Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Mildai Kančytei, Laimai Avižienytei, Indrei Venckūnienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei – Matijošienei,

kaltinamajam R. G. (R. G.), jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

kaltinamajam M. Č. (M. Č.), jo gynėjai advokatei Emmai Domajevai,

kaltinamajam A. D. (A. D.), jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,

vertėjams Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, turintis dvi dukras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2. 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmę. Bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 1 metams.

3. 2009 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Subendrinus su 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje;

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2010 m. lapkričio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtas 1 metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų. 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. 2012 m. vasario 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) paskiriant 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. 2013 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. vasario 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais skirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

5. 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuosprendį subendrinus su 2015 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje;

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

M. Č. davė melagingus parodymus, t. y. 2016 m. birželio 20 d., apie 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, Ukmergės g. 322, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1-174-1036/2016, apklaustas nukentėjusiu, teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val. Vilniaus raj., Mickūnuose, Dėdoniškių g., įvykus autoįvykiui, automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, vairavo V. S., apklausiamas kaip nukentėjęs davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, o būtent parodė, kad „...už vairo sėdėjo D.... Kur sėdėjo V. aš neatsimenu, aš neatsimenu kur sėdėjau aš... pasakiau, kad vairavo V., nes buvau ant jo piktas, kad jis leido vairuoti D.... ikiteisminio tyrimo metu daviau melagingus parodymus... negaliu pakomentuoti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu daviau išsamius parodymus... melavau ikiteisminio tyrimo metu“, t. y. parodė, kad autoįvykio metu automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. D., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalį.

A. D. davė melagingus parodymus, t. y. 2016 m. gegužės 23 d., apie 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, Ukmergės g. 322, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1-174-1036/2016, apklaustas liudytoju, teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val. Vilniaus raj., Mickūnuose, Dėdoniškių g., įvykus auto įvykiui, automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, vairavo V. S., davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, apklausiamas liudytoju parodė, kad „Aš sėdau už vairo ir mes nuvažiavome....tyrėjui aš nemelavau, tik nutylėjau tą faktą, kad aš sėdėjau už vairo, nes turėjau labai daug problemų... Parodymai pasikeitė, nes iš pradžių kelias dienas aš nieko neatsiminiau. Kai daviau parodymus tyrėjui aš tik nutylėjau kas vairavo, nes tuo metu buvo dar du ikiteisminiai tyrimai mano atžvilgiu ir aš bijojau papulti į kalėjimą....Duodamas parodymus aš žinojau, kad aš vairavau. Aš nutylėjau tik tai, kad aš atsiminiau, kad vairavau aš.... Neprisipažinau, nes tikėjausi, kad neišaiškės, kad aš vairavau“, t. y. parodė, kad autoįvykio metu automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

R. G. davė melagingus parodymus, t. y. 2016 m. gegužės 23 d. apie 13.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teisme, Ukmergės g. 322, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1-174-1036/2016, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val. Vilniaus raj., Mickūnuose, Dėdoniškių g., įvykus autoįvykiui, automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, vairavo V. S., apklausiamas kaip nukentėjęs, davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, o būtent parodė, kad „nuvažiuojant nuo ežero vairavo A. D. .... A. D. vis sėdo už vairo, vis kartojo, kad prasivažiuos...., automobilyje gale sėdėjo V....“, t. y. parodė, kad auto įvykio metu automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. D., o V. S. sėdėjo automobilio gale, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015 m. spalio 22 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, jog R. G. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. spalio 22 d. apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. prie vandens telkinio atvažiavo su V. S. jo automobiliu „BMW“, kurį vairavo V. S.. M. Č. su A. atėjo vėliau. Visi, išskyrus A., gėrė alų visą dieną. R. G. buvo stipriai girtas ir dėl girtumo neprisimena, kas vyko toliau. Prisimena tik, kad buvo greitosios pagalbos automobilyje, kuris jį pristatė į ligoninę. Kodėl atsidūrė greitosios pagalbos automobilyje ir ligoninėje, nesuprato. Toje pačioje palatoje gulėjo ir V. S., kuris jam po kelių dienų pasakė, kad buvo avarija, taip pat sakė, kad nieko neprisimena (1 t., b. l. 32-33).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. parodė, jog rugsėjo 12 d. į žvejybą atvažiavo su V., vairavo V.. Pirmas prie jų prisijungė A. K. ėjo pro šalį ir prisijungė, po to telefonu susipykus V. su M. atėjo M. vienas. A. atėjo pats pirmas. Alkoholio nevartojo tik A.. Kai nuėjo numigti visi buvo kartu. Pačios kelionės neprisimena. Nuvažiuojant nuo ežero vairavo A. D. Jis visada buvo nuoširdus, nes prisiminti kas vairavo pradeda tik dabar po gydymo. Jis pamena, kad A. D. vis sėdo už vairo, vis kartojo, kad prasivažiuos. Vaistų pavadinimo tiksliai neprisimena. Išrašė juos gydytojai. Į posėdį atvyko su V. Apie bylą nėra ką daug ir kalbėti su juo. Automobilyje jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, gale sėdėjo V., M. ir J., gal V. sėdėjo per vidurį, nepamena (1 t., b.l. 57).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 7365/15(01) matyti, kad R. G. kraujyje, paimtame 2015 m. rugsėjo 12 d. 19.50 val. rasta 3,51 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 30).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. Č. parodė, kad išgėrinėjo miške, Mickūnų miestelyje keturiese: jis, V., D. ir J. Prisigėrė, kažkur susiruošė važiuoti, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo su „BMW“, jis priklauso V. Jis (M. Č.) atsisėdo automobilio gale. Ar už vairuotojo, ar už keleivio jis nepamena. Priekyje sėdėjo R., už vairo sėdėjo A. D. Mašina yra trijų durų. Kur sėdėjo V. jis neatsimena, neatsimena, kur pats sėdėjo. Jie važiavo iš miško ir pakeliui pasitaikė pušis, į ją ir atsitrenkė. Jam nebuvo sveikatos sutrikdymų, gal neprisimena, buvo stipriai išgėręs. Jis atsibudo ligoninėje. Po įvykio su bičiuliais nebendravo, niekas jam nieko nepasakojo. Ligoninėje niekas nebuvo su juo iš įvykio vietos gydomas. Ligoninėje buvo 1 parą, po to 1,5 mėnesio gydėsi namie. Jam buvo galvos sumušimas. Galva buvo praskelta, kraujas bėgo, lūžių nebuvo. Tą vakarą ką avėjo, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Prieš jį nei fizinio, nei psichologinio smurto niekas nenaudojo. Pasakė, kad vairavo V., nes buvo ant jo piktas, kad jis leido vairuoti A. D., kuris visiškai jo nuomone nemoka vairuoti. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Ikiteisminiame tyrime melavo, bet tik apie tai, kad vairavo ne A. D. Neteisybė, kad M. Č. ištraukė iš mašinos žmones ir akumuliatoriaus jis neatjungė. Kada tiksliai praėjo pyktis V. neatsimena. Po įvykio turėjo dar vieną galvos traumą darbe, pyktis praėjo po šios traumos. Po to nenuvyko niekam pranešti, kad davė melagingus parodymus. V. neatsiprašė. Su A. D. bendrauja tik tiek, kad pasisveikina. Į posėdį atvažiavo vienas. Neatsimena, kad būtų supykęs ant A. D. Ant V. S. supyko iš karto po įvykio. Negali pakomentuoti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, o dabar neatsimena. Melavo ikiteisminio tyrimo metu. Po įvykio V. S. matė, bet nebendrauja. Visas miestelis apie įvykį kalba, bet jis su niekuo nekalbėjo apie įvykį. Kada jam praėjo pyktis neatsimena. Su V. S. bendravo iki avarijos, po jos nebendrauja. Jis jam nei draugas, nei priešas. Niekas nebandė įtakoti jo parodymų (1 t., b. l. 63-64).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 7364/15 (01) matyti, kad M. Č. kraujyje, paimtame 2015 m. rugsėjo 12 d. 19.55 val., rasta 1,88 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 34).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. parodė, kad teisme jis sakė, kad buvo už vairo. Jei teismas nusprendė, kad jis nevairavo, tai vadinasi nevairavo. Mano, kad vairavo, todėl taip ir pasakė. Jis prisiėmė kaltę, norėjo gal pagelbėti. Jam niekaip neatsilygino. Gal ir kalbėjo su V. ir su kitais, bet ne apie parodymus, o tik bendrai apie įvykį. Su V. dirbo ankščiau. Tuo metu ar dirbo, neatsimena. Neatsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Teisme pasakė, kad jis vairavo. Tiksliai neatsimena iki šiol, kas vairavo. Dabar jau mano, kad V., bet neatsimena, ar jis ar V. vairavo. Tiksliai pasakyti to negali ir dabar. Dabar mano, kad vairavo V. Tokia jo nuomonė, bet to neatsimena. Buvo sužalota nosis truputį. Teisų neturėjo. Įvykio metu neatsimena ar davė jam vairuoti. Negali pasakyti, ko važiavo, nes buvo visiškai neblaivus. Savo poelgį vertina neigiamai, nes reikėjo pasakyti, kad tiksliai neatsimena, o jis pasakė, kad pats vairavo. Kiek atsimena, medikai apžiūrėjo. Galėjo būti, kad ir jis vairavo (2 t., b. l. 129-130).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D.parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. V. S., M. Č., R. G. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, visi gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. J. K. pažįsta apie 3 metus, jis gyvena netoliese. Su V. S. kartu dirbo. Jis buvo jo darbdavys. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie pietus jis kartu su M. atėjo prie tvenkinio Mickūnuose. Prieš tai M. su V. sutarė susitikti prie tvenkinio. Ten jau buvo V. S. ir R. G. Jie buvo atvažiavę automobiliu „BMW“, mėlynos spalvos. Automobilis priklauso V. S.. V. S. ir R. G. gėrė alkoholinius gėrimus (alų, brendį). Jis su M. taip pat pradėjo gerti. Jis tikrai gėrė ir alų, ir brendį, išgėrė tikrai nemažai. Paskui pro šalį ėjo J. K., kurį kažkas iš jų pakvietė prisijungti prie jų. Greičiausiai prisigėrė J., kuris užmigo prie automobilio rato, paskui R. Ar jis prie tvenkinio prašė V. leisti jam pasivažinėti automobiliu, jis neatsimena, greičiausiai, kad ne. Įvykio dieną jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir iki šiol neturi teisių leidžiančių vairuoti transporto priemonės. Pats jis automobilį turėjo, bet vairavimo teisių įgijęs nebuvo. Apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, V. S. žinojo. Neatsimena, kaip jie išvažiavo iš tvenkinio, kaip įsėdo į automobilį ir kur, kas sėdėjo. Buvo labai girtas. Jis atsimena tą momentą kaip prie J. namų jį lydėjo. Kaip išlipo iš automobilio, neatsimena. Paskui dar atsimena tą momentą po auto įvykio, kad prie automobilio arčiau kelio guli R., V., o M. sėdėjo susiėmęs už galvos. Būtent tai, kad neatsimena kur, kas sėdėjo automobilyje ir kas vairavo, jis sakė ikiteisminio tyrimo metu. V. žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis bus nubaustas, bet neįkalbinėjo jo prisiimti atsakomybę už vairavimą. 2016 m. gegužės 23 d. jis teisme pakeitė parodymus, pasakęs, kad automobilį „BMW“ vairavo jis. Tai padarė todėl, nes norėjo pagelbėti V., žinojo, kad vis tiek bus nubaustas už ankstesnius savo padarytus nusikaltimus. Jokio spaudimo iš V. pusės jam daroma nebuvo. V. jam niekaip atlyginti nežadėjo. Dar nori pasakyti, kad neatsimena kaip jis pasišalino iš avarijos vietos. Jis yra įsitikinęs, kad nevairavo „BMW“ automobilio įvykio dieną. Sėdėjo automobilio gale, mano, kad iš kairės (2 t., b. l. 37-38).

Iš 2015 m. lapkričio 9 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad A. D. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. lapkričio 9 d. liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 15-16 val. nuėjo prie vandens telkinio Mickūnuose. Čia jau buvo V. S., R. G. ir M. Č.. Prie tvenkinio buvo V. S. automobilis „BMW“ 3 klasės. Visi gėrė alkoholį. Apie 16.00-16.30 val. jie visi sėdo į automobilį ir toliau nieko neprisimena, nes buvo girtas. Kuris iš jų į kurią automobilio vietą sėdo neprisimena, nes buvo girtas. Prisimena tik, kad apie 21.30 val. namie atsikėlė iš lovos ir nuėjo parūkyti. Jo motina pasakė, kad jis vakare apie 20.30 val. atėjo namo kruvina nosimi. Kas jam atsitiko, jis tuo metu nežinojo. Jo drabužių kišenėje buvo R. telefonas, į kurį paskambino kažkokia moteris ir pasakė, kad jie visi pateko į avariją. Apie avariją nieko paaiškinti negali, nes nieko neprisimena (1 t., b. l. 39-40).

A. D. 2016 m. gegužės 23 d. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą. Jis, suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (1 t., b. l. 53-54).

Iš 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas A. D. parodė, kad atėjo prie tvenkinio rugsėjo 13 dieną su M.. Ten jau buvo V. ir R. G.. Jis (A. D.) išgėrė gal vieną ar du butelius alaus. Jis (A. D.) sėdo už vairo ir jie nuvažiavo. Dar su jais buvo J., jie parvežė jį namo. Po to žvyrkelyje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Po to kažkiek laiko buvo be sąmonės. <...> V. vaikščiojo aplink mašinas. Jis (A. D.) pirmas išvažiavo iš įvykio vietos. Tyrėjui jis (A. D.) nemelavo, tik nutylėjo tą faktą, kad jis sėdėjo už vairo, nes turėjo labai daug problemų. Kraujas jam pradėjo bėgti išlipus iš automobilio. (Liudytojui parodomas b. l. 29, kur užfiksuota oro pagalvė su kraujo žymėmis). Čia V. kraujas, jis gi sėdėjo prie vairo po to, apie tai, kad jis sėdėjo, tiksliai atsimena, nes jis (M. Č.) dar tuo metu buvo įvykio vietoje. Su M. jo santykiai geri, jie nuo senų laikų pažįstami. Į posėdį atvyko kartu su kitais dalyviais. Jis pagalbos nekvietė, bet žino, kad jau buvo iškviesta pagalba. Jis skambino sesei, pasakė, kad papuolė į avariją. Jo sesuo E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). R. telefonas buvo pas jį. Jis (A. D.) buvo apsvaigęs. Į telefoną skambino tos dienos vakarą, bet jis nekėlė, dar skambino kitą dieną iš ryto kažkokia teta, klausinėjo kur V. Parodymai pasikeitė, nes iš pradžių kelias dienas jis nieko neatsiminė. Kai davė parodymus tyrėjui tik nutylėjo, kas vairavo, nes tuo metu buvo dar du ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu ir jis bijojo papulti į kalėjimą. Duodamas parodymus, jis žinojo, kad vairavo. Jis nutylėjo tik tai, kad jis atsiminė, kad jis vairavo. Dėl girtumo, mano, kad tyrėjas neteisingai parašė. (Liudytojui parodomas jo apklausos protokolas). Jis (A. D.) sumelavo. Turėjo tuo metu 2 bylas, vienoje nuteistas lygtinai. Bylos buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme. Neprisipažino, nes tikėjosi, kad neišaiškės, kad jis vairavo. Jis žinojo, kad tyrimas vyksta V. S. atžvilgiu. Iš pradžių niekas nežinojo, kad jis vairavo. Jis prisiminė tik po 3 dienų. Su V. buvo susitikęs, kalbėjo apie avariją. Mano, kad V. S. žinojo apie įvykį (1 t., b. l. 58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad buvo nubaustas neteisingai, nes nevairavo. Žino, kad nevairavo, atsimena aplinkybes, bet teismas atsižvelgė į pirminius parodymus. 100 procentų atsimena, kad vairavo A.. Žmonės galvojo, kad V. S. neišgyvens dėl savo traumų, todėl viskas buvo puikiai suversta jam. V. S. iš karto prabudęs ligoninėje pasakė tyrėjui, kad vairavo ne jis, o A. D. Visą laiką atsiminė, kad vairavo A.. A. liudytojui sakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas niekada netikrino, buvo girtas tada ir nenorėjo važiuoti. Liudytojas 100 procentų įsitikinęs, kad jis turi teises. A. buvo blaivus, o liudytojas girtas, todėl leido jam vairuoti. Su R. G. gulėjo ligoninėje vienoje palatoje. Praėjo kelios valandos, kol liudytojas atsigavo. Liudytojui buvo subjaurota kaukolė, nes 7 metalinės plokštelės dabar galvoje, visas veidas buvo surinktas. R. ligoninėje buvo kitame pasaulyje. R. buvo šoke, vaikščiojo nuogas, pro langą lipo, liudytojas jį prižiūrėjo, saugojo ligoninėje. R. G. palatoje buvo sunkios būklės, liudytojas su juo apie įvykį tada nekalbėjo. Jie ligoninėje pragulėjo dvi savaites. Į Vilniaus rajono teismo posėdį vieną gal ir kartu važiavo su R., nes su R. pažįstami draugai, jų tėvai bendrauja. Jie kalbėjosi ir liudytojas sakė, kad jis nevažiavo. Teismas atsižvelgė į pirminius parodymus, kuriuose buvo pasakyta, kad vairavo liudytojas. Jis puikiai atsimena, kad vairavo A.. A. D. nebuvo sužalotas. Liudytojas atsimena, kad po avarijos jis (liudytojas) pats nuvažiavo namo, kad pats nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje prarado sąmonę, miegojo. Jis visą laiką sakė, kad vairavo A.. Su M. Č. apie bylas po auto įvykio kelis kartus kalbėjo, nes gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Liudytojas sakė, „kodėl jūs pamelavote“. Mano, kad pas A. buvo problemos su teisėsauga ir kad V. S. išgyvens buvo mažas procentas. A. D. turėjo problemų, jis buvo išleistas lygtinai. A. gyveno (duomenys neskelbtini), liudytojas jį mato. Klausė, kam jis pamelavo, jis neprisipažindavo. Su M. Č. ir kitais šnekėjo, kam meluoja. Kai sužinojo, jų parodymus, paklausė, ką jie čia nusišneka. Buvo atsižvelgta tik į pirminius parodymus. Su R. G. gulėjo vienoje palatoje, bet jis nesiorientavo aplinkoje. Liudytojas buvo nuvažiavęs pas R., jie bendrauja. A. turėjo problemų tada su teisėsauga ir visi galvojo, kad liudytojas neišgyvens. Liudytojas su kaltinamaisiais nesitarė, tik pasakė tiesą (2 t., b. l. 142-144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. dienos metu savo automobiliu „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pažįstamu R. G. atvažiavo prie tvenkinio Mickūnuose. Jie gėrė alų, paskambino pažįstamas A. D., kurį pakvietė ateiti. Jis atėjo kartu su M. Č.. Visi kartu prie tvenkinio gėrė alų ir degtinę. Mažiausiai išgėrė A. D., kuris per visą tą laiką išgėrė gal tik du butelius alaus. Paskui pamatė praeinantį J. K. ir jį taip pat pakvietė prisijungti, J. taip pat kartu gėrė, o kurį laiką, jau prisigėręs, atsisėdo prie automobilio ant žemės ir užsnūdo. Apie valandą iki išvažiavimo, jis nuėjo išsimaudyti ir daugiau negėrė. Kažkas pasiūlė J. pavežti iki namų. Kadangi A. mažiausiai išgėrė, jis pasiūlė pavežti J. iki namų. Nuo tvenkinio išvažiavo visi kartu. A. atsisėdo už vairo, šalia jo atsisėdo R. G. Jis atsisėdo gale. Už keleivio gale sėdėjo M. Č. J. taip pat sėdėjo gale. Jis į automobilį atsisėdo tik su džinsais, odine striuke, baltais batais be kojinių. Buvo be marškinėlių. Jie pavežė J. iki jo namų ir A. palydėjo J. iki jo tvarto. J. išlipus iš automobilio, jis taip pat Išlipo per vairuotojo duris, nes automobilyje buvo dvejos durys. A. palydėjus J. ir grįžus atgal, jis vėl įsėdo ant galinės sėdynės, o A. atsisėdo už vairo. Jie toliau pajudėjo. A. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet tuo metu jis apie tai nežinojo, bet anksčiau yra matęs jį vairuojant automobilį, jis net kadaise turėjo savo nuosavą automobilį. Atsimena, kad važiuoja neasfaltuotu keliu, pasuko į dešinę ir išvažiavo į asfaltuotą kelią. Automobilyje buvo įjungta muzika. Paskui tik pamatė, kad automobilis skrieja į medį ir gerai atsimena, kad surėkė „o mama!“. Avarija įvyko apie 18 val. Po atsitrenkimo į medį iš automobilio pats išlipo A., paskui per vairuotoją pusę išlipo jis ir M.. Paskui A., vienas ar dviese su M. ištraukė R., kurį paguldė ant žemės, o patys vaikštinėjo aplink šoko būsenoje. M. paskambino savo broliui D. (jei gerai atsimena), jam pranešė, kad pateko į avariją ir D. su dviem draugais atvažiavo į įvykio vietą. Kiek suprato, jie ir iškvietė greitąją. Kol vyrai atvažiavo, jis atsisėdo į automobilį „BMW“ ant vairuotojo sėdynės. Jie jį užklupo būtent už vairo „BMW“. Jis D. draugo paprašė pavežti jį iki namų, nenorėjo laukti medikų vietoje, norėjo greičiau pats nuvažiuoti į ligoninę, juolab žinojo, kad greitoji pagalba jau buvo iškviesta. A., atvykus D. Č. su draugais, įvykio vietoje jau nebuvo. Gulėdamas ligoninėje, iš savo draugės, kuri parodė nuotraukas po avarijos iš internetinio žinių portalo, pamatė savo baltą batą automobilyje. Ikiteisminio tyrimo metu tą batą atpažino kaip savo. Kurioje vietoje jis buvo rastas, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jis buvo rastas prie vairuotojo sėdynės, užsikabinęs už sankabos pedalo. Kaip jis ten atsidūrė gali paaiškinti tik taip, kad po avarijos atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės, galėjo tą batą pamesti. Dar gerai atsimena, kad odinės striukės vidinėje kišenėje rado savo kojines, kurios buvo kruvinos. Mano, kad sėdėdamas automobilyje jis valėsi kraują nuo veido. A. po avarijos, maždaug apie 19,30-20 val. skambino jo tėvui R. S., klausė, ar jis kūrena pirtį, o tėvui leidus ateiti, A. atėjo į pirtį ir kalbėjo su tėvu apie avariją, gėrė alų, o teismo posėdžio metu jis minėjo, kad po avarijos miegojo namuose girtas ir nieko neatsimena. Nieko iš avarijos dalyvių, jis neprašė duoti jam palankių parodymų ir niekaip jų nepaveikė, parodymus teisme jie davė patys. Nuo pat pradžios tvirtina, kad avarijos metu automobilį vairavo A. (1 t, b. l. 120).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. lapkričio 12 d. įtariamasis V. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. su R. G. buvo prie ežero ir gėrė alkoholį. Prie ežero jie atvažiavo V. S. priklausančiu automobiliu „BMW 330“, valst. (duomenys neskelbtini). Prie ežero automobilį atvairavo jis (V. S.). Po kurio laiko, tiksliai negali nurodyti, prie jų atėjo M. Č. ir A. D.. V. S. jau buvo girtas ir neprisimena ar M. Č. ir A. D. taip pat gėrė. Prisimena, kad pro šalį ėjo jo pažįstamas J. K., kuris buvo stipriai girtas ir prie automobilio užmigo. Kas vyko toliau, neprisimena, pradėjo prisiminti tik būdamas ligoninėje. Kad pateko į eismo įvykį, jam kažkas pasakė ligoninėje. Jokių eismo įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena. Ar įvykio metu vairavo automobilį, nežino (1 t., b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-51520-15 metu 2015 m. lapkričio 18 d. įtariamasis V. S. parodė, kad važiuojant nuo ežero automobilį vairavo A. D. Šalia A. D., priekinėje automobilio sėdynėje sėdėjo R. G. V. S. sėdėjo automobilio gale kairėje pusėje, nors tiksliai neprisimena. Jie nuvežė J. K. namo ir V. S. su A. D. padėjo išlipti iš automobilio. A. D. nuvedė J. K. namo, grįžo, atsisėdo už vairo ir jie išvažiavo. Kas įvyko po to, neprisimena. Tik prisimena, kad jis sėdi ant automobilio vairuotojo sėdynės, jo kojos buvo ant žemės. A. D. sėdėjo ant žemės, M. Č. ir R. G. gulėjo (1 t., b. l. 51-52).

V. S. 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes automobilio nevairavo, mano, kad yra kažkoks susitarimas, norint suversti kaltę jam, nes norima išsukti kitą asmenį. Jis su nukentėjusiuoju R. G. nieko neatsiminė, todėl ir norėjo suversti kaltę jam (V. S.). Vairavęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos iš karto po įvykio, jie, kai davė parodymus, net nenurodė, kad buvo J. K.. Eismo įvykio dieną apie 20.30 val. A. D. skambino V. S. tėvui ar gali ateiti į pirtį. Ir jis buvo atėjęs į pirtį. Po eismo įvykio iš automobilio V. S. išlipo pats, R. G. ištraukė. Tą dieną jis su R. G. susiskambino ir susitiko pažvejoti ežere prie Mickūnų. Po to atėjo A. su M.. Jie pradėjo vartoti alkoholį. Bevartojant pro šalį ėjo J. K., jam pasiūlė prisijungti. Po kiek laiko J. pasakė, kad yra labai girtas ir nuėjo prie mašinos nusnūsti. V. S. buvau jau girtas, pasakė A., kad negali palikti J. ir reikia jį parvežti namo. A. sutiko. Jie visi susėdo į mašiną ir nuvežė J. prie jo namo. Automobilyje susėdo taip: A. vairavo, R. G. sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, o ant galinės sėdynės sėdėjo V. S., M. Č. ir J. K.. Jie pavažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur yra V. S. nuosavas sklypas. A. J. palydėjo, grįžo ir vėl atsisėdo į vairuotojo vietą, o V. S. atsisėdo už vairuotojo. Atsimena, kad važiavo nelabai greitai, atsimena, kad pasakė „O, mama“ ir viskas. Tada pamena, kad jau stovi prie automobilio ir kad jam (V. S.) bėga kraujas. Atvažiavo V. S. draugas, V. S. paprašė, kad nuvežtų namo ir kad galėtų važiuoti į ligoninę. Ligoninėje prabuvo dvi savaites. Paties eismo įvykio nelabai atsimena. Atsimena tik savo žodžius „O, mama“. Po eismo įvykio iš automobilio išlipo pats. R. G. ištraukė M., kiti išlipo patys. Kaltinamajam parodžius nuotrauką, kurioje užfiksuotas baltas batas, jis patvirtino, kad užfiksuotas batas yra jo ir jis jį avėjo eismo įvykio dieną. Į žvejybą automobilį vairavo V. S.. Šitam automobiliui iki įvykio nebuvo išsprogę oro pagalvės. V. S. kraujas ant oro pagalvės atsirado, nes po įvykio jis atsisėdo į mašiną ant vairuotojo sėdynės, nes jam labai bėgo kraujas. A. jau tuo metu buvo pasišalinęs. Nežino, kada jis pasišalino. Kai visi išlipo iš mašinos M. vaikščiojo, R. G. gulėjo ant žolės, A. sėdėjo ant žolės, o V. S. vaikščiojo, bet jam labai stipriai bėgo kraujas ir jis atsisėdo į automobilį. Kai kuriuos dalykus pradeda atsiminti, nes po avarijos sutriko atmintis, pasidarė sunku kalbėti lietuviškai, nes užmirštu žodžius. Gali patvirtinti, kad nuvažiuojant nuo kelio už vairo sėdėjo A. D.. Su A. D. bendravo, jis vieną kartą buvo atėjęs atsiprašyti. Į teismą A. D. pavežė nuo „Akropolio“. Su juo nėra priešai. Su M. yra priešai, nes jį laiko vagimi (1 t., b. l. 56-57).

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. S. 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18.07 val. vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus raj., Mickūnuose, Dėdoniškių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 3,01 prom. neblaivumas), važiuodamas Dėdoniškių g. nuo Vilniaus g., nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį ir sužalojo keleivius: R. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir M. Č., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 35 MGL (1 318,1 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones (1 t.,, b. l. 82-89).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visiems 3 kaltinamiesiems yra pareikštas kaltinimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kyla tam kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika už duotus melagingus parodymus teisme.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veiką – melagingų parodymų davimą – padarytą tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015). Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo.