- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eA-2503-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03347-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Uzbekistano Respublikos, A. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Uzbekistano Respublikos pilietis A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 24S146286, kuriuo panaikintas jam (pareiškėjui) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bleiras“, pateikė Departamentui prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjo Prašyme ir UAB „Bleiras“ tarpininkavimo rašte buvo nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 27 d.
3. Pareiškėjas teigė, kad kai jis atvyko dirbti į UAB „Bleiras“, jam buvo paaiškinta, jog darbo nėra, dėl šios priežasties jis pradėjo ieškoti kito darbdavio. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į atsakovą dėl darbo Gruber Logistics, UAB (toliau – ir Bendrovė), vėliau – dėl darbo UAB „Carrozza logistics“. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, vertindamas, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas tikslą dirbti UAB „Bleiras“, tačiau įmonėje darbo ir darbo užmokesčio negavo ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas banko sąskaitoje turėjo asmeninių lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvoje. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Sprendimas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, nes jis (pareiškėjas) turės išvykti iš Lietuvos, o tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. darbo Gruber Logistics, UAB tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagrindu. Leidimas panaikintas, nustačius, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (1 386 Eur). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. sausio 27 d. ir per visą darbo Bendrovėje laikotarpį jam nebuvo išmokėtas joks darbo užmokestis, kas sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas faktiškai Bendrovėje nedirbo. Šios aplinkybės nustatytos, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti Leidimą pareiškėjas buvo nurodęs, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, t. y. 1 386 Eur per mėnesį, tačiau patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje.
7. Atsakovo teigimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde neneigia atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, jog darbo užmokestis jam nebuvo mokamas ne dėl jo kaltės; be to, pareiškėjas turėjo asmeninių lėšų pragyventi Lietuvoje.
10. Teismas nustatė, jog byloje pateikti įrodymai (Sodros duomenys) patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. sausio 27 d. ir per visą darbo Bendrovėje laikotarpį jam nebuvo išmokėtas joks darbo užmokestis, kas sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Bendrovėje nedirbo. Darbo pajamos buvo nurodytas kaip vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje, todėl pareiškėjui, nepateikus kitų duomenų apie gaunamas pajamas, Departamentas turėjo teisinį pagrindą vertinti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo Prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
11. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti Departamento Sprendimą, atmetė pareiškėjo skundą.
III.
12. Pareiškėjas A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde, akcentuoja, kad jis, turėdamas Leidimą, atvyko į Lietuvą dirbti UAB „Bleiras“, kurioje darbo ir darbo užmokesčio negavo ne dėl savo, o dėl darbdavio kaltės. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo kaltės nebuvimą, nesiaiškino aplinkybių, kad pareiškėjas banko sąskaitoje turėjo asmeninių lėšų pragyventi Lietuvoje. Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas, sukelia jam neigiamas pasekmes, nes jis turės išvykti iš Lietuvos, o tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjui teikiant Prašymą ir Bendrovei tarpininkavimo raštą dėl Leidimo išdavimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas Prašyme ir tarpininkavimo rašte. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei karto nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas negauna reguliarių pragyvenimo lėšų. Pareiškėjas, žinodamas, kad negauna sulygto atlyginimo, į Departamentą dėl naujo Leidimo išdavimo kreipėsi tik 2024 m. liepos 4 d., t. y. po Sprendimo priėmimo.
16. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui Sprendimu panaikintas Leidimas buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas Bendrovės darbuotoju. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto Leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekdamas ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) informuoti Departamentą apie pasikeitusią jo teisinę padėtį.
17. Atsakovas pažymi, jog panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio A. I. (A. I.) skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 24S146286, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Departamento Sprendimu vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl darbo Gruber Logistics, UAB, o ne UAB „Bleiras“, kaip kad šioje byloje nurodo pareiškėjas. Pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas, nustačius, kad pareiškėjas Gruber Logistics, UAB buvo įdarbintas nuo 2024 m. sausio 27 d. ir per visą darbo Bendrovėje laikotarpį jam nebuvo išmokėtas joks darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis gavo Leidimą dėl darbo UAB „Bleiras“, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, o byloje pateikti įrodymai (Gruber Logistics, UAB tarpininkavimo raštas, Sodros duomenys) patvirtina, kad Leidimas buvo išduotas dėl darbo Gruber Logistics, UAB.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas tiek dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tiek ir dėl pritaikytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatų.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, ir nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos skunde ir kurias išsamiai ir detaliai įvertino pirmosios instancijos teismas.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nes nenustatytos aplinkybės ir pagrindai, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).
24. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas gavo Leidimą tuo pagrindu, kad jis dirbs Bendrovėje, jam bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau pagal bylos duomenis pareiškėjas nedirbo Bendrovėje, negavo darbo užmokesčio, o tai leidžia daryti išvadą, kad jo Prašyme pateikti duomenys neatitiko tikrovės.
26. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas po Leidimo išdavimo nedirbo pagal sąlygas, dėl kurių buvo išduotas Leidimas, taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinimo dirbti Bendrovėje ir gaunamo uždarbio Bendrovėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, gaunamas Bendrovėje, jis kitų pragyvenimo lėšų šaltinių nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų visiškai negavo, nes nedirbo. Teismų praktikoje tokia aplinkybė vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-575/2024; kt.).
27. Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – viena minimali mėnesinė alga. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo mokamas joks darbo užmokestis, nors darbo pajamos buvo nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje, pareiškėjas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, todėl pirmosios instancijos teisingai sprendė, kad Departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).
28. Pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo darbo teisinius santykius, t. y. jis turi teisę į darbo užmokestį, kurią gins Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje pareiškėjas neteikė įrodymų, kad jis realiai dirbo Bendrovėje, tačiau Bendrovė jam nemokėjo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio. Priešingai, iš pareiškėjo nurodomų argumentų visumos matyti, kad jis realiai nedirbo Bendrovėje.
29. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad faktas, jog užsienietis negauna pajamų, pagal įstatymą privalomų leidimui gauti, yra įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; kt.).
30. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Bleiras“ jam pranešė, jog nėra darbo, jis ieškojo kito darbdavio ir jį surado, nurodomos pasekmės, kurias sukels Sprendimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Dėl šioje nutartyje aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, jog Sprendimas, kuriuo panaikintas Leidimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kvestionuojantys Sprendimo išvadas, yra nepagrįsti. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. I. (A. I.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.