- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- I-2960-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07205-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kurį patikslino (b. l. 16–25), prašydamas:
1.1. teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių;
1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1D-10058(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-10058(11));
1.3. sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą;
1.4. priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį: po 203,12 Lt nuo 2010 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.5. įpareigoti atsakoves nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui tokio dydžio valstybinę pensiją, kokia buvo apskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nuo 1999 m. gruodžio 27 d. įgijo teisę į valstybinę pensiją, su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (toliau – ir BP (360,00 Lt)) sudariusią 1 196,22 Lt, kuri nuo 2010 m. sausio 1d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), be kita ko, dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, pateikė sprendimą Nr. 1D-10058(11) ir Tarnybos 2013 m. lapkričio 11 d. pažymą Nr. 11PP(P)-6583 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. 11PP(P)-6583).
2.2. Teismui pripažinus, kad pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma / turėjo tapti žinoma 2010 m. vasario mėn., kai neišmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, terminas skundui paduoti atnaujintinas, esant svarbioms šio termino praleidimo priežastims.
2.2.1. Pareiškėjas, nuo 2010 m. vasario mėn. gavęs sumažintą valstybinę pensiją, tikrai nemanė, kad pažeidžiamos jo teisės, nes žinojo, kad yra priimtas Laikinasis įstatymas, pagal kurio 4 straipsnį ir buvo sumažinta valstybinė pensija. Apie galimą savo teisių pažeidimą dėl Laikinojo įstatymo taikymo pareiškėjas sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, dar iki jo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d., bet ir tokiu atveju nepraėjo 3 m. terminas nuo sužinojimo apie neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
2.2.2. Sistemiškai vertinant Konstitucinio Teismo doktriną dėl įvykdyto sprendimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, pareiškėjas nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises ir reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies grąžinimo.
2.2.3. Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, pareiškėjas į teismą nesikreipė, nes žinodamas, kad kitų kategorijų pensininkams sumažintos pensijos grąžintos į ankstesnį lygį, pagrįstai tikėjosi, kad jam neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus grąžinta. Tikėjimas, kad valstybinės pensijos nepriemoka bus išmokėta be teismo sprendimo, buvo pagrįstas tuo, kad Konstituciniam Teismui 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pripažinus prieštaraujančiais Konstitucijai teisės aktus, kurių pagrindu pareigūnams mokėtas ne visas darbo užmokestis, visiems pareigūnams, net ir tiems, kurie nebuvo kreipęsi į teismus, buvo išmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos už 2002 m.–2004 m. Pareiškėjas tvirtai tikėjo, kad Lietuvos Respublikoje įstatymai yra ir turi būti taikomi visiems vienodai.
2.2.4. Apie tai, kad valstybinės pensijos nepriemoka nebus išmokėta, pareiškėjas sužinojo susipažinęs su Lietuvos policijos veteranų asociacijai skirtu Ministerijos raštu dėl sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, apie teisę reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo sužinojo ir iš Lygių galimybių kontrolieriaus 2013 m. balandžio 23 d. pažymos Nr. (12)-SN-03. Pareiškėjas, susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. pranešimu žiniasklaidai apie tai, kad priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą, supratęs, kad be teismo sprendimo neišmokėta valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta, su 2013 m. spalio 28 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, ir tik gavęs atsakymą į šį prašymą (t. y. skundžiamą Ministerijos sprendimą) galutinai sužinojo, kad valstybinės pensijos nepriemoka be teismo sprendimo nebus išmokėta.
2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, remiasi Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisingumo, proporcingumo, socialinės darnos principais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimais, 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. balandžio 20 d. sprendimais), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (bylomis Gaygusuz prieš Austriją, Wessels-Bergervoet prieš Nyderlandus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, be kita ko, administracine byla Nr. A552-519/2013.
2.4. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos, išskyrus 16 straipsnį, galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau Seimas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymuose (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) Laikinojo įstatymo galiojimą, be kita ko, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, pratęsė atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir iki 2013 m. gruodžio 31 d., nors kai kurioms kitoms išmokoms, pavyzdžiui, valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijoms, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas nebuvo pratęsiamas.
Įstatymų leidėjas sudarė pagrindą nuo 2012 m. sausio 1 d. panaikinti dalies socialinių išmokų mažinimą, o tai leidžia abejoti, ar valstybinių pensijų mažinimas 2012 m.–2013 m. buvo būtina priemonė, taip pat abejotina, ar dėl ekonomikos, finansų krizės našta buvo padalinta visuomenei tolygiai ir proporcingai. Taigi, nurodytos Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų nuostatos prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, socialinio solidarumo, teisingumo ir proporcingumo principams, tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai apie tai, kad priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.
2.6. Pareiškėjo teisės reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nepaneigia nuosekli LVAT praktika, jog kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Nurodytą pareiškėjo teisę patvirtina ir minėta Lygių galimybių kontrolieriaus 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-SN-03.
2.7. Remiantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu, elgesys su asmeniu, kai dėl socialinės padėties jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, laikoma tiesiogine diskriminacija. Pareiškėjo nuomone, neišmokėtos valstybinės pensijos nepriteisimas bent jau nuo 2012 m. sausio 1 d. diskriminuotų pareiškėją kitų šalies pensininkų tarpe, nes kitų kategorijų pensininkams paskirtos pensijos yra grąžintos į buvusį lygį ir išmokami patirti praradimai dėl pensijų sumažinimo.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje, neatnaujinęs termino skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų pagrindu (b. l. 27–29, 35–36). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ir 2014 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-214/2014 tenkinus atskirąjį skundą, t. y. panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, tenkinus pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir perdavus skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 42–45), Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje priėmė pareiškėjo skundą (b. l. 47–48).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. prašyme (b. l. 69) ir 2015 m. birželio 3 d. prašyme (b. l. 84), be kita ko, prašė tenkinti skundą dėl valstybinės pensijos priteisimo.
II
Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 59).
1. Pareiškėjo valstybinė pensija ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d.) buvo perskaičiuojama, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; šiai normai atitikus Konstituciją, Ministerijos sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
2. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas buvo laikinas ir kiekvienais metais įsigaliojo iš naujo, apie jo pritaikymą pareiškėjas sužinojo 2012 m. vasario mėn., 2013 m. vasario mėn., gavęs valstybinę pensiją už sausio mėn. Terminas kreiptis į teismą yra procesinis, todėl taikytinas aktualus terminas, o ne galiojęs 2012 m., t. y. taikytinas 6 mėn. terminas kreiptis į teismą, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nuo 2013 m. sausio 1 d. Minėtas terminas baigėsi atitinkamai 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. rugpjūčio mėn., o termino praleidimo pasekmė – bylos nutraukimas.
III
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje šią administracinę bylą sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas (b. l. 72–76).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. šią administracinę bylą atnaujino, kadangi faktinė aplinkybė, dėl kurios ši administracinė byla Nr. I-2960-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07205-2013-3) buvo sustabdyta, išnyko, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015, 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr. KT15-N9/2015 (b. l. 80–81).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjas nuo 1999 m. gruodžio 27 d. neterminuotam laikui įgijo teisę į valstybinę pensiją, paskirtos valstybinės pensijos dydis – 763,53 Lt (Ministerijos 2000 m. sausio 11 d. išvada Nr. 15823 „Dėl pensijos paskyrimo už tarnybą“ (toliau – ir išvada Nr. 15823 (b. l. 52)), nuo 2004 m. gegužės 1 d. ji sudarė 836,22 Lt (Ministerijos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2/17-1351 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių invalidumo ir pensijų už tarnybą perskaičiavimo“ išrašas (b. l. 53)). Pareiškėjo valstybinė pensija 2010 m. sausio 1 d. su BP priedu (360,0 Lt) sudarė 1 196,22 Lt (pažyma Nr. 11PP(P)-6583 (b. l. 10–11, 57–58)).
1.2. Pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama (mažinama) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant po 203,12 Lt (pažyma Nr. 11PP(P)-6583 (b. l. 10–11, 57–58)).
1.3. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. spalio 28 d. prašymą Tarnybai, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas nebeatitinka teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų bei varžo tokias pensijas gaunančių asmenų teises labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (b. l. 54), 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 1D-10058(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ paaiškino pareiškėjui jo valstybinės pensijos mokėjimo tvarką pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, be kita ko, nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, kad valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 155-7985) pratęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d., kad Ministerija privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo, nes preziumuojama, jog Laikinasis įstatymas atitinka Konstituciją, taigi, Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką ir atkurti valstybinės pensijos dydį (b. l. 8–9, 55–56).
Su sprendimu Nr. 1D-10058(11) pareiškėjui pateikta Tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-6583 (b. l. 10–11, 57–58).
2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nuo 2014 m. sausio 1 d. neperskaičiuojamos, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas (t. y. nemažinamos), todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakoves nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui tokio dydžio valstybinę pensiją, kokia buvo apskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
3. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl likusi pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip neturinti teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.