Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-09-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-8548-867/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
e2YT-8548-867/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01246-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8548-867/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01246-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.5.2; 3.2.3.8
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovui advokatui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. V., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1992-05-25 nuosavybės teise valdė fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jo tėvas 1992-04-14 dalyvavo Gegužės pirmosios žemės ūkio įmonės viduūkiniame aukcione, kuriame buvo parduodamas objektas - veršidė II rag. ferma Jokšų kaime. V. V. aukciono metu pasiūlė didžiausią kainą, o po aukciono pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą ir 1992-05-25 komisija susidedanti iš Gegužės pirmosios žemės ūkio įmonės atstovų perdavė V. V. minėtą turtą, tuo tikslu buvo pasirašytas 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktas. Jo tėvas V. V. įsigytu turtu naudojosi iki pat savo mirties. Būdamas gyvas jo tėvas bandė įsigytą pastatą įregistruoti, tuo tikslu 2018-07-03 sudarė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį Nr. 22308. Matininkui parengus Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir 2018-08-07 pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ įregistruoti fermą ir daiktines teises į ją nekilnojamojo turto registre, tačiau prašymas buvo atmestas nurodant, kad pateiktas 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktas nepatvirtina, kad ferma yra įgyta nuosavybės teise. Tėvui mirus jis nori užbaigti sutvarkyti nuosavybės dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad V. V. nuo 1992-05-25 nuosavybės teise valdė fermą, esančią Jokšų kaime, Klaipėdos rajone, todėl prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, jei bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos juridinę reikšmę turinčiam faktui patvirtinti. Prašo nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad mirus tėvui ir pradėjus tvarkyti tėvo dokumentus dėl paveldėjimo, jam tapo žinoma, kad ferma nėra įregistruota jo tėvo vardu. Paaiškino, kad jis iš tėvo žinojo, kad fermą jo tėvas įsigijo aukciono būdu ir už ją yra atsiskaitęs, nes ferma buvo perduota jo tėvui ir šia ferma jo tėvas naudojosi visą laiką iki pat savo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo turtas) yra V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė, tačiau, siekiant įregistruoti daiktines teises į ginčo turtą, nėra išlikę pakankamai dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra V. V. yra V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. V. V. 1992-04-14 dalyvavo Gegužės pirmosios žemės ūkio įmonės viduūkiniame aukcione. Iš 1992-04-14 protokolo Nr. 21 nustatyta, kad viduūkiniame aukcione buvo parduodamas objektas - veršidė II rag. ferma (duomenys neskelbtini). Parduodamo objekto pradinė kaina 4445,00 rubliai. Didžiausią kainą pasiūliusio asmens duomenys - V. V., Valterio, gyv. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad pirkėjas privalo per 10 dienų po aukciono pervesti į nurodytą sąskaitą 4223,00 rublius. Atlikus pinigų pervedimą, 1992-05-25 komisija susidedanti iš „Gegužės pirmosios“ ž. ū. įmonės atstovų V. Š. ir V. B. perdavė V. V. ž. ū. turtą nupirktą viduūkiniame aukcione - Veršidę II-rag. fermoje (duomenys neskelbtini), vertė 4445,00 rub., pasirašant 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktą. Nustatyta, kad V. V. bandė įsigytą pastatą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, 2018-07-03 sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį, tačiau parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir pateikus prašymą įregistruoti fermą ir daiktines teises į ją nekilnojamojo turto registre, minėtas prašymas buvo atmestas, nurodant, kad pateiktas 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktas nepatvirtina, kad ferma yra įgyta nuosavybės teise. M. V. V., pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos archyvą ir Klaipėdos regioninį valstybės archyvą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-03-05 raštu Nr. (5.1.48 E) A5-1655 informavo, kad negali pateikti duomenų apie „Gegužės pirmosios“ kolūkio likvidavimą ir jo turto perdavimą, viduūkinio aukciono protokolus sudarytus (preliminari data) 1992-05-25, statinių inventorizacijų bylas, aukcionu parduodamų statinių sąrašus ir kitus dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo turto perleidimą kitiems asmenims, nes „Gegužės pirmosios“ kolūkis dokumentų patvirtinančių šią informaciją, saugoti neperdavė. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2020-03-03 raštu Nr. (2.3.6) 6R-132 atsiuntė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus Priekulės agrarinės reformos tarnybos archyviniame fonde saugomoje 1992 metų „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonės turto, parduoto aukcionuose, dokumentų byloje esančių dokumentų kopijas. Archyve buvo rasti šie dokumentai: 1992-04-13 registracijos pažymėjimas Nr. 1, išduotas V. V.; 1992-04-13 aukciono dalyvio skolinis įsipareigojimas V. V. vardu; 1992-04-14 privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. 21 kopija; 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktas. Visus minėtus dokumentus, išskyrus 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktą, pareiškėjas gavo iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo, nes mirusiajam V. V. tokių dokumentų niekas nebuvo išdavęs. 2020-03-12 pareiškėjas su papildomais dokumentais ir suformuota nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, registro Nr. 44/2261702, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės į pastatą - veršidę II rag. (fermą) įregistravimo mirusio V. V. vardu, tačiau teritorinis registratorius prašymą atmetė, nes nekilnojamojo daikto fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti V. V. vardu nepakako dokumentų, kadangi su prašymu nebuvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas. 2020-04-03 sprendimu kadastro tvarkytojas prašymą taip pat atmetė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 patvirtintų Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 29 - 31 punktus, aukciono rezultatus privalėjo patvirtinti rajono privatizavimo komisija, kuriai apylinkės agrarinės reformos tarnyba turėjo pateikti privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolą (30.1 p.), banko įstaigos dokumentą, patvirtinantį, jog sumokėta už aukciono metu įgyto objektą (30.2 p.). Minėtų nuostatų 31 p. numatė, jog rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (pagal šių nuostatų 5 arba 6 priedą nuosavybės teisės liudijimą), jeigu per šį laikotarpį pasirašomas objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo – priėmimo aktas (sutartis), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką.

Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyta, kad pareiškėjas negali pateikti nuosavybės teisės liudijimo, nes tokio dokumento pareiškėjas neturi, o ir iš archyvo buvo gauta tik tai, kas yra išlikę, todėl daugiau papildomų dokumentų rasti nėra galimybių, o atkurti prarastus dokumentus yra neįmanoma, nes „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonė yra likviduota

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo V. V. perduota veršidė II-rag. fermoje (duomenys neskelbtini), yra pasirašytas, aukciono rezultatai yra patvirtinti 1992-04-14 protokolu Nr. 21, tačiau byloje duomenų, kad rajono privatizavimo komisija būtų išdavusi nuosavybės teisės dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti bylos duomenys, sudaro pagrindą išvadai, kad sandoris tarp šalių įvyko ir už įsigytą turtą buvo pilnai atsiskaityta, t. y. už aukcione įgytą turtą pareiškėjo tėvas V. V. į nurodytą sąskaitą pervedė 4223,00 rublius, ir nors neišliko sumokėjimo kvitų, tačiau 1992-05-25 perdavimo - priėmimo aktu įsigytas pastatas perduotas V. V.. Byloje duomenų, kad aukcionas neįvyko ar jo rezultatai buvo patvirtinti ir turtas buvo perduotas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra pateikta, tai nenustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Tiek pareiškėjas, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai, tai yra J. I., I. D. ir J. D. patvirtino, kad V. V. fermą įsigijo aukciono būdu ir nuo pat jos įsigijimo ją prižiūrėjo, tai yra laikė gyvulius, tarkė fermą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2020-08-258 raštas Nr. V4-203, kuriame nurodyta, fermą, esančią Jokšų kaime, kuri iki 1992 metų priklausė „Gegužės pirmosios“ žemės ūkio įmonei, faktiškai valdė ir prižiūrėjo V. V..

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog V. V., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1992-05-25 nuosavybės teise valdė fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisių tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1992-05-25 nuosavybės teise valdė fermą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė