Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendžio, kuriuo: J. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir nuteistas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., dalyje dėl kaltinimo J. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 str. 1 d. 1 p. (a) pp. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nuteistas T. G., o baudžiamoji byla pagal BK 227 str. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) T. G. ir E. V. atžvilgiu nutraukta suėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. ir E. V. davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

J. V. 2009-06-02 davė E. V. žodinį nurodymą duoti valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Lietuvos advokatūros referentui T. G., alkoholinio gėrimo butelį taip atsilyginant už T. G. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už 33 pažymėjimų, kuriuose melagingai nurodyta, jog J. V. dalyvavo Lietuvos advokatūros seminaruose 2006-2009 metais, neteisėtą išdavimą, o E. V. vykdydamas minėtą nurodymą tą pačią dieną, apie 17 val. Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose Sporto g. 12, Vilniuje, kaip kyšį davė T. G. 69 Lt vertės brendžio „Torres Fontenac“ butelį.

Be to, T. G., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, paėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

T. G., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Lietuvos advokatūros referentu, atstovaudamas Lietuvos advokatūrą teikiant viešąsias paslaugas, t.y. organizuojant advokatų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, vedant kvalifikacijos tobulinimo apskaitą, 2009-06-02 apie 17 val. Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose Sporto g. 12, Vilniuje, savo naudai iš E. V., veikusio J. V. interesais, paėmė 69 Lt vertės brendžio „Torres Fontenac“ butelį už neteisėtą veikimą vykdant referento įgaliojimus – Lietuvos advokatūros 33 pažymėjimų dėl J. V. dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo seminaruose suklastojimą ir realizavimą.

Be to, T. G. suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo, o būtent:

T. G. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Lietuvos advokatūros referentu, atstovaudamas Lietuvos advokatūrą teikiant viešąsias paslaugas, t.y. organizuojant advokatų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, vedant kvalifikacijos tobulinimo apskaitą, žinodamas, kad advokatas J. V. 2006-2009 metais Lietuvos advokatūros organizuojamų seminarų nelankė, kvalifikacijos tobulinimo pranešimų neišklausė ir už juos nesumokėjo, Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose Sporto g. 12, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-08-25 suklastojo 33 pažymėjimus, kuriuose atgaline data įrašė melagingus duomenis apie tai, kad J. V. 2006-2009 m. dalyvavo Lietuvos advokatūros rengtuose seminaruose ir išklausė šiuos pranešimus:

2006-06-08 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Statybų teisė“;2006-06-22 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Sutarčių teisės aktualios problemos“;2006-07-04 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „EŽTK taikymo klausimai“;2006-10-12 išklausė 8 akademinių valandų pranešimą „Šeimos teisės normų taikymas teismų praktikoje“;2006-10-19 išklausė 6 akademinių valandų pranešimą „Vežėjų atsakomybė pagal CMR konvenciją“;2006-10-26 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „ES teisės taikymo praktiniai klausimai“;2006-11-24 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Administracinė teisė“;2006-12-04 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Paveldėjimo teisės pagrindai“;2007-01-17 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Bausmės skyrimas. Bausmių bendrinimas ir keitimas“;2007-02-23 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ypatumai“;2007-03-29 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „materialinė ir drausminė atsakomybė darbo teisėje. Darbuotojų atstovavimas. Kolektyvinės sutartys“;2007-04-05 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Ginčai dėl darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo“;2007-04-27 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „LR ir EB konkurencijos teisės aktualijos“;2007-05-18 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Neturtinės žalos atlyginimo teisinės ir praktinės problemos“;2007-05-30 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Nesąžiningos sąlygos vartojimo sutartyse“;2007-06-21 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Juridinio asmens organų kompetencija ir funkcijos“;2007-09-20 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Valstybės pagalbos teikimas administruojant struktūrinių fondų programas“;2007-10-08 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Gyventojų pajamų mokestis, vykdant individualią veiklą. Nekilnojamojo turto mokestis. PVM apmokestinimo klausimai“;2007-11-21 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Bankroto teisė“;2007-12-12 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Komercinis arbitražas“;2008-02-13 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Įmonių įsigijimas ir pardavimai“;2008-05-22 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Mokestiniai ginčai“;2008-06-11 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Administracinio ir civilinio proceso teisės normų taikymas“;2008-09-15 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Mediacija“;2008-09-25 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Paveldėjimo teisės pagrindai“;2008-10-01 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Aktualūs civilinės atsakomybės klausimai. Valstybės deliktinė atsakomybė“;2008-10-28 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Aktuali teismų praktika taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas“;2008-12-19 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Žalos atlyginimas baudžiamajame procese“;2009-01-20 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Bankroto teisė“;2009-01-23 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Civilinė atsakomybė: naujausia teismų praktika“;2009-04-08 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės ir viešiesiems interesams: aiškinimo ir taikymo aktualijos“;2009-04-28 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „LAT praktika taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas“;2009-05-21 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Mokestinių ginčų nagrinėjimo praktika PVM srityje“.

