Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo L. V. nubaustas pagal ANK 506 str. 4 d., ANK 508 str., vadovaujantis ANK 38 str., 90 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. 2018-06-13 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-1004-2018 už tai, kad jis 2018-04-11, 12.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų laikymo patalpose, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK l-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai J. K., vyresniajam tyrėjui J. K. ir tyrėjui Ž. G. vykdant prevencinę priemonę „Turgus-akcizai“ ir įtariant L. V. (duomenys neskelbtini) patalpose rastų 140 kontrabandinių pakelių cigarečių laikymu ir nelegalia prekyba, atsisakė vykdyti teisėtus nurodytų policijos pareigūnus reikalavimus – vykti į policijos įstaigą atlikti jo rankų pėdsakų daktiloskopavimą lyginamiesiems pavyzdžiams paimti, aktyviais veiksmais, mosikuodamas rankomis ir šaukdamas, jog niekur neis, vengė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus, sulaikant L. V., jis mosikavo rankomis ir spardėsi kojomis, todėl L. V. atžvilgiu panaudota fizinė jėga ir specialios priemonės (antrankiai). Taip pat vengdamas sulaikymo L. V. sodinant jį į tarnybinį automobilį toliau priešinosi, spyrė į tarnybinio automobilio kėbulą bei apspjovė vyr. tyrėją J. K.. Tokiais veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokia L. V. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 506 str. 4 d. ir 508 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

L. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 506 str. 4 d. ir ANK 508 str. už tai, kad įtariant L. V. (duomenys neskelbtini) patalpose rastų 140 kontrabandinių pakelių cigarečių laikymu ir nelegalia prekyba, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnus reikalavimus – vykti į policijos įstaigą atlikti jo rankų pėdsakų daktiloskopavimą lyginamiesiems pavyzdžiams paimti, aktyviais veiksmais, mosikuodamas rankomis ir šaukdamas, jog niekur neis, vengė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus, sulaikant L. V., jis mosikavo rankomis ir spardėsi kojomis, todėl L. V. atžvilgiu panaudota fizinė jėga ir specialios priemonės (antrankiai). Vengdamas sulaikymo L. V. sodinant jį į tarnybinį automobilį priešinosi, spyrė į tarnybinio automobilio kėbulą bei apspjovė vyr. tyrėją J. K.. Tokiais veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pažemino policijos pareigūno J. K. garbę ir orumą.

Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus, o pagal ANK 508 str. inter alia už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šie straipsniai įtvirtinti ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų neginčytinai nustatyti, jog L. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, t. y. jog jis nevykdė valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, ar kad pažemino valstybės tarnautojo garbę ir orumą. Iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais šioje byloje dėl minėtų nusižengimo padarymo grindžiama L. V. kaltė, yra pačių L. V. reikalavimus išsakiusių pareigūnų (J. K., J. K. ir Ž. G.) tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-10), bei pagal juos surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3-4), byloje nėra jokių neginčytinų objektyviai užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų, jog L. V. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, jog jiems priešinosi, įžeidė jų garbę ir orumą. Iš minėtų tarnybinių pranešimų, kurie iš esmės sutampa savo turiniu, matyti, jog 2018-04-11 policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, kurios metu tikrino turgaus prekeivius. Pareigūnai pastebėjo L. V. vaikštantį į sandėlį, paprašė jo parodyti jam priklausančias dėžes. L. V. parodė savo turimus daiktus, tačiau tarp jų jokių akcizinių prekių nebuvo aptikta. Tuomet pareigūnai nurodė, kad L. V. turi vykti kartu su jais į policijos komisariatą, kur bus atliktas jo rankų pirštų pėdsakų daktiloskopavimas lyginamiesiems pavyzdžiams. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pasiūlius L. V. vykti į komisariatą, jis savanoriškai vykti į komisariatą vengė, ėmė priešintis, spardytis, šaukti, dėl to pareigūnai panaudojo fizinę jėgą ir užlaužė jo rankas bei surakino antrankiais.

