Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro atstovui V. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei T. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras, Onutės šeimyna.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Onutės šeimyna atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovės T. L. dukra A. L. gimė (duomenys neskelbtini), Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-197-356/2014, atsakovei motinos valdžia buvo apribota 2 metams, A. L. nustatyta nuolatinė globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirta Onutės šeimyna, Onutės šeimynoje nustatyta A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta, iš atsakovės priteistas išlaikymas dukrai A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 130,00 Lt dydžio išmokomis. Minėtu teismo sprendimu A. L. atžvilgiu neterminuotai apribota tėvo valdžia ir jos tėvui A. L.. Utenos rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nutarties pagrindu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2YT-542-356/2017, laikinai A. L. globėju ir turto administratoriumi paskirtas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras, ten pat nustatyta A. gyvenamoji vieta (13 -14 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-197-356/2014, buvo nustatyta, kad atsakovė kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpino vaiku: neaugino, neauklėjo, nebendravo, neišlaikė, tačiau, teismui atsižvelgus į tai, kad ji vaiko neatsisako, tuo laiku rodė minimalias pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, buvo padaryta išvada, kad yra viltis, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys), todėl atsakovės atžvilgiu motinos valdžia apribota 2 metų laikotarpiui. Tačiau jau nuo 2015 metų, ką patvirtina Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštas (17 b.l.), atsakovė nemotyvuota gauti socialines paslaugas, nenori bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atmetė siūlomas priemones, kad vaikas grįžtų į šeimą. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nedirba, bedarbio statuso neturi, nors nėra teista, tačiau daug kartų bausta už tai, kad viešoje vietoje pasirodė neblaivi, triukšmavo (18-31 b.l.). Kaip nurodė paaiškinime pati atsakovė, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, būna pas drauges ir draugus Utenos mieste (32 b.l.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti įrodymai patikimai patvirtina, jog atsakovė savo dukros teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi, neužtikrino tiek iki priimant 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-197-356/2014, tiek ir iki šio laiko. Ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinus, laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku: nuo 2010 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, neaugina ir neauklėja savo dukros, jai tinkamų sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su dukra negyvena, su ja nebendrauja, nedirba, neturi lėšų, vaikui neteikė ir neteikia materialinio išlaikymo, nepakeitė tik jai pačiai priimtino gyvenimo būdo, nes ir toliau girtauja, bendrauja su asocialiais asmenimis, gyvenamosios vietos neturi, socialinių paslaugų atsisakė, vaiką susigrąžinti nesiekia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant, dukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apriboti neterminuotai, nes nėra pagrindo padaryti išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsakovei vaiko atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų ( CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,63 EUR ir 75 EUR žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 EUR žyminio mokesčio ir 3,63 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.