima daryti kategoriškos išvados, kad T. G. ir J. V. atlikdami BK 300 straipsnyje numatytos veikos požymius atitinkančius veiksmus sukėlė tokias pasekmes Lietuvos advokatūros vardui ir reputacijai, kurias būtų galima įvertinti kaip didelę neturtinę žalą. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad teisme buvo įrodyta, jog T. G. suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo, o J. V. šiuos suklastotus dokumentus įgijo ir panaudojo, tačiau neįrodyta, kad tokiais veiksmais šie kaltinamieji padarė didelę žalą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas tiek T. G., tiek J. V. minėtus veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nei T. G., nei J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad tiek T. G., tiek J. V. anksčiau neteisti, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jiems skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes –jie abu dirba, gauna pastovias pajamas, turi šeimas, charakterizuojami gerai, apibūdinančius byloje surinktus duomenis, BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytų laisvės atėmimui alternatyvių bausmių rūšis (bauda ir areštas), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti abiem kaltinamiesiems paskyrus turtinio pobūdžio bausmes – baudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, dalyje dėl kaltinimo J. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. a) pp. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. V. atžvilgiu bylą dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. a) pp. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, dalyje dėl kaltinimo J. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. a) pp. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinius įrodymus – kratos pas J. V. kontoroje metu paimtus dokumentus bei Imonių bankroto valdymo departamento pateiktus dokumentus saugoti byloje, kompaktinį diską su telefoninių pokalbių garso įrašais gražinti STT Panevėžio skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.