Pastebėtina, jog iš tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad pareigūnai, vykdydami prevencinę priemonę „Turgus – akcizai“, kurios tikslas buvo nustatyti ir užkardyti nelegalią prekybą akcizinėmis prekėmis, nenustatė, jog L. V. prekiautų nelegaliomis cigaretėmis, t. y. jog tikrinimo metu būtų daromas ANK pažeidimas, todėl nusprendė imtis anksčiau nustatyto administracinio nusižengimo – 2018-03-27 turgavietės teritorijoje rastų 140 pakelių cigarečių – tyrimo. Taigi, susidariusioje situacijoje L. V. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo tiriant anksčiau padaryto administracinio nusižengimo padarymą vykti į policijos komisariatą duoti pirštų atspaudus, t. y. iš esmės atsisakė duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui. ANK 593 str. 1 d., įtvirtinančioje administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, numatyta, jog jie turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas yra baudžiamojo proceso kodekse reglamentuota procesinė prievartos priemonė. Šios priemonės taikymą apibrėžia BPK 144 str., kurio 1 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tokius pavyzdžius iš nukentėjusiojo ar liudytojo galima paimti tik prireikus patikrinti, ar šie asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas. Kasacinis teismas savo praktikoje baudžiamosiose bylose yra pasisakęs, jog tik tuo atveju, jei asmuo geranoriškai sutinka duoti pirštų atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę pats, be prokuroro nutarimo, atlikti šį procesinį veiksmą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571/2005). ANK konkrečiai nenumato pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo, kaip administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, artimiausia pagal savo pobūdį – asmens apžiūra, kurią reglamentuoja ANK 598 str. Šio straipsnio 1 d. numatyta, jog administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi teisę atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusižengimo pėdsakų arba ypatingų žymių, atlikti daiktų patikrinimą, o 2 d. įtvirtinta, jog tais atvejais, kai asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, pareigūnas priima patvarkymą, kuris tam asmeniui privalomas.

Nagrinėjamu atveju byloje Institucija nepateikė jokių konkrečių duomenų (išskyrus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose abstrakčiai nurodomą aplinkybę dėl anksčiau turguje rastų cigarečių priklausomybės), kurie parodytų, jog Klaipėdos AVPK yra atliekamas administracinio nusižengimo bylos tyrimas, jog šį administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai būtų priėmę atitinkamus sprendimus (patvarkymus) dėl L. V. asmens apžiūros ar dėl jo piršto antspaudų tyrimo. Akivaizdu, jog dėl šios priežasties nėra pagrindo paneigti visas kylančias abejones, ar jokio pažeidimo 2018-04-11 nedarančiam L. V. pareigūnų išsakytas reikalavimas vykti kartu su jais į policijos komisariatą, kuriame bus paimti jo pirštų atspaudai, buvo teisėtas ir pagrįstas. Kaip minėta, pareigūnams tikrinant L. V., joks pažeidimas nenustatytas, tuo metu jis užsiėmė legalia veikla – prekiavo turguje, todėl pareigūnams nekilo pareiga nutraukti kokius nors neteisėtus veiksmus ar pristatyti pažeidėją į komisariatą jo tapatybės nustatymui. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys policijos pareigūnai daktiloskopinių pavyzdžių paėmimui galėjo išsikviesti L. V. į policijos komisariatą jam patogiu laiku šiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tik tokiu atveju, jei L. V. būtų nevykdęs reikalavimo atvykti į nurodytą vietą procesiniams veiksmams atlikti, kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo (ANK 593 str. 1 d. 11 p.), tačiau to nepadarė, ir nusprendė nieko nelaukę nutraukti L. V. teisėtą veiklą (prekybą turguje plastikiniais maišeliais) bei priverstinai gabenti jį į komisariatą pirštų atspaudų paėmimui. Nagrinėjamoje byloje nėra tikslių ir konkrečių duomenų nei apie pradėtą tyrimą policijoje (nepateiktas net minėtos administracinio nusižengimo bylos numeris), nei įtarimus dėl to, kad būtent L. V. padarė nusižengimą, galimai laikydamas 2018-03-27 turgavietėje rastų 140 pakelių cigarečių, pagrindžiančių duomenų, nei apie nusižengimą tiriančio pareigūno priimtą sprendimą dėl L. V. piršto atspaudų pavyzdžių davimo lyginamajam tyrimui, todėl nėra galimybės neginčytinai nustatyti, jog pareigūnų išsakytas reikalavimas L. V. iš savo darbo vietos nedelsiant vykti į policijos komisariatą buvo teisėtas. Akivaizdu, jog reikalavimas vykdyti nepagrįstą policijos pareigūno reikalavimą kirstųsi su pamatinėmis Konstitucijoje įtvirtintomis asmens teisėmis ir laisvėmis, be to, vien niekuo objektyviai nepagrįstas policijos pareigūnų manymas, kad prieš porą savaičių turguje rastos cigaretės priklausė L. V., ir tuo paremtas reikalavimas duoti savo piršto atspaudų lyginamuosius pavyzdžius gali žeisti ir paties asmens orumą. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai negali selektyviai rinktis, kokias įstatyme numatytas (Policijos įstatymo 25 str.) pareigas vykdyti, ir vienodai laikytis visų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, jų neprioretizuojant ir išlaikant balansą tarp asmens laisvių ir teisių bei visuomenės intereso užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams.

Pažymėtina, jog byloje be policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų ne tik pareigūnų reikalavimo pagrįstumą ar L. V. atliktų pasipriešinimo veiksmų apimtį, tačiau ir jo atliktus veiksmus, kuriais jis neva pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Nors policijos pareigūnai nurodė, kad L. V. apspjovė policijos pareigūną J. K., koja įspyrė į tarnybinio automobilio kėbulą, tačiau policijos pareigūnai objektyviai šių L. V. veiksmų ar šių veiksmų padarinių turimomis techninėmis priemonėmis (nuotraukose, vaizdo ar garso įrašuose) neužfiksavo, todėl šiuo metu nėra galimybės patikrinti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateikiamų duomenų teisingumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nustačius, kad byloje kyla abejonių dėl policijos pareigūnų reikalavimo L. V. vykti su jais į policijos komisariatą teisėtumo, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar pareigūnai objektyviai ir tinkamai įvertino L. V. veiksmus, ar nešališkai juos aprašė savo tarnybiniuose pranešimuose. Būtent siekiant išvengti tokių ir analogiškų situacijų, policijos pareigūnai yra aprūpinami vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis, kurių pagalba galima objektyviai nustatyti ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir jų apimtį. Šiuo atveju, pareigūnams nesiėmus veiksmų fiksuoti L. V. prieš policijos pareigūnus neva padarytus administracinius nusižengimus, objektyviai nėra galimybės išsklaidyti visas apeliaciniame skunde keliamas abejones, jog L. V. nežemino pareigūnų garbės ir orumo, o atvirkščiai, būtent pareigūnai elgėsi netinkamai, peržengdami savo įgaliojimų ribas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad L. V. 2018-04-11 nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog L. V. pareikštas pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, ar kad L. V. veiksmais policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytu laiku ir būdu buvo pažeminta policijos pareigūnų garbė ir orumas, t. y. kad teisės pažeidimai galbūt galėjo būti padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti L. V. nelegalia akcizinių prekių prekyba, ir kad jie turėjo teisėtą pagrindą reikalauti L. V. vykti į policijos komisariatą atlikti jo rankų pėdsakų daktiloskopavimą lyginamiesiems pavyzdžiams paimti. Be to, nėra surinkta ir pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog L. V., nevykdydamas policijos pareigūnų reikalavimo, pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, L. V. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 506 str. 4 d. ir 508 str. numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 str. 4 d. ir ANK 508 str. dėl L. V. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.