- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-3-398/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00140-2003-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- I. R.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. R. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ Nr. IX-1182 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu I. R. nuo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista.
Pagal 1961 m. BK (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 323 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla I. R. atžvilgiu nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Iš I. R. priteista 107 617,96 Lt Jonavos rajono savivaldybės naudai padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. nuteista už tai, kad pagal 1996-01-17 neterminuotą darbo sutartį būdama (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos vyriausiąja buhaltere, laikotarpyje nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d., nesilaikydama įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimų, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui, tai yra
1997-08-15 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas) Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, į kasos išlaidų orderį Nr. 117 įrašydama melagingus duomenis, kad kelionės išlaidoms buvo apmokėta 1700 Lt, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus: kelialapį Nr. Lge-509 (be datos) 1360 Lt sumai, 1997-08-18 kvitą Nr. 16-150221 77,17 Lt sumai, 1997-08-19 kvitą Nr. 0478 22 Lt sumai, 1997-08-18 kvitą N. 0016 8,30 Lt sumai, 1997-08-19 kvitą Nr. 10-17002 89 Lt sumai, 1997-08-19 bilietą Nr. 01A23R 51 30,80 Lt sumai, kvitą Nr. 020286 5 Lt sumai, kvitą Nr. 026582 10 Lt sumai, 1997-08-21 kvitą Nr. 0030 9 Lt sumai, 1997-08-19 kvitą Nr. 10020175 29,66 Lt sumai, 1997-08-19 kvitą Nr. 10020176 51,14 Lt sumai, viso už 1692,07 Lt sumą, neteisėtai nurašė nuo 1700 Lt sumos 7,93 Lt sumą ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 7,93 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 1998 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 12 straipsnio nuostatą, kad visų ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose, įrašydama į 1998 m. gruodžio mėnesio memorialinį orderį Nr. la – kasos kaupiamąjį žiniaraštį melagingus duomenis, kad 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną iš mokyklos kasos prekėms įsigyti buvo paimta 204,50 Lt suma, kasos išlaidų orderio ir išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė, neteisėtai nurašė nuo kasos 204,50 Lt ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas sumoje 204,50 Lt, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 1998-12-18 (duomenys neskelbtini) A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 1097316 13 000 Lt sumai, pagal kurį A. L. iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1998-12-18 13 000 Lt, tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 12 straipsnio nuostatą, kad visų ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose, 1994-04-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 336 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 20 punkto nuostatą, kad visos priimtos ir išmokėtos sumos apskaitomos kasos knygoje, įrašydama į kasos knygą melagingus duomenis – iš banke paimtos 13 000 Lt sumos užpajamavo 12 570 Lt, t. y. 430 Lt mažiau, tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 430 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 1998 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 4 straipsnio nuostatą, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, į kasos išlaidų orderį Nr. 88, išrašytą V. G. vardu, kurio V. G. nepasirašė, įrašė melagingus duomenis, kad V. G. vasaros stovyklos „A“ (duomenys pakeisti) reikmėms – ūkio ir darbo užmokesčio išlaidoms, buvo išmokėta 2254,22 Lt suma, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus: 1998 liepos mėnesio mokėjimo žiniaraštį 878,62 Lt sumai, stovyklos darbuotojų atlyginimams išmokėti; 1998 liepos mėnesio mokėjimo žiniaraštį 74,40 Lt sumai, stovyklos darbuotojų kelionės išlaidoms apmokėti; 1998-07-02 kasos išlaidų orderį Nr. 89, išrašytą V. G. 10 Lt sumai, skirtai ūkio išlaidoms – už bilietą Nr. 001335 apmokėti; 1998-07-20 kasos išlaidų orderį Nr. 93, išrašytą V. G. 18 Lt sumai, skirtai komandiruotės išlaidoms apmokėti, viso už 981,02 Lt sumą, neteisėtai nurašė nuo 2254,22 Lt sumos 1273,20 Lt sumą ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 1273,20 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką 1999-08-01 (duomenys neskelbtini) tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, ir 2 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tikslu informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybės statistikai, į 1999-08-01 kasos išlaidų orderį Nr. 99, išrašytą A. L. vardu ūkio išlaidoms, kurio A. L. nepasirašė, įrašė melagingus duomenis, kad A. L. buvo išmokėta 639,90 Lt suma, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus: 1999-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija GDA Nr. 9567538 – 56,60 Lt sumai, 1999-08-11 kasos kvitą Nr. 3337 – 56,60 Lt sumai; 1999-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija GCA Nr. 1556538 – 299,72 Lt sumai, 1999-08-11 kasos kvitą Nr. 0027 – 299,72 Lt sumai; 1999-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija GCA Nr. 1556539 – 153,97 Lt sumai, 1999-08-11 kasos kvitą Nr. 0029 – 153,97 Lt sumai, viso 510,29 Lt sumai, neteisėtai nuo kasos nurašė 129,61 Lt ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 129,61 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką 1999 m. rugpjūčio 1-30 dienomis, (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 4 straipsnio nuostatą, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, įrašydama į kasos knygą melagingus duomenis, kad kasos išlaidų orderiu Nr. 98, kurio neišrašė, iš kasos ūkio išlaidoms buvo išmokėta 290 Lt suma, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų 290 Lt sumai, neteisėtai nuo kasos nurašė 290 Lt ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 290 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką 1999-10-31 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 4 straipsnio nuostatą, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, į savo vardu išrašytą 1999-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 139 įrašė melagingus duomenis, kad jai komandiruotės išlaidoms buvo išmokėta 38,40 Lt suma, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų – bilietų bei avanso apyskaitos, neteisėtai nuo kasos nurašė 38,40 Lt ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 38,40 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2000-06-27 iki 2000-11-06, (duomenys neskelbtini), suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus t. y. A. L. vardu išrašydama čekius: 2000-06-27 Nr. 0984472 – 654 Lt sumai; 2000-09-06 Nr. 133935 – 1600 Lt sumai; 2000-09-12 Nr. 133936 – 300 Lt sumai; 2000-10-23 Nr. 133940 – 3000 Lt sumai; 2000-11-06 Nr. 133942 – 1300 Lt sumai, bendrai 6854 Lt sumai, kur čekiuose Nr. 0984472, Nr. 133935, Nr. 133940, Nr. 133942 už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 12 straipsnio nuostatą, kad visų ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose, 2 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybės statistikai, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, šių ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose neužfiksavo, t. y. iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimtų 6854 Lt į mokyklos kasos knygą neįtraukė, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus: 2000 m. Vaiko dienos centro atlyginimų mokėjimo žiniaraštį be datos – 468,15 Lt sumai; 2000-07-31 Vaiko dienos centro avanso mokėjimo žiniaraštį – 445,80 Lt sumai; 2000-06-30 vaikų vasaros stovyklos „B“ (duomenys pakeisti) avanso mokėjimo žiniaraštį – 454 Lt sumai; 2000-06-30 kasos išlaidų orderį, išrašytą V. K. vardu 123,26 Lt sumai, skirtai ūkio išlaidoms ir prie orderio išlaidas pateisinančius dokumentus: 2000-06-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija GCA Nr. 7232775 – 89,61 Lt sumai, 2000-06-29 kasos kvitą Nr. 000056 - 89,61 Lt sumai; 2000-06-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija LBC Nr. 3501802 – 26,66 Lt sumai, 2000-06-29 kasos kvitą Nr. 00339586 – 26,66 Lt sumai; 2000-06-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija LBC Nr. 3501801 – 6,66 Lt sumai, 2000-06-29 kasos kvitą Nr. 00339585, viso 1491,21 Lt sumai, 5362,79 Lt sumai išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 5362,79 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką 2000 m. liepos mėn. 16-30 dienomis, (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos 14 lape grafoje „iš ko gauta arba kam išduota“ įrašydama melagingus duomenis, kad iš kasos paimta 20 000 Lt suma yra grąžintina į banko sąskaitą kaip kasos likutis, šiai sumai kasos išlaidų orderio neišrašė ir 20 000 Lt sumos į banko sąskaitą neįnešė, tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas sumoje 20 000 Lt, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2000 m. rugsėjo mėn. 19-30 dienomis, (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos 18 lape, grafoje „iš ko gauta arba kam išduota“, įrašydama melagingus duomenis, kad iš kasos paimta 12 000 Lt suma yra grąžintina į banko sąskaitą kaip kasos likutis, šiai sumai kasos išlaidų orderio neišrašė ir 12 000 Lt sumos į banko sąskaitą neįnešė, tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 12 000 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2000-12-29 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 2 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybės statistikai, išrašydama savo vardu 2000-12-19 kasos išlaidų orderį Nr. 164 4583,02 Lt sumai, kurį patvirtino savo parašu, įrašydama į jį žinomai melagingus duomenis, kad 4583,02 Lt suma yra 2000-12-19 grąžintina į banko sąskaitą kaip kasos likutis, šios sumos į banko sąskaitą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 4583,02 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2001-01-09 (duomenys neskelbtini), suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą t. y. A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 133950 700 Lt sumai, kurį už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 2 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybės statistikai, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, šio ūkinio įvykio apskaitos dokumentuose neužfiksavo, t. y. iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-01-09 paimtų 700 Lt į mokyklos kasos knygą neįtraukė ir tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 700 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2001-06-28 (duomenys neskelbtini), suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą t. y. A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 289050 1500 Lt sumai, kurį už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 2 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybės statistikai, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, šio ūkinio įvykio apskaitos dokumentuose neužfiksavo, t. y. iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-06-28 paimtų 1500 Lt į mokyklos kasos knygą neįtraukė ir tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 1500 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką 2001-09-13 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2654 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 11 straipsnio nuostatą, kad už dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, 2 straipsnio nuostatą, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybės statistikai,suklastodama buhalterinės apskaitos dokumentą t. y. išrašydama kasos išlaidų orderį Nr. 107 J. S. vardu, kurį patvirtino savo parašu, įrašė į jį melagingus duomenis, kad J. S. iš kasos pašto išlaidoms buvo išduota 66,60 Lt suma, 18,20 Lt sumai išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė, neteisėtai nuo kasos nurašė 18,20 Lt ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos biudžetui priklausančią 18,20 Lt sumą;
tęsdama nusikalstamą veiką 2002 m. sausio-birželio mėnesiais, (duomenys neskelbtini), pildydama (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos įrašus, įrašė į ją žinomai melagingus duomenis apie mokyklos valgykloje surinktą už maitinimą 5699,14 Lt pinigų sumą, tyčia pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, iš 5699,14 Lt sumos 517,10 Lt į kasos knygą neįtraukė ir į AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančią pavedimų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šios sumos neįnešė, tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 517,10 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2002-05-21 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašą asmenys, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 607623 14 000 Lt sumai, o A. L. pagal minėtą čekį Nr. 607623 iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 14 000 Lt sumą, ji, tyčia pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, šiai sumai kasos pajamų orderio neišrašė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 14 000 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2002-05-27 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 607624 700 Lt sumai, o A. L. pagal minėtą čekį Nr. 607624 iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 700 Lt sumą, ji, tyčia pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, šiai sumai kasos pajamų orderio neišrašė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 700 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2002-05-30 (duomenys neskelbtini), suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą t. y. A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 607625 500 Lt sumai, kurį už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir pagal kurį iš AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2002-05-31 paėmė 500 Lt sumą, tyčia pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 3 punkto nuostatas, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris, o priėmus pinigus – ir kasininkas; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, šiai sumai kasos pajamų orderio neišrašė, dėl ko kasininkas A. L. šio ūkinio įvykio apskaitos dokumentuose neužfiksavo, t. y. 500 Lt sumos į mokyklos kasos knygą neįtraukė, tokiu būdu ji pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 500 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką, 2002-01-24 (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, išrašydama savo vardu kasos išlaidų orderį Nr. 4 2166 Lt sumai, 2002-01-30 išrašydama savo vardu kasos išlaidų orderį Nr. 5 24 000 Lt sumai, kuriuos patvirtino savo parašu, įrašė į juos žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad bendra 26 166 Lt suma 2002-01-30 yra grąžinta į banko sąskaitą kaip kasos likutis, iš 26 166 Lt sumos į AB „Žemės ūkio bankas“ Jonavos skyriuje esančią pavedimų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2002-01-24 įnešė tik 2166 Lt sumą, 21 834 Lt sumos į banko sąskaitą neįnešė, neteistai nurašė nuo kasos ir tokiu būdu pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas 21 834 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui;
tęsdama nusikalstamą veiką 2002 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) tyčia pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, suklastojo bei panaudojo tikrą dokumentą, t. y. neteisėtai A. L. vardu išrašė ir pati pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. 14 (be datos) – 23 499,66 Lt sumai, kuri 2002-02-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 8 jau buvo išduota kasininkui A. L. ir pagal 2002 m. vasario II-os pusės mokėjimo žiniaraštį mokyklos darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, kasininkas A. L. , pagal 2002 m. kovo mėn. (be datos) kasos išlaidų orderį Nr. 14 įtraukė 23 499,66 Lt sumą į kasos knygą, dėl ko neteisėtai 23 499,66 Lt sumai buvo sumažintas kasos likutis, tokiu būdu ji pasisavino svetimą jai patikėtą turtą – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšas bendroje 154 936,41 Lt sumoje, skirtas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui, o dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės norminių aktų pažeidimų pagal (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos finansinės veiklos ir įvertinti turto už laikotarpį nuo 1997-01-01 iki 2002-06-30.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios I. R. gynėja prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyje dėl I. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – I. R. išteisinti jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistosios I. R. gynėja teigia, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netraktavo abejonių kaltinamosios naudai, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį. Nurodo, kad apygardos teismas pripažino, kad su I. R. nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau konstatavo, kad darbinėms funkcijoms, numatytoms pareiginėse instrukcijose, atlikti I. R. (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai skirtoms piniginėms lėšoms turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, t.y. šis turtas dėl jos pareigų vykdymo buvo jai patikėtas. Tokia teismo išvada, pasak apeliantės, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, ta aplinkybė, kad Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos I. R. buvo perduotos, byloje nebuvo įrodinėjama, o teismas pirmiau minėtą išvadą padarė remdamasis prielaidomis bei liudytojų G. L. , L. C. , A. R. , revizijos akto ir specialisčių paaiškinimais, tačiau konkrečiai šių aplinkybių nedetalizavo. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakingu už pinigines lėšas ir kasos knygos vedimą buvo paskirtas A. L. , kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visos piniginės lėšos buvo pas jį ir I. R. prie jų prieiti bei jomis disponuoti neturėjo galimybės. Šios byloje nustatytos aplinkybės, gynėjos teigimu, nekelia jokių abejonių, t.y. jos yra įrodytos ir niekuo nepaneigtos. Liudytojas G. L. , kaip ir specialistės, jokių konkrečių įrodymų dėl I. R. disponavimo grynaisiais pinigais nepateikė, specialistės darė išvadą iš apskaitos dokumentų, o G. L. rėmėsi I. R. rašytu paaiškinimu, kurį pastaroji nurodė rašiusi psichologiškai veikiama G. L. . Šio liudytojo parodymus, gynėjos nuomone, teismas turėjo vertinti kritiškai dar ir dėl to, kad pastarasis, būdamas savivaldybės kontrolieriumi, turėjo išmanyti buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančius teisės aktus, tačiau apklausoje teigė, kad I. R. atsako už kasos vedimą, kai tuo tarpu 1994-04-29 „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 22 punktas buhalteriui tai daryti griežtai draudžia. Analogiška nuostata yra ir 2000-02-17 įsigaliojusių „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 24 punkte. Šis liudytojas be kita ko nurodė, kad su grynaisiais pinigais dirbo V. P. , A. L. ir I. R. , tačiau dėl kitų dviejų asmenų nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat ir reviziją atlikusi specialistė, nei teismas nesiaiškino. Liudytoja L. C. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad I. R. pinigų kitų asmenų vardu paimti negalėjo. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, suplakė į vieną vietą, taip sąmoningai juos iškraipydamas, nes teisme ši liudytoja kategoriškai nurodė, kad pinigai buvo išduodami tik tam asmeniui, kuris įrašytas čekyje. Kadangi byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų liudytojos L. C. parodymus, duotus teisme, teismas privalėjo remtis tik tais įrodymais, kurie ištirti ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, juo labiau, kad ši liudytoja jokio suinteresuotumo keisti parodymus I. R. naudai neturėjo, dėl ko minėtos liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu vertinti kaip fiksuoti netiksliai, tendencingai, siekiant kaltę suversti I. R. . Tokią tendenciją ikiteisminio tyrimo metu, pasak gynėjos, rodo ir revizijos aktas bei specialisto Petro Malinausko paaiškinimai, duoti teisme, kad jam iš viso neaišku, kodėl kasininkui netvarkant kasos knygos, nesvarstytas direktoriaus atsakomybės klausimas. Kita vertus, šis specialistas nurodė, kad jei kasos knygoje nėra buhalterio parašo, už įrašų teisingumą atsako šiuos įrašus padaręs asmuo. Ši aplinkybė, pasak gynėjos, yra svarbi sprendžiant I. R. atsakomybės klausimą už 2002 metų kasos knygos vedimą, kurioje jos parašų nėra, tačiau teismas jos niekaip nevertino. Be to, priešingai nei nurodė apygardos teismas, liudytoja A. R. nepatvirtino, kad I. R. dirbo su grynaisiais pinigais. Ji nurodė, kad vaikų sumokėtus pinigus už maitinimą ji įnešdavo į banką, kartais tai padarydavo I. R. , kuri juos priimdavo pagal kvitą, po to šiais pinigais buvo atsiskaitoma su maisto prekių tiekėjais. Be to, šie atsiskaitymai vyko per banką ir, kaip pažymėjo A. R. , jokių neatitikimų nebuvo.
Apeliantė nurodo, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog I. R. privalėjo kontroliuoti kasininko A. L. darbą, ar teisingai vedama kasos knyga, tačiau šios pareigos nevykdymas nereiškia, kad automatiškai atsiranda kita aplinkybė – patikėjimas I. R. Jonavos rajono savivaldybės lėšų, taigi, apygardos teismas nesurinko jokių duomenų, kad I. R. buvo patikėtas turtas – Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšos, ir kad ji tuo turtu disponavo bei jį pasisavino.
Nuteistosios I. R. gynėja teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, I. R. kaltę grindė 2003-02-26 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities revizijų skyriaus specialistės L. Vilkauskienės dokumentinės revizijos aktu Nr. 5-2/36, kadangi šis tyrimas buvo atliktas nekompetentingai, nekvalifikuotai, neįvertinus visų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalterinės apskaitos dokumentų, ką teisme pripažino ir pati specialistė L. Vilkauskienė, nurodydama, jog tyrime rėmėsi tik tais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie, jos manymu, buvo reikalingi. Ji paaiškino, kad nesirėmė nei didžiąja knyga, nei memorialiniais orderiais 2b, nei darbo užmokesčio žiniaraščiais, nors visuose šiuos dokumentuose yra fiksuojamos biudžetinės įstaigos išlaidos. Kaip nurodė specialistė L. Vilkauskienė, ji rėmėsi tik banko sąskaitos išrašais ir laikė tai pakankamais duomenimis, konstatuodama biudžeto lėšų trūkumą. Teismas, nustatydamas, kad I. R. padarė žalą, nepašalino esminio revizijos akto trūkumo – iš dokumentinės revizijos akto duomenų negalima nustatyti, kokiomis lėšomis disponavo biudžetinė įstaiga, nors šios įstaigos pajamos yra aiškiai apibrėžtos ir fiksuotos. Specialistės L. Vilkauskienės pateiktame akte nurodytos mokyklos gautos biudžeto lėšos neatitinka gynybos pateiktų duomenų apie mokyklai atitinkamais metais skirtą finansavimą ir šis prieštaravimas nepašalintas iki šiol: specialistė akte nurodė, kad 1998 metais mokyklai buvo skirtas 852 609,00 Lt finansavimas, tuo tarpu savivaldybė nurodo, kad mokyklai skirta ir išmokėta suma 1998 metais buvo 852 600,00 Lt, 1999 metais – atitinkamai 1 018 036,20 Lt ir 1 013 400,00 Lt, 2000 metais – atitinkamai 967 803,20 Lt ir 964 200 Lt, 2001 metais – atitinkamai 867 900 Lt ir 920 000 Lt, 2002 metais – atitinkamai 504 800,00 Lt ir 527 500, Lt, taigi, skirtumas tarp specialistės ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos pateiktų duomenų pakankamai didelis – 66 551,60 Lt. Tokio didelio nesutapimo, pasak gynėjos, teismas negalėjo ignoruoti, nes tokiu atveju negalimas teisingas pasisavintos (jei buvo pasisavinimas) sumos nustatymas ir civilinio ieškinio išsprendimas. Tik nustačius biudžetinei įstaigai skirtų lėšų sumą, būtų galima analizuoti mokyklos atliktas ūkines operacijas, turėtas išlaidas ir tam tikslui reikalinga remtis pirminiais dokumentais. Būtent taip turėjo būti konstruojamas tyrimas, nes šios biudžetinės įstaigos pajamas galima nustatyti pirmiausiai kitu būdu – gaunant duomenis iš savivaldybės apie šiai mokyklai skirtą biudžetą. Tuo tarpu specialistė, atlikdama tyrimą ir matydama, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose yra daug klaidų ir neatitikimų (nebūtinai tyčinių), nesiėmė priemonių įstaigos pajamų faktui nustatyti. Tokios pareigos, turėdamas būti nešališkas ir objektyvus, nesiėmė ir teismas, kas leidžia daryti išvadą dėl teismo neobjektyvumo, juolab, kad kaltinamoji ir jos gynėja bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi nušalinimą teismui ir prokurorui, nes teismas ne tik atmetė gynėjos prašymą atlikti buhalterinę ekspertizę, tačiau pertraukų tarp posėdžių metu prokuroras O. Vasiliauskas pasiūlė I. R. pripažinti kaltę, už ką jai būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nedviprasmiškai leisdamas suprasti, kad ši aplinkybė yra suderinta su teismu.
Apeliantė skunde cituoja biudžetinių įstaigų memorialinės orderinės apskaitos formos aprašymą knygoje „Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo metodika“ (VALUŽIS, Kostas V., 2002.D. 1-230 p.) ir pažymi, jog I. R. nurodė, kad ji vasaros stovyklos dienos centro lėšas apskaitė memorialiniuose orderiuose Nr. 2 b, tačiau jie atliekant tyrimą nebuvo įvertinti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla yra gavusi finansavimą ne tik iš Jonavos rajono savivaldybės biudžeto, tačiau ir iš Kauno apskrities viršininko administracijos. Nepaisant to, tiek revizijos akte, tiek kaltinime šios lėšos yra suplaktos į vieną, konstatuojant, kad žala padaryta tik Jonavos rajono savivaldybės biudžetui, nors akivaizdu, kad šių institucijų biudžetai buvo atskiri, o jų neišskyrus, Jonavos rajono savivaldybei sudaryta galimybė pasipelnyti kitos biudžetinės įstaigos sąskaita.
Tai, kad pateikta revizijos išvada yra nekompetentinga, gynėjos nuomone, rodo dar ir tai, kad specialistė L. Vilkauskienė revizijos akte nurodė, jog 2002 metais kasos knygą vedė I. R. , nors visiškai akivaizdu ir byloje įrodyta, kad 2002 metais kasos knyga pildyta A. L. ranka ir joje nėra nei vieno I. R. parašo. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu pripažinusi L. Vilkauskienė savo išvados nepakeitė, nors nurodė, kad už įrašų teisingumą atsako asmuo, padaręs tuos įrašus. Tuo tarpu jeigu 2002 metų kasos knygą pildė A. L. , tai akivaizdu, kad tuo atveju, jei šiuo laikotarpiu yra atsiradusi žala, tai jis ir turi būti už ją atsakingas. Revizijos akto išvadas patvirtinusi specialistė Zita Klepikova taip pat nematė pagrindo išreikalauti memorialinių orderių Nr. 2b, kuriuose fiksuotos išlaidos susijusios su vasaros stovyklų, dienos centro išlaidomis, o galiausiai nekompetenciją arba nepasirengimą bylai rodo ir tai, kad specialistė nurodė, jog kasos išlaidų orderį pirmiausia pasirašo asmuo, kuriam išmokami pinigai, po to vadovas, po to vyr. finansininkas ir tik tada kasininkas, kas faktiškai prieštarauja iki 2000-02-24 galiojusiam 1994-04-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 336, kuriuo buvo patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklės“, įsakmiai nurodančiam, kad „priėmęs kasos pajamų bei išlaidų orderius, kasininkas privalo patikrinti (14 p.): ar dokumentuose yra vyriausiojo finansininko, o kasos išlaidų orderyje – ir įmonės vadovo parašai, ar parašai tikri (14.1 p.). Jeigu neįvykdytas nors vienas šių taisyklių 14 punkto reikalavimų, kasininkas grąžina dokumentus buhalterijai tinkamai įforminti. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, galiojusių iki 2010-06-06 12 ir 13 punktuose. Taigi, specialistės Z. Klepikovos duotą žodinę išvadą teismas taip pat privalėjo vertinti kritiškai, nes jos paaiškinimai leido pagrįstai suabejoti jos kompetencija, jau nekalbant apie tai, kad ši specialistė taip pat nevertino visų buhalterinės apskaitos dokumentų.
Nuteistosios I. R. gynėjos teigimu, revizijos akto pagrįstumu teismas turėjo suabejoti ir dėl kitų specialistės L. Vilkauskienės padarytų išvadų. Biudžetinių įstaigų vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) nuostatų 7 punktas reglamentuoja, kad „vyriausiasis finansininkas (buhalteris) negali vienu metu eiti pareigų, susijusių su finansine veikla, savo ir kitoje įstaigoje. Vyriausiajam finansininkui (buhalteriui) negali būti pavestos pareigos, susijusios su tiesiogine materialine atsakomybe už pinigines lėšas ir prekines bei materialines vertybes. Jam draudžiama gauti pagal čekius ir kitus dokumentus pinigus, prekines ir materialines vertybes, priklausančius įstaigai (išskyrus atvejus, kai įstaigoje yra tik vienas buhalterio etatas).“ Byloje nustatyta, kad I. R. buvo vyr. finansininkė, o kasininko pareigas ėjo A. L. . Už mokyklos veiklą ir apskaitos vedimą tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingi tiek mokyklos direktorius, tiek vyresnioji buhalterė, tačiau dėl neteisingos buhalterinės apskaitos tvarkymo patrauktas tik vienas iš jų — vyr. finansininkė I. R. , jau nekalbant apie tai, kad kaip nurodė specialistas P. Malinauskas, tyrimo metu visiškai nespręstas įstaigos vadovo atsakomybės klausimas. Be to, teismas nepatikrino I. R. nurodytų aplinkybių, kad kasos knygą po 1997 metų vedė A. L. , tačiau tai jis darė labai netvarkingai, todėl mokykloje pradėjus eilinį patikrinimą A. L. paprašė jos tvarkingai surašyti duomenis kasos knygoje, kuriuos buvo pažadėjęs vėliau perrašyti savo ranka, tačiau to nepadarė. Kaip nurodė I. R. , ji tik tvarkingai perrašė A. L. pateiktus duomenis, jų netikrindama. Tuo metu ji sirgo, kasos knygas perrašė būdama namuose, todėl su savim mokyklos dokumentų neturėjo, dėl ko negalėjo sutikrinti jų teisingumo. Dėl kokių priežasčių A. L. vėliau šių knygų neperrašė šiandien tenka tik spėlioti, kadangi pastarasis yra miręs, o jam būnant gyvam ikiteisminio tyrimo pareigūnai jokių su jo, kaip kasininko, veikla susijusių klausimų nesiaiškino, apsiriboję primityvia pastarojo apklausa. Tai, kad A. L. iki 2002 metų galėjo netinkamai tvarkyti kasos knygą, patvirtina ir 2002 metų pirmojo pusmečio kasos knygos duomenys, iš kurių matyti, kad kasos knygoje esantys įrašai neatitinka tikrovės, nors jie yra padaryti ne I. R. , kaip kad savo akte nurodė L. Vilkauskienė, o paties kasininko A. L. . Šis prieštaravimas nebuvo pašalintas, nors, kaip jau minėta, apklausos metu pati specialistė L. Vilkauskienė šią aplinkybę pripažino. L. Vilkauskienei pripažinus, kad šioje dalyje jos duota išvada neteisinga, teismas neturėjo pagrindo tikėti ir specialistės Z. Klepikovos duota žodine išvada. Be to, nuteistoji I. R. nurodė, kad 2002 metų kasos knyga yra perrašyta, nes joje nėra jos parašų, tačiau ši aplinkybė iš viso byloje nebuvo tirta, dėl jos teismas nuosprendyje iš viso nepasisakė. Be to, teismas nuosprendyje pripažino, kad dėl balansavimo klaidos, dėl J. G. išmokėto darbo užmokesčio, kitų duomenų I. R. lėšų nepasisavino, tačiau, padaręs tokią išvadą, iš viso nepasisakė, ar dėl balansavimo nurašytos lėšos apskritai buvo gautos įstaigoje, jeigu taip, tai kur jos dingo, jeigu jų nepasisavino I. R. , o jei nedingo, tai kyla pagrįstas klausimas dėl revizijos akto pagrįstumo. Tas pats pasakytina ir dėl kitų lėšų, kurias teismas laikė nepasisavintomis.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad tiek A. L. , tiek V. P. , būdami atsakingi atitinkamai vienas už kasos tvarkymą, o kitas už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdami išvengti atsakomybės, I. R. išvykus, savo atsakomybę ir visą kaltę siekė suversti būtent jai, o teismas šių asmenų parodymais besąlygiškai patikėjo, nors būtent dėl šios priežasties privalėjo juos vertinti kritiškai. Nors A. L. kratėsi atsakomybės dėl kasos knygos vedimo, jam buvo žinoma, kad tik jis, kaip kasininkas privalėjo ją vesti. Tai, kad A. L. nevedė kasos knygos, nešalina jo atsakomybės: 1994-04-29 „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo“ taisyklių 29 punktas numato, kad kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių saugumą bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse (2000-02-17 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas). Pasak apeliantės, visiškai nesuprantama, kodėl teismas šią teisės normą ignoravo, žalos atsiradimą ir jos atlyginimą perkeldamas I. R. . Juk vien ta aplinkybė, kad finansininkas, neturėdamas teisės, pildo kasos knygą, nereiškia, kad jis turi prisiimti visą atsakomybę už netinkamą kasos knygos vedimą ir tampa atsakingu už visus nuostolius, nebent šios aplinkybės būtų įrodytos, t.y. būtų įrodyta, kad kasininkas ir finansininkas veikė išvien, ir kad jų vieninga tyčia neteisingai pildant buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nukreipta užvaldyti kasininkui patikėtas materialines vertybes — biudžeto pinigus, tačiau šių aplinkybių teismas nei apklausiant specialistus, nei liudytojus nesiaiškino.
Gynėjos teigimu, apygardos teismas, spręsdamas I. R. atsakomybės klausimą, visiškai nepagrįstai atmetė pastarosios paaiškinimus, kad jai tinkamai atlikti pareigas trukdė įstaigos vadovas V. P. . Akivaizdu, kad pastarasis turėjo priimti įsakymus dėl netikėtų kasos patikrinimų, tačiau to nedarė, o nesant direktoriaus įsakymo kasos netikėti patikrinimai negalėjo būti atliekami. Dėl to, kad nevykdė savo pareigos, direktorius V. P. nebuvo nubaustas, o dėl pastarojo pareigų neatlikimo I. R. šiandien turi įrodinėti, kad ji iš kasos, prie kurios negalėjo prieiti, nesisavino lėšų, gintis nuo kaltinimų nevykdžius jai pavestų buhalterės funkcijų — daryti netikėtus kontrolinius kasos patikrinimus, kuriuos galėjo padaryti tik įstaigos vadovui priėmus įsakymą dėl tokio patikrinimo atlikimo. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog tą aplinkybę, kad vyr. finansininkei nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, 2002-07-08 ataskaitoje pažymėjo ir Jonavos rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, nurodžiusi, kad „vyr. buhalterei darbui kompiuteris neduotas.“
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad apygardos teismas, kaip ir specialistė, iš esmės prisirišo prie I. R. 2002 metais rašyto paaiškinimo, kurį laikė neginčijamu įrodymu, nors realiai jis nepagrįstas jokiais kitais rašytiniais duomenimis, o svarbiausia paneigtas kasininko A. L. , patvirtinusio, kad I. R. grynaisiais pinigais nedisponavo, parodymais. Ši aplinkybė sukliudė teismui daryti objektyvias, o ne prielaidomis paremtas išvadas, ir to pasekoje priimti pagrįstą ir teisingą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistosios gynėja taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad I. R. , žinodama apie gresiantį baudžiamąjį persekiojimą, pasislėpė nuo tardymo ir teismo, todėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pastarosios sulaikymo Jungtinėje Karalystėje datos, t.y. nuo 2007-09-27. Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas 2003-02-24, kai tuo tarpu I. R. iš Lietuvos į Airiją dirbti išvyko 2002 metų liepos mėnesį. Apie savo išvykimą ji deklaravo mokykloje, atsiklausė kontrolieriaus G. L. , kuris nurodė, kad kliūčių jai išvykti nėra. Airijoje I. R. taip pat nesislapstė, dirbo ir gyveno legaliai, ką patvirtina jos pateikti duomenys iš gyvenamosios vietos bei duomenys apie jos legalų darbą, taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo jokių kliūčių informuoti ją apie iškeltą baudžiamąją bylą. Be to, priešingai nei nurodė apygardos teismas, išvykstant dirbti į užsienį savivaldybės kontrolieriaus ataskaitos turinys, o tuo pačiu ir jo ketinimai I. R. nebuvo žinomi. O tai, kad baudžiamasis persekiojimas nebuvo planuojamas, rodo ir savivaldybės veiksmai bei ikiteisminio tyrimo pradžia – nuo ataskaitos surašymo (2002-07-08) iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo praėjo daugiau nei 8 mėnesiai. Be to, I. R. paieška 2003-04-23 buvo paskelbta formaliai, ką patvirtina ta aplinkybė, kad Europos arešto orderis buvo išduotas tik 2004 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus pusantrų metų nuo jos paieškos paskelbimo. Be to, I. R. palaikė ryšius su savo šeima, Lietuvoje likusiais pilnamečiais ir nepilnamečiais vaikais, kuriems apie motinos paiešką nebuvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nuteistosios sūnų A. Š. , pastarajam nebuvo užduotas nei vienas klausimas dėl jo motinos buvimo vietos, taip pat nebuvo pateikta informacija, kad ji yra ieškoma.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad apygardos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės senaties termino klausimą, rėmėsi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2011, 2K-187/2011, kurios iš esmės skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Štai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2011 priimtoje kasacinėje nutartyje aptariama visiškai kita situacija – asmuo, turėjęs atvykti į teismą, pasislėpė, t.y. asmeniui jau buvo pareikšti įtarimai ir jis jau buvo tapęs kaltinamuoju. Dėl teismo paminėtos nutarties Nr. 2K-9/2011 analogijos ir taikymo pagrįstumo gynėja negali pasisakyti, kadangi tokios nutarties „Liteko“ duomenų bazėje aptikti nepavyko.
Nuteistosios I. R. gynėja taip pat pažymi, jog nesuprantama teismo pozicija dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo įsiteisėjus nuosprendžiui. Rašysenos lyginamieji pavyzdžiai yra sudedamoji teismo ekspertizės akto dalis, kadangi jais remiantis duota konkreti ekspertų išvada, todėl jie neturėtų būti naikinami. Jau nekalbant apie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalterinius dokumentus, kuriuos teismas taip pat nusprendė sunaikinti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų. Bylos duomenimis, tarp paimtų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalterinių dokumentų yra darbo užmokesčio žiniaraščiai, kita įstaigai svarbi buhalterinė dokumentacija, kuri turi būti saugoma ne mažiau kaip 15 metų, o su darbo užmokesčiu susijęs duomenys dar ilgiau, todėl teismo pozicija dėl (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo pirmiausia prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Ši aplinkybė, pasak apeliantės, taip pat leidžia daryti išvadą, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neįsigilino į visus buhalterinės veiklos aspektus, dėl ko ne tik netinkamai vertino įrodymus, bet ir padarė neteisingas išvadas, ko pasekoje priėmė nepagrįstą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios I. R. gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios I. R. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. R. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, įvertinusi byloje surinktus bei apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskirtos ir atliktos finansų buhalterinės ekspertizės išvadas (2015-12-31 finansų buhalterinės ekspertizės aktas Nr. 11-2762(14), 11-2174(15) (toliau tekste – finansų buhalterinės ekspertizės aktas) bei šią ekspertizę atlikusios ekspertės Liucijos Bortkevič paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai I. R. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos padarymo laiko, aplinkybių bei I. R. pasisavinto turto vertės teisingos tik iš dalies, todėl nuosprendis I. R. atžvilgiu šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.
Nuteistosios I. R. gynėjos apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama FNTT prie LR VRM Kauno apskrities revizijų skyriaus 2003 m. vasario 26 d. aktui Nr. 5-2/36 dėl Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos dokumentinės revizijos (toliau tekste – dokumentinės revizijos aktas), kuriuo rėmėsi apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, teigiant, kad dokumentinė revizija buvo atlikta nekompetentingai, nekvalifikuotai, neįvertinus visų dokumentų, nenustačius, kokio dydžio lėšomis disponavo Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla (toliau tekste – (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla), kad nekompetentinga yra ne tik šį tyrimą atlikusi specialistė L. Vilkauskienė, bet ir kita teisme apklausta bei dokumentinės revizijos akte išdėstytas išvadas patvirtinusi specialistė Z. Klepikova ir t. t. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, siekiant pašalinti nuteistosios I. R. gynėjos apeliaciniame skunde išsakytas abejones dėl dokumentinės revizijos akto pagrįstumo, buvo paskirta ir atlikta (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos finansų buhalterinė ekspertizė. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė L. Bortkevič, turinti aukštąjį ekonomistės-buhalterės išsilavinimą, teismo finansų ir buhalterijos eksperto kvalifikaciją ir 37 metų ekspertinio darbo stažą, taigi, ekspertės kvalifikacija ir kompetencija šiuo atveju jokių abejonių nekelia. Iš finansų buhalterinės ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertė, ištyrusi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 1997-01-01 – 2002-07-01 laikotarpio dokumentus, kurie ekspertizės atlikimui buvo pateikti kartu su nutartimi dėl ekspertizės paskyrimo ir baudžiamąja byla, o taip pat vėliau, ekspertei pareikalavus papildomų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apskaitos dokumentų, nustatė tam tikras specialistės L. Vilkauskienės, atlikusios (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos dokumentinę reviziją, padarytas klaidas, tačiau likusioje dalyje patvirtino dokumentinės revizijos akto išvadas, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kad ne visos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšos buvo panaudotos šios mokyklos veiklai. Teisėjų kolegija, nustatydama faktines bylos aplinkybes, atsižvelgia į teismo ekspertės nustatytas dokumentinės revizijos akte padarytas klaidas, kiek jos susijusios su nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde ginčijamu kaltinimu I. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nesivadovauti kita dokumentinės revizijos akto dalimi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į finansų buhalterinės ekspertizės akto išvadas, neturi pagrindo ir plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su dokumentinę reviziją atlikusios specialistės kompetencija ir dokumentinės revizijos akto pagrįstumu, nepasisako.
Dokumentinės revizijos aktu ir finansų buhalterinės ekspertizės aktu nustatyta, kad:
- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasoje 1998-01-01 ir 1998-12-31 piniginių lėšų dokumentinis likutis parodytas „0“, tačiau 1998-12-31 dienos pabaigai dokumentinis kasos likutis nepagrįstai sumažintas 25 261,36 Lt suma, įskaitant tai, kad:
1) 1998-09-09 – 1998-12-05 pagal 5 čekius iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atsiskaitomųjų sąskaitų buvo paimti 5523,63 Lt, kurie kasoje neužpajamuoti. Jų gavimas ir išlaidavimas parodytas memorialiniame orderyje Nr. 1a „Vaiko dienos centro kasos dokumentai“, bet dokumentais pateisinta tik dalis šių išlaidų, 204,31 Lt išlaidoms, nurašytoms už prekes, pateisinančių dokumentų nėra;
2) 1998-12-12 pagal čekį Nr. 1097316 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kasininkas A. L. išėmė 13 000 Lt, tačiau į kasos knygą buvo užpajamuota tik 12 570 Lt, t. y. 430 Lt mažiau, 430 Lt išlaidas pateisinančių dokumentų taip pat nėra;
3) kasos knygoje 1998 m. liepos mėn. kasos išlaidų orderiu Nr. 88 į išlaidas nurašyta 2254,22 Lt vasaros stovyklai, tačiau vasaros stovyklos „A“ byloje rasti tik 981,02 Lt dydžio išlaidas pateisinantys dokumentai (išmokėti atlyginimai, ūkio išlaidos, kelionių ir komandiruočių išlaidos), 1273,20 Lt sumai pateisinančių dokumentų nėra.
- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasoje 1999-01-01 ir 1999-12-31 piniginių lėšų dokumentinis likutis parodytas „0“, tačiau 1999-12-31 dienos pabaigai dokumentinis kasos likutis nepagrįstai sumažintas 23 507,89 Lt suma, įskaitant tai, kad 1999 m. rugpjūčio mėn. kasos knygoje kasos išlaidų orderiu Nr. 98 į išlaidas nurašyta 290 Lt ūkio išlaidų, tačiau kasos išlaidų orderio Nr. 98 ir šias išlaidas pateisinančių dokumentų nėra.
- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasoje 2000-01-01 ir 2000-12-31 piniginių lėšų dokumentinis likutis parodytas „0“, tačiau 2000-12-31 dienos pabaigai dokumentinis kasos likutis nepagrįstai sumažintas 32 384,37 Lt suma, įskaitant tai, kad:
1) 2000 metais pagal 5 čekius, t. y. 2000-06-27 Nr. 0984472 (suma 654 Lt), 2000-09-06 Nr. 133935 (suma 1600 Lt), 2000-09-12 Nr. 133936 (suma 300 Lt), 2000-10-23 Nr. 133940 (suma 3000 Lt), 2000-11-06 Nr. 133942 (suma 1300 Lt), iš banko paimti iš viso 6 854 Lt kasos knygoje neužpajamuoti. Iš jų tik 1491,21 Lt dydžio išlaidoms yra pateisinantys dokumentai (Vaiko dienos centro, vasaros stovyklos „B“ atlyginimai, ūkio išlaidos), 5362,79 Lt dydžio išlaidos dokumentais nepateisintos;
2) kasos knygoje 2000 m. liepos 16-30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 99 į išlaidas nurašytas 20 000 Lt kasos likutis į banką, 2000 m. rugsėjo 19-30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 125 į kasos išlaidas nurašytas 12 000 Lt kasos likutis į banką, 2000 m. gruodžio mėn. kasos išlaidų orderiu Nr. 164 į kasos išlaidas nurašytas 4583,02 Lt kasos likutis į banką, tačiau kasos išlaidų orderių Nr. 99 ir 125 nėra, kasos išlaidų orderis Nr. 164 išrašytas ir pagal jį 4583,02 Lt buvo išduota I. R. , tačiau visi šie pinigai, t. y. 20 000 Lt, 12 000 Lt ir 4583,02 Lt, į banką nebuvo įnešti.
- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasoje 2001-01-01 piniginių lėšų dokumentinis likutis parodytas „0“, 2001-12-31 piniginių lėšų dokumentinis likutis parodytas 31 557,54 Lt, 2001-12-31 dienos pabaigai dokumentinis kasos likutis nepagrįstai sumažintas 1 827,01 Lt suma, įskaitant tai, kad mokyklos kasoje neužpajamuoti iš banko sąskaitos 2001-01-09 pagal čekį Nr. 133950 paimti 700 Lt ir pagal 2001-06-28 pagal čekį Nr. 289050 paimti 1500 Lt.
- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasoje 2002-06-30 dienos pabaigai 77 310,70 Lt kasos išlaidos nepateisintos dokumentais, įskaitant tai, kad:
1) 2002-05-31 pagal 2002-05-31 čekį Nr. 607625 iš banko paimti 500 Lt, kuriems neišrašytas kasos pajamų orderis ir jie neužpajamuota kasos knygoje;
2) 2002-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 nuo kasos nurašyti 24 000 Lt kaip kasos likutis į banką, tačiau į banko sąskaitą šie pinigai neįnešti;
3) 2002-03-14 kasos išlaidų orderiu Nr. 14 nuo kasos antrą kartą nurašyta 23 499,66 Lt darbo užmokesčio už vasario mėnesio II-ą pusę suma, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio nėra.
Nuteistoji I. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kalta dėl paminėtų, kaip ir dėl kitų jai inkriminuojamų Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, kurioje ji dirbo vyr. buhalterės pareigose, asignavimui (toliau tekste – ir (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšos) pasisavinimo neprisipažino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygą pildė tik laikotarpiu nuo 1996-01-17, kai pradėjo dirbti šioje įstaigoje vyr. buhaltere, iki 1997 m. vasario mėn., kai savivaldybės kontrolieriaus tarnybai užfiksavus pažeidimą, kad ji kaip buhalterė negali vesti kasos knygos, mokyklos direktorius V. P. įsakymu nurodė kasos knygą pildyti kasininko pareigas einančiam A. L. . Pastarasis disponavo kasos grynaisiais pinigais ir nuo 1997 m. vasario mėnesio vedė kasos knygą, tuo tarpu ji grynaisiais pinigais nedisponavo, jų iš banko neimdavo, taigi ir pasisavinti jų negalėjo. Nors A. L. kaip kasininkas formaliai buvo jai pavaldus, tačiau tuo pačiu ėjo ir direktoriaus pavaduotojo ūkio bei administracijos reikalams pareigas, taigi, ji pati buvo pavaldi A. L. ir faktiškai kontroliuoti bei tikrinti jo darbo, kasos knygos, pinigų kasoje negalėjo. Ji išrašydavo pirminius kasos dokumentus, čekius, pasirašydavo A. L. pateiktose kasos knygose, bet įrašų teisingumo sutikrinti negalėjo, nes nebuvo atliekami netikėti kasos patikrinimai, kurių metu sutikrinami grynųjų pinigų likučiai kasoje. Be pateisinamų dokumentų ir direktoriaus vizos neišrašė nei vieno kasos išlaidų orderio, o kasos pajamų orderius išrašydavo visiems pinigams, kuriuos jai pateikdavo A. L. . Kas banko čekiuose pasirašė už A. L. nežino, ji tik išrašė čekius, A. L. parašų neklastojo, pinigų jo vardu iš banko neėmė ir negalėjo paimti. Kaltinime nurodyti dokumentai, t. y. 7,93 Lt kelionės išlaidas pateisinantys dokumentai, kasos išlaidų orderis 204,50 Lt ir tokio dydžio išlaidas Vaiko dienos centrui skirtoms prekėms pateisinantys dokumentai, kasos pajamų orderis 1998-12-12 pagal čekį Nr. 1097316 iš banko sąskaitos paimtiems 430 Lt, 1273 Lt išlaidas vaikų vasaros stovyklai „A“ ir 129,61 Lt ūkio išlaidas pateisinantys dokumentai, kasos išlaidų orderis Nr. 98 290 Lt ūkio išlaidoms ir šias išlaidas pateisinantys dokumentai, 38,10 Lt komandiruotės išlaidas ir 18,20 Lt pašto išlaidas pateisinantys dokumentai, kasos pajamų orderiai pagal 2002-05-21 čekį Nr. 607623 iš banko paimtiems 14 000 Lt ir pagal 2002-05-27 čekį Nr. 607624 paimtiems 700 Lt buvo. Mokykloje nebuvo užtikrintas dokumentų saugumas, į jos – vyr. buhalterės kabinetą galėjo patekti bet kas, patikrinimo metu dokumentai iš jos kabineto buvo paimti jai nedalyvaujant, nesudarant jų apyrašo, todėl galėjo pasimesti ir ji nėra už tai atsakinga. Grįžusi į darbą po ligos ant savo stalo rado visą krūvą kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių, juos pati pateikė kontrolieriui, kur dingo kiti dokumentai, nežino. Kodėl nėra pateisinančių dokumentų pagal 5 banko čekius laikotarpiu nuo 2000-06-27 iki 2000-11-06 paimtiems 5326,79 Lt, kurie iš tikrųjų buvo panaudoti Vaiko dienos centrui, kodėl nebuvo užpajamuoti pagal 2001-01-09 čekį Nr. 133950 iš banko paimti 700 Lt, pagal 2001-06-28 čekį Nr. 289050 paimti 1500 Lt, pagal 2002-05-30 čekį Nr. 607625 paimti 500 Lt, nežino. Kasos išlaidų orderiai 20 000 Lt ir 12 000 Lt nebuvo išrašyti, šias pinigų sumas nuo kasos įnešimui į banką 2000 m. liepos 16-30 d. ir rugsėjo 19-30 d. nurašė A. L. , ji apie šias operacijas nieko nežino. 2000-12-29 kasos išlaidų orderyje nurodyta 4583,02 Lt suma nebuvo įnešta į banką mokyklos direktoriaus nurodymu, šie pinigai buvo išmokėti kaip premijos, dar kažkas buvo už juos nupirkta. 2002-01-30 kasos išlaidų orderį 24 000 Lt sumai išrašė, bet šių pinigų negalėjo įnešti į banką, nes A. L. šių pinigų jai neišdavė, pinigai liko kasoje, savo vardu išrašė kasos išlaidų orderį, nes nebuvo kitos išeities, kitaip negalėjo priversti A. L. įnešti į banką pinigus, o kasoje tokio likučio negalėjo būti. 2002 m. kovo mėn. kasos išlaidų orderis Nr. 14 23 499,66 Lt sumai buvo išrašytas išmokėti atlyginimams ir jie buvo išmokėti 2002 m. kovo mėnesį. Kodėl A. L. išrašė dar vieną kasos išlaidų orderį Nr. 8a tai pačiai sumai ir taip sumažino kasos likutį 2002 m. vasario mėn., nežino. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos yra surašytos jos ranka, nes 2002 m. pavasarį, kai prasidėjo patikrinimas, o ji sirgo, A. L. paprašė paslaugos – padėti sutvarkyti kasos knygas, nes jo pildytose kasos knygose buvo daug braukymų ir taisymų, tokias kasos knygas A. L. bijojo pateikti kontrolieriui. Jis sutiko padėti ir perrašė 1998-2001 metų kasos knygas, kad būtų eiliškumas, bet negalėjo patikrinti, ar įrašai teisingi, nes kasos knygas perrašinėjo namuose, neturėdama pirminių dokumentų. Perrašytas kasos knygas kartu su senomis A. L. pildytomis knygomis perdavė pastarajam. Jis pažadėjo kasos knygas dar kartą perrašyti savo ranka, bet to nepadarė. 2002 m. kasos knygos yra perrašytos A. L. , ji šių knygų nėra mačiusi ir negali už jas atsakyti. Iki patikrinimo visos kasos knygos buvo ir ji jas buvo pasirašiusi. Kai į mokyklą atvyko kontrolieriai, jie patikrino kasą ir padarė įrašą kasos knygoje. Šiose knygose tų įrašų nėra, jos yra perrašytos, netikros, jose nėra jos parašų (t. 10, b. l. 141-149, 151-160). Tačiau aptarti nuteistosios I. R. parodymai, kad ji (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos nevedė ir piniginių lėšų, skirtų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui, nesisavino, o be to, ir neturėjo tokios galimybės, yra paneigti byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, įskaitant pačios nuteistosios I. R. 2002-06-24 rašytinį paaiškinimą (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos patikrinimą atliekančiam Jonavos rajono savivaldybės kontrolieriui G. L. , kuriame ji pripažino, kad 1999 – 2002 metų laikotarpyje pasisavino (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšas, iš viso apie 55 000 Lt, t. y. pagal čekius paimdavo iš banko didesnes pinigų sumas atlyginimų išmokėjimui arba ūkio išlaidoms ir pinigų likutį pasiskolindavo, bet ne visus juos grąžino, todėl pasižadėjo dalį padarytos žalos, t. y. 25 000 Lt, atlyginti iki 2002 m. liepos 3 d., o likusią dalį – pagal sudarytą grafiką. Be to, savo paaiškinime I. R. nurodė, kad būtent ji vedė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygą, nors tai prieštaravo teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 76-79). Nuteistoji I. R. , duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad šio paaiškinimo turinys neatitinka tikrovės, surašyti tokį paaiškinimą ją privertė savivaldybės kontrolierius G. L. , kuris ir padiktavo jai tokį tekstą. G. L. , apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat akistatos su I. R. metu, tokius nuteistosios teiginius paneigė. Jis parodė, kad jokio poveikio I. R. nedarė. Patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus ir 160 000 Lt trūkumą, I. R. buvo pakviesta į jo kabinetą pokalbiui. Pokalbio metu jis klausė pastarosios, kaip susidarė piniginių lėšų trūkumas ir ar tą trūkumą ji padarė viena ar su kuo kartu. I. R. jam prisipažino pasisavinusi pinigus. Tuomet jis pasiūlė parašyti paaiškinimą ir I. R. pati, niekieno neverčiama surašė paaiškinimą dėl pinigų pasisavinimo (t. 5, b. l. 84-85, 86-89, t. 7, b. l. 161-163). Nors I. R. su tokiais liudytojo G. L. parodymais nesutiko, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji, teigdama patyrusi savivaldybės kontrolieriaus spaudimą, iš esmės nenurodė jokių konkrečių jo veiksmų ar žodžių, kuriuos būtų galima vertinti kaip realų psichologinį poveikį, dėl kurio ji būtų buvusi priversta apkalbėti save padarius sunkų nusikaltimą, t. y. pasisavinus didelės vertės svetimą turtą, bei pasižadėti grąžinti didelę sumą pinigų, kurios faktiškai nebuvo paėmusi. Be to, I. R. 2002-06-24 rašytiniame paaiškinime, be kita ko, nurodytos aplinkybės, susijusios su asmeniniu jos gyvenimu, kurios savivaldybės kontrolieriui vargu ar galėjo būti žinomos, t. y. kad I. R. augina keturis vaikus, kad jos vyras yra II grupės invalidas ir gauna mažas pajamas, kad I. R. savaitgaliais važiuoja į Lenkiją pirkti prekių, kurias atvežusi į Lietuvą parduoda ir taip gauna papildomas pajamas šeimos išlaikymui. Nuteistoji taip pat teigė, kad 2002-06-24 ji sirgo, buvo iškviesta iš poliklinikos ir dėl savo sveikatos būklės nesuvokė rašomo paaiškinimo turinio, tačiau (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pateikti duomenys patvirtina, kad I. R. 2002 m. birželio mėnesį sirgo laikotarpiu nuo 10 d. iki 21 d. ir nuo 25 d. iki 31 d., bet ne paaiškinimo surašymo dieną, t. y. 2002-06-24 (t. 4, b. l. 112). Liudytojas G. L. taip pat parodė, jog I. R. jų pokalbio ir paaiškinimo surašymo metu prasta sveikatos būkle nesiskundė. Esant tokioms aplinkybėms, vertinti I. R. parodymus apie 2002-06-24 paaiškinimo surašymo aplinkybes kaip patikimus nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent minėtame I. R. rašytiniame paaiškinime nurodytos pinigų pasisavinimo aplinkybės pasitvirtino ir kitais faktiniais bylos duomenimis, todėl apygardos teismas pagrįstai šį dokumentą pripažino tinkamu bei patikimu įrodymu byloje, kurį vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, vertindamas I. R. rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių patikimumą, apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistosios elgesį po minėto rašytinio paaiškinimo surašymo – 2002-07-04, t. y. iš karto po to, kai baigėsi jos paaiškinime savivaldybės kontrolieriui nurodytas terminas, iki kurio nuteistoji pasižadėjo atlyginti dalį padarytos žalos, I. R. pateikė prašymą atleisti iš darbo, ir sekančią dieną, nors tuo metu dar nebuvo baigtas patikrinimas, taip pat nebuvo priimtas joks sprendimas dėl jos prašymo atleisti iš darbo (įsakymas dėl darbo sutarties su I. R. nutraukimo priimtas 2002-07-16, t. 10, b. l. 109), apie tai nieko neinformavusi, išvyko į užsienį. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad I. R. apie savo išvykimą deklaravo mokykloje, taip pat atsiklausė kontrolieriaus G. L. , kuris nurodė, kad kliūčių jai išvykti nėra, tačiau tokias aplinkybes nurodė tik pati nuteistoji, o šių jos teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Tiek mokyklos direktorius, tiek savivaldybės kontrolierius nuosekliai teigė apie I. R. ketinimus vykti dirbti į užsienį nieko nežinoję, o ir byloje esantis 2002-07-04 I. R. prašymas atleisti iš darbo patvirtina, kad nuteistoji šį savo prašymą grindė ne planais vykti dirbti į užsienį, o pablogėjusia sveikata (t. 10, b. l. 108).
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas pagrįstai kritiškai įvertino I. R. parodymus apie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos vedimą byloje nagrinėjamu laikotarpiu. Visų pirma, pati nuteistoji, duodama parodymus dėl šios aplinkybės nebuvo nuosekli. 2009 m. vasario 5 d. pirmą kartą apklausta įtariamąja ji parodė, kad nuo 1997 m. vasario mėnesio kasos knygos nebetvarkė, tačiau kasininkas A. L. prašė jos pamokyti tvarkyti kasos knygą, ji sutiko jam padėti ir, paėmusi naują kasos knygą, surašė į ją duomenis. Užpildytą knygą atidavė A. L. , kuris tą ją turėjo perrašyti savo ranka. Už kurį laikotarpį pildė kasos knygą, neprisimena (t. 6, b. l. 100-101). Sekančios apklausos, vykusios 2009 m. balandžio 4 d., metu I. R. parodė, kad A. L. kasos knygos iš viso nevedė. 2002 m. gegužės mėnesį, jai gulint ligoninėje, A. L. paskambino ir parašė padėti supildyti kasos knygą. Ji sutiko ir grįžusi į darbą užpildė knygą nuo pat 1997 metų (t. 6, b. l. 138-139). Ir tik vėliau, apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, taip pat teisiamojo posėdžio metu nuteistoji ėmė teigti, kad A. L. kasos knygas pildydavo, tačiau labai netvarkingai, dažnai jose braukydavo, taisydavo įrašus korektoriumi, todėl 2002 m., prasidėjus patikrinimui, paprašė jos tvarkingai perrašyti knygas, ką ji ir padarė, tačiau kasos knygas perrašė neturėdama pirminių dokumentų ir netikrindama A. L. įrašų teisingumo (t. 6, b. l. 157-158, t. 7, b. l. 1-3, 106-110, t. 8, b. l. 78-81, 154-157, t. 9, b. l. 11-18, 28-35, t. 10, b. l. 141-149, 151-160). Be to, I. R. parodymai, kad ji nuo 1997 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygų nevedė ir tik 2002 m. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasininko pareigas ėjusio A. L. paprašyta surašė jas kaip pavyzdį, prieštarauja tiek jos pačios jau pirmiau paminėtoms 2002-06-24 rašytiniame paaiškinime išdėstytoms aplinkybėms, tiek liudytojo A. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal V. P. ieškinį Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl grąžinimo į darbą, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knyga jam nebuvo perduota ir jis jos nevedė, taip pat netvarkė kitų buhalterinės apskaitos dokumentų. Tai iki pat 2002 m., kuomet prasidėjo patikrinimas, darė I. R. . Tik 2002 m. birželio mėn., patikrinimo metu, jam buvo duotas nurodymas sutvarkyti kasos knygą ir jis pagal esamus dokumentus, padedant naujai priimtai mokyklos buhalterei, užpildė 2002 m. kasos knygą už sausio-birželio mėnesius (t. 4, b. l. 134-135, t. 5, b. l. 66). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme A. L. nebuvo apklaustas, nes mirė, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant civilinę bylą, buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmiau aptartus liudytojo A. L. parodymus, kaip ir I. R. paaiškinime nurodytas aplinkybes, patvirtina 2002 m. birželio 18-19 d. d. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apskaitos dokumentų perdavimo akte užfiksuoti ir pačios I. R. parašais patvirtinti duomenys, kad 1999 metų kasos knygą savivaldybės kontrolieriui perdavė I. R. , o 2002 metų kasos knyga nevedama (t. 4, b. l. 113), Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2002-06-11 akte dėl buhalterinių dokumentų užfiksuoti duomenys, kad 1996-1997 m. kasos knyga (su įrašais iki 1998 m. kovo 31 d.) buvo rasta I. R. darbo kabinete (t. 4, b. l. 107-108), taip pat Jonavos rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2002-07-08 ataskaitoje (toliau tekste – savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaita) užfiksuotos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2002 m. kasos knyga už sausio – birželio mėnesius buvo nesuvesta, ją patikrinimo metu suvedė kasininko pareigas atliekantis mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. L. (t. 1, b. l. 15-23). Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 1998 – 2001 m. kasos knygų, kurias I. R. teigia užpildžiusi kaip pavyzdį, jose yra nemažai taisymų (1998 m. kasos knygos 1, 8, 10, 12, 13, 19 lapai, 1999 m. kasos knygos 13, 15 lapai, 2000 m. kasos knygos 14, 18, 20, 21, 22 lapai, 2001 m. kasos knygos 5, 11, 14 lapai), taip pat sugadintų kasos knygos lapų (1998 m. kasos knygos 9 lapas, 1999 m. kasos knygos 2 lapas, 2001 m. kasos knygos 13 lapas). Įrašai už laikotarpį nuo 1996 m. sausio 22 d. iki 1998 m. kovo 31 d. surašyti vienoje knygoje, atskiroje 1998 m. kasos knygoje įrašai vėl daromi nuo 1998 m. sausio 1 d., bet ne visi jie atitinka 1998 metų įrašus 1996-1997 m. kasos knygoje. 1998 m. kasos knygoje įrašai padaryti už laikotarpį iki 1999 m. kovo 31 d., tačiau 1999 m. kasos knygoje įrašai vėl gi daromi nuo 1999 m. sausio 1 d. ir taip pat ne visi jie atitinka 1999 metų įrašus 1998 m. kasos knygoje. Šiose kasos knygose nėra (atplėšti) kasos knygos lapų antrųjų egzempliorių, kurie naudojami kaip kasininko apyskaita, o kasos knygų lapuose grafoje „buhalteris“, taip pat prie padarytų pataisymų yra I. R. parašai. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog I. R. parodymai, kad šioje byloje tiriamas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygas ji surašė A. L. prašymu kaip pavyzdį pagal pastarojo netvarkingai vestas kasos knygas, neatitinka tikrovės.
Iš jau minėto Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2002-06-11 akto dėl buhalterinių dokumentų taip pat matyti, kad kartu su 1996-1997 m. kasos knyga I. R. darbo kabinete buvo rasti ir 1997–1998 metų apskaitos dokumentai, įskaitant kasos dokumentus (1997 m. sausio – gruodžio mėn. ir 1998 m. sausio – gruodžio mėn.), kurie, mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariams sunumeravus ir surašius jų perdavimo aktą, (liudytojų V. P. , J. B. , E. G. parodymai (t. 4, b. l. 104-105, t. 5, b. l. 62-63, t. 7, b. l. 122-125, t. 8, b. l. 143-144, t. 10, b. l. 67-71, 98-99), buvo perduoti savivaldybės kontrolieriui (t. 4, b. l. 107-108). I. R. savo 2002-06-07 rašytiniame paaiškinime savivaldybės kontrolieriui nurodė, kad ji iki 2002-06-07 negalėjo pateikti visų 2000-2001 m. buhalterinių dokumentų, nes jie nebuvo pilnai sutvarkyti, iki šios datos ji yra pateikusi visą buhalterinę dokumentaciją už 2000 metus ir 2001 metų pirmąjį pusmetį, iki 2002 m. birželio 10 d. įsipareigoja pateikti 2001 m. antrojo pusmečio visus dokumentus, o 2002 m. dokumentus – kontrolieriui pareikalavus (t. 1, b. l. 24-25). 2002 m. birželio 18-19 d. d. dokumentų perdavimo aktas (patvirtintas I. R. parašais) patvirtina, kad I. R. be 1999 m. kasos knygos savivaldybės kontrolieriui perdavė turimus 2002 m. apskaitos, įskaitant ir kasos, dokumentus, taip pat 1999 m. spalio-gruodžio mėn. kasos dokumentus, 1998, 1999, 2000 ir 2001 m. Vaiko dienos centro dokumentaciją ir 1998, 2000 bei 2001 m. vaikų vasaros stovyklų dokumentaciją (t. 4, b. l. 113). Šie duomenys paneigia ir kitą nuteistosios versiją, kad pirmiau aptarti dokumentinės revizijos akte bei finansų buhalterinės ekspertizės akte nurodyti trūkstami pirminiai apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, taip pat išlaidas pateisinantys dokumentai, galėjo pasimesti mokyklos darbuotojams vežant juos iš mokyklos į savivaldybę arba dar iki jų perdavimo galėjo būti paimti iš jos kabineto.
I. R. , apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui skirtų piniginių lėšų ji negalėjo pasisavinti dar ir dėl to, kad nedisponavo grynaisiais pinigais, o nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad tokius I. R. parodymus patvirtina liudytojo, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasininko, A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad visos piniginės lėšos buvo pas jį ir I. R. prie jų prieiti bei jomis disponuoti neturėjo galimybės. Tačiau byloje tokie liudytojo A. L. parodymai neužfiksuoti. Kaip matyti iš šio liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo, pastarasis parodė tik tiek, kad jo kabinete buvusiame seife jis laikė tuos pinigus, kuriuos pats pagal I. R. išrašytus čekius mokyklos reikmėms paimdavo iš banko, ir kad šiuos pinigus jis panaudodavo išmokėdamas atlyginimus, avansus darbuotojams, apmokėdamas išlaidas pagal išlaidų orderius (t. 5, b. l. 66). Tokių aplinkybių, kad visos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos piniginės lėšos buvo pas jį ir I. R. disponuoti grynaisiais pinigais neturėjo galimybės, A. L. nenurodė ir rašydamas paaiškinimus savivaldybės kontrolieriui bei dokumentinę reviziją atliekančiai specialistei ar apklausiamas teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal V. P. ieškinį (t. 1, b. l. 31, t. 2, b. l. 125, t. 3, b. l. 28, t. 4, b. l. 134-135). Be to, nuteistosios ir jos gynėjos teiginiai, kad I. R. neturėjo galimybės disponuoti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos grynaisiais pinigais, paneigti jau pirmiau paminėtu pačios nuteistosios 2002-06-24 rašytiniu paaiškinimu, kuriame ji pripažino pagal čekius ėmusi pinigus iš mokyklos banko sąskaitos tiek šios įstaigos, tiek ir savo asmeninėms reikmėms, taip pat liudytojos, byloje nagrinėjamu laikotarpiu Žemės ūkio banko klientų aptarnavimo eksperte dirbusios L. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad pinigus iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos banko sąskaitos imdavo du asmenys, t. y. kasininkas A. L. ir vyr. buhalterė I. R. (t. 5, b. l. 80, t. 7, b. l. 126-127), bei liudytojų, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pedagogių, koordinavusių Vaiko dienos centrą ir vaikų vasaros stovyklas, E. V. , V. G. bei E. Š. parodymais ir rašytiniais paaiškinimais dokumentinę reviziją atliekančiai specialistei, iš kurių matyti, kad I. R. tvarkė ne tik Vaiko dienos centro ir vasaros stovyklų projektų buhalterinę apskaitą, bet ir šiems projektams skirtas pinigines lėšas (t. 3, b. l. 25, 45, t. 7, b. l. 125-126, 127-128). Pažymėtina, kad nuteistoji I. R. , duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino, kad jos kabineto seife buvo laikomi Vaiko dienos centrui skirti grynieji pinigai, tik teigė, kad šiais pinigais disponavo ne ji, bet Vaiko dienos centrą koordinavusios mokytojos. Tačiau, kaip matyti iš paminėtų liudytojų parodymų, jos pinigų Vaiko dienos centro ar stovyklos reikmėms iš banko neimdavo ir šiems projektams skirtais grynaisiais pinigais nedisponavo.
Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos tesimas pagrįstai konstatavo, kad I. R. , eidama (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos vyr. buhalterės pareigas, faktiškai atliko ir dalį kasininko funkcijų – tvarkė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygą ir disponavo šios įstaigos grynaisiais pinigais, nors materialinės atsakomybės sutartis su ja ir nebuvo sudaryta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad I. R. , būdama (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos vyr. buhaltere, taip pat tvarkė šios įstaigos buhalterinę apskaitą, kontroliavo piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, pildė banko čekius ir pirminius kasos dokumentus, akivaizdu, kad faktiškai tik ji viena, o ne kasininkas A. L. ar juo labiau mokyklos direktorius V. P. , turėjo galimybę byloje nustatytomis aplinkybėmis ketverius metus iš eilės nepastebėta savintis biudžetinės įstaigos asignavimui skirtas pinigines lėšas.
Be to, bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšos, įskaitant I. R. inkriminuotas kaip pasisavintas pinigines lėšas, iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos banko sąskaitos buvo imamos ir pagal suklastotus čekius:
Žemesnės instancijos teismas
- 1998-11-03 čekyje Nr. 1097309 nurodyta, kad 1800 Lt grynaisiais pinigais iš banko gavo E. V. , t. y. Vaiko dienos centro koordinatorė, tačiau pastaroji, apklausta liudytoja, parodė, kad šiame čekyje ji nepasirašė ir jame nurodytų pinigų negavo (t. 5, b. l. 79, t. 7, b. l. 125-126), ką patvirtina rašysenos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad 1998-11-03 čekyje Nr. 1097309 už pinigus gavusį asmenį pasirašė ne E. V. (t. 2, b. l. 5-9);
- 1999-06-29 čekyje Nr. 1743018, 1999-07-07 čekyje Nr. 1743020 ir 1999-08-23 čekyje Nr. 2346404 nurodyta, kad atitinkamai 2200 Lt, 1000 Lt ir 800 Lt grynaisiais pinigais iš banko gavo E. Š. , t. y. Vaiko dienos centro koordinatorė, tačiau pastaroji, apklausta liudytoja, taip pat parodė, kad šiuose čekiuose ji nepasirašė ir juose nurodytų pinigų negavo (t. 7, b. l. 125), ką patvirtina rašysenos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad minėtuose čekiuose už pinigus gavusį asmenį pasirašė ne E. Š. (t. 2, b. l. 5-9);
- 2000-06-27 čekyje Nr. 0984472, 2000-09-06 čekyje Nr. 133935, 2000-10-23 čekyje Nr. 133940, 2000-11-06 čekyje Nr. 133942, 2001-01-09 čekyje Nr. 133950, 2001-06-28 čekyje Nr. 289050, 2002-05-30 čekyje Nr. 607625 nurodyta, kad atitinkamai 654 Lt, 1600 Lt, 3000 Lt, 1300 Lt, 700 Lt, 1500 Lt ir 500 Lt grynaisiais pinigais iš banko gavo A. L. , tačiau pastarasis parodė, kad šiuose čekiuose nepasirašė ir juose nurodytų pinigų negavo (t. 5, b. l. 66), ką patvirtina rašysenos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad minėtuose čekiuose už pinigus gavusį asmenį pasirašė ne A. L. . Be to, ekspertizės aktu nustatyta, kad šiuose dokumentuose, išskyrus 2000-06-27 čekį Nr. 0984472, ir (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus V. P. vardu pasirašė ne V. P. (ir ne A. L. ) (t. 2, b. l. 5-9), tai paaiškinime specialistei, taip pat duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino ir liudytojas V. P. (t. 3, b. l. 108, t. 4, b. l. 99, t. 7, b. l. 122-124, t. 10, b. l. 67-71).
Kaip jau minėta, I. R. , duodama parodymus, teigė, kad kasos išlaidų orderių neklastojo, suklastotų čekių nenaudojo ir pinigų iš banko neėmė, kas pasirašė už pinigus gavusius asmenis ir kas paėmė pinigus iš banko, nežino. Kita vertus, savo rašytiniame paaiškinime savivaldybės kontrolieriui ji nurodė, kad savindavosi pinigus, kuriuos paimdavo pagal čekius paimdavo iš banko sąskaitos. Liudytoja L. C. teisme parodė, kad pinigai iš banko sąskaitos buvo išduodami tik tam asmeniui, kurio vardu išrašytas čekis, ir pinigų pagal kito asmens vardu išrašytą čekį I. R. negalėjo paimti. Tačiau, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad ilgą laiką dirbant su konkrečiu banko klientu, paprastai atsirasdavo pasitikėjimas. Banko darbuotojams buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos pinigus imdavo vyr. buhalterė I. R. ir kasininkas A. L. , todėl galėjo būti, kad žinant I. R. kaip mokyklos vyr. buhalterę, galinčią imti pinigus, ir ja pasitikint, gal neatidžiai pasižiūrint, kas įrašytas čekyje kaip pinigų gavėjas, pastarajai buvo išmokėti pinigai, nors čekyje pinigų gavėju buvo nurodytas kitas asmuo. Juolab, kad čekius (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atstovai paprastai atsinešdavo jau pilnai užpildytus – su direktoriaus, vyr. buhalterio ir pinigus gaunančio asmens parašais (t. 5, b. l. 80). Pažymėtina, kad šie liudytojos parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje ir liudytoja L. C. juos patvirtino kaip teisingus (t. 7, b. l. 126-127). Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. C. parodymai buvo užrašyti netiksliai, tendencingai, siekiant kaltę suversti I. R. , o teisme ši liudytoja kitaip aiškino įvykių aplinkybes. Pirmiau aptarti liudytojos L. C. parodymai, taip pat byloje nustatytos jau minėtos aplinkybės, kad pinigų judėjimą (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos banko sąskaitose kontroliavo, banko čekius ir pirminius kasos dokumentus bei kasos knygą pildė vienas ir tas pats asmuo, t. y. nuteistoji I. R. , kad suklastoti banko čekiai buvo išrašyti ne vieno, bet kelių mokyklos darbuotojų vardu, įskaitant tuos, kurie su grynaisiais pinigais faktiškai nedirbo, tačiau koordinavo Vaiko dienos centro ir vasaros stovyklų projektus (E. V. , E. Š. ), kurių apskaitą ir lėšas tvarkė taip pat I. R. , be to, dalis pagal suklastotus čekius paimtų pinigų buvo naudojami mokyklos veikloje, įskaitant Vaiko dienos centrą ir vaikų vasaros stovyklas, daliai jų I. R. išrašė ir kasos pajamų orderius, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartą patvirtina, kad byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus su (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšomis, taip pat ir panaudojant suklastotus čekius, galėjo atlikti tik nuteistoji I. R. . Tokią išvadą sustiprina dar ir tai, kad tarp (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apskaitos dokumentų, kuriuos tvarkė I. R. , buvo rasti ne tik netikri banko čekiai, bet ir keletas netikrų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašų – viename iš jų atvaizduotas realiai neįvykęs 4 583,02 Lt įnešimas iš kasos ir šios sumos išlaidavimas, t. y. padarytas tokio pat dydžio pavedimas AB „Lietuvos energija“, kituose dviejuose atvaizduotos mažesnės nei faktiškai į kasą paimtos pinigų sumos – realiai iš banko į kasą paimta 3 000 Lt ir 1300 Lt, o nurodyta, kad paimta tik 200 Lt ir 100 Lt (t. 2, b. l. 34-35, t. 3, b. l. 76). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistoji I. R. , duodama parodymus teisme, pripažino, jog kasininkas A. L. periodiškai pateikdavo jai saugojimui antrąjį kasos knygos lapo egzempliorių su pirminiais kasos dokumentais, taip pat pateikdavo tvirtinimui užpildytas kasos knygas. Taigi, net ir tuo atveju, jei kasos knygas būtų pildžiusi ne I. R. , o A. L. , akivaizdu, kad pastarasis pasisavinti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšų byloje nustatytomis aplinkybėmis neturėjo jokių galimybių, nes I. R. , matydama tiek kasos knygą ir kasos dokumentus, tiek pinigų judėjimą banko sąskaitoje, tai iš karto būtų pastebėjusi.
Nuteistoji I. R. , duodama parodymus dėl atskirų nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, epizodų, be kita ko, nurodė, kad pagal 1998-12-12 čekį Nr. 1097316 iš banko paimta 13 000 Lt suma buvo užpajamuota visa, tačiau dviem kasos pajamų orderiais, nes pinigai buvo iš spec. lėšų sąskaitos. Tačiau, kaip matyti iš specialistės L. Vilkauskienės paaiškinimų teisiamajame posėdyje, iš banko pagal vieną čekį paimti pinigai turi būti užpajamuoti vienu kasos pajamų orderiu ir sumos turi sutapti, o ir atlikus finansų buhalterinę ekspertizę I. R. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino – teismo ekspertė konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasoje užpajamuota tik 12 570 Lt, nors iš banko buvo paimta 13 000 Lt. Be to, iš ekspertizės akto matyti, kad minėtos piniginės lėšos buvo paimtos iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos biudžeto lėšų atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o ne iš spec. lėšų atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje piniginių lėšų 1998 m. gruodžio mėnesį iš viso buvo tik 38,04 Lt. I. R. taip pat nurodė, kad kasos išlaidų orderį Nr. 88 ji išrašė pagal V. G. pateiktus dokumentus ir tokia suma pastarajai buvo išmokėta, tačiau šiame kasos išlaidų orderyje nėra nei direktoriaus, nei kasininko, nei pinigus gavusio asmens – V. G. parašų (segtuvas su apskaitos dokumentais, b. l. 18). Liudytoja apklausta vasaros stovyklos „A“ koordinatorė V. G. parodė, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 88 nurodytos sumos nėra gavusi, šį dokumentą pirmą kartą pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Jai buvo žinoma, kad stovyklai skirtų nepanaudotų pinigų turėjo būti likę apie 800-900 Lt, ir šie nepanaudoti pinigai pagal nustatytą tvarką turėjo būti grąžint tam, kas finansavo projektą. Prisimena, kad šiuos pinigus buvo planuojama panaudoti inventoriui pirkti, tačiau nieko nupirkta nebuvo (t. 7, b. l. 127-128). I. R. teigė, kad 20 000 Lt ir 12 000 Lt, 2000 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais nurašytų nuo kasos kaip likutis į banką, nepasisavino ir apie šias sumas nieko nežinojo, nes kasos knygą pildė A. L. , o kasos išlaidų orderį Nr. 164, pagal kurį 4583,02 Lt suma išduota jai, išrašė, nes paskutinę metų dieną likusius pinigus reikėjo grąžinti į banką, bet direktorius V. P. pasakė, kad iš šių pinigų išmokės premijas, dar už tuos pinigus kažkas buvo nupirkta. Kaip jau minėta, I. R. versija, kad kasos knygas pildė kasininkas A. L. , o ji jas tik perrašė pagal jo užrašus, nepasitvirtino. Jokių dokumentų, patvirtinančių I. R. aiškinimą, kad 4583,02 Lt buvo panaudoti premijoms išmokėti ar prekėms įsigyti, byloje nėra, liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad jis jokių nurodymų dėl 4583,02 Lt neįnešimo į banko sąskaitą ir išmokėjimo premijoms nedavė (t. 8, b. l. 143-144). I. R. taip pat teigė, kad 24 000 Lt, kurie nuo kasos nurašyti kaip kasos likutis į banką, pagal 2002-01-31 kasos išlaidų orderį Nr. 5 negavo, juos į banką turėjo įnešti A. L. . Ji išrašė kasos išlaidų orderį savo vardu, nes nebuvo kitos išeities, kasoje negalėjo būti likučio, kitaip negalėjo priversti A. L. įnešti pinigus į banką. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. R. aiškinimas, kad ji išrašė kasos išlaidų orderį, pagal kurį jai išduota 24 000 Lt suma įnešimui į banką ir savo parašu patvirtino šių pinigų gavimą, tačiau faktiškai jų negavo, yra nelogiškas ir neįtikinantis. Tuo tarpu I. R. teiginiai, kad 2002-03-14 kasos išlaidų orderiu Nr. 14 nurašyta 23 499,66 Lt suma darbo užmokesčio išmokėjimui buvo išmokėta, o antrą kartą nuo kasos tą pačią sumą nurašė ne ji, bet A. L. 2002-02-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 8a, yra paneigti tiek A. L. rašytiniu paaiškinimu dokumentinę reviziją atlikusiai specialistei, kuriame pastarasis nurodė, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 14 nurodytos 23 499,66 Lt sumos jis negavo ir darbuotojams neišmokėjo (t. 2, b. l. 125), tiek prie bylos pridėtu mokėjimo žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad 23 499,66 Lt suma darbo užmokesčiui už 2002 m. vasario mėn. 2-ą pusę turėjo būti išmokėta iš kasos laikotarpyje nuo 2002-02-06 iki 2002-02-10 ir buvo išmokėta 2002-02-08 (segtuvas su apskaitos dokumentais, b. l. 116-117).
Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistoji I. R. , tyčia įrašydama 1998 m. kasos knygoje melagingus duomenis, t. y. iš banke 1998-12-12 paimtos 13 000 Lt sumos užpajamuodama tik 12570 Lt, t. y. 430 Lt mažiau, įrašydama į V. G. vardu išrašytą 1998 m. liepos mėn. (diena nenurodyta) kasos išlaidų orderį Nr. 88 melagingus duomenis, kad V. G. vasaros stovyklos „A“ reikmėms – ūkio ir darbo užmokesčio išlaidoms buvo išmokėti 2254,22 Lt ir neteisėtai nuo šios sumos nurašydama 1273,20 Lt, įrašydama 1999 m. kasos knygoje melagingus duomenis, kad kasos išlaidų orderiu Nr. 98 1999 m. rugpjūčio mėn. 1-30 d. iš kasos ūkio išlaidoms buvo išmokėti 290 Lt, suklastodama bei panaudodama suklastotus tikrus dokumentus, t. y. A. L. vardu išrašydama čekius, kuriuose už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pagal šiuos čekius ir vieną tikrą čekį iš banko 2000 birželio – lapkričio mėn. laikotarpyje paimtos bendros 6854 Lt sumos neįtraukdama į kasos knygą ir nepateikdama 5362,79 Lt išlaidas pateisinančių dokumentų, įrašydama į 2000 m. kasos knygą melagingus duomenis, kad 2000 m. liepos 16-30 d. iš kasos paimti 20 000 Lt, 2000 m. rugsėjo 19-30 d. iš kasos paimti 12 000 Lt ir 2000 m. gruodžio 19 d. iš kasos paimti 4 583,02 Lt yra grąžintini į banko sąskaitą kaip kasos likutis, tačiau šių pinigų į banko sąskaitą neįnešdama, suklastodama bei panaudodama suklastotą tikrą dokumentą, t. y. A. L. vardu išrašydama čekį, kuriame už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, bet neišrašydama kasos pajamų orderio pagal šį čekį 2002-05-31 iš banko paimtiems 500 Lt, suklastodama ir panaudodama tikrą dokumentą, t. y. neteisėtai A. L. vardu išrašydama ir pati pasirašydama kasos išlaidų orderį Nr. 14 (be datos) 23 499,66 Lt sumai, kuri 2002-02-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 8 jau buvo išduota, sudarė sau sąlygas pasisavinti išvardintas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšas ir jas pasisavino. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad I. R. jokie veiksmai, susiję su įrašų darymu 2002 m. kasos knygoje, išskyrus epizodą dėl 517,10 Lt pasisavinimo, apie kurį teisėjų kolegija pasisakys vėliau, nėra inkriminuoti, o tai, kad būtent ji 2002 metais, kaip ir anksčiau, 1997-2001 metais, pildė pirminius kasos dokumentus, nustatyta byloje surinktais įrodymais, to neneigia ir pati nuteistoji.
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad I. R. pasisavino 1998 m. gruodžio mėnesio memorialiniame orderyje Nr. 1a – kaupiamajame žiniaraštyje melagingai kaip išlaidas prekėms nurašytas pinigines lėšas, taip pat pagal suklastotus A. L. vardu išrašytus čekius Nr. 133950 ir Nr. 289050 paimtas pinigines lėšas, tačiau šioje dalyje neteisingai nustatė I. R. pasisavintų pinigų sumą. Kaip matyti iš finansų buhalterinės ekspertizės akto, 1998 m. gruodžio mėn. memorialiniame orderyje Nr. 1a – kasos kaupiamajame žiniaraštyje kaip išleista prekėms, nesant pateisinančių dokumentų, buvo įrašyta tik 204,31 Lt suma. Tuo tarpu 0,19 Lt suma susidarė dėl to, kad buvo nepagrįstai sumažintas dokumentinis likutis, užpajamuojant iš banko gautą 1 719 Lt sumą (realiai buvo gauta 1 791,21 Lt), be to, 0,02 Lt buvo nepagrįstai sumažintos išlaidos. Tokie veiksmai I. R. nebuvo inkriminuoti, todėl šioje dalyje pasisavinta suma mažinama iki 204,31 Lt. Apygardos teismas konstatavo, kad I. R. , suklastodama bei panaudodama tikrus dokumentus – A. L. vardu išrašydama čekį Nr. 133950 700 Lt sumai ir čekį Nr. 289050 1 500 Lt sumai, kuriuos už A. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-01-09 paimtų 700 Lt ir 2001-06-28 paimtų 1500 Lt į mokyklos kasą neįtraukė ir tokiu būdu iš viso pasisavino 2 200 Lt. Tačiau, finansų buhalterinės ekspertizės akte nurodyta, kad 2001 m. kasoje į išlaidas nebuvo nurašyta 136,02 Lt suma, sumokėta grynaisiais už maisto produktus pagal 2001-07-23 PVM sąskaitą faktūrą GBA Nr. 1828269, ir 259,73 Lt suma, įnešta į banką. Esant tokiems duomenims, šioje dalyje I. R. inkriminuota pasisavinta suma taip pat mažintina, iš 2 200 Lt minusuojant kasoje nenurašytas, tačiau realiai patirtas išlaidas, t. y. 136,02 Lt ir 259,73 Lt (2 200 – 136,02 – 259,73 = 1804,25).
Apygardos teismas pagrįstai I. R. inkriminavo 21 834 Lt pasisavinimą, tačiau netiksliai nustatė šių piniginių lėšų pasisavinimo aplinkybes. Teismas konstatavo, kad 21 834 Lt pasisavinimas pasireiškė tuo, jog I. R. 2002-01-24 išrašė savo vardu kasos išlaidų orderį Nr. 4 2166 Lt sumai ir 2002-01-30 kasos išlaidų orderį Nr. 5 24 000 Lt sumai, kuriuos patvirtino savo parašu, įrašė į juos žinomai melagingus duomenis, kad bendra 26 166 Lt suma 2002-01-30 yra grąžintina į banko sąskaitą kaip kasos likutis, tačiau iš 26 166 Lt sumos į pavedimų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2002-01-24 įnešė tik 2166 Lt sumą, 21 834 Lt sumos į banko sąskaitą neįnešė ir ją neteisėtai nurašė nuo kasos. Tuo tarpu byloje esantys 2002-01-24 orderiai Nr. 205 ir 206 (t. 3, b. l. 144) patvirtina, kad I. R. vardu išrašytame 2002-01-24 kasos išlaidų orderyje Nr. 4 nurodyta 2166 Lt suma tą pačią dieną buvo įnešta į (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pavedimų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai konstatuota ir dokumentinės revizijos bei finansų buhalterinės ekspertizės aktuose (t. 2, b. l. 48, t. 11, b. l. 146). Taigi, teismo teiginys, kad I. R. į savo vardu išrašytą 2002-01-24 kasos išlaidų orderį Nr. 4 įrašė žinomai melagingus duomenis, jog 2166 Lt suma yra grąžintina į banko sąskaitą kaip kasos likutis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Iš finansų buhalterinės ekspertizės akto matyti, kad 2166 Lt suma, kuri 2002-01-24 grynaisiais pinigais buvo įnešta į banko sąskaitą, kasoje į išlaidas nebuvo nurašyta, taigi, šiuo atveju I. R. pasisavinta suma – 21 834 Lt (24 000 – 2 166) nustatyta teisingai.
Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, kad I. R. :
- 1997-08-15 į kasos išlaidų orderį Nr. 117 įrašė melagingus duomenis, kad kelionės išlaidoms buvo apmokėta 1 700 Lt, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus 1 692,07 Lt ir neteisėtai nurašė nuo 1700 Lt sumos 7,93 Lt;
- 1999-08-01 į kasos išlaidų orderį Nr. 99, išrašytą A. L. vardu ūkio išlaidoms, kurio A. L. nepasirašė, įrašė melagingus duomenis, kad A. L. buvo išmokėti 639,90 Lt, pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus 510,29 Lt ir neteisėtai nuo kasos nurašė 129,61 Lt;
- 1999-10-31 į savo vardu išrašytą 1999-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 139 įrašė melagingus duomenis, kad jai komandiruotės išlaidoms buvo išmokėti 38,40 Lt, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų – bilietų bei avanso apyskaitos ir neteisėtai nurašė nuo kasos 38,40 Lt;
- 2001-09-13 suklastodama buhalterinės apskaitos dokumentą, t. y. išrašydama kasos išlaidų orderį Nr. 107 J. S. vardu, kurį patvirtino savo parašu, įrašė į jį melagingus duomenis, kad J. S. iš kasos pašto išlaidoms buvo išduoti 66,60 Lt, 18,20 Lt išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė, neteisėtai nuo kasos nurašė 18,20 Lt;
- 2002 m. sausio-birželio mėnesiais pildydama (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kasos knygos įrašus, įrašė į ją žinomai melagingus duomenis apie mokyklos valgykloje surinktą už maitinimą 5 699,14 Lt sumą, iš 5 699,14 Lt sumos 517,10 Lt į kasos knygą neįtraukė ir į banko pavedimų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šios sumos neįnešė;
- 2002-05-21 A. L. vardu išrašė čekį Nr. 607623 14 000 Lt sumai, o A. L. pagal šį čekį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 14 000 Lt, tyčia pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, neišrašė šiai sumai kasos pajamų orderio;
- 2002-05-27 A. L. vardu išrašė čekį Nr. 607624 700 Lt sumai, o A. L. pagal šį čekį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 700 Lt, tyčia pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, neišrašė šiai sumai kasos pajamų orderio;
ir tokiu būdu šias (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšas, t. y. 7,93 Lt, 129,61 Lt, 38,40 Lt, 18,20 Lt, 517,10 Lt, 14 000 Lt ir 700 Lt, taip pat pasisavino.
Jau minėta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti nuteistosios I. R. gynėjos apeliaciniame skunde išsakytas abejones dėl dokumentinės revizijos akto pagrįstumo, buvo atlikta (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos finansų buhalterinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatytos dokumentinės revizijos akte padarytos klaidos. Iš finansų buhalterinės ekspertizės akto matyti, jog teismo ekspertė, išanalizavusi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apskaitos dokumentus, konstatavo, kad:
- 1997-08-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 117 socialiai remtinų 40 mokinių ekskursijai į Klaipėdą nurašyta 1 700 Lt suma pilnai pateisinta dokumentais (t. 11, b. l. 127);
- revizorės teiginys, kad 1999-08-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 99 be pateisinamųjų dokumentų nurašyta 129,61 Lt (turi būti 129,60 Lt) suma, nepagrįstas. Ekspertė dokumentų segtuve „Atsiskaitymai su organizacijomis ž/o Nr. 6“ 86 lape rado Palaimos PĮ 1999-08-10 PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. 9567534, išrašytą (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai už žaliuzes 129,60 Lt sumai. Ši suma pavedimu nesumokėta, vadinasi, ji apmokėta iš kasos, todėl 129,60 Lt nurašyta pagrįstai (t. 11, b. l. 135);
- revizorės teiginys dėl nepateisintų komandiruotės išlaidų (nėra kelionės bilietų), įskaitant 1999-10-31 I. R. išmokėtą 38,40 Lt sumą, nepagrįstas. Tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-23 nutarimu Nr. 120 patvirtintų tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 1.3.1. punkte nurodyta, kad kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į įkainius. Vadinasi, komandiruotės kelionės išlaidas galima buvo apmokėti be bilietų, atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius. Šiuo atveju komandiruotės pažymėjimai yra pilnai užpildyti, yra reikalingi parašai ir antspaudai, taigi, 38,40 Lt suma nurašyta pagrįstai (t. 11, b. l. 134-135);
- dokumentinės revizijos akte (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pajamos 2002 m. nurodytos 279 517,10 Lt, arba 517,10 Lt daugiau, nei nustatė ekspertas – 279 000 Lt. Skirtumas susidarė dėl to, kad, revizorės teigimu, kasos knygoje neužpajamuota 517,10 Lt tėvų įnašų už maitinimą, tačiau ekspertas pagal pateiktus mokyklos nemokamo maitinimo dokumentus tokios sumos nenustatė (t. 11, b. l. 146).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas finansų buhalterinės ekspertizės akto išvadas, konstatuoja, kad kaltinimas I. R. dalyje dėl 7,93 Lt, 129,61 Lt, 38,40 Lt ir 517,10 Lt (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimo lėšų pasisavinimo nepasitvirtino, todėl šių piniginių lėšų pasisavinimą šalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių.
Dokumentinės revizijos akte bei finansų buhalterinės ekspertizės akte nurodyta, kad 2001-09-13 kasos išlaidų orderiu Nr. 107 į kasos išlaidas nurašyti 66,60 Lt, tačiau pateisinantys dokumentai pateikti tik 48,40 Lt, 18,20 Lt nurašyta be pagrindo. Prie bylos pridėtas 2001-09-13 kasos išlaidų orderis Nr. 107 išrašytas I. R. ranka, jame nurodyta išmokama suma – 66,60 Lt ir išvardinti išlaidas patvirtinantys priedai, t. y. PVM sąskaitos faktūros Nr. 258193 (20 Lt sumai), Nr. 2506802 (8,70 Lt sumai) ir Nr. 2506801 (19,70 Lt sumai), t. y. iš viso 48,40 Lt. Kita vertus, šiame orderyje yra nurodyta, kad kasininkas išmokėjo J. S. 66,60 Lt, ką patvirtinta kasininko (galimai A. L. ) ir pinigus gavusio asmens (galimai J. S. ) parašai (segtuvas su apskaitos dokumentais, b. l. 100). J. S. liudytoja proceso metu nebuvo apklausta, dėl šiame kasos išlaidų orderyje nurodytos pinigų sumos išmokėjimo neapklaustas ir kasininkas A. L. . I. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šios sumos pasisavinimą neigė. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. S. kasos išlaidų orderyje Nr. 107 nurodyta 66,60 Lt suma nebuvo išmokėta ar buvo išmokėta mažesnė suma, arba kad J. S. dokumentais nepateisintą pinigų sumą – 18,20 Lt būtų grąžinusi į kasą ar asmeniškai mokyklos buhalterei I. R. , byloje nėra, kaltinimas I. R. šioje dalyje grindžiamas išimtinai 18,20 Lt išlaidas pateisinančių dokumentų nebuvimu. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas I. R. dalyje dėl 2001-09-13 kasos išlaidų orderio Nr. 107 suklastojimo ir 18,20 Lt pasisavinimo taip pat nepasitvirtino, todėl šalinamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių.
I. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį taip pat buvo inkriminuojama, kad ji 1998-12-31 A. L. vardu išrašė čekius Nr. 1097317 ir Nr. 1097318 bendrai 23 000 Lt sumai, pagal kuriuos A. L. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1998-12-30 paėmė 23 000 Lt, tyčia šio ūkinio įvykio apskaitos dokumentuose neužfiksavo, t. y. 23 000 Lt sumos į mokyklos kasos knygą neįtraukė; taip pat, kad ji 2002-05-21 A. L. vardu išrašė čekį Nr. 607623 14 000 Lt sumai, o A. L. pagal minėtą čekį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 14 000 Lt, tyčia pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką neišrašė šiai sumai kasos pajamų orderio, be to 2002-05-27 A. L. vardu išrašė čekį Nr. 607624 700 Lt sumai, o A. L. pagal minėtą čekį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus 700 Lt, tyčia pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką neišrašė šiai sumai kasos pajamų orderio. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinimas dėl 14 000 Lt ir 700 Lt pasisavinimo pasitvirtino, o kaltinimas dėl 23 000 Lt pasisavinimo neįrodytas, nes iš dokumentinės revizijos akto matyti, kad 23 000 Lt, kurių pasisavinimu kaltinama I. R. , 1998-12-30 pagal čekius Nr. 1097317 ir Nr. 1097318 iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė A. L. . Teismas nuosprendyje nurodė, kad nėra nustatyta, jog minėta pinigų suma būtų perduota I. R. , todėl daryti neabejotiną išvadą, kad šią sumą pasisavino pastaroji, negalima. Teisėjų kolegija, pritardama tokiems teismo argumentams, atkreipia dėmesį, kad ir kitais dviem atvejais I. R. inkriminuotas kaip pasisavintas pinigų sumas, t. y. 14 000 Lt ir 700 Lt, iš banko sąskaitos paėmė mokyklos kasininko pareigas ėjęs A. L. . Tai patvirtina tiek byloje esantis pastarojo rašytinis paaiškinimas dokumentinę reviziją atliekančiai specialistei, tiek liudytojo apklausos protokolas, iš kurių matyti, kad 14 000 Lt pagal 2002-05-21 čekį Nr. 607623 ir 700 Lt pagal 2002-05-27 čekį Nr. 607624 iš banko paėmė ir už pinigus gavusį asmenį pasirašė A. L. (t. 3, b. l. 28, t. 5, b. l. 66). Pažymėtina, kad šie čekiai patvirtinti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus V. P. parašais (V. P. paaiškinimas dokumentinę reviziją atliekančiai specialistei (t. 3, b. l. 108). Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti pinigai, t. y. 14 000 Lt ir 700 Lt, būtų buvę perduoti I. R. , byloje taip pat nėra. Nuteistoji I. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė šiuos pinigus pasisavinusi. A. L. savo rašytiniame paaiškinime specialistei L. Vilkauskienei, taip pat duodamas parodymus, nurodė, kad pinigus, kurios jis pats paimdavo iš banko, laikė savo kabinete, seife ir niekam jų neskolino. Apygardos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad 2002 m. gegužės-birželio mėn. I. R. dėl prasidėjusio (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos ūkinės finansinės veiklos patikrinimo apskritai retai pasirodydavo darbe (liudytojo V. P. parodymai), daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai pagrindo neabejotinai išvadai, jog I. R. pasisavino kasininko A. L. pagal 2002-05-21 čekį Nr. 607623 ir 2002-05-27 čekį Nr. 607624 paimtas pinigines lėšas, iš viso 14 700 Lt, taip pat nesudaro, todėl šių pinigų pasisavinimą šalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių.
Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. R. apygardos teismo nustatytais veiksmais, kurie pasitvirtino byloje surinktais įrodymais, laikotarpyje nuo 1998 m. gruodžio mėnesio iki 2002 m. gegužės 30 d. pasisavino iš viso 91 781,23 Lt (26 581,68 Eur) Jonavos rajono savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui. Atitinkamai iki 91 781,23 Lt (26 581,68 Eur) mažinama padarytai žalai atlyginti Jonavos rajono savivaldybės naudai priteista suma.
Apeliaciniame skunde gynėja teisingai pažymi, kad (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla byloje nagrinėjamu laikotarpiu finansavimą gavo ne tik iš Jonavos rajono savivaldybės, bet ir iš Kauno apskrities viršininko administracijos (nusikaltimų prevencijos programai, vasaros stovyklai), taip pat kitų šaltinių. Kita vertus, kaip matyti iš finansų buhalterinės ekspertizės akto bei ekspertizę atlikusios ekspertės L. Bortkevič paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos išlaidų dokumentuose ne visuomet buvo nurodoma išlaidų paskirtis, be to, pavyzdžiui, gautos lėšos nemokamam maitinimui buvo naudojamos ir ūkio išlaidoms, todėl išskirti pinigines lėšas pagal išlaidų paskirtis nebuvo galimybės ir ekspertė nustatė bendrą trūkumą (t. 12, b. l. 4-7). Be to, finansų buhalterinės ekspertizės aktas patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai skiriamos lėšos byloje nagrinėjamu laikotarpiu sudarė tik nedidelį šios įstaigos gaunamo finansavimo procentą, didžiausią finansavimo dalį (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai skyrė Jonavos rajono savivaldybė. Taigi, daryti išvadą, kad pripažinus, jog I. R. nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta tik Jonavos rajono savivaldybei, šiam juridiniam asmeniui buvo sudarytos sąlygos pasipelnyti Kauno apskrities viršininko administracijos sąskaita, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo. Teismas Jonavos rajono savivaldybės civilinį ieškinį dalyje dėl 91 781,23 Lt (26 581,68 Eur) žalos atlyginimo tenkino pagrįstai.
Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę I. R. , atsižvelgė į tai, kad pastaroji padarė sunkų nusikaltimą nuosavybei. Ji praeityje neteista, tačiau jos nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nors nuo byloje nagrinėjamų įvykių praėjo ilgas laiko tarpas. Teismas taip pat įvertino tai, kad perdavus I. R. Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, bylos nagrinėjimas truko gana ilgą laiką, per kurį pastaroji naujų teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų nepadarė, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus šias byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajai I. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kuri savo dydžiu nesiekia sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio, įvertinus ir nežymiai sumažėjusią nusikalstamų veiksmų apimtį, nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1,2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama teismo išvada, kad I. R. , 2002-07-05 išvykdama iš Lietuvos Respublikos, pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, dėl ko apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo iki nuteistosios sulaikymo 2007-09-27 sustojo. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad apygardos teismas nuosprendyje rėmėsi 2011-05-24 kasacinėje nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-187/2011) ir 2011-01-25 kasacinėje nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-9/2011) pateiktais bendrais sąvokų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio senatimi, išaiškinimais. Be to, faktinės aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2011, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuo šioje byloje nagrinėjamų iš esmės nesiskiria. 2001-05-24 kasacinėje nutartyje Nr. 2K-187/2011 apkaltinamojo nuosprendžio senaties klausimas aptariamas to paties asmens padarytų dviejų atskirai tiriamų nusikaltimų aspektu. Jei vienu atveju, kaip teisingai pažymi gynėja, kaltininkas jau buvo įgijęs kaltinamojo statusą, tai dėl kitos nusikalstamos veikos, už kurią pastarasis ir buvo nuteistas minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2011, įtarimai iki išvykimo į užsienio valstybę jam nebuvo pareikšti, būtent šią aplinkybę nuteistasis akcentavo savo kasaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nuteisto asmens kasacinį skundą atmetė, be kita ko, nurodydamas, kad pasislėpimu laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat, kai toks asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Bet kurio vieno iš anksčiau nurodytų veiksmų padarymas gali būti vertinamas kaip kaltinamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. <...> Nustatyti, kad asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, pakanka vieno tyčinio kaltininko veiksmo, šiuo atveju gyvenamosios vietos pakeitimo. Be to, kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laikomas ir tas asmuo, kuris neturi jokio procesinio statuso konkrečioje byloje, o pasislėpė iš karto padaręs nusikalstamą veiką ir nesvarbu, kad jam dar nebuvo pareikšti įtarimai, ar kad jis dar nebuvo pripažintas kaltinamuoju. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011 nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei kad šiuo atveju nagrinėjamos, tačiau 2011-01-25 nutartyje kasacinis teismas pateikė išaiškinimus, kurie šioje byloje taip pat yra aktualūs, t. y. kad teorijoje pasislėpimo sąvoka aiškinama kaip sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikaltimą, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų arba suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškoma arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos, ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, kaip pagrįstai nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas, teismų praktikoje sprendžiant, ar asmuo pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, prioritetas teikiamas asmens elgesiui, o ne teisėsaugos institucijų veiksmams.
Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenimis, t. y. savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaita, taip pat liudytoju apklausto savivaldybės kontrolieriaus G. L. parodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos ūkinės finansinės veiklos patikrinimas buvo pradėtas 2002 m. gegužės 8 d., o patikrinimas baigtas ir ataskaita surašyta 2002 m. liepos 8 d. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos ūkinė finansinė veikla buvo tikrinama už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gegužės 1 d., tačiau nustačius kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimus buvo nuspręsta patikrinimo laikotarpį išplėsti ir ūkinę finansinę veiklą tikrinti nuo buvusio patikrinimo, atlikto 1996 m. gruodžio mėn., pabaigos. Iš jau pirmiau aptartų liudytojo G. L. parodymų, taip pat 2002-06-24 rašytinio I. R. paaiškinimo matyti, kad patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus ir didelį piniginių lėšų trūkumą, savivaldybės kontrolierius pasikvietė I. R. pokalbiui, kurio metu aiškinosi su ja, kaip susidarė piniginių lėšų trūkumas. Pokalbio metu I. R. prisipažino pasisavinusi pinigus ir parašė paaiškinimą, kuriame nurodė iš banko pagal čekius ėmusi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos asignavimui skirtas pinigines lėšas ne tik šios įstaigos, bet ir savo asmeninėms reikmėms, bei jų negrąžinusi ir pasižadėjo dalį pasisavintos pinigų sumos grąžinti iki 2002 m. liepos 3 d., o likusią dalį – pagal atskirą sudarytą grafiką. Esant tokiems duomenims, taip pat įvertinus byloje surinktais įrodymais nustatytą I. R. pasisavinto turto vertę, daryti išvadą, kad pastaroji, išvykdama į užsienį, nesuvokė, jog padarė nusikaltimą ir kad dėl jos veiksmų bus vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad pastaroji, pasižadėjusi iki nustatyto termino atlyginti dalį padarytos žalos, tokio savo pažado net iš dalies neįvykdė. Be to, kaip jau minėta, I. R. 2002-07-05 išvyko į užsienį niekam apie tai nepranešusi ir nesulaukusi savivaldybės kontrolieriaus atliekamo patikrinimo pabaigos, pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė ir darbovietei pateikė tik išvykimo dienos išvakarėse, t. y. 2002 m. liepos 4 d. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2002 m. liepos 4 d., I. R. su savo sutuoktiniu dovanojimo sutartimi nepilnametei dukrai perleido vieną iš dviejų šeimos turimų gyvenamųjų būstų – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 139, 140). Taigi, įvertinęs visas šias aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. R. išvyko į užsienį, suvokdama, kad padarė nusikaltimą, ir siekdama išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes.
Apeliantė, ginčydama teismo išvadą, kad I. R. pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, teigia, kad baudžiamosios bylos iškėlimo data (praėjus 8 mėnesiams nuo savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaitos surašymo) leidžia daryti išvadą, jog iš pradžių baudžiamasis persekiojimas I. R. atžvilgiu net nebuvo planuojamas. Toks apeliacinio skundo teiginys prieštarauja faktiniams bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad Jonavos rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyba į prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų I. R. veiksmų kreipėsi netrukus po minėtos ataskaitos surašymo, t. y. 2002 m. liepos 16 d. (t. 1, b. l. 8). Tuo tarpu procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis 1961 m. BPK nuostatomis, leidusiomis reviziją paskirti ir atlikti iki baudžiamosios bylos iškėlimo, buvo priimtas tuomet, kai buvo atlikta 2002 m. liepos 26 d. nutarimu paskirta (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos dokumentinė revizija, patvirtinusi savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje nurodytas aplinkybes. Nuteistosios gynėja taip pat teigia, kad išvykusi į Airiją, I. R. ten gyveno ir dirbo oficialiai, taip pat bendravo su Lietuvos Respublikoje likusiais savo šeimos nariais, kas, kaip ir Europos arešto orderio išdavimo data (praėjus pusantrų metų nuo paieškos paskelbimo) rodo, kad nuteistosios paieška 2003-04-23 buvo paskelbta tik formaliai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo jokių kliūčių informuoti ją apie iškeltą baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis, dar iki baudžiamosios bylos iškėlimo paaiškėjus, kad apklausti I. R. nėra galimybės, nes ši yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 1, b. l. 14), pradėjus baudžiamąjį procesą, 2003 m. balandžio 23 d. liudytoju buvo apklaustas jos sutuoktinis R. R. , kuris parodė, kad jo žmona išvyko, jos pačios teigimu, į Airiją, tačiau tikslaus jos gyvenamosios vietos adreso, taip pat telefono, jis nežino, pastaroji pati jam skambindavo, tačiau jau apie pusę metų ryšys su ja yra nutrūkęs. Be to, liudytojas R. R. paaiškino, kad vos sutuoktinei išvykus, iš mokyklos direktoriaus ir spaudos jis sužinojo, kad I. R. išeikvojo mokyklos pinigus. Šios liudytojo R. R. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. R. , priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išvykusi į užsienį, su savo šeima nebendravo, arba bendravo, tačiau jos sutuoktinis šią aplinkybę nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuslėpė. Be to, akivaizdu, kad nuteistosios šeimos nariams, priešingai nei teigia apeliantė, apie I. R. atžvilgiu atliekamą tyrimą buvo žinoma. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama I. R. sūnaus A. Š. apklausa, kurios metu, pasak gynėjos, pastarajam nebuvo užduotas nei vienas klausimas dėl jo motinos buvimo vietos ir nebuvo pateikta informacija, kad ji yra ieškoma. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, šiais klausimais ikiteisminio tyrimo pareigūnai bendravo su I. R. sutuoktiniu, ir tai yra suprantama, nes būtent su šiuo pastaroji iki pat išvykimo kartu gyveno, tuo tarpu A. Š. tuo metu jau buvo pilnametis ir gyveno atskirai nuo savo motinos. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad 2003 m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi dėl tarptautinės I. R. paieškos ir 2003 m. spalio 9 d. buvo paskelbta tarptautinė nuteistosios paieška. Be to, BPK nuostatos, susijusios su Europos arešto orderio išdavimu įsigaliojo ir 2002-06-13 Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (2002/584/TVR) Lietuvos Respublikoje pradėtas įgyvendinti tik nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d., todėl iki šios datos Europos arešto orderis I. R. apskritai negalėjo būti išduotas. Taigi, šiuo atveju konstatuoti, kad I. R. paieška buvo tik formali, nėra pagrindo. Nors apeliantė teigia, kad I. R. Airijoje dirbo ir gyveno oficialiai, bylos duomenys patvirtina, kad nei paskelbus tarptautinę paiešką, nei vėliau, jau išdavus Europos arešto orderį, pareigūnams I. R. buvimo vietos nustatyti dar ilgai nepavyko, ji, kaip jau minėta, buvo sulaikyta tik 2007-09-27, t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo Europos arešto orderio išdavimo dienos.
Iš bylos matyti, kad prokuroras, kartu su baudžiamąją bylą ir kaltinamuoju aktu teismui kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavė šiuos dokumentus: (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 1996-97 – 2002 metų kasos knygas (originalai); segtuvą su (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais (originalai); 1997-2002 m. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos patikrinimo aktus (originalai); AB „Lietuvos žemės ūkio banko“ (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos sąskaitų išrašus; 9 čekius (originalai) ir rašysenos tyrimo lyginamąją medžiagą. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą šiuos daiktus sunaikinti, daiktinių įrodymų klausimą išsprendė netinkamai. Paminėti 9 čekiai (1998-10-07 Nr. 1097305, 1998-11-03 Nr. 1097309, 1999-06-29 Nr. 1743018, 1999-07-07 Nr. 1743020, 1999-08-23 Nr. 2346404, 1999-12-06 Nr. 2346418, 2002-05-14 Nr. 607619, 2002-05-16 Nr. 607621, 2002-05-20 Nr. 607622) bei rašysenos tyrimo lyginamoji medžiaga yra rašysenos ekspertizės akto sudedamoji dalis, todėl turi būti palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Buhalterinės apskaitos dokumentams teisės aktais nustatyta speciali saugojimo ir sunaikinimo tvarka, todėl tokie dokumentai turi būti grąžinti juos pateikusiai įstaigai. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, naikinama (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas), 9 čekiai bei rašysenos tyrimo lyginamoji medžiaga paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos, buhalterinės apskaitos dokumentai ir patikrinimų aktai grąžinami juos pateikusiai įstaigai – (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla).
Nuteistosios I. R. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nebuvo objektyvus, nes nesiėmė priemonių gynybos iškeltoms abejonėms dėl dokumentinės revizijos akto pagrįstumo pašalinti ir nepaskyrė buhalterinės ekspertizės, be to, netinkamai išsprendė daiktinių įrodymų klausimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Taigi, šiuo atveju pirmiau paminėtos gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios teismo šališkumą. Apelianė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina dar ir tai, kad pertraukų tarp posėdžių pirmosios instancijos teisme metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pasiūlė I. R. pripažinti kaltę, teigdamas, kad tuomet jai būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nedviprasmiškai leisdamas suprasti, kad ši aplinkybė yra suderinta su teismu. Kaip matyti iš bylos, šį klausimą gynėja buvo iškėlusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu I. R. gynėja, remdamasi pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, pareiškė nušalinimą teismui ir prokurorui. Tačiau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Ovidijus Vasiliauskas nurodė, kad tokio pokalbio, kaip kad teigė gynėja, t. y. kad prokuroras pasiūlė I. R. pripažinti kaltę, nurodydamas, kad tokiu atveju jis neprašys daugiau nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmės ir užtikrino, kad teismas pritaikys amnestiją, t. y. kaltinamajai nereikės atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, ir kad ši pozicija ne jo vieno, o suderinta su teismu, nebuvo (t. 10, b. l. 140). Bylą nagrinėjantis teisėjas dėl gynėjos pareikšto nušalinimo priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad gynėjos nušalinimas nepagrįstas, kad jis nėra suinteresuotas priimti vienokį ar kitokį konkretų sprendimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, išankstinės nuomonės susidaręs neturi ir niekada, jokioms aplinkybėmis nėra kalbėjęs su prokuroro apie šią baudžiamąją bylą ir juo labiau apie kokį nors susitarimą (t. 10, b. l. 139). Byloje nesant jokių objektyvių tokius teismo argumentus paneigiančių ir gynėjos pareiškime dėl nušalinimo bei apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, konstatuoti, kad šiuo atveju bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyje dėl I. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pakeisti.
Iš I. R. Jonavos rajono savivaldybės naudai priteistą sumą padarytai žalai atlyginti sumažinti iki 91 781,23 Lt (26 581,68 Eur).
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir šių daiktų klausimą išspręsti taip:
- 9 čekius (1998-10-07 Nr. 1097305, 1998-11-03 Nr. 1097309, 1999-06-29 Nr. 1743018, 1999-07-07 Nr. 1743020, 1999-08-23 Nr. 2346404, 1999-12-06 Nr. 2346418, 2002-05-14 Nr. 607619, 2002-05-16 Nr. 607621, 2002-05-20 Nr. 607622) bei rašysenos tyrimo lyginamąją medžiagą palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;
- (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 1996-97 – 2002 metų kasos knygas, segtuvą su (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, 1997-2002 m. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos patikrinimo aktus, AB „Lietuvos žemės ūkio banko“ (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos sąskaitų išrašus grąžinti šiuos dokumentus pateikusiai įstaigai – (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.