- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-2663-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02036-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui G. M. dėl hipotekos pripažinimo baigta ir jos išregistravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolis Robertas Vasiliauskas, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. prašė pripažinti Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), hipoteką, patvirtintą 2007 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaro Dainiaus Palaimos, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), baigta ir ją išregistruoti iš viešo registro bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. atsakovas G. M. nuo 2011-01-12 skolingas ieškovui daugiau kaip 30 000 Eur, todėl ieškovas kreipėsi į antstolį dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Atsakovui priklausantis Žemės sklypas įkeistas mirusiam kreditoriui, todėl antstolis negali skelbti Žemės sklypo pardavimo varžytynių, kol nepanaikinta hipoteka;
1.2. 2007-11-16 buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria kreditorius M. Č. paskolino atsakovui G. M. 232 660,16 Lt. Pagal sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas kreditoriaus naudai įkeitė Žemės sklypą;
1.3. atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, dėl ko kreditoriaus prašymu 2008-10-15 išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) 232 660,16 Lt skolos išieškojimui. Kreditorius bandė nesėkmingai pardavinėti Žemės sklypą, kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bandė pardavinėti Žemės sklypą, tačiau įkeisto turto nepavyko parduoti iš varžytynių;
1.4. 2010-01-29 pasirašyta taikos sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-259-232/2010. Remiantis Taikos sutartimi, atsakovas įsipareigojo sumokėti 167 500 Lt, nes kreditorius iš dalies atsisakė reikalavimo;
1.5. atsakovas netinkamai vykdė Taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo su kreditoriumi, dėl to kreditoriaus prašymu antstolis vykdo:
1.5.1. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 146,52 Eur skolos išieškojimo;
1.5.2. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 136,70 Eur skolos išieškojimo;
1.5.3. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 136,70 Eur skolos išieškojimo;
1.5.4. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 688,60 Eur skolos išieškojimo;
1.5.5. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9 412,65 Eur skolos išieškojimo;
1.6. 2021-11-24 antstolės patvarkyme nurodyta, kad visos minėtos vykdomosios bylos buvo užbaigtos, pilnai išieškojus vykdomajame dokumente nurodytas pinigų sumas. Antstolė patvirtino, jog tokiu būdu kreditoriaus naudai buvo išieškota visa 167 500 Lt suma, dėl kurios sudaryta Taikos sutartis;
1.7. kreditoriaus reikalavimas, kurio užtikrinimui įkeistas Žemės sklypas, vykdomosiose bylose yra pilnai padengtas, įvykdžius Taikos sutartyje nurodytas sąlygas. Šiuo tikslu antstolė užbaigė jos žinioje buvusias vykdomąsias bylas, pagal kurias buvo pradėtas išieškojimas įkeistam Žemės sklypui. Atsakovas yra pilnai įvykdęs savo skolinį įsipareigojimą kreditoriui, todėl laikytina, kad hipoteka baigta įvykdžius skolinį įsipareigojimą;
1.8. 2020-06-05 paaiškėjo, kad kreditorius yra miręs. Remiantis notarės pateikta informacija, niekas per 2 (dvejus) metus nesikreipė ir nepriėmė kreditoriaus palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nurodė, kad:
2.1. atsižvelgiant į teisinį reguliavimą dėl sutartinės hipotekos išregistravimo, visų pirma, turi būti kreipiamasi ne į teismą, o į notarą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme, o tai sudaro pagrindą atsisakyti ieškinį priimti;
2.2. ieškovui išaiškinta, kad dėl hipotekos išregistravimo gali kreiptis CK 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Notarinius veiksmus ar jų neatlikimą ieškovas gali skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsnio nustatyta tvarka;
2.3. prie ieškinio pridėto ieškovo susirašinėjimo su notaru (elektroniniu paštu) teismas nelaikė ieškovo kreipimusi dėl hipotekos išregistravimo CK 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka bei notaro atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, kuris gali būti skundžiamas CPK 511 straipsnio nustatyta tvarka;
2.4. ieškovas į teismą su savo esme panašiais reikalavimais jau buvo kreipęsis anksčiau, t. y. 2022-06-01 ir 2022-06-13 (civilinės bylos Nr. e2YT-6285-272/2022, e2YT-6716-1151/2022).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas (apeliantas) A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir įpareigoti iš naujo spręsti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad:
3.1. teismas nepateikė argumento ir motyvo, kodėl ieškovo pateiktas prašymas notarui ir jo elektroniniu būdu pateiktas atsakymas nelaikytinas tinkamu. Ieškovui neaišku, koks prašymą jis turėjo suformuluoti notarui dėl hipotekos išregistravimo. Neaišku, kokį atsakymą turėjo pateikti notaras, kad jis būtų laikomas tinkamu;
3.2. ieškovas, vadovaudamasis Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kreipėsi į notarą, kuris nurodė ieškovui kreiptis į teismą. Dėl to, ieškovas kreipėsi į teismą, t. y. atliko skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus (pirmiausia kreipėsi į notarą, o vėliau į teismą);
3.3. notaras pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, remdamasis CK 4.197 straipsnyje įvirtintu reguliavimu. Pareiškimą dėl hipotekos išregistravimo gali pateikti tik konkretūs asmenys, o ne ieškovas;
3.4. ieškovas tinkamai atliko visus privalomus išankstinius veiksmus dėl hipotekos išregistravimo ir gavęs neigiamus atsakymus teikia ieškinį teismui, kad hipoteka būtų pripažinta baigta bei išregistruota iš viešojo registro. Nors ieškovas pagal CK 4.197 straipsnį tiesiogiai nėra subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl hipotekos išregistravimo, tačiau jis kreipėsi tiek į notarą, tiek į teismą dėl hipotekos išregistravimo. Teismo išvada, kad ieškovas tinkamai nesikreipė į notarą dėl hipotekos išregistravimo yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti hipoteką baigta, kaip nenagrinėtiną teisme ir dėl to, kad suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
7. Atskirajame skunde pateikti argumentai, kuriais nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad dėl sutartinės hipotekos išregistravimo ieškovas turi kreiptis ne į teismą, o į notarą. Taip pat nesutinkama, jog pirmosios instancijos teismas prie ieškinio pridėto ieškovo susirašinėjimo su notaru elektroniniu paštu nelaikė ieškovo kreipimusi dėl hipotekos išregistravimo.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tuo atveju, kai hipotekos įrašą atliko notaras, teismas neturi kompetencijos panaikinti tokią sutartinę hipoteką ir dėl to ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai), o notarui atsisakius panaikinti sutartinę hipoteką, asmuo, gindamas savo teises, galėtų kreiptis į teismą.
9. Ieškiniu reiškiami du reikalavimai: 1) pripažinti hipoteką pasibaigusia; 2) išregistruoti iš viešo registro. Antrasis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Hipotekos pasibaigimo pagrindai nurodyti CK 4.197 straipsnio 2 dalyje. Hipoteka pasibaigia, kai: 1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; 4) hipotekos objektas žuvo, išnyko arba teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas; 5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymu dėl hipotekos pabaigos, kuris pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Kreditorius ar skolininkas (įkaito davėjas) apie hipotekos atsisakymą privalo raštu informuoti notarą, o notaras duomenis apie kreditoriaus atsisakymą ir hipotekos pabaigą turi perduoti Hipotekos registrui (CK 4.197 straipsnio 7 dalis).
10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2007-11-22 09:23 val. įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris (2007-11-16 sutartinė hipoteka (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas G. M. įkeitė Žemės sklypą M. Č. naudai. Kreditorius M. Č. mirė 2020-06-05. Antstolės Brigitos Palavinskienės 2021-11-24 patvarkyme nurodyta, kad išieškotojo M. Č. naudai iš G. M. išieškota suma 48 511,35 Eur (167 500 Lt), t. y. visa suma, dėl kurios buvo sudaryta taikos sutartis. Testamentų registro duomenimis, po M. Č. mirties niekas nepaveldėjo mirusiojo turto.
11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai hipotekos įrašą atliko notaras, teismas neturi kompetencijos panaikinti sutartinę hipoteką. Teismas ėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1626-432/2020. Nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-1626-432/2020 faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl šia nutartimi remtis nėra pagrįsta ir teisinga. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-29 nutartyje nurodyta, jog reikalavimas dėl hipotekos panaikinimo buvo kildinamas iš to, kad ieškovas kitoje byloje buvo ginčo teisena padavęs ieškinį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia, kad būtų pripažinta pasibaigusia sutartinė hipoteka, kuria yra apsunkintas turtas, į kurį ieškovas siekia nukreipti išieškojimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas privalėjo imtis veiksmų Žemės sklypo sutartinei hipotekai iš Hipotekos registro išregistruoti, tačiau nepagrįstai šių veiksmų neatliko.
12. Svarbu tai, kad ieškinio reikalavimas dėl hipotekos išregistravimo yra išvestinis reikalavimas iš esminio reikalavimo – pripažinti hipoteką pasibaigusia. CK 4.197 straipsnio 2 dalis nenurodo, kad hipoteka galėtų būti pripažįstama pasibaigusia tik notaro atliktais veiksmais. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad hipoteka pasibaigia įvairiais pagrindais, pvz. tinkamai įvykdžius skolinius įsipareigojimus, kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais ar teismo sprendimu arba kitu pagrindu panaikinama hipoteka. Nei vienas iš šių pagrindų nėra siejamas su notaro veiksmų atlikimu. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neturi teisės sutartinę hipoteką pripažinti pasibaigusia, neatitinka teisinio reguliavimo dėl sandorių galiojimo ir vykdymo bei hipotekos pasibaigimo pagrindų, pateikto CK 4.197 straipsnyje.
13. Iš skundžiamoje nutartyje pateikto teisės aiškinimo, jog prieš kreipiantis į teismą reikalinga pirmiausia kreiptis į notarą, galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas laiko, kad susidariusiomis aplinkybėmis ieškovo nurodyta pažeista teisė gali būti ginama CPK 511 straipsnio tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Jokia kita privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovas nelaiko, kad turi pagrindą teikti skundą dėl antstolio veiksmų, nes šiuos veiksmus laiko atitinkančiais įstatymus.
14. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas 2022-08-23 elektroniniu laišku kreipėsi į notarą, notarui detaliai nurodė faktines aplinkybes ir prašė imtis veiksmų, kad būtų išregistruota hipoteka. Notaro atstovė 2022-08-26 elektroniniu laišku atsakydama ieškovui nurodė, kad hipoteka notarine tvarka gali būti išregistruota kreditoriaus, skolininko arba turto savininko pareiškimo pagrindu, tačiau esant išduotam kreditoriaus pareiškimui dėl hipotekos atsisakymo. Nesant kreditoriaus pareiškimo dėl hipotekos atsisakymo, galima kreiptis į teismą arba esant išduotų kitų dokumentų, patvirtinančių hipotekos pasibaigimo pagrindus, tiesiogiai į VĮ „Registrų centras“.
15. Nors 2022-08-26 elektroniniu laišku pateiktas notaro atstovo atsakymas negali būti laikomas atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, kaip tai numatyta Notariato įstatymo 40 straipsnyje, tačiau byloje svarbu tai, kad pagrindas skųsti notarinį veiksmą atsiranda tik tada, kai suinteresuotas asmuo mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas (Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovas laiko, kad notaro veiksmai yra teisėti, dėl ko nėra pagrindo veiksmus skųsti. Be to, CK 4.197 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, kurie gali paduoti prašymą notarui dėl hipotekos išregistravimo – hipotekos kreditorius, skolininkas arba turto savininkas. Kitų suinteresuotų asmenų, kokiu šiuo atveju yra ieškovas, įstatyme nenurodyta. Nesant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, rėmimasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu negalimas.
16. Ieškovas byloje yra aiškiai išdėstęs jo suinteresuotumą pagrindžiančius argumentus, nurodęs, dėl ko laiko savo teises pažeistomis. Šie argumentai yra aiškūs ir objektyvūs, todėl ieškovui turi būti sudaryta galimybė vienu ar kitu būdu ginti teises teisme. Skundžiama nutartis tam užkerta kelią. Ieškovui neturint pagrindo skųsti notaro veiksmus ir neleidžiant jam pateikti ieškinio, nelieka kitų galimybių jo galimai pažeidžiamų teisių gynimui. Tai prieštarauja civilinio proceso tikslams – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).
17. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.
18. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo (apelianto) A. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti.