- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1326-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00276-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Limedika“, AB DNB bankas
- Ieškovas
- P. G., J. G.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1326-524/2014
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00276-2014-3)
2014 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Limedika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-688-729/2014 pagal ieškovų P. G. ir J. G. ieškinį dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Limedika“, AB DNB bankas, antstolis A. S., antstolis G. J., antstolė V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Nurodė, kad nuo 2003 m. P. G. turėjo 100 procentų įmonės UAB „Miesto vaistinė“ akcijų, vykdė komercinę veiklą ir šiai veiklai buvo paėmęs iš AB DNB banko kreditus, o kreditų užtikrinimui buvo įkeistas ieškovams priklausantis asmeninis turtas, tarp jų – ir gyvenamasis butas. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės Lietuvoje įmonei 2011 m. buvo iškelta bankroto byla. Šiuo metu visas turėtas šeimos turtas yra parduotas iš varžytynių, sąskaitos areštuotos ir yra pareikšti bei teismų priteisti kreditoriniai reikalavimai: J. G. – 472 000 Lt, o P. G. – 670 000 Lt. Ieškovų įsiskolinimai viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį ir jie tokios sumos išmokėti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-04 nutartimi ieškovams iškėlė bankroto bylą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Limedika“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovų pareiškimų iškelti jiems bankroto bylą netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kadangi neatliko jokios fizinio asmens nemokumo priežasčių analizės. Teismui pareiškėjai pateikė tik įrodymus apie skolos dydį bei turimą turtą. Apelianto nuomone, teismui turėjo būti pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjų skolos kreditoriams susidarymą: su kreditoriumi AB DNB banku pasirašyti dokumentai, kredito sutartis su visais jos papildymais ir pakeitimais ir pan. Teismas nevertino apelianto argumentų, kad P. G. buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina jam UAB „Miesto vaistinė“ bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. P. G. laiku neiškėlė bankroto bylos UAB „Miesto vaistinė“, antra, už savo asmenines prievoles bankui kaip UAB „Miesto vaistinė“ vadovas laidavo visu bendrovės turtu, taip žymiai padidindamas bendrovės kreditinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-545-123/2013 konstatuotos aplinkybės, kad P. G. buvo nelojalus įmonei UAB „Miesto vaistinė“, bendrovės vardu pasirašydamas laidavimo sutartį su AB DNB banku, veikė tik savo asmeniniais interesais. Pirmosios instancijos teismas siaurai taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 punktą konstatuodamas, kad ieškovai nesudarė sandorių per paskutinius 3 metus. Šioje teisės normoje yra nustatytas ir kitas pagrindas, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, – jei asmuo atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo apeliantui paaiškėjo ir aplinkybės, kad P. G. yra įsteigęs UAB „Biofarmacija“, kurioje neva dirba jis pats ir jo sutuoktinė. Šią bendrovę P. G. įsteigė 2011-12-21, t. y. iš karto po to, kai tik buvo priimta nutartis iškelti bankroto bylą įmonei UAB „Miesto vaistinė“. Nors, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Biofarmacija“ įsteigė Z. U., o jos akcininkas nuo 2012-01-01 yra N. B., interneto erdvėje bendrovės steigėju ir vadovu skelbiasi pats P. G., kuris, registro duomenimis, buvo bendrovės vadovu iki 2012-02-03. Darytina išvada, kad UAB „Biofarmacija“ kito asmens vardu įsteigta P. G. dėl UAB „Miesto vaistinė“ iškeltos bankroto bylos, siekiant tai nuslėpti nuo UAB „Miesto vaistinė“ kreditorių. P. G. neatskleidė teismui ir to, kad yra UAB „Modernika“, kurios akcijos priklauso jo tėvui, direktorius. Tai vertintina kaip nesąžiningas elgesys.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovai prašo UAB „Limedika“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik aiškinosi pareiškėjų nemokumo priežastis, bet ir atliko išsamią nemokumo priežasčių analizę. Pareiškėjai tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2006-11-10 su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią bankas suteikė pareiškėjams 700 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms. Taip pat pareiškėjai 2008-08-11 su AB DNB banku sudarė kitą kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas pareiškėjams suteikė 300 000 Lt kreditą butui statyti. 2006-11-10 kredito sutartis buvo sudaryta UAB „Miesto vaistinė“ reikmėms, paskola imta verslui vystyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-438/2014, konstatavo, kad pareiškėjai pagal minėtą kredito sutartį gautas lėšas panaudojo UAB „Miesto vaistinė“ veiklai. Kreditą P. G. užtikrino hipoteka įkeisdamas ir savo asmeninį turtą. Buvo apskaičiuota, kad per 12 metų investicija atsipirks. Iš pradžių verslas klostėsi sėkmingai, paskola buvo grąžinama laiku, tačiau 2008 metų pabaigoje dėl ekonominės krizės verslas smuko, įmonė neteko dalies pajamų, nebuvo apyvartinių lėšų, sustiprėjo didžiųjų vaistinių tinklų konkurencija. Įmonės veiklai stabilizuoti 2010 m. P. G. laidavo už UAB „Miesto vaistinė“ 200 000 Lt sumos prievoles kreditorei UAB „Limedika“. Pasaulinės ekonominės krizės metu krito ne tik pareiškėjų nuosavybės vertė, bet ir prekių kainos. Pareiškėjai, nežinodami apie gręsiančią ekonominę krizę, verslą plėtė pačiu nepalankiausiu laikotarpiu. Nuo pareiškėjų nepriklausančios aplinkybės sužlugdė jų verslą ir sukėlė jų nemokumą. Be to, dvejus metus P. G. buvo bedarbis, sutuoktinė taip pat ilgą laiką nedirbo, nes augino vaikus. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes analizavo ir konstatavo, jog ieškovų nemokumą sukėlė visuma aplinkybių dėl pasaulinės ekonominės krizės, nedarbo, šeiminių problemų. Apeliantė nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjų teismui pateikti dokumentus, kurie nenumatyti FABĮ 4 str. 4 dalyje ir kurie neturi jokios reikšmės nei sprendžiant dėl pareiškėjų nemokumo priežasčių, nei dėl jų sąžiningumo. Apeliantė galėjo šių dokumentų prašyti parengiamųjų teismo posėdžių metu, kurių buvo ne vienas, be to, šiais dokumentais pati apeliantė disponuoja, nes pateikė su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra FABĮ 5 str. 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti bankroto bylą. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją su baigtiniu išimčių sąrašu. Apeliantė nepateikė argumentų, galinčių paneigti pareiškėjų sąžiningumą sudarant paskolos ir laidavimo sandorius. Apelianto minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-545-123/2013 dalyvavo ne tie patys asmenys, buvo visai kitas nagrinėjimo dalykas, be to, buvo vertinamas AB DNB banko, o ne P. G. ir J. G. sąžiningumas. Be to, tą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio apskritai nėra pagrindo vertinti kaip nenaudingo ieškovui (t. y. UAB „Miesto vaistinė“). Apeliantės teiginiai dėl kitų P. G. neva įkurtų įmonių grįsti vien spėjimais. Be to, pastarosios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kadangi iškėlus bankroto bylą administratorius privalės patikrinti ieškovų sandorius, sudarytus per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Visiškai sutikdamas su ieškovų atsiliepimo motyvais, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus.
FABĮ 4 str. 4 dalyje nustatyta, kokius duomenis pareiškėjas turi pateikti teismui su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė neginčija ieškovų nurodyto jų skolos dydžio, nepaaiškina, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti / paneigti jos prašomi pateikti sutarčių papildymai / pakeitimai. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovų nemokumą sukėlė visuma aplinkybių dėl pasaulinės ekonominės krizės, nedarbo, šeiminių aplinkybių. Apeliantės nuomone, ieškovai tapo nemokūs dėl P. G. nesąžiningų veiksmų, dėl J. G. jokių atskirų argumentų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neteisingai – plečiamai – aiškina FABĮ 5 str. 8 d. 2 punkto nuostatą – „ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais“. Apeliantė teigia atsakovą P. G. buvus nesąžiningą jam vadovaujant UAB „Miesto vaistinė“, dėl ko ši bankrutavo ir taip buvo pažeisti UAB „Miesto vaistinė“ kreditorių interesai. Tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 punktas pareiškėjo nesąžiningumą kaip sąlygą, užkertančią galimybę fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, sieja: 1) su to fizinio asmens kreditoriais, 2) su to fizinio asmens nemokumu. Taigi byloje nagrinėjamu atveju aplinkybės, jeigu tokios pasitvirtintų, kad P. G., kaip UAB „Miesto vaistinė“ vadovas, buvo nesąžiningas UAB „Miesto vaistinė“ kreditorių atžvilgiu, kad dėl to UAB „Miesto vaistinė“ tapo nemoki, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingos. P. G. veiksmai (jų sąžiningumo klausimas) valdant UAB „Miesto vaistinė“ yra ne šios, o kitos bylos, t. y. apeliantės nurodytos bylos pagal UAB „Miesto vaistinė“ administratoriaus ieškinį P. G. dėl žalos atlyginimo, dalykas.
Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad už savo asmenines prievoles bankui P. G. laidavo UAB „Miesto vaistinė“ turtu, kad jis veikė savo interesais, kaip tik patvirtintų, jog P. G. įmonės sąskaita stengėsi išsaugoti savo, kaip fizinio asmens, mokumą. Apeliantė nenurodė, kokie konkrečiai P. G. veiksmai jo, kaip fizinio asmens, kreditorių atžvilgiu laikomi nesąžiningais ir pagal kokias konkrečiai Civilinio kodekso nuostatas.
Apeliantės teiginiai apie P. G. neva įsteigtas naujas įmones prieštarauja viešo registro duomenims (CK 4.262 str.), be to, P. G. veiksmai steigiant naujas įmones, gali būti kitų teisinių santykių, nagrinėtinų baudžiamąja ar civiline tvarka, dalykas, ir nesusiję su jo, kaip fizinio asmens, mokumu.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nutartį palikti nepakeistą.