Šiuos pažymėjimus patvirtino Lietuvos advokatūros antspaudu, skirtu pažymėjimams, ir minėtus suklastotus tikrus dokumentus realizavo per du kartus: 2009-06-02 apie 17 val. Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose Sporto g. 12, Vilniuje, dalį pažymėjimų perdavė E. V., o 2009-08-25, apie 15 val., likusius pažymėjimus tose pačiose patalpose išdavė J. V.,. o Įmonių bankroto valdymo departamentas, remdamasis J. V. pateiktais šiais suklastotais dokumentais, 2009-09-07 neteisėtai išdavė J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. 760b.

Be to, J. V. neteisėtai įgijo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent:

J. V., būdamas advokatu, t.y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nelankęs Lietuvos advokatūros rengiamų seminarų kvalifikacijai tobulinti, už juos nemokėjęs, 2009-06-02 apie 17 val. per tarpininką E. V. ir 2009-08-25 apie 15 val. tiesiogiai Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose Sporto g. 12, Vilniuje, iš Lietuvos advokatūros referento T. G. įgijo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – iš viso 33 pažymėjimus, kuriuose atgaline data buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad J. V. 2006-2009 m. dalyvavo Lietuvos advokatūros rengtuose seminaruose ir išklausė šiuos pranešimus:

2006-06-08 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Statybų teisė“;2006-06-22 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Sutarčių teisės aktualios problemos“;2006-07-04 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „EŽTK taikymo klausimai“;2006-10-12 išklausė 8 akademinių valandų pranešimą „Šeimos teisės normų taikymas teismų praktikoje“;2006-10-19 išklausė 6 akademinių valandų pranešimą „Vežėjų atsakomybė pagal CMR konvenciją“;2006-10-26 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „ES teisės taikymo praktiniai klausimai“;2006-11-24 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Administracinė teisė“;2006-12-04 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Paveldėjimo teisės pagrindai“;2007-01-17 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Bausmės skyrimas. Bausmių bendrinimas ir keitimas“;2007-02-23 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ypatumai“;2007-03-29 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „materialinė ir drausminė atsakomybė darbo teisėje. Darbuotojų atstovavimas. Kolektyvinės sutartys“;2007-04-05 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Ginčai dėl darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo“;2007-04-27 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „LR ir EB konkurencijos teisės aktualijos“;2007-05-18 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Neturtinės žalos atlyginimo teisinės ir praktinės problemos“;2007-05-30 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Nesąžiningos sąlygos vartojimo sutartyse“;2007-06-21 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Juridinio asmens organų kompetencija ir funkcijos“;2007-09-20 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Valstybės pagalbos teikimas administruojant struktūrinių fondų programas“;2007-10-08 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Gyventojų pajamų mokestis, vykdant individualią veiklą. Nekilnojamojo turto mokestis. PVM apmokestinimo klausimai“;2007-11-21 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Bankroto teisė“;2007-12-12 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Komercinis arbitražas“;2008-02-13 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Įmonių įsigijimas ir pardavimai“;2008-05-22 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Mokestiniai ginčai“;2008-06-11 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Administracinio ir civilinio proceso teisės normų taikymas“;2008-09-15 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Mediacija“;2008-09-25 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Paveldėjimo teisės pagrindai“;2008-10-01 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Aktualūs civilinės atsakomybės klausimai. Valstybės deliktinė atsakomybė“;2008-10-28 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Aktuali teismų praktika taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas“;2008-12-19 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Žalos atlyginimas baudžiamajame procese“;2009-01-20 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Bankroto teisė“;2009-01-23 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Civilinė atsakomybė: naujausia teismų praktika“;2009-04-08 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės ir viešiesiems interesams: aiškinimo ir taikymo aktualijos“;2009-04-28 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „LAT praktika taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas“;2009-05-21 išklausė 4 akademinių valandų pranešimą „Mokestinių ginčų nagrinėjimo praktika PVM srityje“.

