Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo sudaryti Savivaldybės būsto nuomos sutartį pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės ieškinio reikalavimą atsakovui P. U., trečiajam asmeniui V. V. U. ir atsakovo P. U. priešieškinio reikalavimą ieškovei (duomenys neskelbtini) savivaldybei, trečiajam asmeniui V. V. U. dėl Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo galiojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovas P. U. ieškinio reikalavimo nepripažįsta. Byloje pareikštu priešieškinio reikalavimu prašo teismo pripažinti galiojančia Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarytą, (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu pakeistą, Tarnybinės gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, paliekant joje numatytą 35,62 Eur dydžio buto nuomos mokestį.

3. Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimą palaikė, atsakovo priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad butas, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas P. U. su savo sutuoktine V. V. U., esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Minėtas turtas ieškovei buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) su galiojančia Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas perduotas savivaldybės būsto fondui, todėl vadovaudamasi CK 6.579 straipsnio nuostatomis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) siekia su atsakovu sudaryti Savivaldybės būsto nuomos sutartį, kurios atsakovas nepasirašo. Pasak ieškovės, (duomenys neskelbtini) metų balandžio mėnesį atsakovas pasirašė Savivaldybės būsto nuomos sutarties formą, patvirtintą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau papildė sutarties formą naujomis sąlygomis, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą kreipėsi į atsakovą ir paaiškino, kad prašymas dėl nuomos mokesčio dydžio buvo išnagrinėtas ir sprendimas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo prašymas dėl būsto privatizavimo taip pat buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės būsto nuomos sutarties forma yra patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jokie prierašai nėra galimi.

6. Tretysis asmuo V. V. U. byloje atsiliepimo nepateikė, jos atstovas advokatas K. G. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės pozicija byloje nėra aiški, kadangi nesuprantama ar ieškovė prašo įpareigoti ieškovą sudaryti naują patalpų nuomos sutartį ar pakeisti senąją. Kita vertus, atstovo nuomone, prieš pasirašant naują gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovė turėjo reikšti reikalavimą nutraukti šiuo metu galiojančią Tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartį. Pasak atstovo, jis nemato priežasčių, kodėl atsakovas turėtų pasirašyti naują gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, esant galiojančiai senajai patalpų nuomos sutarčiai su joje numatytomis patalpų nuomos sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinio reikalavimas tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

8. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp nuomotojo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir atsakovo P. U. buvo sudaryta Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteikta 31,32 kv. m. ploto tarnybinė gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp nuomotojo ir atsakovo buvo pasirašytas Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 1 punkto ir 3.2. a) papunkčio pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui nuomai buvo suteikta kita patalpa – butas 65,97 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), numatant 35,62 Eur dydžio buto nuomos mokestį. Ginčo gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kuris pastarosios nuosavybėn buvo perduotas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

9. Ieškovė (duomenys neskelbtini) savivaldybė siekia su atsakovu sudaryti naują savivaldybės būsto nuomos sutartį, kadangi būstas buvo perduotas savivaldybės būsto fondui, tačiau atsakovas atsisako pasirašyti nuomos sutartį, motyvuodamas, kad nesutinka mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka paskaičiuoto nuomos mokesčio. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovą, kad savo nuosavybėn yra perėmusi gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) prašė sudaryti naują Savivaldybės būsto nuomos sutartį, pridėjo tipinį nuomos sutarties projektą, kurį atsakovas pasirašyti atsisakė. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kad jis norėtų įsigyti ginčo būstą už 8 375,57 Eut likutinę vertę, o jeigu buto nusipirkti neįmanoma, jis norėtų ir toliau mokėti 35,62 Eur dydžio buto nuomos mokestį, nes didesnio nuomos mokesčio mokėti neturi galimybės. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovą informavo, kad pastarasis pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymą, jo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, negali privatizuoti nuomojamo būsto. Ieškovė tuo pačiu raštu pakartotinai kvietė atsakovą atvykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę pasirašyti nuomos sutarties. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. U. informavo ieškovę, kad yra susipažinęs su siūlomos pasirašyti būsto nuomos sutarties sąlygomis, prašo kai kurias sutarties sąlygas pakeisti, nurodant, kad ginčo butas jam buvo suteiktas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu, kad bute taip pat gyvena jo sutuoktinė V. V. U., taip pat atsakovas prašė sumažinti ginčo būsto nuomos mokestį bei sutartyje numatyti, jog bute išgyvenus 5 metus, jis turės galimybę butą įsigyti nuosavybėn už jo likutinę vertę. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovui atsakė, kad Savivaldybės būsto nuomos sutarties forma yra patvirtinta (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl papildomi punktai nuomos sutartyje negali būti numatyti. Ieškovė pakartotinai kvietė atvykti atsakovą pasirašyti būsto nuomos sutarties. (duomenys neskelbtini) raštu atsakovas ieškovei dėstė iš esmės tapačius reikalavimus, būsto nuomos sutartyje reikalaudamas numatyti, kad buto nuomos teisė jam priklauso (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu, kad nuomos sutartyje būtų numatytas tokio paties dydžio nuomos mokestis, atsakovas taip pat prašė leisti jam nupirkti ginčo butą už jo likutinę vertę, bei leisti bute deklaruoti jo sutuoktinės gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) rašte atsakovui Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė sutiko leisti atsakovo sutuoktinei ginčo bute deklaruoti gyvenamąją vietą, pakartotinai atsakovui išaiškino buto privatizavimo bei nuomos sąlygas. (duomenys neskelbtini) ieškovės raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išsiųsta Savivaldybės būsto nuomos sutartis, kurią buvo prašoma pasirašyti. (duomenys neskelbtini) prašymu atsakovas pakartotinai prašė ieškovės leisti nusipirkti ginčo butą už jo likutinę vertę. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsisakė suteikti atsakovui galimybę įsigyti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis ir pasiūlė atsakovui galimybę įgyti ginčo butą už jo rinkos kainą.

10. Civilinėje byloje ginčas kilo dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti Savivaldybės būsto nuomos sutartį pagrįstumo bei dėl atsakovo reikalavimo pripažinti galiojančia seną Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį galiojančia su joje numatyto dydžio būsto nuomos mokesčiu.

11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas konstatuoja, kad ginčo objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos yra taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja civilinio kodekso normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o civilinio kodekso nuostatos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

12. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXI skyriaus nuostatose, kurių 6.577 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. Ginčo butas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms savivaldybės funkcijos įgyvendinti, savivaldybės būsto fondui sudaryti. Tokiu būdu, šio būsto nuomos teisiniams santykiams reglamentuoti turi būti taikomos aktualios šiems teisiniams santykiams teisės aktų nuostatos. 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnio 8 punkte numatyta, kad savivaldybės būstas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-84 (aktuali redakcija nuo 2017 m. balandžio 4 d., vėliau nuo 2019 m. gruodžio 19 d.) patvirtino Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašą, kurio III skirsnyje yra numatyta Savivaldybės būto nuomos tvarka, taip pat patvirtinta tipinė Savivaldybės būsto nuomos sutarties forma. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent tokia būsto nuomos sutartis atsakovui P. U. per kelis kartus buvo siunčiama pasirašyti, jos 10 punkte numatant, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos nebegalioja anksčiau su nuomininku sudaryta sutartis. Remiantis nurodytu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) savivaldybė turi teisėtą pagrindą reikalauti atsakovo sudaryti su ja naują ginčo objekto nuomos sutartį, pasikeitus ne tik nuomojamojo objekto savininkui, bet ir nuomos teisinių santykiui pagrindui (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 1 straipsnio 8 punktas, Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo III skirsnis), kadangi civilinės bylos nagrinėjimo dienai galiojanti (duomenys neskelbtini) Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, sudaryta tarp Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir atsakovo P. U., nebeatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo (CK 6.579 straipsnio 1 dalis).

13. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtino Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką, kurios III skyriuje numatyta Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Aptariamoje metodikoje dėl savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo nėra numatytos galimybės šalių susitarimu pakeisti vieną esminių sutarties sąlygų dėl nuomojamo būsto nuomos mokesčio kainos dėl viešosios teisės normų prioriteto taikymo tokiuose nuomos teisniuose santykiuose. Atsakovas tiek savo priešieškinio reikalavime, tiek teismo posėdžio metu nurodo, kad jis nesutinka, jog jam būtų padidintas gyvenamojo būsto nuomos mokestis dėl to, kad jis ir jo sutuoktinė yra pensininkai, V. V. U. yra neįgali, todėl neturi galimybės mokėti tokio dydžio nuomos mokesčio. Teismas, pasisakydama dėl šio atsakovo argumento, pažymi, kad atsakovui ginčo nekilnojamasis turtas yra suteiktas Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pagrindu, kuris savo esme reglamentuoja paramos reikalingiems asmenims išsinuomoti gyvenamąjį būstą principus, sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parama būstui išsinuomoti teikiama nuomojant socialinį būstą, taip pat mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Teisė į socialinio būsto nuomą yra numatyta įstatymo 9 straipsnyje, tuo tarpu teisė į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją numatyta įstatymo 10 straipsnyje. Teismas visiškai sutinka su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad siekiant sumažinti būsto nuomos kainą, atsakovas taip pat turi galimybę teikti prašymą savivaldybei dėl mažesnio ploto gyvenamojo būsto skyrimo. Pasikartotina, kad nei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatose, nei Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikoje nėra numatyta galimybė Savivaldybės būsto nuomos sutartyje šalių susitarimu nustatyti nuomojamo būsto nuomos kainos. Draudimas tiek šalims tarpusavio susitarimu, tiek teismui nustatyti Savivaldybės būsto nuomos kainą ar ją pakeisti grindžiamas siekiu kuo racionaliau ir efektyviau valdyti valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į viešosios teisės principą, kad galima tik tai, kas leidžiama, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog atsakovo reikalavimas pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su joje numatytu būsto nuomos mokesčiu, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškinio reikalavimu turėjo sumokėti 88 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismui nusprendus ieškinio reikalavimą patenkinti visiškai (100 proc.), byloje susidariusios bylinėjimosi bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės ieškinio reikalavimą patenkinti.

Įpareigoti atsakovą P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Savivaldybės būsto nuomos sutartį su ieškove (duomenys neskelbtini) savivaldybe, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovo P. U. priešieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 8,28 Eur (aštuonis eurus 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.