Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

2020-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-367/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
II-10-367/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00406-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Raimonda Pauparienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. G.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-10-367/2020
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00406-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 6 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G., jo atstovui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. G. atstovo advokato Mariaus Navicko skundą dėl 2019 m. lapkričio 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3478-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3478-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) D. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje padarymą skirta 11,00 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. 11 val. 40 min., sustabdžius automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S., nevykdė reikalavimo likti automobilyje ir išlipęs iš jo, nuėjo į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidų.

D. G. atstovas advokatas Marius Navickas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad 2019 m. lapkričio 16 d. apie 11 val. 30 min. D. G. su draugu iš savo namų važiavo į miestą. Šiek tiek pavažiavus prisiminė, jog namuose paliko mobiliojo ryšio telefoną ir apykojės GPS prietaisą, todėl liepęs draugui grįžti atgal į namus. Pažymi, kad grįžtant į kiemą jiems iš paskos pradėjo važiuoti tarnybinis policijos automobilis, kurio švyturėliai buvo įjungti automobiliui sustojus ir D. G. jau išlipus iš automobilio. Nurodo, kad išlipęs jis nuėjo į namo vidų, pasiėmė telefoną, GPS prietaisą, grįžo atgal prie draugo automobilio ir pradėjo filmuoti policijos pareigūnių atliekamus veiksmus. Nurodė, kad pareigūnė D. G. neprisistatė, nepaaiškino patikrinimo priežasties, pradėjo reikalauti vairuotojo dokumentų. Policijos pareigūnei apžiūrint automobilį, D. G. draugui pasakęs „atsargiai žiūrėk, kad ko neįmestų į automobilį“. Pažymi, kad tik po šių žodžių pareigūnė D. G. nurodė, jog jis apskritai negalėjo išlipti iš automobilio iki patikrinimo pabaigos. Užbaigus automobilio apžiūrą ir pareigūnei einant link tarnybinio automobilio, D. G. paklausęs ar jo netikrins, po ko pareigūnė jam atsakiusi, kad jį reikėjo tikrinti iki išlipant iš automobilio. Pažymi, kad šiuo atveju automobilio sustabdymas D. G. kieme buvo atliktas be pagrindo, siekiant eilinį kartą jį dėl ko nors nubausti, o atitinkamai nesant pagrindo stabdyti automobilį, nebuvo pagrindo ir reikalauti jame pasilikti, kaip ir pripažinti jį kaltu padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kokią konkrečiai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normą ar Kelių eismo taisyklę D. G. pažeidė, mano, kad vien bendrųjų pareigų nurodymas administracinio nusižengimo protokole nesudaro pagrindo patraukti jį administracinėn atsakomybėn dėl reikalavimo likti automobilyje nevykdymo, kadangi nėra aišku dėl ko jis turėtų gintis – ar dėl reikalavimo likti automobilyje nevykdymo ar dėl kažkokių kitų bendrų eismo dalyvių pareigų pažeidimo, kaip tai nurodyta skundžiamo nutarimo dalyje dėl teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti.

Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis laiko, kad skundžiamas nutarimas neatitinka 618 straipsnio reikalavimų, keliamų nutarimo turiniui, o administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį D. G. atžvilgiu pradėta neteisėtai, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jo veiksmuose nėra jo atžvilgiu inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė teisena nutraukta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. G. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad manė, jog policijos pareigūnai atvažiavo pakartotinai jo patikrinti, kadangi prieš 3-5 minutes jie buvo atvykę pas jį patikrinimui kaip jisai laikosi teismo įpareigojimų, t. y. kuomet pirmasis policijos ekipažas išvažiavo, jis su draugu nutarė važiuoti į miestą, pradėjus važiuoti prisiminė, kad namuose paliko telefoną ir GPS prietaisą, todėl apsisukę grįžo atgal, po ko paskui juos pradėjo važiuoti kitas policijos ekipažas. Nurodė, kad jam išlipus iš draugo automobilio, policijos pareigūnės iš tarnybinio automobilio išlipusios nebuvo, tuo metu jos dar važiavo. Matė, kad atvažiuoja su įjungtais švyturėliais. Tuo metu jis ėjo į namo vidų pasiimti daiktų. Nurodė, kad automobilio vairuotojas taip pat išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia automobilio. Reikalavimo pasilikti automobilyje negirdėjo, nemano, kad pažeidė kokias nors KET taisykles.

Liudytoja Audronė Staševičienė nurodė, kad dirba Tauragės AVPK veiklos skyriaus tyrėja. Paaiškino, kad parvažiuojant nuo Lauksargių pusės link Tauragės miesto pastebėjo automobilį, kuris pastebėjęs policijos tarnybinį automobilį staiga apsisuko, o tai sukėlė įtarimą, todėl buvo nuspręsta sustabdyti jį patikrinimui. Minėtas automobilis važiavo link gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, stabdomas automobilis iškart nestojo, sustojo tik įvažiavęs į gyvenamojo namo kiemą. Paaiškino, kad atstumas nuo namo iki pagrindinio kelio buvo nedidelis, apie 100-200 metrų. Mano, kad stabdomo automobilio vairuotojas turėjo galimybę matyti, kad tarnybinio policijos automobilio švyturėliai yra įjungti. Nurodė, kad stabdomam automobiliui atvažiavus į kiemą, staiga iš jo išlipo keleivis D. G.. Tuo metu kartu su kolege išlipo iš tarnybinio automobilio. Kolegė liepusi D. G. likti automobilyje, tačiau jis jos neklausė ir nubėgo į namo vidų. Nurodė, kad D. G. turėjo galimybę girdėti reikalavimą likti automobilyje. Pažymėjo, kad eidamas į namą D. G. lyg kažką sakęs, kad jis neprivalo to daryti. Po to grįžęs į kiemą, paaiškino, kad namuose buvo palikęs mobilaus ryšio telefoną. Mano, kad tokiais veiksmais jis pažeidė KET 51 punktą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė jos kolegė, su kuria kartu patruliavo.

Liudytoja Sigita Miliauskienė nurodė, kad dirba Tauragės AVPK. Paaiškino, kad patruliuojant važiavo nuo Lauksargių pusės link Tauragės miesto ir pastebėjo automobilį, kuris ruošėsi išvažiuoti į pagrindinį kelią, bet staiga apsisuko ir pradėjo važiuoti keliu atgal. Tai sukėlė įtarimą, todėl nusprendė minėtą automobilį patikrinti. Nurodė, kad tarnybiniu automobiliu įvažiavus į kelią, kuriuo važiavo norimas stabdyti automobilis, minėtas automobilis jau važiavo link gyvenamojo namo. Automobilį pradėjo stabdyti būnant pusiaukelėje tarp pagrindinio kelio ir gyvenamojo namo. Automobilį stabdė įjungus šviesos ir garso signalus, tačiau stabdomas automobilis sustojo neiškarto, tik pasibaigus keliui, t. y. atvažiavus į kiemą. Nepamena, ar ji tik ruošėsi išlipti ar buvo pradarius tarnybinio automobilio dureles, kuomet stabdyto automobilio keleivis išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link namo. Eidama link sustabdyto automobilio pasakė, kad keleivis be leidimo išlipti iš automobilio negali, nurodė grįžti atgal, po ko keleivis sušuko, kad eina pasiimti telefoną, po ko ji jam pasakiusi, kad galės jį pasiimti po patikrinimo, bet toliau jos niekas nebesiklausė. Nurodė, kad po to pradėjo tikrinti vairuotoją. Patikrinimo metu, grįžo keleivis. Vėliau atliko automobilio patikrą ir pildė administracinio nusižengimo protokolą. Keleivio atžvilgiu inkriminavo ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą nusižengimą, kadangi sustabdžius transporto priemonę, keleivis be leidimo nepatikrintinus automobilio iš jo išlipo, tokiu būdu pažeisdamas KET 51 punktą. Šio punkto į administracinio nusižengimo protokolą neįrašė. Įrašė tik KET 5 punktą, kuris nustato bendras kelių eismo dalyvių pareigas. Pažymėjo, kad į KET 5 straipsnį įeina 51 punktas. Nurodė, kad iš esmės protokolas surašytas dėl to, kad sustabdyto automobilio keleivis nevykdė reikalavimo likti automobilyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-66-697/2015; 2AT-43-2014 ir kt.). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundą pateikęs D. G. atstovas advokatas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo ginamojo atžvilgiu nutraukti. Skundą iš esmės grindžia nurodydamas, kad D. G. veiksmuose nėra jo atžvilgiu inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, požymių, taip pat iš administracinio nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo nėra aišku kokią konkrečiai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normą ar Kelių eismo taisyklę D. G. pažeidė, pabrėždamas, kad vien bendrųjų pareigų nurodymas administracinio nusižengimo protokole nesudaro pagrindo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl reikalavimo likti automobilyje nevykdymo, kadangi lieka neaišku dėl ko jis turėtų gintis – ar dėl reikalavimo likti automobilyje nevykdymo ar dėl kažkokių kitų bendrų eismo dalyvių pareigų pažeidimo, kaip tai nurodyta skundžiamo nutarimo dalyje dėl teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti, o ši situacija suponuoja išvadą, jog skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų, keliamų skundžiamo nutarimo turiniui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nutarimu D. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už Kelių eismo taisyklių 5 punkto, kuris reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimą. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. G. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą administracinį nusižengimą. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. G. kaltė grindžiama tik administracinio nusižengimo protokolu.

Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė, konkretūs pažeisti KET punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad KET 5 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-23 nutartis byloje Nr. N-444-797-11, Kauno apygardos teismo 2018-10-15 nutartis byloje Nr. AN2-421-318/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016-10-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-719/2016). Šiuo atveju D. G. nubaustas už bendro pobūdžio pareigų pažeidimą. Byloje nėra įrodymų dėl KET 5 punkto pažeidimo, t. y. kad jis neišmanytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemokėtų KET. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų administracinio nusižengimo protokole išdėstytą kaltinimą D. G. atžvilgiu dėl reikalavimo nevykdymo likti policijos sustabdytame automobilyje.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).

ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, D. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, o 2019 m. lapkričio 25 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3478-2019, naikintinas (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3478-2019 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė