Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Užubalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NT Valdos“ ieškinį atsakovui UAB „Narolsa“ dėl skolos už nesumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-09-20 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo

Ieškovas ir atsakovas 2017-07-31 yra sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SUT-17-1450 (toliau – Sutartis). Atsakovui laikotarpiu nuo 2017-11-30 iki 2018-04-05 buvo išrašyta dešimt PVM sąskaitų-faktūrų (už patalpų nuomą, komunalines ir kitas paslaugas) apmokėjimui, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šias PVM sąskaitas faktūras būtų apmokėjęs. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį, CK 6.493 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pareiga nuomininkui, be kita ko, atlyginti daikto (patalpų) išlaikymo išlaidas (komunalinius mokesčius). Pagal ieškovo pateiktus duomenis už laikotarpį 2017-11-30 iki 2018-04-05 susidarė 258,08 Eur skola už nuomos mokestį, komunalines ir kitas paslaugas (PVM sąskaitos-faktūros: 2017-11-30 Serija VK Nr. 018149, 16,38 Eur; 2017-12-08 Serija VN Nr.019661, 39,36 Eur; 2017-12-30 Serija VK Nr. 018491, 16,83 Eur; 2018-01-08 Serija VN, Nr. 020212, 39,36 Eur; 2018-01-31 Serija VK Nr. 019172, 16,83; 2018-02-05 serija VN Nr. 020599, 39,36 Eur; 2018-02-28 Serija VK Nr. 019636, 16,83 Eur; 2018-03-06 Serija VN Nr. 021101, 39,36 Eur; 2018-03-31 Serija VK Nr. 020210, 16,81 Eur; 2018-04-05 Serija VN Nr. 021505, 39,36 Eur;). Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinių prievolių pagal nuomos Sutartį – laiku neatsiskaitė su nuomotoju už komunalines ir kitas paslaugas, nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 258,08 Eur dydžio skolos yra pagrįstas, dėl to tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, CK 6.477, CK 6.487, CK 6.493).

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Taigi vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 str. 1 d. ieškovui priteistina 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Dėl delspinigių

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties specialiųjų sąlygų 11 p., bendrųjų sąlygų 8.1 p.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 18,45 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2015 m. paskutinį metų pusmetį, kuomet galiojo 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Narolsa“, j. a. k. 304434869, Architektų g. 56-101, Vilnius, 258,08 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 18,45 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-02) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „NT Valdos“, j. a. k. 300634954, Geologų g. 16, Vilnius, A/S Nr. LT64 7300 0101 2486 3706, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Narolsa“, 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.