Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, atsakovei T. L. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. šeimynos atstovei O. S., o atsakovui A. L. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams T. L. ir A. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Onutės šeimyna

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams T. L. ir A. L. jų nepilnametės dukros A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaikui nuolatinę globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti O. šeimyną ir ten nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą vaikui 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovų T. L. ir A. L. dukra A. L. gimė (duomenys neskelbtini) (11-12 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-21 įsakymu (toliau tekste – Įsakymas) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesais (6 b.l.). Atsakovas nuo 2002 metų už tyčinius nusikaltimus yra teistas 20 kartų (15-42 b.l.), paskutinį kartą teistas 2014 m. spalio 27 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) Molėtų rajono apylinkės teismo, jam paskirta subendrinta galutinė bausmė - 12 metų laisvės atėmimo, jis taip pat baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, automobilio vairavimą esant neblaiviam (46-47 b.l.). Atsakovė nėra teista, tačiau buvo bausta administracine tvarka už girtos pasirodymą viešoje vietoje (43-45 b.l.). Atsakovė turi sveikatos sutrikimų, dėl to jai nustatytas darbingumo lygis yra 45 proc. (48 b.l.).

Utenos rajono socialinių paslaugų centro pažyma, 2011-06-14 Įsakymas (7, 51 b.l.) patvirtina, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos gyventi kartu su vaiku Laikinosios socialinės paramos skyriaus Šeimos krizių grupėje, tačiau 2011-07-11 sutartis buvo nutraukta, šalių dukrai 2011-07-11 Įsakymu nustatyta laikinoji globa (8 b.l.) vaikų globos institucijoje, 2012-03-01 Įsakymu dėl reorganizavimo pakeista globos vieta (9 b.l.). Nuo 2012-07-26 iki šiol atsakovų dukra globojama O. šeimynoje (10 b.l.). Atsakovų dukra turi sveikatos sutrikimų, dėl to jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (50, 77-78, 98 b.l.), kaip patvirtina VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma (91 b.l.), vaiko sveikata, jai augant globėjų šeimynoje, gerėja, vaikas prižiūrėtas.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad atsakovė, nors turi lengvą protinį atsilikimą, tačiau gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau dėl priklausomybės alkoholiui ji tik ribotai gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tame tarpe negali tinkamai atlikti motinos pareigų: auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir kt. (155-157 b.l.). Šiuo metu atsakovė gyvena krizių centre „Angelų pieva“, tačiau, kaip nurodyta ekspertizės akte, ką pripažino ir pati atsakovė, ji tebeturi potraukį alkoholiui, todėl keletui dienų išvyksta iš krizių centro ir laiką praleidžia savo nuožiūra. Vaiko nebelanko nuo 2014 m. kovo.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovų dukros A. teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, atsakovams gyvenant skyrium vienas nuo kito ir nuo vaiko, nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovai šių jos teisių užtikrinti negali, o tai patvirtina jų elgesys – atsakovė vaiko nebelanko, vaikui išlaikymo neteikia, atsakovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, vaiku domisi minimaliai, tačiau išlaikymo neteikia.

Tėvų ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovų elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimu 12 metų už tyčinius nusikaltimus, todėl padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima.

Atsakovų dukra yra globojama tiek dėl to, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek ir dėl to, kad atsakovė, turėdama galimybę kartu su vaiku gyventi Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro Laikinosios socialinės paramos skyriuje, iš ten pasišalino, o vaiką paliko, jo iki šio ieškinio pareiškimo nelankė, nesidomėjo, po ieškinio pareiškimo pradėjo lankyti, tačiau nuo 2014 m. kovo nebelanko, o išlaikymo neteikia iki šiol. Nors atsakovė turi sveikatos sutrikimų, tačiau, kaip patvirtina liudytojų D. S. ir A. Z. parodymai, ji, jeigu neturėtų priklausomybės alkoholiui, padedama kitų asmenų galėtų vaiką auginti, tačiau ji kol kas nesiėmė reikiamų priemonių, alkoholį tebevartoja. Be to, kadangi dukra, kai jai buvo paskirta laikinoji globa, buvo dar kūdikis, nėra glaudaus tarpusavio ryšio su motina.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada (53-54 b.l.) dėl ginčo (CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad abu atsakovai yra kalti dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku: neaugina, neauklėja, nebendrauja, neišlaiko. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai. Nustačius, kad atsakovė, kuri kol kas nuo 2014 m. kovo vaiko nelanko, tarp jų nėra glaudaus tarpusavio ryšio, neskiria lėšų vaikui išlaikyti, tačiau vaiko neatsisako, deda nors minimalias pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, leidžia padaryti išvadą, kad yra viltis, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 str.1-2 dalys), todėl atsakovės atžvilgiu motinos valdžia apribotina 2 metų laikotarpiui, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies. Atsakovams sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros A. L. atžvilgiu ( CK 3.180 str. 3d.).

Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 2 d., 4d.). Nesant galimybės šiuo metu atsakovų dukrą A. grąžinti nei vienam iš skyrium gyvenančių atsakovų, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikas yra mažametis, kad jau nuo 2012 m. gyvena O. šeimynoje, kad vaikui būtina suaugusiųjų ir specialistų priežiūra bei kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, nes vaikas turi sveikatos sutrikimų, o šiuo metu nei vienas iš atsakovų negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, A. L., ją įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo abiejų tėvų ir jai likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jos interesus (CK 3.183 str.4d.).

Nors Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau atsakovų dukra yra mažametė ir savo nuomonės pareikšti dar negali (CK 3.183 str. 3d.).

O. šeimyna yra įregistruota viešame registre (52, 74-76, 92-93 b.l.), turi licenciją socialinei globai teikti (94 b.l.), turi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas (53-54 b.l.), o atsakovų dukra A. šioje šeimynoje yra globojama jau nuo 2012 m., šeimynai sutikus nuolatinai globoti A. (49 b.l.), teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, A. globėju ir turto administratoriumi paskiriant O. šeimyną, ten pat nustatant A. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečio vaiko interesus (CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str., 3.269 str., 3.275 str.). Kiti pilnamečiai šeimos nariai neprieštarauja, kad šeimynoje būtų nuolatinai globojama A. L. (79 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Atsakovai nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad būtų atleisti nuo pareigos patiems išlaikyti dukrą vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo.

CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 str.), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovų dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina jos globėjai, vaikas savo turto neturi, mokama globos išmoka, taigi darytina išvada, kad labiausiai mažamečio vaiko poreikius tenkintų išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovo nuomone, atsakovai turi galimybę kas mėnesį mokėti 300,00 Lt dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2013-01-01 buvo 1.000 Lt, nuo 2014-10-01 yra 1.035 Lt.

Atsakovės nuomone, ji nebūtų pajėgi mokėti tokio dydžio išmokas vaikui, nes ji pati yra tik iš dalies darbinga, gauna 270 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją, jokio turto ir gyvenamojo būsto neturi, gyvena krizių centre „Angelų pieva“ (96, 134 b.l.). Atsakovas, minėta, yra teistas 20 kartų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų, kad dirbtų, nėra, turto neturi. Abiejų atsakovų turtinę padėtį teismas vertina sunkia.

Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo amoralaus elgesio, o taip pat abejingumas savo tėviškoms pareigoms, negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis (Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2008-07-15 Nr.X-1710 10 str. 2d.).

Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pareiškė 2013-12-16, priteisti išlaikymo skolą neprašė, todėl su šia data sietinas reikalavimo teisės atsiradimas (CK 3.200 str.).

Vadovaujantis atsakovų vaiko interesais, priteistinas išlaikymas vaikui iš abiejų atsakovų ieškovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt kas mėnesį, tačiau ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo 2013-12-16 (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-16, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p., 496 str.).

Tenkinant ieškinį iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina šalių procesinį elgesį iš esmės tinkamu, todėl nuo CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenukrypsta.

Iš atsakovo valstybei priteistina 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 216 Lt žyminio mokesčio, t.y. 144,00 Lt už reikalavimą apriboti tėvo valdžią, 72,00 Lt (130,00 Lt x 12 mėn. = 1.560,00 Lt x 3 proc. = 72,00 Lt (minimali indeksuota žyminio mokesčio suma ) už reikalavimą priteisti išlaikymą) ( CPK 82 str., 85 str.1d. 3p., 96 str.), t.y. viso priteistina 258 Lt (74 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei T. L. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-05-05 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01019 (122-123 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovės žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos (CPK 83 str. 1d. 14p.). Ieškovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 5p. ).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., 496 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Terminuotai 2 metams apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti O. šeimyną, kodas juridinių asmenų registre – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), O. šeimynoje nustatyti A. L. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 130,00 Lt dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2013-12-16 iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 130,00 Lt dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2013-12-16 iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 258 Lt (74 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-16 priteisimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.