Šiuos žinomai suklastotus 33 Lietuvos advokatūros pažymėjimus J. V. laikotarpiu nuo 2009-08-25 iki 2009-08-31 pateikė Įmonių bankroto valdymo departamentui, esančiam Gedimino pr. 2, Vilniuje, ir taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, o Įmonių bankroto valdymo departamentas, remdamasis šiais suklastotais dokumentais, 2009-09-07 neteisėtai išdavė J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. 760b.

2012-07-17 Vilniaus apygardos teisme gautas J. V. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus, apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 d. pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau, jeigu teismas laikys, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepakankami, apeliantas prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį palikti nepakeistą.

Be to, apelianto teigimu, J. V. nepateikė prašymo, kad jam būtų išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, nelaikius kvalifikacinio įstatymo, todėl jo veiksmai gali būti vertinami kaip rengimasis padaryti nusikalstamą veiką (panaudoti netikrą dokumentą), kas nesudaro nusikaltimo sudėties. Taip pat mano, kad J. V., pasakydamas A. D., kad pažymėjimai negalioja be parašų ir jis laikys egzaminą, tokiu būdu savo noru nutraukė nusikalstamą veiką, todėl, apelianto manymu, J. V. tik pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, todėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., sudėties būtinas požymis – objektas – nebuvo pažeistas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. V. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinis skundas toje dalyje, kur jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 d. pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 d. pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti, kitoje dalyje – jeigu teismas laikys, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepakankami, apeliantas prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį palikti nepakeistą.

Preziumuojama, jog advokatas žino įstatymus ir jam turėtų būti žinoma, kad, pagal Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. atmetus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos nuosprendis tuo pačiu paliekamas nepakeistas, todėl atskiras advokato prašymas – palikti pirmosios instancijos nuosprendį nepakeistą yra perteklinis, keliantis pagrįstų abejonių dėl tinkamo jo ginamojo interesų atstovavimo.

Advokato teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, kad operatyvinių veiksmų metu prievartos priemonė – slaptas telefoninių pokalbių pasiklausymas – buvo vykdomas prieš specifinį subjektą advokatą, kurio veiklos garantijos yra saugomos įstatymu. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2010-03-31 o, J. V. telefoninių pokalbių pradėta klausytis nuo 2009-04-21. Mano, kad advokato telefoninių pokalbių klausymasis ir jų įrašymas galimas tik ikiteisminio tyrimo metu.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2002 kovo 14 d. nutarimas).

Europos žmogaus teisių teismo praktika taip pat rodo, kad Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių ir laisvių suvaržymas, apribojimas yra pateisinamas, jei laikomasi to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Pirma, tokie suvaržymai, apribojimai turi būti numatyti įstatyme ir kai jie būtini demokratinės visuomenės interesams apsaugoti. Antra, toks įstatymas turi nustatyti detalias garantijas ir apsaugą nuo galimo piktnaudžiavimo. Europos žmogaus teisių teismas pabrėžė, kad įstatymai, leidžiantys kištis į Konvencijos 8 straipsnio saugomą sritį, yra teisėti, kai toks kišimasis yra būtinas nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos apsaugos tikslais bei siekiant užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams. Valstybės turi turėti galimybę slapta stebėti įvairius ardomuosius veiksmus, kurie vyksta jos teritorijoje, pasirinkdamos sekimo sistemos formas. (1998 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Kopp prieš Šveicariją (Cour Eur. D. H., arret Kopp du 25 mars 1998, ecueil 1998 - II)).

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau tekste – OVĮ) 10 str. 1 d. nustatyta, kad pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų ir jų dokumentų, fizinio ar juridinio asmens ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorų, koordinuojančių ir kontroliuojančių operatyvinių veiksmų teisėtumą, motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad OVĮ 10 str. numatyti operatyviniai veiksmai, viena vertus, yra panašūs į Lietuvos Respublikos BPK numatytas procesines prievartos priemones, kita vertus, skiriasi savo paskirtimi, uždaviniais, sankcionavimo tvarka, pradėjimo pagrindais ir pan. Operatyvinė informacija, gali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, jai nepasitvirtinus, apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.

Dėl apelianto argumentų, kad advokato atžvilgiu negalima taikyti operatyvinių veiksmų pažymėtina, kad OVĮ 6 str. 3 d. numato, jog draudžiama taikyti operatyvinę veiklą tik Respublikos Prezidento atžvilgiu. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną – kitų asmenų, turinčių imunitetą, atžvilgiu nėra draudžiama taikyti visas operatyvinės veiklos formas. (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).

Apelianto argumentai, kad operatyviniai veiksmai nuteistojo J. V. atžvilgiu nebuvo sankcionuoti OVĮ nustatyta tvarka atmestini kaip nepagrįsti, kadangi viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo ištirti ir įvertinti (t.4, b.l. 150) byloje esantys dokumentai, tame tarpe ir išslaptintų Panevėžio apygardos teismo 2009-04-21, 2009-04-29, 2009-06-09, 2009-07-16, nutarčių išrašų, patvirtintų Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų pirmininko, kopijos (t.1, b.l. 23-26).

Apelianto argumentai, kad T. G. yra Lietuvos advokatų savivaldos organizacijos techninis darbuotojas, neturintis administracinių įgaliojimų jam pavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl negali būti prilyginamas valstybės tarnautojui ir negali būti papirkimo subjektas taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi T. G., būdamas Lietuvos advokatūros referentu, atstovaudamas Lietuvos advokatūrą teikiant viešąsias paslaugas, t.y. organizuojant advokatų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, vedant kvalifikacijos tobulinimo apskaitą, yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo (BK 230).

Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad šiuo metu yra praktikuojanti advokatė, o nuo 2008 metų dirbo advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja. T. G. pažįsta, nes šis taip pat dirbo advokatūroje, buvo atsakingas už advokatų kvalifikacijos kėlimo mokymų organizavimą, dalyvių registraciją, išduodavo kursų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. T. G. organizacinius klausimus derino su advokatų tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju.

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis iš dalies paties J. V. parodymais, kito nuteistojo T. G. parodymais, telefoninių pokalbių tarp J. V. ir E. V. išklotinėmis, pagrįstai konstatavo, kad nors byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas J. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. negalimas, kadangi suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

Kadangi baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. J. V. atžvilgiu yra nutrauktas, dėl kitų apelianto argumentų šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Apelianto argumentai, kad J. V. nepateikė prašymo, kad jam būtų išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, nelaikius kvalifikacinio įstatymo, todėl jo veiksmai gali būti vertinami kaip rengimasis padaryti nusikalstamą veiką (panaudoti netikrą dokumentą), kas nesudaro nusikaltimo sudėties, kad J. V., pasakydamas A. D., kad pažymėjimai negalioja be parašų ir jis laikys egzaminą, tokiu būdu savo noru nutraukė nusikalstamą veiką, todėl, apelianto manymu, tik pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., sudėties būtinas požymis – objektas – nebuvo pažeistas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Jokių duomenų, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nebuvo baigta dėl nuo J. V. nepriklausančių aplinkybių, baudžiamojoje byloje nėra.

