- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-290-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14006-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- UAB „Serneta“
- Ieškovas
- UAB „Vamvila“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas UAB „Serneta“ prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vamvila“ ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas (apeliantas) UAB „Serneta“ 2011-04-20 pateikė teismui prašymą atidėti mokėtino 645 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje pagal bendrovės apeliacinį skundą priėmimo.
2011-04-28 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas įpareigojo apeliantą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti įrodymus, įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. 2011-05-19 apeliantas teismui pateikė bendrovės 2010 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti apelianto prašymą. Teismas sprendė, kad nors 2010 metais apeliantas dirbo nuostolingai, tai nėra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atsakovui, kadangi bendrovė turi pakankamai turto. Konstatavo, kad apeliantas nepagrindė sunkios turtinės padėties ir nustatė terminą 645 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Serneta“ 2011-05-26 pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl žyminio mokesčio įmokos sumokėjimo iki sprendimo pagal pateiktą 2011-04-20 apeliacinį skundą byloje priėmimo, patenkinti, nustatant žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta, nes apelianto finansinė padėtis yra sunki, tuo tarpu balanse esantis turtas neturi jokios įtakos įmonės finansiniam pajėgumui atlikti reikiamus mokėjimus. Be to, apelianto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina žyminio mokesčio sumokėjimą.
Ieškovas su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad apeliantas turi galimybę sumokėti 645 Lt žyminį mokestį ir jo padėtis negali būti vertinama kaip prasta. Pabrėžė, kad bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad apelianto finansinė padėtis yra gera, tai, pateikdamas 2010-08-24 atskirąjį skundą, nurodė pats apeliantas, tačiau teikdamas 2011-05-26 atskirąjį skundą, pakeitė savo poziciją. Atmetė apelianto argumentus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad jos apsunkina žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad antstolis yra areštavęs dalį apelianto žemės sklypo ieškinio sumai, todėl tai niekaip neapsunkina apelianto piniginių srautų/apyvartos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad 645 Lt pinigų sumos neturi kasoje ar banko sąskaitose.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
CPK 84 str. numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio.
Apeliantas, pateikdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu jis objektyviai neturi galimybių gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi skolininkai piktybiškai neatsiskaito su apeliantu pagal esamas sutartines prievoles, didėja bankų palūkanų normos, be to apelianto atžvilgiu pritaikytos ženklios finansinės sankcijos, o tai itin riboja apelianto veiksmus. Atmesdamas šį apelianto prašymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas nepagrindė sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.
Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.) Nagrinėjamu atveju, apelianto prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iš esmės argumentuojamas tuo, kad dabartinė jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti šio mokesčio iš karto, kadangi laikinosios apsaugos priemonės apsunkina turto naudojimą bei pajamų gavimą. Apeliantas teigia, kad jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš apelianto pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties pagrindu buvo areštuota ¼ dalis atsakovui priklausančio žemės sklypo 23 608,37 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės negali absoliučiai riboti apelianto finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, kuris nagrinėjamoje byloje yra 645 Lt, ir įmonei, valdančiai virš 23 mln. Lt vertės turtą, yra labai nedidelis. Be to, teismas atmeta ir apelianto argumentą dėl to, kad jis negauna jokių pajamų iš turimo turto. Apeliantas yra verslo subjektas, kurio veiklos vienintelis tikslas yra pelnas. Yra visiškai neįtikėtina, kad veiklą vykdanti bendrovė gali būti neproporcingai finansiškai apsunkinta reikalavimu sumokėti šioje byloje reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Bylos duomenimis, pats apeliantas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo gerą savo finansinę padėtį, pateikdamas 2010 m. rugpjūčio 24 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuriame nurodė, kad valdo 10 315 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą ir vien iš nuomininko UAB „Norfos mažmena“ kas mėnesį gaunamos reguliarios 190 000 Lt dydžio įmokos. Jokių kitų įrodymų priešingai išvadai (apie pajamų iš turto negavimą) pagrįsti apeliantas į bylą nepateikė, bei, kaip teisingai buvo pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas neįrodė, kad 645 Lt pinigų sumos neturi kasoje ar banko sąskaitose.
Vertindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto teiginiais, kad jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tenkinti tokį atsakovo prašymą nėra pagrindo.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria netenkino atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o įpareigojo atsakovą sumokėti 645 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi apeliantui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 645 Lt dydžio žyminį mokestį. Kadangi 2011 m. gegužės 19 d. nutartis įsiteisėja nuo šios Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo (CPK 331 str. 6 d., 279, 335 str.), apeliantui UAB “Serneta” kitas 15 dienų terminas sumokėti 645 Lt dydžio žyminį mokestį skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.1d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartyje nustatyto dydžio žyminį mokestį atsakovas UAB “Serneta” turi sumokėti per 15 dienų nuo šios Vilniaus apygardos teismo nutarties paskelbimo dienos, pateikdamas pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.