Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-255/2017

2017 m. spalio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. ir nuteistojo T. G. gynėjos advokatės Aidos Urbanavičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta viena S. Ž. laikino sulaikymo diena – 2015-02-05, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta S. Ž. galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Nustatyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. T. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda. Nustatyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo S. K. atsisakymas nuo kaltinamiesiems pareikšto 300 Eur dydžio civilinio ieškinio priimtas ir procesas dėl šio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Ž. ir nuteistojo T. G. gynėjos advokatės Aidos Urbonavičienės apeliaciniai skundai atmestini.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kadangi tiek nuteistojo S. Ž., tiek nuteistojo T. G. apeliaciniuose skunduose keliamas jų nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimas, tai siekiant išvengti pasikartojimų nuteistojo S. Ž. ir nuteistojo T. G. gynėjos Aidos Urbonavičienės apeliaciniai skundai nagrinėtini kartu.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl S. Ž. ir T. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.Nuteistieji apeliaciniais skundais nesutikdami dėl jų nuteisimo, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl S. Ž. ir T. G. kaltės. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad S. Ž. ir T. G. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinių skundų pagrindų ir motyvų matyti, kad nuteistieji siekia, jog būtų panaikintas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.S. Ž. ir T. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pagrobė automobilį: (duomenys neskelbtini) T. G. ir (duomenys neskelbtini) S. Ž. nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. T. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo įsidarbinti S. K. ir I. K. (I. K.). 2015-10-01 objekte, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinus darbuotojus alkotesteriu, S. K. buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, I. K. – 1,88 promilės neblaivumas, dėl šio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo jiems buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai – bei pareikalauta atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą nuostolį – po 300 Eur iš kiekvieno. Dėl šio S. K. ir I. K. padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirto nuostolio nebuvo sumokėta dalis atlyginimo už atliktus darbus T. G. ir S. Ž. Siekdami kompensuoti dalį nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus, T. G. ir S. Ž. laikotarpiu nuo 2015-10-05 iki 2015-10-10 susitarė pagrobti S. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant šį susitarimą, 2015-10-10 apie 9.00 val., T. G., S. Ž., S. K. ir I. K. automobiliu „Volkswagen Golf“, automobilį vairuojant S. Ž., grįžo iš Smiltynės į Klaipėdą, S. K. ir I. K. išlipo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), o S. Ž. ir T. G. automobiliu nuvažiavo toliau. S. Ž., vykdydamas susitarimą su T. G., automobilį „Volkswagen Golf“ pastatė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir automobilio S. K. negrąžino. Tokiu būdu T. G. ir S. Ž. pagrobė S. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-10-15 apie 9.00 val., telefoninio pokalbio metu T. G. pasakė S. K., kad automobilis dingo, taip pat pasakė: „siūlau pasiimt daug elastinio binto, kad ta galva neskiltų per pusę“. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog S. Ž. ir T. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nuosprendyje nurodė, jog kaltinamieji neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė automobilį, atimdami galimybę nukentėjusiajam S. K. valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu automobiliu. Kaltinamieji suvokė, kad turtas yra svetimas, susitarė ir norėjo neatlygintinai jį pasisavinti, suprato, kad dėl tokių jų veiksmų teisėtam turto valdytojui S. K. bus padaryta žala. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad tokiu būdu kaltinamieji siekė kompensuoti dalį jiems nesumokėto atlyginimo, kurio iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti neteko teisės dėl to, kad nukentėjusysis S. K. su I. K. darbe pasirodė neblaivūs ir jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Kaltinamieji S. Ž. ir T. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad užvaldo svetimą automobilį, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindami, numatė, kad teisėtas turto valdytojas jo neteks, o kaltinamieji automobilį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: liudytojų, nuteistųjų duotais parodymais, nukentėjusiojo paaiškinimais, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, telefoninių ryšių suvestinėmis ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Visi šie įrodymai buvo ištirti teisiamajame posėdyje, nustatyta, kurie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurie prieštarauja vieni kitiems, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti priešingą išvadą S. Ž. ir T. G. kaltės klausimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistieji kategoriškai savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų parodymus vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, ir jų iš esmės nepatvirtina kita bylos medžiaga, bet juos paneigia.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad apylinkės teismas neabejojo S. K. parodymais, nors, apeliantų teigimu, S. K. parodymai yra labiausiai abejotini ir skiriasi nuo kitų parodymų. Pastarųjų manymu, S. K. parodymai yra gauti neteisėtu būdu, nes nuo pat pirmos apklausos įtaką S. K. duodant parodymus darė Imuniteto skyrius. 2015-11-24 apklausiamas kaip liudytojas S. K. parodė, kad jis su I. K. pradėjo kartu dirbti su T. G. ir S. Ž. Smiltynėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Persikėlus į Smiltynę iki objekto ties (duomenys neskelbtini) buvo tolimas kelias, todėl jis užsiminė T. G., kad turi automobilį „Volswagen Golf“, kuris Lietuvoje neregistruotas. Nurodė automobilio įsigijimo aplinkybes Švedijoje. Grįžus į Lietuvą pabandė automobilį užregistruoti, tačiau nepavyko, nes turėjo tik automobilio dokumentų kopijas. T. G. pasiūlė, kad jo automobilį gali vairuoti jis, nes jis yra policijos pareigūnas. T. G. pasiūlė automobiliu persikelti į Smiltynę ir ten važinėtis iki objekto, kol tame objekte dirbs, o po darbo paliks automobilį prie kelto. Jis sutiko su pasiūlymu. Kurą pirko visi keturi, dažniausiai vairuodavo tai T. G., tai S. Ž., o jų nesant jis pats, nes T. G. ramino, kad nebijotų, kadangi šioje vietoje policijos pareigūnų nėra. T. G. ir S. Ž. objekte dirbo ne kiekvieną dieną, nes pastarieji dirbo policijoje. 2015-09-30 darbo metu objekte buvo patikrintas jo ir I. K. girtumas. Jam buvo nustatytas 1,5 promilių, o I. K. – 1,8 promilių girtumas. Buvo nurodyta darbo netęsti ir kad bus sprendžiamas klausimas, ar galės dirbti toliau. Tą pačią dieną paskambino T. G. ir pasiteiravo, kaip viskas įvyko, kaip buvo nustatytas girtumas, kas jį informavo, jis nežino. Viską papasakojus, T. G. pasiūlė abiem ateiti į policijos komisariato budėtojų dalį pasitikrinti girtumo. Jie nuėjo ir buvo nustatytas jam 1 promilės, o I. K. 1,5 promilių girtumas. Praėjus maždaug keletui dienų jam paskambino T. G. ir liepė ateiti pas jį į darbo kabinetą, pasirašyti dokumentus dėl atleidimo. Atvyko ir pasirašė, nors nesuprato, kodėl turi pasirašyti atleidimo dokumentus, jei oficialiai nebuvo įdarbintas. Šio susitikimo metu T. G. pradėjo priekaištauti, kad pridirbo jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip toliau, todėl jokio atlyginimo negaus. Dar pasirašė dokumentus, jog sutinka su 299 Eur bauda, kad darbe pasirodė girtas. Tą pačią dieną T. G. pasakė, kad vyks į Smiltynę pasiimti mašinos, o I. K. pasiims savo darbo įrankius, kuriuos laikė objekte, statybiniame vagonėlyje. T. G. pasakė, dabar ten nesirodyti, o galės nuvykti šeštadienį, kai niekas nedirbs. Šeštadienį visi keturi, tai yra jis, I. K., T. G. ir S. Ž. persikėlė keltu į Smiltynę tam, kad susirinktų asmeninius daiktus, jis pasiimti automobilį. Suprato, kad ir T. G. su S. Ž. nebedirbs, nes irgi susirinko savo daiktus. Susirinkus daiktus vairuojant S. Ž. grįžo į Klaipėdą. S. Ž. jį ir I. K. parvežė namo, o T. G. paprašė, kad automobiliu leistų parsivežti daiktus ir jiems grįžti namo. Jo darbiniai drabužiai ir I. K. įrankiai liko automobilyje ir sutarė, juos pasiimti kitą dieną. T. G. pažadėjo automobilį grąžinti kitos dienos ryte, kai atvažiuos į darbą Klaipėdos miesto Pirmajame policijos komisariate, ir kadangi jis gyvena šaliai komisariato, automobilį pasiims. Sutartą dieną bandė susisiekti su T. G. telefonu, tačiau jis neatsakinėjo, o automobilio šalia komisariato nerado. Maždaug savaitę laiko jis po kokius penkis kartus per dieną skambindavo T. G., tačiau jis neatsakinėjo. Kažkokiu metu T. G. paskambino I. K., nes jam reikėjo įrankių, kuriuos paliko automobilyje. Jis stovėjo greta, kai I. K. kalbėjo su T. G. ir paklausė, kur yra automobilis, T. G. atsakė, kad automobilio nebėra, nes kai jis sumokės 1500 Eur, automobilį atgaus, pareiškė, kad jam „po-ui“ ta mašina, ne jo reikalai. Pokalbiu metu neklausė, kam ir už ką reikia sumokėti 1500 Eur, T. G. tik paminėjo, kad, kai grįš S. Š., kad nusipirktų elastinio binto galvai, nes jo galva bus sudaužyta, o dėl ko, nesuprato, bet galbūt dėl to, kad pakliuvo išgėrę darbe. Tą pačią dieną jis su I. K. važiavo prie T. G. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau automobilio nerado nei prie namo, nei gyvenamajame rajone. Visada automobilio ieškojo ir prie policijos komisariato, tačiau nerasdavo. Bandė skambinti T. G., bet jis į skambučius neatsakinėjo. Datos neprisimena, kai T. G. parašė SMS žinutę, jog jei negrąžins automobilio, jis kreipsis į prokuratūrą ir į Mokesčių inspekciją. Į policiją nesikreipė, nes žinojo, kad T. G. yra policininkas ir jis tikrai neras tiesos, nors daugelis jo pažįstamų ragino jį kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Apie šią situaciją žinojo jo mama, jo pažįstami R. Ž., R. B. Į policiją dar nesikreipė ir todėl, kad neturėjo automobilio nuosavybės dokumentų. S. Ž. dėl negrąžinamo automobilio neskambino. 2015-11-22 vakare, apie 21.00 val., T. G. jam parašė SMS žinutę klausdamas, kada žada pasiimti savo daiktus, iš jų ir „Golfą“. Jis perskambino T. G. ir paklausė, kur ir kada gali pasiimti daiktus, nes atgauti automobilį vilties neturėjo. 2015-11-23, apie 8.50 val., paskambino T. G. ir paklausė, kur jis yra, nes nori atiduoti automobilio raktelius. Pasakius, kad yra namie, jam liepė nusileisti. Jo kitu automobiliu „Mercedes-Benz“ kartu su T. G. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) pasažo, esančio (duomenys neskelbtini) pl., kur prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ T. G. parodė stovintį jo automobilį „Volswagen Golf“, taip pat nurodė, jog važiuos iki jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jo rūsyje yra sudėti jo daiktai. T. G. nurodė, jei ne jo žinutė, kad kreipsis į prokuratūrą ir mokesčius, jis būtų automobilį atidavęs greičiau. Daugiau jis nieko neklausinėjo, kodėl neteisėtai pasiėmė automobilį, tik stebėjosi keistu, itin draugišku T. G. nebūdingu elgesiu. Iš rūsio susirinko daiktus ir grįžo pasiimti automobilio „Volswagen Golf“. Automobilis grąžintas tvarkingas. Jis buvo sukrėstas tokio T. G. elgesio, labai nervinosi, išgyveno dėl atimto automobili, tačiau būti nukentėjusiuoju nepageidauja, nes žala nepadaryta, automobilis grąžintas. Kiek žino iš I. K., T. G. jam taip pat grąžino prieš savaitę jo daiktus (t. 1, b. l. 183–185). 2015-12-02 papildomai apklausiant S. K. pastarasis nurodė, jog viską pergalvojo ir nusprendė, kad dėl neteisėto T. G. elgesio pasisavinant automobilį patyrė moralinę žalą ir prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu, nes patyrė ir turtinę žalą, išlaidas vaistams nuo streso, nemigos, išlaidos kurui ieškant savojo automobilio (t. 1, b. l. 188). 2016-01-04 ikiteisminio tyrimo metu atsakant į klausimus S. K. kaip liudytojas papildomai parodė, kad jam nėra žinoma, kad kas nors jam nežinant būtų skambinę ir kalbėję su J. L. dėl jo automobilio perrašymo jo vardu. Patikslina, kad kažkuriuo laikotarpiu, dar 2015 metų rudenį jiems dirbant Smiltynėje, papasakojus T. G. dėl problemų registruojant automobilį Lietuvoje, darbo metu jis paskambino J. L. ir prašė atsiųsti automobilio originalius dokumentus. Jis su J. L. kalbėjosi girdint T. G. Pokalbio metu T. G. paprašė jam perduoti ragelį, nes pats norėjo pakalbėti su J. L. ir sužinoti, dėl kokių priežasčių nėra galimybės perregistruoti automobilį Lietuvoje. Būdamas šalia jis girdėjo, kaip J. L. T. G. aiškino, jog norint išregistruoti automobilį būtini valstybinio numerio ženklai, kuriuos jis turėtų pateikti J. L. Kalbėjosi T. G. su J. L. apie tris minutes. T. G. jam paaiškino, kad jis pasiteiraus, kokia automobilio išregistravimo tvarka Švedijos Karalystėje, nes ten turi draugų. Daugiau ta tema su T. G. nekalbėjo, išskyrus tą kartą, kai vežėsi savo daiktus ir įrankius iš objekto Smiltynėje. Važiuojant T. G. paprašė jo J. L. telefono numerio, tačiau kokiu tikslu, neminėjo. Jis nieko neįtardamas telefono numerį davė. Ar T. G. skambino J. L., jis nežino. Daiktų ir įrankių parsigabenimo iš objekto Smiltynėje metu vairavo S. Ž., nes jis pats su niekuo nesitaręs pirmas atsisėdo prie vairo. T. G. jam grasino vieną kartą, kai pokalbio metu pareiškė, kad kai grįš S. Š., nusipirktų elastinio binto galvai, nes jo galva bus sudaužyta. Šį grasinimą jis suprato kaip realų, nes grasino pakeltu tonu. Po šio pokalbio jis suprato, kad neverta ieškoti automobilio, nes jo neatgaus, o jeigu ieškos, tai bus sumuštas. Kaip buvo minėjęs anksčiau, T. G. pareikalavo iš jo 1500 Eur už jam priklausantį automobilį „Volswagen Golf“ ir automobilį atgaus tik tada, kai sumokės šiuos pinigus. Automobilį T. G. grąžino, jei nebūtų grąžinęs, būtų tikrai kreipęsis į policiją, nors ir neturi šio automobilio dokumentų. Bendravimo metu su T. G. jis ne kartą buvo minėjęs, kad yra policijos pareigūnas, turi daug gerų pažįstamų, todėl ir galvojo, jog neverta kreiptis į policiją, vis tiek nieko nepasieks. Atsiimant automobilį T. G. dar kartą pasakė, kad jis turi daug gerų pažįstamų policijoje, pats yra policijos pareigūnas, todėl nieko jam nebūtų padaręs dėl to, kad negrąžino automobilio. Tada jis pagalvojo, kad gal tikrai jis nebūtų sulaukęs pagalbos. Apklausos metu pastarasis dar nurodė, jog kai jis su I. K. nuvyko į policijos komisariatą pasitikrinti girtumo, tai pareigūnas girtumą tikrino nedideliu alkotesteriu stačiakampio formos, maždaug 10 cm ilgio, juodos spalvos korpusu, užrašų jokių nepamena, tačiau mano, kad alkotesterį atpažintų (t. 1, b. l. 192). 2016-01-29 S. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog važiavo namo su jo mašina, tai buvo šeštadienis, jis T. G., S. Ž. ir I. K. Važiavo su automobiliu „Golf“, kurį parsivarė iš Švedijos. Važiavo į Smiltynę, kur dirbo, pasiimti rūbus, įrankius. T. G. paprašė mašinos, kad galėtų parsivežti įrankius. Rytojaus dieną jis turėjo atvežti, bet kaip išvažiavo, taip ir išvažiavo. Jie turėjo susitikti sekmadienį, prie T. G. darbo, policijos, tada būtų pasiėmęs automobilį, bet T. G. neatvyko. Savaitę laiko laukė, bet automobilio neatidavė. Jis skambino, važiavo pas jį į namus žiūrėti, gal „Golfas“ stovi, bet nerado. Kai jam paskambino, jis pasakė, kad nebėra mašinos, dingo. Jis į policiją nesikreipė. Apklausos metu atsakydamas į prokuroro klausimus S. K. parodė, kad darbą pasiūlė I. K. – klijuoti klinkerį prie (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini). I. K. sakė, kad dirbs su dviem policininkais, T. G. ir S. Ž. Nurodė, kad į Smiltynėje esanti darbų objektą važiavo automobiliu „Volkswagen Golf“, kad nereikėtų po du kilometrus vaikščioti. Jis papasakojo T. G., kad turi „Golf“ automobilį, kuris Lietuvoje neregistruotas. Automobilį kaip atlygį gavo Švedijoje. Darbdavys Švedijoje buvo J. L. Automobilį bandė registruoti „Regitroje“, bet parodžius dokumentus jam pasakė, kad jie netinka. Jam originalių dokumentų nedavė. Jis su J. L. kalbėjo, kad neina priregistruoti automobilio, bet jis sakė, kad dokumentai turi tikti, bet „Regitroje“ reikalavo originalių dokumentų. Automobilį vairuodavo Smiltynėje dažniausiai S. Ž. ir T. G., o kai jų nebūdavo, važiuodavo jis. Klaipėdoje nevažiavo su „Golfu“. T. G. sakė, kad Smiltynėje nėra policijos, tai važinėdavo su neregistruotu automobiliu. T. G. ir S. Ž. su juo ne kiekvieną dieną dirbo, o jis su I. K. kiekvieną dieną, nes jų buvo pamaininis darbas – darbas policijoje. Jo girtumas tame objektas buvo tikrinamas rugsėjo 30 d. ar kažkas panašaus. Buvo rugsėjo pabaiga. Jam buvo nustatytas 1,5 promilių girtumas, o I. K. – 1,8 promilių girtumas. Jiems buvo liepta išeiti iš objekto. Su T. G. kalbėjo apie tai, skambino. Tą pačią dieną policijoje tikrino vėl girtumą pas T. G. darbe. Paskambino T. G. ir paprašė, kad eitume įpūsti. Sakė susirasti pareigūną, kurio vardo nepamena. Tada jis įpūtė 1 promilę, o I. K. – 1,5 promilių. Dėl to niekur nepasirašė. T. G. kvietė atvykti pas jį į darbą pasirašyti dėl atleidimo. Jie dokumentus pasirašė, neskaitė. Už įpūtimą gavo 229 Eur baudą, abiem su I. K. po tokią sumą. T. G. sakė, kad negaus atlygio už darbą, tuo metu, kai buvo atėję. Šeštadienį, kai važiavo į Smiltynę pasiimti daiktų, vairavo S. Ž. Parvažiavus į Klaipėdą jį paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš automobilio išlipo ir I. K. Automobilyje liko I. K. darbo įrankiai ir jo darbiniai rūbai. T. G. skambino daug kartų, beveik kiekvieną dieną po kelis kartus. T. G. neatsiliepė, buvo, kad numeta skambutį. T. G. paskambino I. K. ir jis atsiliepė, tuo metu jis buvo šalia. I. K. savo įrankių iki šio skambučio nebuvo atgavęs. I. K. T. G. klausė, kur yra automobilis. T. G. pasakė, kad nebėra, dingo. Kalbėjo apie 1500 Eur. Įvardijo, jog reikia sumokėti 1500 Eur kažkam. T. G. sakė, kad jis turi sumokėti tokią sumą, tada atgaus automobilį. Jis nesuprato, nei kam, nei už ką reikia sumokėti šią sumą. Pokalbio metu buvo minimas elastinis bintas, kad kai grįš S. Š., kad jis nusipirktų elastinio binto galvai susibintuoti. Sakė, kad gali būti sudaužyta galva. T. G. rašė ir žinutes, tačiau tiksliai nepamena, ką, telefone gal yra išlikę. Sakė, kad kreipsis į prokuratūrą ar Mokesčių inspekciją. Tai tiksliai rašė žinutėse. Rašė, kad grąžintų automobilį. Atgal žinutės negavo. Rašė gal po savaitės ar dviejų nuo išsiskyrimo, kai juos paleido prie namų. Nesikreipė į mokesčius ir prokuratūrą, nes galvojo, kad gal susiprotės dėl mašinos. Manė, kad gal paskambins, sakys, imk tą mašiną, bet atsakymo nebuvo. Jis niekur nesikreipė. Nesikreipė dėl to, kad T. G. yra policininkas. Jį ragino pažįstami kreiptis į teisėsaugą. Apie tai žinojo visas kiemas. Jo mama nežinojo, nes nenorėjo sakyti, sakė, kad stovi kitoje vietoje. Melavo. Nenorėjo sakyti. Jo draugai R. Ž., D., R. B., I. K. žinojo. Daug kas žinojo iš jo draugų. Kad jis nesikreipė į policiją, įtakos turėjo dar ir tai, kad įtakos, kad automobilis buvo neregistruotas ir neturėjo nuosavybės ir registracijos dokumentų. Automobilis buvo grąžintas. Jis nesuprato, kaip iš giedro dangaus žinutę gavo iš T. G., kad jis pasiimtų mašiną ir daiktus. Pusantro mėnesio laukė, kad atiduotų mašiną. Kai gavo žinutė, jis perskambino ir susitarė, kad ryte prie jo namų susitinka. Kitą dieną susitiko. Su jo kita mašina „Mercedes-Benz“ nuvažiavo pas jį į namus, atidavė rūbus. Iš pradžių parodė, kur stovi „Golfas“. Automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) pasažo, (duomenys neskelbtini) g. aikštelėje. Jis tik parodė, nes jis buvo su dviem mašinomis. Tada jis pastatė automobilį „Mercedes“ ir pasiėmė automobilį „Golfą“. T. G. atidavė raktus tada, kai atvažiavo pas jį į rūsį. Automobilis buvo grąžintas tvarkingas. Važiuodami su T. G. beveik nekalbėjo. T. G. pasakė, jog jei jis nebūtų rašinėjęs kvailų žinučių, tai jis būtų anksčiau grąžinęs automobilį. Po to su T. G. nebendravo, nei matė, nei skambino. T. G. buvo pasiskolinęs akumuliatorių, kurį iš „Golfo“ išsiėmė, o jis įsidėjo seną. Į „Golfą“ buvo įdėtas S. Š. akumuliatorius. Jis važiuodamas su „Mercedesu“ jau žinojo, todėl pasiėmė seną akumuliatorių. T. G. sakė, kad reikės atiduoti akumuliatorių. Jis pasiims golfą, o T. G. pasiims iš golfo akumuliatorių. Nurodė ir tai, kad jis patyrė nuostolius, nes pusantro mėnesio buvo be automobilio, vaistus pirko, nervinosi, išvažinėjo kurą ieškodamas automobilio. Pirma nereiškė civilinio ieškinio, bet vėliau jį pateikė, nes patyrė daug nemalonumų. Kvietė apklausai visus, tai yra jį, kaimynus, mamą. Taip pat S. K. nurodė, kad jis papasakojo apie problemas, susijusias su automobilio registravimu T. G. T. G. su J. L. telefonu kalbėjo dar tada, kai dirbo Smiltynėje. Jis girdėjo šį pokalbį. T. G. su juo apie įregistravimą automobilio nekalbėjo, sakė, kad reikia išsiaiškinti, kas ten per švedų įstatymai. J. L. apie savo įstatymus šneka. T. G. sakė, kad reikia laukti, kas bus toliau. T. G. prašė J. L. numerio tą dieną, kai parvežė juos namo. Nesakė, kam jam to reikia. Kodėl S. Ž. tą dieną atsisėdo prie vairo, nebuvo tartasi. Galvojo, kad automobilį kitą dieną važiuojant į darbą atiduos. T. G. pasakymą dėl binto jis suvokė kaip grasinimą. Dėl 1500 Eur, kad reiks kažkam mokėti, paėmė juokas, juokas iš nevilties, pagalvojo, kokia nesąmonė, kad už savo mašiną antrą kartą turės sumokėti. Jis pats į policiją nesikreipė niekada, jam paskambino vieną rytą iš policijos ir pasakė nusileisti į apačią pakalbėti. Nusileido į mašiną, paėmė telefoną, jis parodė, kur jo mašinos, tada išvežė į komisariatą apklausai. Policijoje išaiškino teises, jis pasirašė dėl melagingų parodymų davimo. Iš pradžių civilinio ieškinio nerašė, o vėliau parašė. Mama klausė, kodėl nerašė civilinio ieškinio, nes nukentėjo. Pradėjo tampyti kaip nusikaltėlį. Policijoje buvo pirmą savaitę du kartus, paskui vėl kvietė daug kartų. Kai jį kvietė, sakė kad niekam negali pasakoti nieko. Apklaustas buvo apie 4 kartus. Apklausos metu dar S. K. parodė, kad S. Š. akumuliatorius atsidūrė pas jį tą dieną, kai išvažiavo į Smiltynę dirbti. T. G. paskambino ir kažkoks draugas atvežė. Tą dieną ir buvo perdėtas akumuliatorius. Nurodė, kad dėl automobilio parduotuvės, prie kurios su draugais išgerdavo, pardavėja apie viską žinojo, nes po įvykio papasakojo jai. Ji ten dirba kas savaitę. Pavadinimo parduotuvės nėra. Ji yra adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Pardavėjos vardo nepamena. Pasiimti į Smiltynę daiktų važiavo po 3 dienų visų iniciatyva. Visiems reikėjo daiktų. Jie tarėsi su T. G., kada važiuoja daiktų pasiimti. Skambino ir I. K., ir jis. Su T. G. sutarė šeštadienį, nes šeštadienį nieko nebus, bus ramiau. Jis su I. K. norėjo važiuoti anksčiau. Automobilį „Golf“ vairavo S. Ž. nuo perkėlos, kai važiavo pasiimti daiktų. Persikėlus iš Smiltynės su T. G. susitarė, kad T. G. su S. Ž. važiuoja namo, pasideda daiktus, nes pėsčiomis nepaneš, ir rytoj T. G. atveš golfą važiuojant į darbą prie policijos. Jis sutiko. Jį atvežė prie jo namų. Susitarė, kad automobilį atiduos ryte, kai atvažiuos į darbą. Prie parduotuvės matosi policijos kiemas. Jis vaikščiojo apie savaitę, žiūrėjo, ar yra automobilis, bet nebuvo. Pirmą kartą, kada paskambino T. G., nepamena. S. Ž. neskambino, nes T. G. pas save turėjo daiktus parvežti. T. G. prašė, todėl iš T. G. laukė automobilio ir žinių. Iš pirmo karto nepriskambino T. G. Po dviejų dienų su I. K. važiavo, kur gyvena T. G., ėjo kilometro spinduliu, bet „Golfo“ nematė. T. G. jam ragelio nekėlė, T. G. prisiskambino I. K. Jis T. G. perskambino po to, kai su I. K. pakalbėjo su T. G. Atsimena, kai sakė nusipirkti elastinį bintą, taip pat sakė, kad mašinos nėra. Jis klausė, kur yra mašina, o T. G. sakė, kad nebėra, pradingo. Jis daug ką sakė tada. Pokalbio metu T. G. klausė, kur mašina ir kada atvarys, o T. G. pasakė, kad atiduotų 1500 Eur, tada jis atiduos mašiną. Grįš S. Š., kad jis nusipirktų elastinį bintą. Dėl elastinio binto T. G. sakė konkrečiai jam. Jam nesakė, kam paduoti 1500 Eur, kur nunešti. Jis pasakymo dėl 1500 Eur sumokėjimo nesuprato ir neklausė. Nurodė, jog T. G. nesakė, kad automobilis nebus grąžintas, sakė, kad jo nebėra ir reikia 1500 Eur. S. K. taip pat nurodė, kad visus parodymus, anksčiau duodamus, jam priminė. Imunitetas priminė, nes jie žinojo apie 1500 Eur, apie elastinį bintą, jie žinojo daugiau, nei jis žinojo pats. Apklausos metu S. K. taip pat parodė, jog gėrė vaistus dėl nervų, nes užkniso, mašinos nėra, pinigų reikalavo, manė, kad mašinos neatgaus. Daktaras V. Ž. prirašė trijų rūšių vaistus, kreipėsi į daktarą V. Ž., nes jis jo tėvas. Psichiatrinėje registruotas nebuvo, nuėjo kaip pas tėvą. V. Ž. yra jo patėvis, gyvena su jo mama, vardas V., o jis gyvena su jais. Vaistus pirko sesuo J. T. Gydėsi konkrečiai dėl šių įvykių, nes pats įvykis dėl negrąžintos mašinos ištampė nervus. Dėl to konkrečiai kaltas yra T. G. Dėl šių įvykių sutriko nervai. Apklausos policijoje taip pat turėjo įtakos. Jis tapo nervingas, sutriko sveikata. Vaistus gėrė apie savaitę. Apklausų metu vaistų jau nebegėrė. Vaistai buvo išrašyti trijų rūšių savaitei. Baigė juos vartoti, nes apsiramino nervai, pagerėjo sveikata. Į policiją jį pirmą kartą išsivežė kitą dieną, kai buvo grąžintas automobilis (t. 2, b. l. 2–9). 2016-10-20 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme S. K. parodė, kad iki darbo Smiltynės objekte T. G. ir S. Ž. nepažinojo. Kaimynas I. K. pasiūlė jam darbą, reikėjo klijuoti klinkerį. Nuvažiavus į Smiltynę susipažino su kaltinamaisiais ir pradėjo dirbti. Jam dirbant Švedijoje vietoje atlyginimo davė automobilį „Volkswagen Golf“ ir jis su tuo automobiliu parvažiavo į Lietuvą. Jam davė automobilio dokumentų kopijas, sakė, kad užteks priregistruoti, tačiau VĮ „Regitroje“ nurodė, kad su dokumentų kopijomis negalima priregistruoti automobilio. J. L. Švedijoje buvo jo viršininkas, pas jį buvo likę automobilio originalūs dokumentai. Automobilį „Volkswagen Golf“ pastatė prie namų, nes turėjo dar „Mercedes-Benz“ markės automobilį, kuriuo važinėjo Klaipėdoje. Smiltynėje iki objekto eidavo apie 2 km pėstute. Buvo kalba, kad būtų gerai turėti automobilį, ir jis T. G. pasakė, kad turi automobilį, bet nepriregistruotas. T. G. pasakė, kad yra policininkas ir viskas bus gerai. Persikėlė automobilį į Smiltynę ir su juo važiuodavo iki objekto. Atleido iš darbo, nes pasirodė darbe neblaivūs, T. G. ir S. Ž. taip pat sakė, kad nebedirbs. Važiavo keturiese susirinkti darbo rūbus ir įrankius. Pasiėmę daiktus parvažiavo iki namų (duomenys neskelbtini) g., T. G. ir S. Ž. paprašė leisti parsivežti daiktus. Vairavo S. Ž., jie lyg abu, T. G. ir S. Ž., paprašė paskolinti automobilį parsivežti daiktus, sakė, kad ryte T. G. važiuos į darbą ir jis galės pasiimti automobilį. Jis skambino T. G. dėl automobilio, bet T. G. nekėlė ragelio. S. Ž. neskambino, nes visada visa kalba būdavo tik su T. G. Vieną dvi savaites bandė prisiskambinti T. G., bet jis nekėlė telefono ragelio. I. K. iš savo telefono paskambino T. G. ir prisiskambino. Tuo metu jis buvo šalia jo, girdėjo jų pokalbį. I. K. T. G. sakė, kad jis pakeltų jam, S. K., ragelį. Tada jis paskambino T. G. ir jis tuomet atsiliepė. To pokalbio metu T. G. sakė, kad jis su I. K. prisidirbo ir turi sumokėti 1500 Eur, tada jis grąžins jam automobilį „Volkswagen Golf“. T. G. sakė, kad jis su I. K. kalti, kad jie prarado darbą, ir pareikalavo 1500 Eur. Jis nedavė pinigų. Policijos pareigūnams pareiškimo nerašė, nes T. G. su S. Ž. patys policijos pareigūnai. Jei T. G. su S. Ž. būtų ne policijos pareigūnai, būtų rašęs. Jis automobilį „Volkswagen Golf“ atgavo maždaug po mėnesio, jau buvo jį pamiršęs. Jam paskambino ryte, apie 7.00 val., iš policijos, paprašė išeiti į lauką. Jis atsisėdo į policijos automobilį, buvo atvykusi Imuniteto policija. Pareigūnai klausė apie automobilį, jis parodė „Mercedes-Benz“, tada paklausė, ar jis turi kitą, parodė „Volkswagen Golf“. Paprašė parodyti telefoną, parodžius telefoną jie jį įsidėjo. Nusivežė jį į policijos komisariatą, išaiškino teises, užtruko apie 5 valandas. Tikslios dienos neprisimena. Iki Imuniteto policijai prisistačius, jam prieš dvi dienas paskambino T. G. ir pasakė pasiimti automobilį prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ten yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jis važiavo vienas, T. G. parodė, kur yra automobilis, parvežė T. G. namo su „Mercedes-Benz“ automobiliu. Automobilio akumuliatorių T. G. buvo pasiskolinęs iš kito draugo, todėl jis iš karto grąžino T. G. akumuliatorių. Grįžus mano jis iš „Mercedes-Benz“ automobilio išsiėmė akumuliatorių, su taksi nuvažiavo prie savo „Volkswagen Golf“ automobilio ir parvažiavo namo, „Volkswagen Golf“ automobilį pastatė prie namų. Jis automobilio dokumentų nebetvarkė. Automobilį pardavė metalo supirktuvei, nes kaimynai skundėsi, kad kieme stovi nenaudojamas automobilis. S. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pareigūnai sakė, kad čia jų darbas, jog jam grąžino automobilį. Jis buvo nustebęs, kad T. G. jam grąžino automobilį, T. G. nesakė, kodėl grąžina. Jo pareigūnai klausė, kas žinojo, kad jis turi tą automobilį, pasakė, kad visi kaimynai žino, ir pareigūnai išsikvietė kaimynus, ir jie paliudijo. Kai grįžo iš Smiltynės, parsivežę daiktus, T. G. su S. Ž. liko automobilyje, vairavo S. Ž., T. G. žadėjo kitą dieną su tuo automobiliu atvažiuoti į darbą šalia jo namų, todėl jis galvojo, kad kitą dieną perėjęs per gatvę pasiims automobilį ir jame esančius daiktus. Taip pat S. K. nurodė, kad dirbant Smiltynėje buvo kalba, kad gal galėtų padėti susitvarkyti automobilio dokumentus. Jis papasakojo T. G. ir T. G. pasiūlė padėti, paskambino į Švediją J. L., kai paskambino, jis buvo šalia. Vėliau neprašė padėti susitvarkyti dokumentus. Smiltynėje iki objekto dažniausiai automobilį vairuodavo S. Ž., kartais T. G. Automobilio rakteliai buvo dveji, vienus jis turėjo namuose, kitus duodavo tam, kas vairuodavo automobilį, vakare parvažiavus automobilio raktelius jam grąžindavo. Kai jis prisiskambino T. G., T. G. pasakė, kad jis turi duoti 1500 Eur ir dar subintuos galvą. Jis su I. K. važiavo prie T. G. namų, nes jis nežinojo jo adreso. Jis turėjo atsarginius automobilio raktus, todėl pagalvojo, kad ras automobilį, bet nerado. Dar kartą su „Mercedes-Benz“ automobiliu apvažiavo apie T. G. namus, bet nerado automobilio. Jis blogai jautėsi, nes atėmė automobilį, grasino, reikalavo pinigų. T. G. jam sakė, kad nori su automobiliu parsivežti daiktus. Tą pasakymą girdėjo ir I. K. T. G. sakė, kad ryte atvažiuos iki darbo ir jis galės pasiimti automobilį, jis sakė pakankamai garsiai, nes jis sėdėjo automobilio gale ir girdėjo, todėl girdėjo ir kiti asmenys. Jis draugiškai paskolino automobilį. Savaitę laiko, kiekvieną dieną ėjo iki policijos komisariato, bet automobilio nerado, T. G. nekėlė telefono ragelio. Tuo metu nebeprašė padėti priregistruoti automobilio. Tuo metu jautė nerimą, vartojo vaistus, artimiesiems nesakė nieko, tik kai grąžino automobilį tėvams, pasakė, jog automobilis buvo paimtas. Automobilį pardavė švedas, dokumentų kopijoje nurodytas švedo vardas. Švedas turėjo mokėti J. L., o J. L. turėjo jam sumokėti, tai J. L. buvo kaip tarpininkas. Jis J. L. skambino iš savo telefono ir padavė telefono ragelį T. G. Automobilį buvo gavęs prieš kokius 6 mėnesius iki įvykio. Jis sakė, kad automobiliui reikia akumuliatoriaus. T. G. akumuliatorių atvežė draugas, kurį įdėjo į automobilį ir pradėjo važinėti Smiltynėje „Volkswagen Golf“ automobiliu. Jis su I. K. nuolat dirbo, o T. G. su S. Ž. kartais, nes jiems būdavo pamainos policijoje. Kai jis su I. K. dirbo vieni, tai automobilį Smiltynėje vairuodavo jis. Jam kiekvieną kartą atiduodavo automobilio raktelius. Jis atidavė automobilį į metalo supirktuvę, jam neišdavė kvito, sumokėjo pinigus ir išsivežė. Automobilis tuo metu buvo registruotas J. L. vardu, kad švedui nebūtų baudos. Jam pretenzijų J. L. dėl automobilio nereiškė. Vėliau išsiuntė J. L. automobilio numerius, bet jam dokumentų vis tiek neatsiuntė. Numerius perdavė, kad nuvežtų J. L., jau po visų įvykių, kai jam automobilis jau buvo grąžintas. Jam J. L. pasakė, kad jo vardu jau registruotas automobilis, kad švedui nereikėtų mokėti baudų, J. L. sakė, kad, kai jis atvažiuos į Švediją, tai galės pasiimti dokumentus. Ar kai J. L. skambino T. G., automobilis jau buvo užrašytas J. L. vardu, jis nežino. Jis manė, kad automobilis jam priklausė, tik laukė dokumentų, kad galėtų prisiregistruoti. Tą pačią dieną, kada VĮ „Regitra“ atsisakė priregistruoti automobilį, jis skambino J. L., jis pasakė, kad atsiųstų automobilio numerius. S. K. dar kartą parodė, kad kai po įvykio važiavo visi keturi pasiimti savo daiktų, jis su I. K. pasiėmė savo daiktus, S. Ž. su T. G. pasiėmė savo, sudėjo daiktus į automobilį. Jis daiktus norėjo iš karto pasiimti, bet T. G. sakė, kad geriau palaukti šeštadienio. Su I. K. iki kelto nuėjo pėstute ir su T. G. bei S. Ž. susitiko kelte. Iki objekto nuvažiavo su automobiliu, pasiėmė daiktus. Tą dieną T. G. ir S. Ž. dėl darbo jokių pretenzijų nereiškė. Pasiėmus daiktus ir parvažiavus jis su I. K. išlipo iš automobilio. Kai T. G. grąžino automobilį, jo daiktai buvo pas T. G. sandėliuke. T. G. atidavė rūbus, kai jis T. G. parvežė namo. Imuniteto skyriuje jį apklausinėjo moteris, kabinete buvo ir kitų asmenų, jie uždavė tik vieną kitą klausimą. Jam padėjo prisiminti aplinkybes, davė perklausyti įrašus, buvo įspėtas, kad negali meluoti. Jis buvo apklaustas du tris kartus, jie pasiskambindavo, atvažiuodavo ir paimdavo jį. Parodymus apklaustas Imuniteto skyriuje ir teisme davė teisingus. Aplinkybes apie elastinį bintą jis pats prisiminė, jam nepriminė imuniteto skyrius. Jis rimtai priėmė T. G. grasinimą. Jam Imuniteto skyrius davė perklausyti įrašus, bet jis jau buvo davęs parodymus. Padėjimą prisiminti jis laiko tai, kad po pirmos apklausos davė perklausyti garso įrašus. Jis sutiko vykti duoti parodymus, jis buvo perspėtas, kad negali meluoti, niekas nevertė jo kažko rašyti (t. 3, b. l. 102–105). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pastarąjį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme, sutikti su nuteistųjų argumentais, kad nukentėjusiojo parodymais remtis nebuvo galima, nes jie ne tik kad prieštaringi, bet ir labiausiai abejotini, neturi jokio pagrindo. Nors nuteistieji teigia, kad nukentėjusiajam parodymus priminė Imuniteto skyriaus darbuotojai, tačiau pažymėtina, kad pastarasis buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teismui nesivadovauti šiais paaiškinimais nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam būtų darytas spaudimas ar kitaip būtų bandyta jį paveikti, tokių duomenų nepateikė ir patys nuteistieji. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo S. K. parodymai iš esmės nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo metu. O tai, kad nukentėjusiojo ne visi šeimos nariai tiksliai žinojo visas aplinkybes dėl automobilio dingimo, nesudaro pagrindo suabejoti paties S. K. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, apylinkės teismas priimdamas nuosprendį ir pripažindamas T. G. bei S. Ž. kaltais rėmėsi ne tik S. K. parodymais, bet visuma byloje esančių duomenų. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo S. K. parodymus patvirtina tiek Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir telefoninių ryšių suvestinėse užfiksuoti kaltinamojo T. G. telefoniniai pokalbiai su nukentėjusiuoju S. K., kaltinamuoju S. Ž., taip pat su kitais asmenimis, tiek teisme apklaustų liudytojų L. B., R. Ž., R. B., J. T., V. Ž., A. Ž. parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė, kad jos sūnus S. K. 2015 metų pavasarį grįžo iš Švedijos ir parsigabeno automobilį „Volkswagen Golf“, kurio negalėjo priregistruoti Lietuvoje. Šiuo automobiliu S. K., persikėlus keltu, važiuodavo iki darbo objekto Smiltynėje ir grįždavo iki kelto. Sūnus jai pasakojo, kad dirba su dviem policijos pareigūnais. Išdirbus maždaug mėnesį laiko sūnus iš šio darbo išėjo ir ji pastebėjo, kad jis nebeturi automobilio „Volkswagen Golf“. Sūnus sakė, kad automobilio neberanda, o kur yra, neminėjo. Ji juokaudama pasakė, kad gal policijos pareigūnai naudojasi, o jis atsakė, gal ir paėmė. Sūnus užsiminė, kad automobilio ieškojo prie vieno iš policijos pareigūnų gyvenamosios vietos, tačiau nesėkmingai. Minėjo, kad keletą kartų skambino vienam iš policijos pareigūnų, kuris galbūt pasisavino automobilį, tačiau jis neatsiliepdavo. Sūnus užsiminė, kad iš jo reikalaujama pinigų ir tik sumokėjus šiuos pinigus, jis atgautų automobilį. 2015 metų lapkričio mėnesį sūnus sulaukė telefono skambučio, po kurio pasakė, kad jam grąžins daiktus, automobilio raktelius ir patį automobilį, sūnus buvo labai nustebęs Kitą dieną jis automobilį parsigabeno ir paaiškino, kad automobilis buvo laikomas pas policijos pareigūną, su kuriuo kartu dirbo statybiniame objekte Smiltynėje (t. 2, b. l. 11). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja A. Ž. taip pat parodė, kad sūnus dirbo Švedijoje ir ten įsigijo automobilį. Sūnus sakė, kad nevažinėja automobiliu, nes neturi tinkamų dokumentų. Žinojo, kad sūnus dirbo Smiltynėje su dviem policijos bendradarbiais. Klojo plyteles. Sūnus sakė, kad persikelia keltu, o iki darbo važiuoja automobiliu. Kai sūnus nebėjo į darbą, prasidėjo depresiją, savaitėmis nevalgė. Sūnus sakė, kad baigėsi darbai. Jai paklausus, kur yra automobilis, jis pasakė, kad pats jo ieško, automobilis pranyko. Detalių sūnus nepasakojo. S. K. sakė, kad jam į skambučius neatsako. Sykį telefonu kažkas paskambino, girdėjo, kaip sūnus klausė, kur mašina, tai buvo pasakyta, kad ryt ryte mašina bus kieme. S. K. nudžiugo. Taip pat nurodė aplinkybes, kad jos vyras psichiatrijos gydytojas, jis išrašė S. K. vaistų, sesuo statė lašelines. Buvo sunku. Atsiradus mašinai, sūnus pasikeitė. Mašina buvo tvarkinga. Apie incidentą darbe sūnus nieko nesakė. Sūnus bandė ieškoti automobilio. S. K. sakė, kad kur čia kreipsis į policiją. Sakė, kad reikia 150 ar 1500 susimokėti už automobilį. Sūnus buvo liūdnas, gydėsi. Kai pradėjo dirbti Smiltynėje, ji pamatė, kad kažkas yra ne taip. Iki įvykio sūnus pas gydytojus nesilankė. Kai mašina atsirado, S. K. sakė, kad jis iškviestas į policiją. Policija skambino į namus, ieškojo S. K. Tai buvo po to, kai atsirado automobilis. Atgavus automobilį S. K. sakė, kad jis pas jo draugus buvo, pas tuos, su kuriais dirbo (t. 3, b. l. 106–107). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. T. parodė, kad 2015 metų rugsėjį jos brolis S. K. dirbo statybinius darbus, kadangi nėra labai artimi, ji nežino nei kokius darbus, nei su kuo dirbo. Brolis jai užsiminė, jog jis prastai jaučiasi, nes nesiseka darbe, paminėjo, kad turi problemų. Pastebėjo, kad pasikeitė brolio elgesys – tapo nusiminęs, neramus, skundėsi nemiga, neteko apetito. J. T. jam patarė kreiptis į gydytoją, o brolis sutiko, kad jam reikia pavartoti vaistų, skirtų psichikai. Vėliau brolis jai padavė keletą receptų, išrašytų V. Ž., vaistams įsigyti – raminamojo pobūdžio. Šiuos vaistus ji nupirko ir namuose stiprino brolio organizmą intravenine infuzija (lašelinėmis). Nežinojo, kad brolio automobilis buvo pas kitus asmenis, žinojo tik tiek, kad brolis automobilio negalėjo apskritai naudoti. Brolis iš Švedijos Karalystės parsigabeno automobilį „Volkswagen Golf“ (t. 2, b. l. 35–36). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytoja apklausta J. T. parodė, kad brolis turėjo „Golf“ automobilį, parvežtą iš Švedijos. Automobilis stovėjo kieme. S. K. dirbo Smiltynėje. Lyg žinojo, kad S. K. nebedirbo. Matė, kad keičiasi S. K., nes jis tapo liūdnesnis. Per daug broliu nesidomėjo, nes jis neatviravo. Ji medikė, todėl, kai rudenį S. K. buvo išrašyti vaistai, juos leido, lašino. Situacijos dėl automobilio nelabai žino. Pati pirko S. K. vaistus. Ir ji, ir tėvai buvo policijoje. Kai ji buvo policijoje, sužinojo, kad dingo mašina. Nežino, kada buvo atgautas automobilis. Broliui vaistus buvo išrašęs gydytojas V. Ž. Dezepamas buvo išrašytas S. K. Buvo išrašyti raminamojo pobūdžio vaistai. Lašelinės buvo statomos organizmui stiprinti. Vaistus pirko vienu kartu. Vaistus pirko už savo pinigus, jų iš brolio neprašė (t. 3, b. l. 107–108). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. Ž. parodė, kad 2015 metų rudenį A. Ž. jam papasakojo, kad S. K. iškilo problemų su jo automobiliu „Volkswagen Golf“, kokios tai problemos, jis nesiteiravo. Žinojo, kad automobilį jis buvo parsigabenęs iš užsienio. S. K. jam buvo užsiminęs, kad dirba statybinius darbus objekte greta (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesiteiravo, kokie tai darbai ir su kuo jis dirba. 2015 m. rudenį S. K. pasiguodė jam, kad prastai jaučiasi – skundėsi nuotaikos stoka, nerimo jutimu, susikaupimo stoka ir panašiai. Jis pats pastebėjo, kad buvo pasikeitusi S. K. nuotaika, buvo pasikeitęs jo elgesys. Jis, kaip psichiatras, nustatė diagnozę – lengvo tipo depresinį epizodą, ir paskyrė gydymą antidepresantais vienam mėnesiui. Jo žmona, A. Ž., taip pat pasakojo, kad S. K. skundėsi nemiga, nieko nenorėjo veikti, pasikeitė jo elgesys. Pradėjus vartoti vaistus, S. K. būklė pastebimai pagerėjo – tapo žvalesnis, pagerėjo nuotaika, pradėjo ką nors veikti (t. 2, b. l. 32–33). V. Ž. apklaustas apylinkės teisme kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. K. sakė, kad turi kažkokių problemų, sveikatos būklė suprastėjo, tapo apatiškas, skundėsi nerimu, depresijos simptomatika. A. Ž. nieko nepapasakojo dėl mašinos. Kai buvo iškviestas į policiją, tada sužinojo iš tyrėjos, kad lyg pavogė mašiną. Kad S. K. buvo įsidarbinęs prie (duomenys neskelbtini), žinojo. Žmona prašė pakonsultuoti S. K. S. K. priežasčių nepasakojo, sakė, kad nerimas, apatija, nieko nesinori, ilgai gulėdavo lovoje. Depresinė simptomatika, išrašė vaistų. Vartojo vaistus. S. K. savijauta pagerėjo po kurio laiko. Buvo vidutinio sunkumo depresija. Pats nustatė depresiją. Vidutinio sunkumo depresinis epizodas. Galėjo prasidėti nuo lengvo pereiti į vidutinį. S. K. sakė, kad yra kažkokios problemos, bet daugiau nieko ir nesakė. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), S. K. gyveno su jais, paskui išvažiavo. Kada nusipirko automobilį, tiksliai negali pasakyti (t. 3, b. l. 117–118). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. B. parodė, kad jo pažįstamas S. K. pasakojo, jog Smiltynėje, objekte prie delfinariumo, klijuoja klinkerio plyteles su bendru pažįstamu I. K. bei dviem policijos pareigūnais. Jis buvo matęs, kaip prie parduotuvės privažiuodavo automobilis, kuriame sėdėdavo du vyrai, o S. K. nurodė, kad tie vyrai yra policijos pareigūnai, su kuriais S. K. ir I. K. dirbo Smiltynėje. Vėliau S. K. pasakojo, kad jis ir I. K. darbo vietoje buvo aptikti neblaivūs ir buvo atleisti. S. K. buvo pasakojęs, kad iš užsienio buvo parsivaręs automobilį. Po to pasakojo, kad Smiltynėje automobiliu važinėja iki objekto. Dar pasakojo, kad sidabrinės spalvos automobilį buvo paėmę „mėntai“, tačiau jis neklausinėjo, dėl ko. Ar buvo S. K. automobilis grąžintas, jis duomenų neturi ir nesidomėjo (t. 2, b. l. 17–18). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas R. B. parodė, kad S. K. yra kaimynas, gyvena šalimais, kitame name. S. K. 2015 metais jam pasakojo, kad dirbo (duomenys neskelbtini), klijavo plyteles, jis dirbo su I. K., kurį jis taip pat pažįsta. Sakė, kad dirbo su policininkais. Jis ten trumpai dirbo, kokiomis aplinkybėmis jis išėjo iš darbo, neprisimena. S. K. turėjo vieną baltos spalvos automobilį ir kitą didesnį. Į Smiltynę važiuodavo su savo automobiliu, lyg su didesniu. S. K. pasakojo, kad buvo dingęs jo automobilis, vėliau atsirado. Kokiomis aplinkybėmis buvo dingęs automobilis, neprisimena. Jis buvo apklaustas policijoje, atsakinėjo į klausimus, buvo moteris, kuri uždavinėjo klausimus, ir dar 3 vyrai. Davus parodymus juos perskaitė, viskas atitiko ir pasirašė. Teisingi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Buvo privažiavę du pareigūnai, tuo metu kalbėjo su S. K., jis pasakė, kad tai policijos pareigūnai, veidų neįsidėmėjo. Dabar neprisimena, ar S. K. sakė, kad automobilį buvo paėmę asmenys, kurie dirbo policijoje. Kai buvo apklaustas, įvykio aplinkybes geriau prisiminė, dabar jau sunkiai prisimena (t. 3, b. l. 81–82). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. Ž. parodė, kad jo pažįstamas S. K. buvo sakęs, jog Švedijos Karalystėje nusipirko automobilį „Volkswagen Golf“, kurį jam parodė, ir pasakė, kad jo užregistruoti Lietuvos Respublikoje negali, nes trūksta dokumentų. Be šio automobilio, jis naudojosi ir kitu automobiliu „Mercedes-Benz“, kurį laikė taip pat namo kieme. Vėliau S. K. pasakojo, kad su jų bendru pažįstamu I. K. bei dviem policijos pareigūnais pradėjo dirbti objekte prie (duomenys neskelbtini) – klijuoti klinkerio plyteles. Taip pat minėjo, kad S. K. automobiliu jie visi keturi važiuodavo nuo kelto Smiltynėje iki objekto ir tokiu pat būdu grįždavo atgal iki kelto. S. K. guodėsi, kad automobilio nebeturi, nes jį pasiskolino įrankiams parsivežti iš objekto policijos pareigūnai ar pareigūnas, su kuriais dirbo Smiltynėje, ir negrąžina. S. K. minėjo, kad keletą kartų bandė telefonu susisiekti su policijos pareigūnu, pasisavinusiu automobilį, tačiau nesėkmingai. Taip pat minėjo, kad keletą kartų važinėjo po Klaipėdą ir ieškojo automobilio, tačiau nerado. S. K. suprato, kad automobilis pasisavintas tyčia, tuo metu labai išgyveno, buvo prastos nuotaikos. S. K. ne kartą siūlė kreiptis į policijos pareigūnus dėl automobilio pasisavinimo, tačiau S. K. minėjo, kad neturi automobilio registracijos dokumentų, todėl ir negali kreiptis, be to, kaip jis suprato, S. K. lyg ir bijojo pareigūnų, pasisavinusių automobilį. Po kurio laiko S. K. pasakė, kad automobilis jam buvo grąžintas. S. K. buvo nustebęs, įvardijo tai stebuklu, nes nesitikėjo atgauti automobilio. Apie grasinimą S. K. nieko nepasakojo (t. 2, b. l. 19–20). R. Ž. apklaustas kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad jam S. K. minėjo, jog dirbo Smiltynėje, buvo vasaros pabaiga. Jis klijavo klinkerį. Iš užsienio grįžęs jis parsivežė automobilį „Volkswagen Golf“, juo negalėjo naudotis, nes nebuvo parsivežęs dokumentų. Pradžioje automobilis stovėjo kieme, bet paskui, kiek jam žinoma, automobilis buvo nuvežtas ir stovėjo Smiltynėje. Jis sakė, kad dirbo su I. K. Jis nežino, kaip automobilis buvo nugabentas į Smiltynę. Vėliau S. K. jam minėjo, kad tą automobilį paskolino bendradarbiui, bet jam negrąžino. Jis siūlė kreiptis į policiją, bet S. K. nesikreipė ir nesakė, kodėl. Vėliau minėjo, kad jam paskambino ir grąžino automobilį, tai buvo po kelių savaičių. Jis neprisimena, ar S. K. minėjo, kad dirba su policijos pareigūnais, bet jam S. K. buvo užsiminęs, kad vienas iš pažįstamų, kurie įdarbino, buvo policijos pareigūnas. Sakė, kad bendradarbiui paskolino automobilį, sakė, kad kartu dirbo, jis paprašė persivežti įrankius. S. K. į policiją kreiptis bijojo, nes neturėjo automobilio dokumentų. Pasakojo, kad vėliau paskambino bendradarbis ir grąžino automobilį. S. K. nebesitikėjo atgauti automobilio, todėl buvo nustebęs. Jam paskambino telefonu policininkas ir iškvietė apklausai. Kabinete buvo 2 policininkai, viena moteris, vėliau lyg viršininkas prisijungė. Apklausinėjo tas pats pareigūnas, kuris skambino. Apklausos protokolo atidžiai neskaitė, tik akimis peržiūrėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (t. 3, b. l. 149–150). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas L. B. parodė, kad 2015 metais pradėto žvalgybinio tyrimo metu buvo gauta informacija, jog policijos pareigūnai T. G. ir S. Ž. laisvu nuo darbo laku nelegaliai dirba statybinius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu su jais dirbo S. K. ir I. K. Vykdami iki statybinio objekto, T. G., S. Ž., S. K. ir I. K., persikėlę keltu iš Klaipėdos į Smiltynę, iki objekto ir iš objekto iki kelto atgal važinėdavo S. K. naudojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, kuris Lietuvos Respublikoje nebuvo registruotas, todėl S. K. neturėjo teisės jo vairuoti. T. G., dirbdamas objekte, vadovavo S. K., I. K. ir S. Ž., t. y. derino darbinius klausimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. 2015-10-01 S. K. ir I. K. darbo vietoje buvo aptikti neblaivūs, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 600 Eur nuostolį. Taip pat buvo gauta informacija, kad T. G., veikdamas bendrai su S. Ž., nusprendė neteisėtai užvaldyti automobilį „Volkswagen Golf“ kaip atlygį dėl nuostolio, padaryto S. K. ir I. K. Iš anksto T. G. ir S. Ž. suderinus dėl automobilio „Volkswagen Golf“ neteisėto užvaldymo, buvo sutarta, kad visi nuvažiuos iki objekto Smiltynėje, susirinks asmeninius daiktus ir įrankius, grįždami į namus išleis S. K. ir I. K., o patys užvaldys automobilį. Minėjo, kad daiktus iškraus pas T. G., o S. Ž. automobilį pastatys automobilių laikymo aikštelėje. Įgyvendinus šį susitarimą, S. Ž. automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. S. K., siekdamas susigrąžinti automobilį, keletą kartų bandė telefonu susisiekti su T. G. 2015-10-15 I. K. paskambino T. G., klausė, kodėl neatsako į S. K. skambučius ir kur yra automobilis, o T. G. pasakė, kad automobilis dingo. Iškart po šio skambučio T. G. skambino ir S. K., kuris klausė, kur yra jo automobilis ir kada bus grąžintas, o T. G. atsakė, kad „automobilis kažkaip dingo“, o kai grįš S. Š., S. K. galės eiti aiškintis, bet kad pasiimtų elastinio binto, nes galva gali skilti per pusę. Liudytojas taip pat nurodė, kad galbūt T. G. teiravosi kolegų dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jam. 2015-11-22 T. G. skambino S. Ž. ir susitarė susitikti. Po šio susitikimo T. G. S. K. nusiuntė SMS žinutę, kad šis pasiimtų savo daiktus ir automobilį „Golf“ (t. 2, b. l. 29–30). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas L. B. parodė, kad tyrimo metu buvo vykdoma telefono numerių kontrolė, vienas numeris priklausė T. G., buvo gauta informacija, kad jis nelegaliai dirba statybininku, (duomenys neskelbtini). Brigadą sudarė S. K., I. K. (pavardės nepamena) ir jo kolega S. Ž. S. K. turėjo „Volkswagen Golf“ ir „Mercedes-Benz“ markės automobilius. „Volkswagen Golf“ automobilis buvo įsigytas dirbant Švedijoje, dokumentų nesusitvarkė, grįžęs bandė tvarkytis, bet iki galo jų nesusitvarkė. Prašė T. G. sutvarkyti dokumentus, T. G. skambino asmeniui į Švediją, teiravosi dėl aplinkybių. Pareigūnai dirbdavo laisvu po tarnybos laiku, o kiti asmenys dirbo nuolat. S. K. pasakė, kad turi automobilį, kuriuo gali važiuoti į darbą. Jie persikėlė į Smiltynę ir automobiliu važiuodavo iki objekto ir atgal. Kai S. K. ir I. K. patikrinimo metu darbe buvo neblaivūs, T. G. pasiūlė nuvykti į policijos komisariatą dar kartą patikrinti blaivumą. Komisariate buvo taip pat nustatytas girtumas, bet nebuvo užfiksuota. Pareigūnas tikrai patvirtino, kad jie buvo atvykę ir buvo užfiksuotas girtumas. Už tai, kad objekte pasirodė neblaivūs, I. K. ir S. K. paskyrė baudą. S. Ž. ir T. G. pokalbio metu buvo nutarta, kad nebeapsimoka ten dirbti, nes buvo didelės baudos ir jeigu jie toliau dirbs, tai atskaičiuos iš atlyginimo. Taip pat nutarė, kad iš S. K. paims automobilį ir nebegrąžins, o I. K. atidirbs kituose objektuose, nes T. G. su I. K. toliau planavo dirbti. Tada važiavo paimti automobilį ir jame esančių įrankių, nuvažiavo, pasiėmė automobilį. Tai buvo išsiaiškinta klausantis pokalbių. Parsivežė daiktus, juos iškrovė pas T. G., vėliau S. Ž. automobilį pastatė aikštelėje, netoli savo namų. Automobilio rakteliai buvo pas S. Ž. S. K. pradėjo ieškoti savo automobilio. Iš pokalbių buvo nustatyta, kad T. G. S. K. pasakė, kad nebėra automobilio ir jo nebeieškotų, buvo ne vienas pokalbis. Bandė I. K. skambinti T. G. ir jam atsakė, tada skambino S. K. ir jam buvo pasakyta, kad nebebus automobilio, sakė pasiimti bintą. Buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo. T. G. sužinojo aplinkybę, kad Imuniteto skyrius pardėjo tyrimą. T. G., sužinojęs tą aplinkybę, paskambino S. Ž., jie susitiko, apsitarė, ryte T. G. paskambino S. K. ir grąžino automobilį. S. K. su pareiškimu nesikreipė į policijos įstaigą, nes bijojo, kad abu asmenys yra policijos pareigūnai ir parašęs pareiškimą ant policijos pareigūno turės problemų, nes automobilio dokumentai buvo palikti pačiame automobilyje, o pats automobilis nebuvo perregistruotas. Ikiteisminį tyrimą pradėjo kitą dieną po bendravimo su S. K., kai sužinojo daugiau aplinkybių, o pareiškimas buvo gautas vėliau. Dar kartą nurodė, kad iš žvalgybinio tyrimo buvo sužinota, kad asmenys dirbo nelegaliai, jog buvo pagauti neblaivūs darbo vietoje, taip pat, kad automobilio dokumentai neužregistruoti S. K. vardu, apie automobilio paėmimą ir negrąžinimą, kad jie pasiėmė automobilį ir negrąžino, kad S. K. skambino ir prašė grąžinti automobilį, ieškojo savo automobilio. O ikiteisminio tyrimo metu S. K. pasakojo, kad T. G. bandė skambinti į Švediją dėl automobilio dokumentų sutvarkymo. Konsultavosi su skyriaus vadovu ir buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą, jis parašė tarnybinį pranešimą. Duomenys buvo įslaptinti, jis dalyvavo S. K. paieškoje, suradime, pristatyme į policijos komisariatą. Skyriuje dirba 4 asmenys, o atlikti ikiteisminį tyrimą pavedama skyriui, ir jis yra toje grupėje, kuriai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Jis žinojo kai kuriuos atliekamus veiksmus. Kada buvo grąžintas automobilis, buvo aišku iš telefoninių pokalbių. Buvo nuspręsta S. K. išsikviesti, nuvažiavo į jo namus, surado ir pristatė į policijos komisariatą. Ar automobilis buvo apžiūrėtas prieš S. K. apklausą ar po jos, jis neprisimena. Apklausos metu S. K. pasakojo, kad buvo pasipiktinęs, jog jam buvo negrąžintas automobilis, pasakojo, kad jis bijojo kreiptis į policiją. Vėliau jis parašė pareiškimą. Kas dalyvavo S. K. apklausoje, neprisimena. Važiavo su skyriaus pareigūnu Dl. atsivežti S. K. į policijos komisariatą. Kabinete dirba keturi, tame pačiame dirba ir tyrėja. Kai sužinojo, kad asmenys dirba nelegaliai, norėjo patikrinti informaciją. Nelegalus darbas nėra žvalgybinė informacija, apie tai pranešus būtų pakenkta žvalgybiniam tyrimui. Jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo aiškintasi ir dėl nelegalaus darbo. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. pasakojo, kad T. G. skambino į Švediją ir aiškinosi dėl dokumentų sutvarkymo. Pokalbių buvo nuolat klausomasi, tačiau jis tų pokalbių negirdėjo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą sistemos duomenų bazėje buvo įrašyta fabula, kad galbūt pasisavino automobilį, bet tyrimą atliko imuniteto tarnyba, kuri tiria tik pareigūnų veiksmus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jis buvo užregistruotas, tiek T. G., tiek kiti pareigūnai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. S. K. buvo nustebęs, kad automobilį grąžino, jis turėjo pretenzijų ir parašė pareiškimą. Nebuvo S. K. skatinamas parašyti pareiškimą, netikslinga, nes jis toliau galėjo bendrauti su tais asmenimis ir galėjo bet kada pareiškimą atsiimti. S. K. nurodė, kurioje vietoje pasiėmė automobilį, kažkur (duomenys neskelbtini) g., prie prekybos centro, nuo tos vietos S. Ž. netoliese gyvena, jis ir pastatė toje vietoje automobilį, T. G. gyvena daug toliau. Ikiteisminio tyrimo metu apie nelegalų darbą inspekcijai buvo pranešta. Nurodė, jog žino, kokie pokalbiai buvo išslaptinti, nes pats išslaptino. Ne visi duomenys, susiję su automobiliu, išslaptinti, buvo išslaptinti patys svarbiausi pokalbiai, nes kiti pokalbiai tarp T. G. ir jo žmonos, taip pat kitų asmenų tik papildė faktą dėl automobilio paėmimo ir negrąžinimo. Kiti pokalbiai, nesusiję su šiuo ikiteisminiu tyrimu, nebuvo reikšmingi. Prokurorui neduodami perklausyti įrašai, kol nėra išslaptinti, yra padaromos išklotinės, prieš išslaptinant pokalbį yra padaroma suvestinė. Suvestinė, kol nėra išslaptinti pokalbiai, yra riboto naudojimo. Pažymėjo ir tai, kad nuvykus pas S. K. buvo pasiūlyta nuvykti į policijos komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti, asmuo turėjo galimybę ir nevykti. Jis nedalyvavo apklausiant S. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ar jį atvežė jis į teismą, neprisimena. Kad T. G. pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis galėjo sužinoti per suvestinę ar per kitus asmenis, pavardžių suvestinėje nebuvo nurodyta. Buvo iš žvalgybinių duomenų sužinota, kad T. G. sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o iš ko sužinojo, nenustatyta. Prieš pareiškiant įtarimą buvo pasiūlymas baigti tyrimą pagal laidavimą, jam buvo pasakyta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir bus nušalintas (t. 3, b. l. 79–81). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas kaip liudytojas I. K. parodė, kad S. K. ir R. B. pažįsta. T. G. ir S. Ž. pažįsta nuo rugpjūčio 25–26 dienos, kai pradėjo dirbti. Kai pradėjo dirbti Smiltynėje, jie dirbo keturiese, klijavo plyteles. Jam šį darbą pasiūlė T. G., o jis pasiūlė S. K. Jis dirbo mėnesį, atėjo į darbą išvakarėse išgėręs, atleido iš darbo. Iki kelto eidavo pėstute, persikeldavo ir iki objekto važiuodavo „Volkswagen Golf“ markės automobiliu, jis stovėdavo Smiltynėje. Automobilį vairavo T. G., S. Ž. ir S. K., kas norėjo, tas ir vairavo. Paskutinę darbo dieną, kada jie atėjo neblaivūs, patikrino blaivumą, ir jiems buvo liepta išeiti. Vėliau į objektą važiavo pasiimti daiktų, važiavo keturiese, buvo palikti drabužiai ir įrankiai, jie buvo vagonėlyje prie objekto. Nuvažiavęs pasiėmė daiktus, kas tą kartą vairavo automobilį, neprisimena. Vėliau, kai grįžo namo, jis su S. K. išėjo, o S. Ž. su T. G. nuvažiavo, jie norėjo parsivežti savo drabužius ir įrankius. Vėliau S. K. sakė, kad jam negrąžino automobilio, tai buvo po 3–7 dienų. Jis su S. K. gyvena (duomenys neskelbtini) g. Automobilis stovėdavo prie S. K. namo. Jam atrodo, kad automobilis nebuvo registruotas, S. K. jį atidavė kaip skolą. Vėliau matė, kad „Volkswagen Golf“ automobilis jau stovi vietoje, negali pasakyti, po kurio laiko. Kai buvo nustatytas neblaivumas, jis buvo nuėjęs į policiją pasitikrinti, S. K. buvo kartu su juo. Jie patys lyg nuėjo į policiją. Jo telefono numeris nuo 2015 metų nepasikeitęs – (duomenys neskelbtini). Jis dėl automobilio neskambino T. G., jam skambino tik dėl daiktų ir drabužių. Neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Buvo išgėręs, kai važiavo pasiimti įrankių, susitikus prie kelto, ginčų nebuvo. Su S. K. važiavo pažiūrėti, kur gyvena T. G., mašinos nerado, važiavo vieną kartą. Adresas buvo netoli (duomenys neskelbtini) g., tikslios gatvės nepasakys. Jis neturėjo rūsio, todėl jo įrankiai buvo nuvežti pas T. G., nes galvojo toliau dirbti. Kai parvežė pasiėmus daiktus, S. K. neklausė, kada grąžins automobilį. Aplinkybę, kad S. K. prašė T. G. padėti sutvarkyti automobilio dokumentus, kažką minėjo. Pirmą kartą policijos pareigūnai atvažiavo, jo kieme paklausė, kas jis, ir nusivežė į policijos komisariatą. Kai vyko apklausa, buvo 2 vyrai ir viena moteris, daugiausia klausinėjo moteris. Prieš pasirašydamas parodymus kažką skaitė, buvo išgėręs, kai jo apklausinėjo. Dabar yra blaivus. Jam atrodė, kad S. K. labai nesijaudina dėl to, jog jam negrąžino automobilio, nemanė, kad S. K. jų bijojo, T. G. ir S. Ž. S. K. turėjo dar vieną automobilį. Dabar sako tiesą, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo neblaivus, nelabai prisimena, ką pasakojo. Su S. K. susitinka, kai S. K. grįžta į Lietuvą. Žinojo, kad S. Ž. ir T. G. dirbo policijos pareigūnais. P. yra jo svainis, jis anksčiau dirbo policijos pareigūnu. Ar S. K., žinojo, kad jie policijos pareigūnai, nežino. Už kokią skolos sumą S. K. buvo atiduotas automobilis, nežino. Apie bylą kalbėjo su S. K., jis iš pradžių sakė, kad pareiškimo nerašė. Susidarė įspūdis, kad S. K. nenorėjo baudžiamosios bylos. S. K. sakė, kad nerašė jokio pareiškimo, tie pokalbiai buvo jau po to, kai S. K. buvo atgavęs automobilį (t. 3, b. l. 83–85). Teisėjų kolegija išanalizavusi liudytojų parodymus konstatuoja, kad pastarųjų nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo S. K. parodymais ir juos patvirtina. Abejoti S. K. parodymais neturėjo pagrindo apylinkės teismas, neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Nors nuteistieji ginčija nukentėjusiojo parodymus ir teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra labiausiai abejotini, tačiau S. K. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai. Pastarieji neneigia fakto, kad dirbo kartu su S. K. ir I. K. Smiltynėje bei į darbų objektą važiavo S. K. automobiliu „Volswagen Golf“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. G. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį pažįstamas S. Š., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė laisvu nuo darbo laiku užsidirbti statybose – objekte, esančiame Smiltynėje, greta (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė papildomai užsidirbti ir bendradarbiui S. Ž. bei pažįstamiems S. K. ir I. K. Į darbą nuo kelto iki objekto ir atgal iš objekto iki kelto vykdavo S. K. naudojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, kurį vairuodavo S. K., S. Ž. ir jis. Po kurio laiko jam paskambino lyg I. K., kuris pasakė, kad darbo vietoje jį ir S. K. aptiko neblaivius. Jis patarė jiems iškart ateiti į jo darbovietę ir dar kartą pasitikrinti alkotesteriu. Po kurio laiko jis paskambino S. K. ir I. K. ir paprašė ateiti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Jiems atvykus jie pasirašė dokumentus dėl atleidimo. Dar po kurio laiko jis, S. Ž., S. K. ir I. K. S. K. automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvyko į objektą Smiltynėje susirinkti daiktų. Grįžus į Klaipėdą, S. Ž. vairuojant automobilį, S. K. ir I. K. išleido prie jų namų (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, jis pažadėjo S. K. automobilį atvaryti, bet kur, nesitarė. Grįžus kartu su S. Ž., iš automobilio išėmė daiktus ir susitarė, kad S. Ž. automobiliu grįš namo ir automobilį pastatys. Praėjus maždaug 2–3 dienoms, T. G. paskambino S. K. ir pasiteiravo, kodėl jam nepervedė avanso. T. G. paaiškino, kad ne įmonė jam skolinga, o jis liko skolingas, nes dėl neblaivumo nustatymo ir įmonei buvo skirta bauda. Pokalbio metu kilo žodinis konfliktas. Lapkričio mėnesį T. G. paskambino iš Vokietijos grįžęs S. Š., kuriam jis turėjo grąžinti akumuliatorių, kuris buvo S. K. automobilyje „Volkswagen Golf“. Po kurio laiko jis S. K. parašė SMS žinutę dėl daiktų ir automobilio pasiėmimo. S. K. savo automobilį pasiėmė. 1500 Eur jis iš S. K. nereikalavo, grasinimų S. K. nepamena (t. 2, b. l. 81–83). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme T. G. parodė, kad S. Ž. buvęs jo kolega ir draugas. Su S. K. susipažino klijuodami klinkerį, pradėjo su juo kontaktuoti likus kelioms dienoms iki darbo pradžios. Jis neneigia, kad dirbo objekte Smiltynėje. Jis, S. Ž., I. K. ir S. K. sutarė kartu dirbti. Iš pradžių iki objekto eidavo pėstute, vėliau S. K. pasiūlė savo automobilį, sakė, kad tik reikalingas akumuliatorius. Įdėjo akumuliatorių ir persikėlę keltu važiuodavo iki objekto, automobilį Smiltynėje vairuodavo visi, išskyrus I. K. Kai pasirodė S. K. su I. K. neblaivūs darbe, greičiausiai sužinojo tą pačią dieną, jie sakė, kad yra blaivūs, todėl jis pasiūlė nueiti pasitikrinti girtumą į komisariatą, nes žinojo, kad ten yra alkotesteris. Jie pasitikrino ir sakė, kad abu neblaivūs. Reikėjo pabaigti objektą, bet S. K. su I. K. nebevažiavo, tai jis su S. Ž. suprato, kad vieni objekto nepabaigs. Nusprendė važiuoti ir pasiimti daiktus, automobilis tuo metu buvo Smiltynėje. Važiavo keturiese, automobilį vairavo lyg ir S. Ž., susirinko daiktus, atgal taip pat lyg vairavo S. Ž. Su automobiliu persikėlė į Klaipėdą, parvežė S. K. su I. K., tada važiavo pasidėti įrankius, nes visi keturiese planavo dar dirbti, tik kitame objekte. S. Ž. sakė parsivežti įrankius ir pastatyti automobilį, nes jo kieme nėra vietos. S. K. tuo metu jau buvo išgėręs. S. K. sakė, kad jam nereikalingas automobilis, sakė susitvarkyti dokumentus ir galės visi keturi važinėti juo į objektus. Nežino, ko jis skambinėjo, gal išgėręs buvo. Jis skambino, jis sakė, jog jam nevežios, atvažiuoja ir pasiima. S. K. automobilio nereikėjo, jis juo nesinaudojo. S. Ž. sakė, kad pastatė automobilį aikštelėje. Jis buvo pasiskolinęs akumuliatorių, reikėjo grąžinti, todėl paskambino S. K., pasakė, kad jam reikia akumuliatorių grąžinti ir jis tegul pasiima savo automobilį. Jie nebuvo susipykę. Pats S. K. pasiėmė savo automobilį, neprisimena, kur susitarė susitikti, S. K. paėmė jį, jis parodė, kur automobilis. S. K. vėliau atvežė jam akumuliatorių. Jis neturėjo tikslo pasisavinti automobilį. Pokalbio metu gal iš pykčio išėjo, kad pasakė, jog negrąžins automobilio. Jie tarėsi, kad gali automobilį persirašyti, S. K. nebuvo svarbu kieno vardu bus registruotas automobilis, tik reikėjo susitvarkyti dokumentus. Bandė suskambanti su J. L., jis bendravo su juo. Jis visai pamiršo apie tą automobilį. S. K. girtas skambinėjo, lyg klausė kodėl pinigų negauna, jis pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad bauda bus. Jis jam nesakė, kad pavogė automobilį, juokais pasakė, kad dingo. Neprisimena pokalbio konteksto, gal nelaiku paskambino. S. K. žinojo, kad jis šalia dirba, galėjo bet kada ateiti, S. K. jo nebijojo, ateidavo į komisariatą kavos atsigerti. Jis pergalvojo, kad automobilis bevertis ir neapsimoka tvarkyti dokumentų. Iš pradžių jis žadėjo jam atvaryti automobilį, bet jam neišėjo, paskui S. K. pradėjo girtas jam skambinėti, tai sakė pačiam atvažiuoti. S. K. parodymai, kad jam jis negrąžino automobilio, netiesa. Dėl elastinio binto, pasakė tai dėl to, kad bus su S. Š. aiškinamasi. Pokalbiuose „atimsiu“, tai tik iš emocijų pasakė. Nes laukė, kaip viskas baigsis, kai baigs objektą – ar liks pinigų, galvojo, gal atpirks automobilį. Kad laukia rimtas pokalbis su S. Š., apie elastinį bintą pasakė perkeltine prasme (t. 3, b. l. 166–167). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. Ž. parodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį T. G. pasiūlė laisvu nuo darbo policijoje laiku papildomai užsidirbti statybvietėje prie (duomenys neskelbtini). Dirbo ir darbo užmokesčiu dalijosi jis, T. G., S. K. ir I. K. Pradėjus darbus maždaug po savaitės T. G. pasiūlė keltu perkelti S. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“ tam, kad persikėlus į Smiltynę būtų galima juo nuvažiuoti iki objekto ir tuo pačiu būdu grįžti atgal po darbo iki kelto. S. K. pasakojo, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neregistruotas Lietuvos Respublikoje, nėra automobilio identifikavimo dokumentų, todėl automobilio negalima eksploatuoti. Iki objekto ir iš jo iki kelto automobilį vairuodavo S. K., jis ir T. G. Maždaug po mėnesio nuo darbo objekte pradžios, būdamas Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato kieme jis pamatė prieinančius S. K. ir I. K., kurie norėjo pasitikrinti blaivumą. I. K. paminėjo, kad T. G. yra su kažkuriuo pareigūnu susitaręs dėl jų girtumo patikrinimo. Dar po kurio laiko T. G. informavo jį, kad jiems objekte neapsimoka dirbti, nes I. K. ir S. K. gavo baudos po 300 Eur už tai, kad darbo vietoje buvo aptikti neblaivūs, o įmonei dėl šio fakto taip pat buvo paskirta bauda – lyg 1200 Eur. T. G. paaiškino, kad pagal jų atliktą darbą, t. y. atitinkamą kvadratūrą išklijuoto klinkerio, bendrovė turėjo sumokėti apie 3000 Eur, kuriuos būtų pasidaliję, tačiau dėl tokio S. K. ir I. K. poelgio šių pinigų niekas jiems nemokės. Vėliau T. G. paskambino ir paprašė, kad S. K. automobiliu „Volkswagen Golf“ jis nuvažiuotų su juo, S. K. ir I. K. susirinkti daiktų iš objekto Smiltynėje. T. G. kalbėjo emocingai, piktai. Nors jo daiktų objekte nebuvo, jis sutiko. Sutartu laiku šeštadienį, apie 9.00 val., visi keturi susitiko prie kelto, keliantis keltu S. K. ir T. G. labai pykosi dėl neišmokėtų pinigų, nes dėl S. K. ir I. K. nustatyto neblaivumo darbo vietoje nebuvo baigti darbai, o už atliktą darbą nebuvo išmokėti pinigai, tačiau S. K. ir I. K. to nesuprato ir vis reikalavo iš T. G. atlyginimo už atliktus darbus. Persikėlus į Smiltynę automobilį vairavo jis. Persikėlus į Klaipėdą S. K. T. G. nurodė telefono numerį asmens, turinčio originalius automobilio registracijos dokumentus. S. K. ir I. K. jis parvežė į namus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, T. G. parvežė į namus (duomenys neskelbtini) g., o automobilį pastatė aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., raktelius pasiliko pas save. Maždaug po dviejų mėnesių jam paskambino T. G. ir pasakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Susitikus paaiškino, kad nori S. K. atiduoti automobilį, todėl jis perdavė jam automobilio raktelius (t. 2, b. l. 49–52). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme S. Ž. parodė, kad įsidarbino pasiūlius T. G., klijavo klinkerį. Su S. K. ir I. K. susipažino objekte. Spalio 2 d. jo žmona pagimdė dvynukus, tai tam tikrą laiką nedirbo. Jis dirbo policijoje, važiavo registruoti įvykio, išėjus šalia komisariato stovėjo I. K. su S. K., jie papasakojo, kad atėjo į darbą neblaivūs ar panašiai ir jie nori pasitikrinti blaivumą. I. K. su S. K. gavo baudą, tai lyg 2200 bendrai buvo bauda. Buvo paskirta didelė bauda, nesitikėjo dar kiek nors gauti. Jis buvo supykęs dėl to, kad pasirodė neblaivūs. Rugsėjo mėnesį buvo išėjęs iš policijos 3 savaičių atostogų, kiekvieną dieną dirbo objekte, darbas buvo sunkus fizinis, sužinojus, jog vyrai pragėrė pinigus, buvo apmaudas, nes stengėsi kiekvieną dieną. T. G. paskambino, pasakė, kad reikia parsivežti daiktus. Jis neturėjo objekte likusio nė vieno savo daikto, tai jo klaida buvo važiuoti, norėjo pamatyti objektą ir prasiblaškyti, nes namie maži vaikai ir rutina. Automobilį vairavo jis, nes visi buvo neblaivūs. Važiuojant atgal, jau keliantis keltu, buvo nemalonus pokalbis tarp T. G. ir I. K. S. K., nes pabaigti objekte visus darbus buvo likę tik kokia savaitė. I. K. ir S. K. teigė, jog jie tą dieną negėrė, kad gėrė iš vakaro, ir jiems atlygis priklausė. Tuo metu visi buvo neblaivūs. Parvažiavus S. K. paprašė T. G., kad sutvarkytų automobilio dokumentus, prie jo davė Švedijos piliečio telefono numerį, sutarė, kad T. G. tvarkys dokumentus. S. K., kai dar dirbo objekte, kelis kartus net sakė, kad automobilis jam nereikalingas, kad kaimynai pyksta, jog tik vietą kieme užima. Jis suprato, kad T. G. tvarkys automobilio dokumentus ir automobilis bus bendro naudojimo. Parvažiavęs automobilį pastatė šalia namų, aikštelėje. Automobilio rakteliai buvo pas jį. Po kurio laiko T. G. paskambino ir pasakė, kad nori atiduoti S. K. automobilį. Pradžioje su T. G. kalbėjo apie automobilį, jis impulsyviai emocijas išreikšdavo, dėl to, kad juos girtus pagavo ir paskyrė baudą. Jis suprato, kad T. G., norėdamas pagąsdinti, kad negalima taip elgtis, laikė automobilį, bet čia tik jo nuomonė. Jis vėliau pamiršo apie automobilį. Po dviejų savaičių paklausė T. G., ar skambino į Švediją, jis sakė, kad neturėjo dar laiko. Nebuvo jokio planavimo. Jis neprisimena, apie ką būtent kalbėjo su T. G., kai sakė, jog registre nėra ikiteisminio tyrimo. Jis niekur nelindo ir nieko nežiūrėjo. Dėl šio įvykio į registrą tikrai niekada nelindo ir nežiūrėjo. Jis nesidomėjo, kodėl T. G. nori grąžinti S. K. automobilį, T. G. nepasakojo. Jis nurodė, kad T. G. galbūt sužinojo apie tyrimą, nes apklausos metu 10 kartų B. buvo įbėgęs į kabinetą ir klausė, iš kur T. G. sužinojo apie tyrimą. Dėl streso gal skiriasi jo parodymai (t. 3, b. l. 167–170). Nors T. G. ir S. Ž. kaltės nepripažįsta, kad pastarieji siekdami kompensuoti dalį nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus, susitarė pagrobti S. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“ ir, vykdydami šį susitarimą, minėtą automobilį pagrobė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad jų kaltę visiškai pagrindžia nukentėjusio S. K. parodymai, aptartų liudytojų parodymai, kuriuos iš esmės patvirtina pačių nuteistųjų T. G. bei S. Ž. pokalbiai telefonu. 2015-10-05 9.22 val. vykusio pokalbio su sugyventine L. J. metu T. G. pasakė: „atimsiu iš to asilo mašiną“, „tai nebus pinigų, atimsiu iš to golfą“, „iš to tai tą golfą pasiimsiu“, L. J. paklausė: „duos tu galvoji?“, o T. G. atsakė: „tu galvoji klaus jo kas nors, šen varė paimti ir viskas to viską su golfu ir nemato, dokumentų neturi, o aš su švedu susitariau tai turiu, reikia nusiųsti savo duomenis, man nusiųsti dokumentus, kad galėčiau prisiregistruoti paimtą golfą“, „golfo nebematyti jau <...> nes ten net ne jo vardu“; „bus su kuo į darbą važinėti“; „tik reikia protingai man jį kažkaip atimti, nu pasiimti raktus, va dabar važiuoti įrankius parsivežti , jei jis važiuos kartu iškart išmesti iš mašinos ir vsio“ (Nr. 1045, t. 1, b. 1. 45–50). 2015-10-05 10.56 val. vykusio pokalbio su S. Ž. metu T. G. pasakė: „dabar aš sumąsčiau tokį dalyką“, „dabar darysim taip, aš rytoj sakiau, kad forminam tiem debilam atleidimą, mums reikia važiuoti tik įrankius surinkti žinai, tai pasiimti tą golfą ir paskui nu ką, atimsim golfą, o ką daryti“. S. Ž. atsakė: „a nu jo, teisingai“. T. G. pasakė: „nu turėsim golfą“, o S. Ž. pritarė: „nu nu nu“. T. G. pasakė, kad „ I. K. paskui dirbant eigoj įpysim dar irgi baudos taškų blet“. S. Ž. pritarė: „nu, nu“. Vėliau T. G. pasakė: „ten realiai yra tokia bauda, tą golfą pasiimam ir viskas“, o S. Ž. vėlgi pritarė: „taip, taip, taip, jo, jo jo“. S. Ž. pritardamas nurodė: „jo, jo, jo, tai su golfu nuvažiuosim, viską susikrausim į golfą ir, ir, ir“. T. G. atsakė: „jo, paskui jo, jo aš taip galvoju, kad poryt nuvažiuosim viską su golfu ir“. S. Ž. pritarė: „nu“. T. G. pasakė: „sugrįžtam, tą išmetam iš to golfo, tik man reikia kažkada dar numerį pasiimti žinai dar, kažkaip iš to asilo“. S. Ž. atsakė: „jo, gal iš tikrųjų net imti nereikėtų, reikėtų pasiimti to švedo numerį, viską susikrauti ir pavažiavus ten pas save kieme ar kur nors, ar kur nors nu pasistatyti“. T. G. atsakė: „jisai turi antrus, turi antrus raktus supranti“. S. Ž. atsakė: „da pochui, tegul turi, jis nežinos kur tas golfas yra pastatytas“. Vėliau T. G. pasakė, „bet jeigu jisai, jeigu duoti raktus, jeigu jisai važiuos jį reikės išmesti iš tos mašinos kažkur mieste“. S. Ž. atsakė: „bet jisai nevažiuos pamatysi ir tu jam net neskambink, kam jisai reikalingas mums“. T. G. pasakė: „nu jisai ne, bet reikia raktų mašinos“. S. Ž. atsakė: „ai, jo, jo“, „reikia paskambinti ir pasakyti, kad raktus duotų ir reikia įrankius parsivežti ir jo paties neimti“. T. G. pasakė: „aš jį išmesiu prie kelto, už pakarpos paėmęs paaiškinsiu viską, ką galvoju apie jį, viskas jis galės eiti peškom namo“ (Nr. 1052, t. 1, b. 1. 50–52). 2015-10-09 17.27 val. vykusio pokalbio su S. Ž. metu T. G. pasakė: „viskas tvarkoj, rytoj važiuojam 9-tą“, „ant devintinio kelto“. S. Ž. paklausė: „su mašina parvažiuosim“. T. G. atsakė: „jo, jo su mašina“, „pasiliksim mašiną“. S. Ž. pritarė ir paklausė: „nu-nu-nu, tai I. K. gal nevažiuos“. T. G. nurodė: „ lygtais važiuos, tegul važiuoja“. S. Ž.: „nu, nu, nu, tai juos pirma išmesim su daiktais, paskui nuvažiuosim tipo savo daiktus nusivežt?“. T. G. pasakė: „aš net nežinau, aš galvoju, kad visus daiktus parsivešim pas tave, čia bus paprasčiau“. S. Ž. pritarė: „nu, nu, nu“. T. G. pasakė: „nu pagalvosim, ką daryti, kol autobusu važiuosim, aptarsim planą kokį“. S. Ž. pritarė: „a, gerai, gerai, aha“ (Nr. 1261, 1 t., b. 1. 55–56).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie T. G. ir S. Ž. telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad T. G. sugalvojo pagrobti automobilį „Volkswagen Golf‘, apie tai pasakė S. Ž., o S. Ž. tokiam sumanymui pritarė ir pats aktyviai dalyvavo planuojant, kaip šį sumanymą įgyvendinti. Nors teisiamojo posėdžio metu T. G. ir S. Ž. teigė, kad šie telefoniniai pokalbiai buvo daugiau emocionalūs, juose nebuvo kalbama rimtai, tačiau pirmosios instancijos teismas perklausęs pokalbius nurodė, jog akivaizdžiai girdėti, kad jų metu tiek T. G., tiek S. Ž. kalbėjo ramiai, nuosekliai ir užtikrintai, be to, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad iš byloje nustatytų aplinkybių automobilis „Volkswagen Golf“ buvo pagrobtas būtent pagal telefoninių pokalbių metu T. G. ir S. Ž. aptartą planą. T. G. neigdamas, kad automobilio negrobė, nurodė, kad norėjo automobilį S. K. grąžinti, tačiau vienu metu to nepavyko padaryti, o vėliau jis apie automobilį apskritai pamiršo, o S. Ž. nurodė, kad automobilį pastatė prie savo namo ir daugiau automobiliu nesidomėjo. Tačiau konstatuotina, kad tokius pastarųjų parodymus paneigia nukentėjusiojo S. K. parodymai ir kita bylos medžiaga. S. K. nurodė, kad kai automobiliu grįžo iš Smiltynės į Klaipėdą, T. G. ir S. Ž. jo prašė, kad leistų automobiliu parsivežti savo daiktus, prašė abu. Automobilį žadėjo grąžinti kitos dienos rytą, tačiau negrąžino. Jis dėl automobilio skambino T. G., tačiau jis nekėlė ragelio, prisiskambinti pavyko tik per I. K. Tada T. G. pasakė, kad S. K. ir I. K. prisidirbo ir automobilį atgaus, kai sumokės 1500 Eur. Šio pokalbio su T. G. metu ėjo kalba ir apie bintą. Analogiškus parodymus S. K. davė viso proceso metu. Pastarojo parodymus patvirtina telefoniniai pokalbiai. 2015-10-15 8.58 val. vykusio pokalbio metu I. K. paklausė: „kur mašina?“. T. G. atsakė, kad „prapuolė, dingo kažkur“. T. G. taip pat pasakė, kad „pasiėmė S. Š., kuriam yra skola 1500 Eur“. I. K. paklausė: „už ką jis skoloj?“. T. G. nurodė: „nu, kad pragėrė, kur baudą įpiso“ (Nr. 1456, t. 1, b. 1. 56–57). 2015-10-15 9.00 val. vykusio pokalbio metu S. K. paklausė T. G.: „kur mašina, laukiu, laukiu, bet neatvarai“. T. G. atsakė, kad „kai atveši pusantros štukos, pasiimsi blet, kur įpiso baudą“. S. K. paklausė: „dabar vo tipo nebėra mašinos?“ T. G. atsakė: „kažkaip dingo, nežinau, žinok, kaip jums pochui buvo, tai ir man pochui“. T. G. taip pat pasakė, kad „ greit S. Š. galės eiti aiškintis ten, tik tai siūlau blet pasiimti daug elastinio binto, kad ta galva neskiltų per pusę“ (Nr. 1457, t. 1, b. 1. 57). 2015-10-15 9.30 val. vykusio pokalbio tarp T. G. ir S. Ž. nustatyta, kad S. K. dieną prieš buvo skambinęs S. Ž., o T. G. pasakė, kad jam S. K. skambino tą pačią dieną ir T. G. jį pasiuntė. S. Ž. papasakojo, kad jo buvo klausta, kur mašina, gal avarija buvo padaryta, o S. Ž. pasakė, kad nieko nežino, parvarė T. G., paliko kieme ir viskas (Nr. 1458, t. 1, b. 1. 57–58). Pastarasis telefoninis pokalbis paneigia S. Ž. parodymus, kad jis po automobilio parvarymo daugiau automobiliu nesidomėjo. 2015-10-16 16.43 ir 16.44 val. vykusių pokalbių su S. K. metu S. K. T. G. pasakė, kad „vakar dieną nesulaukėm tavęs su I. K.“. T. G. nurodė, kad „nu palauk dar biški“. S. K. paklausė: „o kiek tas biški ?“. T. G. atsakė: „pašol“ (Nr. 1517 ir 1518, t. 1, b. 1. 59–60). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. Ž. ir T. G. veiksmuose yra visi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, jog T. G. ir S. Ž. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė automobilį, atimdami galimybę nukentėjusiajam S. K. valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu automobiliu. Pastarieji suvokė, kad turtas yra svetimas, susitarė ir norėjo neatlygintinai jį pasisavinti, suprato, kad dėl tokių jų veiksmų teisėtam turto valdytojui S. K. bus padaryta žala. Bylos duomenys patvirtina, kad tokiu būdu kaltinamieji siekė kompensuoti dalį jiems nesumokėto atlyginimo, kurio iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti neteko teisės dėl to, kad nukentėjusysis S. K. su I. K. darbe pasirodė neblaivūs ir jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos. S. Ž. ir T. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad užvaldo svetimą automobilį, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindami, numatė, kad teisėtas turto valdytojas jo neteks, o T. G. ir S. Ž. automobilį turės kaip nuosavą, ir to norėjo.Apeliaciniuose skunduose tiek S. Ž., tiek nuteistojo T. G. gynėja advokatė Aida Urbonavičienė neigdami kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodinėja faktą, kad automobilis „Volswagen Golf“ S. K. nepriklausė, o priklausė J. L., todėl teismas netinkamai nustatė aplinkybę, jog automobilio savininkas yra S. K. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo sprendžiamas ginčas, kam nuosavybės teise priklausė automobilis, juolab, kad net J. L. apklaustas Sodertorns apylinkės teisme nepareiškė jokių pretenzijų į minimą automobilį, o atvirkščiai, nurodė, kad automobilį įsigijo S. K. Jis savęs automobilio savininku neįvardijo (t. 3, b. l. 158–159). Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas S. Ž. ir T. G. kaltės klausimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, kad nei S. Ž., nei T. G. automobilis „Volswagen Golf“ nei nuosavybės teise, nei valdymo teise nepriklausė, todėl nepriklausomai nuo to, kas bebūtų automobilio savininkas, pastarieji neturėjo jokios teisės pagrobti automobilį, nes, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, „kaltinamiesiems automobilis buvo svetimas turtas, į kurį jie jokios reikalavimo teisės neturėjo“. Pastaruoju atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistieji įrodinėja faktą, kad automobilis S. K. nepriklausė, o priklausė J. L., tačiau pats T. G. automobilį grąžina S. K.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai I. K. parodymus laikė nenuosekliais. Mano, kad teismas rėmėsi I. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme. Nurodo, kad I. K., duodamas parodymus, ikiteisminio tyrimo metu buvo girtas, todėl negalėjo būti apklaustas ir šie parodymai negali būti laikomi gauti teisėtai. Teisėjų kolegija visiškai sutikti su apeliantų argumentais negali. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs I. K. parodymus sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog liudytojo I. K. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs, tačiau liudytojas teisme patvirtino faktines aplinkybes, jog kartu su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju dirbo statybos objekte Smiltynėje, jam ir nukentėjusiajam darbo metu nustatytas neblaivumas ir jie darbo neteko. Kai pasiėmė daiktus iš objekto, visi keturi S. K. automobiliu grįžo namo, jis su S. K. išlipo, o kaltinamieji nuvažiavo, nes norėjo parsivežti savo daiktus namo, vėliau jam S. K. sakė, kad jam automobilio negrąžino. Jis su S. K. vieną kartą važiavo pažiūrėti, kur gyvena T. G., mašinos nerado. Pažymėtina, kad apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo metu I. K. duotų parodymų teismas nevertino kaip visiškai pagrįstų ar neabejotinų, juolab, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurios prieštarauja net pačių nuteistųjų nurodytiems faktams, kad visi keturi dirbo Smiltynėje. Todėl teigti, kad I. K. duoti parodymai yra visikai nuoseklūs, nėra jokio pagrindo. Nuosprendyje apylinkės teismas tai ir pažymėjo, jog dėl pasikeitusių parodymų, tai yra dėl naujai teisme I. K. nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat ir dėl pokalbio apie automobilio dokumentų sutvarkymą, telefoninių pokalbių dėl automobilio grąžinimo, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus, todėl jo parodymai skiriasi. Nuteistųjų manymu, teismas turėjo vadovautis I. K. patvirtintomis aplinkybėmis, jog jo įrankiai buvo nuvežti pas T. G., nes galvojo toliau dirbti, kad S. K. neklausė, kada bus grąžintas automobilis, kad S. K. nesijaudino, jog negrąžintas automobilis, kad S. K. automobilį gavo už skolą. Pažymėtina, kad teisė vertinti įrodymus yra suteikta teismui, o tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų norėję nuteistieji, nepaneigia priimto nuosprendžio pagrįstumo.Apeliantai taip pat mano, kad L. B. parodymai negali būti laikomi įrodymais, nes pastarasis pasakojo apie aplinkybes susidaręs nuomonę iš telefoninių pokalbių – kriminalinės žvalgybos duomenų, todėl tokie parodymai negali būti laikomi patvirtinančiais kokias nors aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra teismo prerogatyva. L. B. teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. Pastarasis įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir prisiekęs išdėstė jam žinomas aplinkybes. Pažymėtina, kad pastarojo nurodytos aplinkybės buvo vertintos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir vadovaujantis visuma byloje esančių duomenų buvo nuspręsta dėl T. G. ir S. Ž. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Taip pat byloje nenustatyta, kad L. B. negali būti liudytoju (BOK 79 straipsnis) ar būtų aplinkybės, dėl kurių pastarojo nebūtų buvę galima apklausti kaip liudytojo (BPK 80 straipsnis).Pasak nuteistųjų, žvalgybos metu gauta informacija panaudota neteisėtai ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti neįgaliotų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, konstatuoti, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-10 nutartimi sankcionavo „<...> T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), sekimą ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą naudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2015-09-11 iki 2015-12-11“ (t. 1, b. l. 28). Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2016-02-05 nutarimu vadovaudamasis BPK 162 straipsniu nutarė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 30-21(IDS)-4-15 metu surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją panaudoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-63680. Darytina išvada, kad apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą ir pagrįstai rėmėsi kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Be to, pažymėtina, kad BPK 171 straipsnio 1 dalis numato, jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. BPK 171 straipsnio 2 dalis nurodo, jog gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras nusprendžia, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti: 1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus; 2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šiuo atveju tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkui B. pateikė Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. G. R. rezoliucija pateiktas nurodymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindu pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-63680-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorui R. J., kuris vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalimi pavedė ikiteisminį tyrimą atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriui. Kaip matyti, ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti visam Imuniteto skyriui, o ne atskiram pareigūnui, todėl teigti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko neįgalioti asmenys, nėra jokio pagrindo.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo ir tai, jog nesutinka su teismo argumentu, kad automobilis buvo grąžintas sužinojus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl automobilio pasisavinimo buvo įtraukta į policijos Registruojamų įvykių registrą, su kuriuo pastarieji galėjo susipažinti, nes abu dirbo policijos pareigūnais. Nurodo, jog byloje yra audito duomenys apie tai, kas susipažino su šiuo registru ir, pasak apeliantų, jų tame sąraše nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nuteistųjų nurodytos aplinkybės nei veikos kvalifikacijai, nei kaltės nustatymui esminės reikšmės neturi. Esminės reikšmės turi tai, kad pastarieji automobilį pagrobė ir jį laikė, atimant galimybę S. K. automobiliu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nuosprendyje iš esmės nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, ir padarė pagrįstas išvadas dėl T. G. ir S. Ž. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nuosprendį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. Ž. ir nuteistojo T. G. gynėjos advokatės Aidos Urbonavičienės apeliacinius skundus atmesti.