Apklaustas teisme liudytojas A. D. paaiškino, kad dirbo įmonių bankroto valdymo departamente. J. V. pažįsta, su juo bendravo dirbdamas savo darbą, nes kaltinamajam buvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas. Reikalavimus bankroto administratoriaus pažymėjimams išduoti nustato ministro įsakymas. Kandidatai turėjo pateikti prašymą ir išvardintus dokumentus. Pažymėjimai yra išduodami terminuotai, o J. V. norėjo prasitęsti pažymėjimą nelaikęs egzamino. Dėl to sprendžia komisija, kurios vienu iš narių buvo jis (A. D.). Komisija įvertindavo pateiktus dokumentus ir spręsdavo ar kandidatui reikės laikyti egzaminą, ar galima pratęsti pažymėjimo galiojimą be egzamino. Be egzamino pratęsti pažymėjimo galiojimą galima kai kandidatas per metus būna išklausęs ne mažiau nei 32 val. kvalifikacijos kėlimo kursų, todėl per tris metus susidaro virš 90 val. J. V. atvežė dokumentus dėl pažymėjimo pratęsimo, o jis tada paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad pateiktų ir pažymas apie dalyvavimą mokymuose, jei tokias turi. Prie pirminių J. V. pateiktų dokumentų pažymėjimai apie kvalifikacijos kėlimo mokymus nebuvo pridėti. Pats J. V. sakė, kad tokių dokumentų šiuo metu neturi, bet žadėjo pateikti vėliau. Kiek pamena, J. V. kartą buvo atvykęs laikyti egzamino, o komisija jam to daryti neleido, tačiau tiksliai to patvirtinti negali, nes nepamena. Tuo metu buvo vasara, atostogų metas, todėl visas procesas užtruko kelis mėnesius. Galiausiai J. V. jam atvežė pažymėjimus dėl mokymų, o jis padarė šių dokumentų kopijas. Po to komisija priėmė sprendimą pratęsti J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą nelaikius egzamino. Dar pamena, kad prieš pratęsiant J. V. pažymėjimo galiojimą, kaltinamasis turėjo atsistatydinti iš bankroto administratoriaus pareigų, nes ankstesnis pažymėjimas nebegaliojo.

2010-06-02 kratos advokato J. V. kontoroje, Respublikos g. 14, Rokiškyje, metu buvo rasti ir paimti 33 suklastoti Lietuvos advokatūros pažymėjimai, kuriais patvirtintas tariamas J. V. dalyvavimas laikotarpiu nuo 2006-06-08 iki 2009-05-21 Lietuvos advokatūros rengiamuose seminaruose, taip pat rastas ir paimtas 2009-09-07 J. V. išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 760b (t. 1, b.l. 79-81, 83-127).

2010-06-02 reikalaujamų dokumentų pateikimo metu Įmonių bankroto valdymo departamentas pateikė segtuvą su J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimų dokumentacija, kuriame rastos 33 suklastotų Lietuvos advokatūros pažymėjimų, kuriais patvirtintas J. V. tariamas dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo seminaruose nuo 2006-06-08 iki 2009-05-21, kopijos. Segtuve esančiame 2009-08-31 Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad buvo svarstytas J. V., pageidaujančio pakartotinai gauti bankroto administratoriaus pažymėjimą, nelaikius kvalifikacijos egzamino, prašymas; pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad J. V. bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 760a galiojimo laikotarpiu kėlė kvalifikaciją, t.y. dalyvavo 113 val. mokymuose, ir pasiūlyta išduoti J. V. bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. 760b, nustatant trejų metų terminą (t. 1, b.l. 65-74).

2010-06-02 kratos Lietuvos advokatūros mokymo centro patalpose, Sporto g. 12, Vilniuje, paimti segtuvai su Lietuvos advokatūros surengtų seminarų, įvykusių nuo 2005-04-01 iki 2009-12-21, dalyvių sąrašais, kuriuose J. V. pavardės nėra. T. G. darbo vietoje rastas ir paimtas Lietuvos advokatūros antspaudas „Pažymėjimams“ ir Lietuvos advokatūros pažymėjimų tuščias blankas (t. 1, b.l. 144-152, 169-175, t. 2, b.l. 1-138).

2010-06-09 raštu Nr. 468 Lietuvos advokatūra informavo, kad neturi duomenų, jog J. V. būtų dalyvavęs ar mokėjęs už Lietuvos advokatūros seminarus, įvykusius laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio (t. 1, b.l. 57).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., buvo baigta, kai J. V. iš T. G. 2009-08-25 įgijo suklastotų pažymėjimų likusią dalį ir panaudojo suklastotus dokumentus vėliausiai 2009-08-31, kai juos pateikė Įmonių bankroto valdymo departamentui. Būtent suklastotų pažymėjimų pagrindu J. V. buvo išduotas Bankroto administratoriaus pažymėjimas, nelaikius kvalifikacijos egzamino, todėl apelianto argumentai, kad J. V. savo nusikalstamais veiksmais nepažeidė BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinąjį objektyvųjį požymį – objektą – atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. V. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinį skundą atmesti.