- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- I1-5854-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01143-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 93 nežmoniškos sąlygos: pelėsis, nuo lubų ir sienų ant galvos krenta tinkas, per kiaurus langus pučia vėjas, kameroje nėra ventiliacijos. Šaltas vanduo iš po kriauklės bėga tiesiai į kamerą, buvo kreiptasi žodžiu, bet niekas nekreipė dėmesio. Nėra galimybės apsiprausti, nes nėra veidrodžio, be to, labai renkasi drėgmė. Šiaulių TI Kameroje Nr. 93 buvo laikomas nuo 2020-06-03 iki 2020-06-10, dėl netinkamų laikymo sąlygų sutriko sveikata: pasunkėjo kvėpavimas dėl pelėsio, jaučia depresiją, naktimis blogai miega, pradėjo lankytis pas psichologą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad kameros languose beveik nebuvo stiklų, rašė prašymą direktoriui, kad kamera būtų nufotografuota, užfiksuotas pelėsis, krentantis tinkas, sudužęs klozetas, išdaužtas lango stiklas, tačiau niekas nesureagavo ir nieko nepadarė, tik kai pateikė skundą teismui visi šioje kameroje buvę asmenys buvo perkelti į kitas kameras. Registravosi pas gydytoją, vieną kartą buvo nuvestas ir apžiūrėtas, tačiau perkėlus į kitą kamerą gydytojas jo daugiau nekvietė.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (28 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (7-11 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020-06-03 iki 2020-06-10 kameroje Nr. 93 su dar 1-2 asmenimis. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos Šiaulių TI vėdinamos per langus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Nors kamera Nr. 93 dėl jos atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrinta, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo, preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose krito tinkas, per langus pūtė vėjas, o po praustuve varvėjo vanduo, tai neatitinka realybės. Šiaulių TI duomenų apie tariamai buvusius minimus pažeidimus neturi, o iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamera tvarkinga (matomos nudažytos tvarkingos sienos, lubos, tvarkingi praustuvai), be to, pats pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl minėtų aspektų nesikreipė, tik prašė pateikti jam kameros Nr. 93 nuotraukas.
Atsakovė nurodo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi pareiškėjo skundo dalis dėl karšto vandens nebuvimo kameroje atmestina. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, o tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį, šios nuostatos taikomos ir suimtiesiems.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas R. T. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-06-03 iki 2020-06-10 Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 93 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančios 2020-06-22 pažymos Nr. 60-17041 (14 b. l.) matyti, kad pareiškėjas R. T. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2020-06-03 iki 2020-06-10, viso 8 dienas, buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 93.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo kamera Nr. 93 dėl jos atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, papildomai nurodė, kad ši kamera nebuvo tikrinta nei 2019 m., nei 2020 metais (41 b. l.). Iš byloje esančių pažymų apie 2018 metais atliktus remonto darbus ir atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. (42-52, 53-54 b. l.) matosi, kad 2020 metais kameroje Nr. 93 buvo atliekami tik elektros instaliacijos remonto darbai, o 2018 m. gegužės – birželio mėn. šioje kameroje nuo pelėsių nuvalytos ir perdažytos sienos ir lubos, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, demontuotos perteklinės lovos – gultai. Atsakovė į bylą pateikė ir kameros Nr. 93 fotonuotraukas, darytas 2019 m. vasario mėn. ir 2020 m. birželio mėn. (18-19 b. l.), bei 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr.61-1457 (15 b. l.), kurioje nurodyta, kad R. T. laikotarpiu nuo 2020-06-03 iki 2020-06-10 į Šiaulių TI direktorių kreipėsi tik su 2020-06-10 prašymu nufotografuoti kamerą Nr. 93, į kurį atsakyta 2020-06-15 raštu Nr. 17-675.
Taigi byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pelėsio kameroje Nr. 93, nuo lubų ir sienų byrančio tinko, perteklinės drėgmės, sudaužytų lango stiklų. Teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo įpareigojęs Šiaulių TI pateikti teismui kamerų, gretimų kamerai Nr. 93, visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30, tačiau atsakovės atstovas šio teismo įpareigojimo neįvykdė (41 - 54 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad nufotografuoti kamerą prašė būtent dėl to, kad būtų užfiksuotos jo nurodytos aplinkybės dėl pelėsio, krentančio tinko, išdaužtų lango stiklų, sudužusio klozeto, o jam pateikus skundą teismui jis iš karto buvo perkeltas į kitą kamerą. Atsakovė į bylą pateikė tik kameros Nr. 93 fotonuotraukas ir duomenis apie 2018 metais šioje kameroje atliktus remonto darbus, tačiau teismas neturi galimybės iš nuotraukų spęsti, ar kameroje nėra pelėsio, krenta ar nekrenta tinkas, ar tinkama santykinė oro drėgmė, o vertinant duomenis apie atliktus remonto darbus matosi, kad pelėsis šioje kameroje iki remonto darbų atlikimo buvo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sąlygų kameroje Nr. 93, todėl darytina išvada, pareiškėjas buvo laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų dėl pelėsio nebuvimo, techniškai tvarkingų patalpų ir įrenginių, santykinės oro drėgmės, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 93 nebuvo veidrodžio ir karšto vandens.
Gyvenamųjų kamerų įrengimą Tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punktas, kuriame nurodyta, jog kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, kameroje įrengiamas praustuvas. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Taigi pagal galiojančius teisės aktus veidrodis kameroje yra privalomas, iš pateiktų fotonuotraukų matosi, kad jis kameroje yra (18-19 b. l.), todėl pareiškėjo pretenzijos dėl veidrodžio nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų sąlygų kameroje Nr. 93 sutriko jo sveikata: pasunkėjo kvėpavimas dėl pelėsio, jaučia depresiją, naktimis blogai miega, pradėjo lankytis pas psichologą, tačiau iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (30 b. l.) matosi, kad Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyboje nagrinėjamu laikotarpiu jis lankėsi tik vieną kartą – 2020-06-04, kur buvo supažindintas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, jokių nusiskundimų sveikata nei to apsilankymo metu, nei 2020-06-22 nebuvo užfiksuota, tik padarytas įrašas, kad konvojuoti galima. Atliekant profilaktinį patikrinimą Alytaus PN 2020-06-29 jokių nusiskundimų sveikata pareiškėjas taip pat neišsakė ir jokių negalavimų užfiksuota nebuvo (35 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo pareiškėjo sveikata.
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI kameroje Nr. 93 buvo laikomas tik 8 dienas, kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2019-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1008-261/2019, LVAT 2019-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2183-756/2019, LVAT 2019-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4942-968/2019 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.