- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- A-4942-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00576-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko per mažas plotas, o kamerų plotą dar užėmė baldai. Dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą. Šiaulių TI kamerose ir dušo patalpose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, todėl pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris, o pareigūnai dėl to iš kalinamų asmenų šaipydavosi. Kamerose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, jos buvo vėdinamos tik per langus, dėl to buvo didelė drėgmė, nebuvo pakankamai švaraus oro. Kamerose taip pat nebuvo tinkamo patalpų apšvietimo – natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kameras, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kameros nebuvo remontuotos. Kamerų sienos buvo padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdoma nebuvo arba buvo vykdoma netinkamai. Be to, kalinami asmenys iš karto po dezinfekcijos (deratizacijos) buvo suvedami į kameras ir tokiu būdu nuodijami. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Iš sanitarinio mazgo (tualeto) kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynos). Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, išduodavo tik virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo, rūdydavo. Lovos taip pat rūdijo. Šiaulių TI apatinis trikotažas nebuvo plaunamas, o vėliau buvo plaunamas tik, jeigu suimtasis turėjo pinigų savo sąskaitoje. Todėl pareiškėjas rūbus plaudavo pats, bet neturėjo kur jų džiovinti. Net turint teisę skalbykloje išsiskalbti rūbus, tai padaryti užkirsdavo kelia Šiaulių TI, motyvuodamas, kad kalinamas asmuo savo sąskaitoje turėtus pinigus galėjo panaudoti rūbų skalbimui, o ne kitiems poreikiams. Dėl nešvarių rūbų tarp kalinamų asmenų kildavo konfliktai. Taip pat nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, t. y. pareiškėjui skirdavo rulonėlį vienam mėnesiui, kurio neužtekdavo. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše bent vieną kartą per savaitę. Be to, dušu buvo galima daugiausia naudotis tik kartą per savaitę iki 15 minučių. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną. Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, ant jų sienų buvo pelėsio ir grybelio. Šiaulių TI stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Šiaulių TI tiekiamas maistas buvo neskanus, buvo per maža jos energinė vertė, buvo netinkamos kokybės. Pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI pareiškėjas nurodė patyręs psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, buvo kenkiama jo sveikatai, pažemintas jo orumas, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis. Pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo tinkamai užtikrinamas. Pareiškėjui buvo suteikta teisė tinkamai nusiprausti duše jo kalinimo metu. Šiaulių TI kameros yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Šiaulių TI atitinka taikytinus higienos normų reikalavimus. Šiaulių TI nėra nustatyta imperatyvios pareigos įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Kalinamų asmenų teisė į pasivaikščiojimą kiemelyje įgyvendinama pagal teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra švarūs ir tvarkingi. Įstaigos, atliekančios Šiaulių TI patikrinimą, nėra nustačiusios, kad šio tardymo izoliatoriaus pastato konstrukcijoje būtų asbesto, o pareiškėjas ir nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto įtakos jo sveikatai. Patys kalinami asmenys turi rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu kamerose, o patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI yra vykdomos tinkamai. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi. Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal nustatytus reikalavimus. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Tiekiamas maistas Šiaulių TI atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. Šiaulių TI dėl ilgalaikių pasimatymų prašymų nebuvo pateikęs, taip pat negauta ir prašymų iš asmenų, norinčių pasimatyti su pareiškėju. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI veikė pagal teisės aktų reikalavimus.
4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI papildė atsiliepimą ir nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo akto Nr.(6-12 4.80)PA-1465 matyti, kad kameroje Nr. 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs, lempos be apsauginių gaubtų. Tačiau Šiaulių TI susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi gadina po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Kitos kameros, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, jo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo (neatitikimo) higienos normų reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų minėtose kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinti asmenys nesikreipė. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pareiškėjo argumentai dėl nemalonių kvapų kamerose yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo aprūpintas patalyne ir higienos priemonėmis pagal jo kalinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo pažeista; pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad kameroje Nr. 66, kurioje pareiškėjas buvo laikomas dalį ginčui aktualaus laikotarpio, apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų), dėl to pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 HN 134:2015 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punktas, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo atstovas pateiktais duomenimis neįrodė, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo įrengti veidrodžiai. Tokiu būdu buvo pažeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, pripažino pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Teismų, įvertinęs bylos duomenis, kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (pvz., minimalios ploto normos, privatumo) nenustatė, o tai, kad Šiaulių TI nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nevertino kaip aplinkybės, galėjusios sukelti pareiškėjui neturtinę žalą.
9. Teismo nuomone, nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Teismas, įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, tačiau pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju laikomas pakankama ir teisinga (proporcinga) satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais jam nepriteistinas.
III.
10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Jis nurodo, kad jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi higienos normų pažeidimai buvo nustatyti.
Atsiliepimas
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų pažeidimų, padarytų pareiškėjui, pobūdį ir trukmę, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo žalai kompensuoti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas neargumentuoja, kodėl teismo sprendimas yra neteisingas, dėl to jo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 8 d.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs dalį pareiškėjo nurodytų pažeidimų, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – pripažino, kad jis dėl padarytų higienos normų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, tačiau konstatavo, kad pakankama satisfakcija pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra teisės į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI pažeidimo pripažinimas.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (nustatytų ir nenustatytų pažeidimų) pagrįstumo, jis tik nesutinka su tuo, kad teismas jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas, t. y. vertinant skundžiamo teismo sprendimą tik tuo aspektu, ar pagrįstai teismas nusprendė pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.
16. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
17. Įvertinusi šioje byloje nustatytų pareiškėjui padarytų pažeidimų, dėl kurių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pobūdį (kameroje Nr. 66 apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų); kamerose nebuvo veidrodžių; iš sanitarinio mazgo (tualeto) sklido blogas kvapas) ir trukmę (iki 26 parų), atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo (higienos normas atitinkančias) sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.