Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Ugnei Rėkutei, Laimai Matulytei, vertėjaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Ingridai Gureckienei, ekspertei Jolantai Majauskaitei –Čobot, kaltinamojo V. S. gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkin, kaltinamajam V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mickūnai, Vilniaus rajonas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus r., Mickūnuose, Dėdoniškių gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“, tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 3,01 ‰ neblaivumas), važiuodamas Dėdoniškių gatve nuo Vilniaus gatvės, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį ir sužalojo keleivius: R. G., gimusį 1981 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir M. Č., gimusį 1986 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

K. V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad ne jis vairavo automobilį. Kaltinime nurodytą dieną jis su R. G. sutarė pažvejoti ežere prie Mickūnų. Prie jų prisijungė A. su M.. Visi vartojo alkoholį. Pro juos ėjo J. K., kuriam pasiūlė prisijungti. Po kiek laiko J. nuėjo prie automobilio prisnūsti. Jis buvo, taip pat, girtas. A. pasakė, kad J. negalima palikti ir reikia jį parvežti namo. A. sutiko. Visi susėdo į automobilį. A. vairavo automobilį, R. G. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės sėdėjo jis, M. Č. ir J. K.. N. J. namo. A. palydėjo Josifą iki namų. Jis taip pat buvo išlipęs iš mašinos. A.sugrįžo ir vėl atsisėdo į vairuotojo vietą, o jis atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Jis pamena, kad važiavo labai greitai, kad pasakė „o mama“. Tada jau pamena, kai stovi prie automobilio, kad bėga kraujas. Tada atvažiavo jo draugas, kurio paprašė nuvežti namo ir į ligoninę. Į ligoninę jį nuvežė brolis P. S.. Tuo pačiu metu greitosios pagalbos automobiliai atvežė ir kitus du sužalotus asmenis. Paties eismo įvykio nelabai atsimena. Po eismo įvykio išlipo pats, R. G. ištraukė M., kiti išlipo patys. Tą dieną buvo apsirengęs baltais batais, šviesiom kojinėm, mėlynom kelnėm, šviesiais marškiniais, juoda striuke. Kaltinamajam parodžius papildomos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo priedą - foto lentelę (t. I, b. l. 30), kaltinamasis patvirtino, kad po automobilio sankabos pedalu užfiksuotas baltos spalvos batas yra jo ir jį dėvėjo įvykio dieną. Automobilis, su kuriuo pakliuvo į eismo įvykį priklauso jam. Jo kraujas ant oro pagalvių atsirado, nes ji po įvykio buvo atsisėdęs į vairuotojo vietą. A. jau tuo metu buvo pasišalinęs. Jis nežino, kada A. pasišalino. Kai išlipo iš automobilio M. vaikščiojo, G. gulėjo ant žolės, o jis vaikščiojo, bet jam labai stipriai bėgo kraujas ir jis atsisėdo į automobilį. Tik dabar pradeda atsiminti kai kuriuos dalykus, nes po avarijos sutriko atmintis. Su alkotesterio parodymais sutinka. Į teisiamąjį posėdį nuo „Akropolio“ atvežė A..

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. – Čobot paaiškinimo protokole užfiksuota, kad remiantis vytimui pateiktas medicinos dokumentais, išnagrinėjus bylos medžiagoje esančius duomenis bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, V. S. nustatytas galvos sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuriuo galėjo būti ir automobilio pagalvė išsiskleidimo momentu (t. I, b. l. 148).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Čobot apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. konstatuoti sužalojimai padaryti vienoje plokštumoje, todėl galima teigti, kad jie padaryti vienmomentiškai, vieno trauminio poveikio metu į kietą, buką daiktą. Tuo daiktu gali būti ir vairas ir koks nors kitas automobilio kietas, bukas paviršius ir oro pagalvė išsiskleidimo ar subliūškimo momentu, kai žmogus atsitrenkia į vairą. Šiuo atveju kaltinamąjį sužalojo stiprus smūgis buku daiktu, kadangi sulaužyta labai daug veido kaulų. Sužalojimas stiprus ir pavojingas. Veido sužalojimas būdingas smūgiui į vairą, nes sužalojimas yra lanko formos, lūžis eina per nosies šaknį, per abi akiduobes ir abu skruostikaulius, lanko formos smūgis. Negali atsakyti ar šio atveju automobilio vairuotojas galėjo nepatirti jokių sužalojimų.

Papildomos automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad ant priekinių abiejų oro pagalvių matomi galimai kraujo pėdsakai. Ant vairuoto sėdynės (sėdimos vietos) galimai kraujo pėdsakas. Ant vairuotojo sėdynės nugarinės dalies galimai kraujo pėdsakas. Ant priekinio stiklo iš priekinės pusės ties viduriu rasti plaukų kuokštai. Už sankabos pedalo baltos spalvos batas (t. I, b. l. 26-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. Čobot išvadoje konstatuota, kad M. Č. nustatyti odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse, minkštųjų audinių patinimas momens kairėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7363/15 (01) konstatuota, kad V. S. kraujyje, paimtame 2015-09-12 19 val. 15 min. rasta 3,01 (promilės) etilo alkoholio (t. I, b. l. 100).

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis V. S. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavo ne jis, o liudytoju apklaustas A. D.. Šiuos kaltinamojo parodymus teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai A. D., J. K., nukentėjusieji R. G. bei M. Č., tačiau teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, juos atmeta kaip nepatikimus. Teismas pažymi, kad kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir nurodytų liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. – Čobot išvadoje konstatuota, kad V. S. nustatyta gili kirstinė žaizda kaktoje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva ir muštinė žaizda dešiniajame antakyje, minkštųjų audinių patinimas su daugybinėmis kraujosruvomis veide, potrauminės oro sankaupos kaukolės ertmėje priekinėje dauboje, kaukolės priekinės daubos lūžis akytosios plokštelės srityje, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal LE Fort III liniją. Ekspertė, teikdama paaiškinimus teisme nurodė, kad V. S. veido sužalojimas būdingas smūgiui į vairą, nes sužalojimas yra lanko formos, lūžis eina per nosies šaknį, per abi akiduobes ir abu skruostikaulius, lanko formos smūgis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 309/15(01) konstatuota, kad ant oro pagalvės iš vairo, nuoplovoje nuo vairuotojo sėdynės atlošo galinės dalies rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. S. DNR profiliu su 99,999999999999996 % tikimybe. Teismas pažymi, kad siekiant patikrinti kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis susižalojo smūgio metu, atsitrenkdamas į vairuotojo sėdynės atlošo galinę dalį (neva sėdėjo galinėje vairuotojo sėdynėje už vairuotojo), teisiamojo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti automobilį apžiūrėję ir kraujo mėginius paėmę policijos įstaigos specialistai R. R. ir K. Ž.. Nurodyti liudytojai parodė, kad apžiūros metu buvo paimtos oro pagalvės, du kraujo mėginiai. Vienas mėginys buvo paimtas nuo vairuotojo sėdynės, sėdimosios dalies. Kitas – nuo vairuotojo sėdynės atlošo šono. Liudytoja K. Ž. taip pat nurodė, kad jeigu būtų buvę kraujuota ir atlošo galinė dalis, kraujo mėginius būtų nuėmė ir iš ten. Teismas pažymi ir tai, kad apžiūrint eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, po sankabos pedalu buvo rastas baltos spalvos batas, kuris priklauso kaltinamajam V. S.. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad automobilyje kitų vietų (ne automobilio vairo oro pagalvė ir vairuotojo sėdynės atlošo šoninė dalis), kur būtų surasti V. S. kraujo pėdsakai, nerasta, todėl teismas daro išvadą, kad V. S. jam konstatuotus sužalojimus galėjo patirti eismo įvykio metu būdamas tik automobilio vairuotojo vietoje. Abejones liudytojų A. D., J. K., nukentėjusiųjų R. G. bei M. Č. parodymų patikimumu stiprina ir tai, kad nurodytų asmenų parodymai nenuoseklūs, neišsamūs (teisme apklausti asmenys apie įvykį nieko nepamena, išskyrus tai, kad automobilį vairavo A. D.), kintantys. Visi nurodyti asmenys parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė, logiškų priežasčių, kodėl taip padarė nenurodė.

Aptartos procesinių veiksmų protokoluose ir specialistų išvadose užfiksuotos aplinkybės, bei liudytojų R. R. ir K. Ž. parodymai, patvirtina, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis V. S..

BK 281 str. 2 d. be kita ko numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 str. 2 d., būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK str. numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 2 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų įvardytų požymių buvimą.

Jau buvo minėta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis V. S.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7363/15 (01) konstatuota, kad V. S. kraujyje, paimtame 2015-09-12 19 val. 15 min. (iš karto po įvykio) rasta 3,01 (promilės) etilo alkoholio. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia transporto priemones vairuoti neblaiviems. Taisyklių 127 punktas reikalauja, kad vairuotojai, pasirinkdami važiavimo greitį, turi atsižvelgti į visas vairavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė (nesustabdė) automobilio, t. y. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių punktus, dėl ko nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo sužalojo keleivius R. G., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir M. Č., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio pasekmės – keleivių sužalojimų mastas nustatytas specialisto – teismo medicinos eksperto pateiktomis išvadomis, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Tarp kaltinamojo V. S. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. BK 16 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. S., buvęs vidaus tarnybos statutinis pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, kurioje be jo buvo dar trys žmonės, būdamas neblaivus ir nepasirinkdamas saugaus greičio, numatė (turėjo numatyti), kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti eismo įvykis, kurio metu gali būti sužaloti kartu su juo važiavę keleiviai, tačiau pervertindamas savo galimybes tikėjosi jų išvengti, t. y. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas jam priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 127 p., reikalavimus dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu sveikatos sužalojimus patyrė automobilio keleiviai – nukentėjusiajam R. G. dėl sužalojimų nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam M. Č. – nežymiai. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 281 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo kaltės formą – neatsargumas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, į kilusias pasekmes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jos dydį parenkant artimą įstatyme (BK 47 str. 3 d. 5 p. 2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 redakcija) numatytam vidurkiui.

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 3,01 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Parenkant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos galiojantį teisinį reguliavimą, vien už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis nesukeliant pasekmių baudžiama teisių atėmimu nuo 2 iki 3 metų ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.), todėl šiuo atveju specialios teisės atėmimas skirtinas maksimaliam įstatyme numatytam terminui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas kaltinamojo V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 35 MGL (1318,1 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintis V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.