Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-533-278/2013

Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00502-2012-7

2013 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-504/2013 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras”, Rokiškio rajono savivaldybei, A. P., R. A., V. Š., V. J., V. K., A. K., A. Š. dėl ribos tarp namų valdos žemės sklypų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, o teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12 str., 17 str., 270 str.). Vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos, o pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas nustato galimybę riboti šalies teisę teikti teismui įrodymus ar paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos dalyko, yra CPK 320 ir 314 straipsniuose nustatyti apeliacinio skundo nagrinėjimo apimties ribojimai. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas S. G., kartu su apeliaciniu skundu teikia matininko T. J. paskaičiavimus, žemės sklypo planą bei T. J. kvalifikacijos pažymėjimo kopiją. Šiais dokumentais ieškovas siekia paneigti 1997 m. sudaryto atsakovo V. K. žemės sklypo plano teisingumą ir teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti minėtus dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismui aukščiau paminėtus dokumentus pateikė 2013-04-02, teismui išnagrinėjus bylą 2013-03-19 teismo posėdyje išnagrinėjus bylą ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą (2 t., b. l. 109-127; 3 t., b. l. 137). CPK 256 straipsnio nuostatos numato, jog, teismui pripažinus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ar ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teisėjų kolegija, daro išvadą, jog minėtus įrodymus ieškovas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau savalaikiai savo teise nepasinaudojo, atnaujinti bylos nagrinėjo ieškovas neprašė, be to, dokumentai nebuvo ir nėra įforminti įstatymų nustatyta tvarka, todėl atnaujinti bylos nagrinėjimo teismui nebuvo pagrindo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertinęs pimosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, kurių pagrindu ir priimtas sprendimas, priimti ir vertinti naujus įrodymus atsisakytina. Ieškovo prašymas kviesti liudytoju matininką T. J. paaiškinti ieškovo žemės sklypo plano sudarymą, netenkintinas, nes ieškovas tokią galimybę turėjo jau reiškiant ieškinį.

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva, t.y., teismo teisė, o ne pareiga. Ieškovas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, be to, įvertintina, jog pirmosios instancijos teisme tiek pats ieškovas, jo atstovas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys yra davę parodymus, o nesutikimą su sprendimu S. G. išdėstė apeliaciniame skunde, todėl nėra pagindo konstatuoti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes surinktus įrodymas apeliacinės instancijos teismas turi galimybę įvertinti ir bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. G. nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis 1997-01-20 įgijo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P73\97-0396 pagrindu, o atsakovui V. K. priklauso greta esantis 0,3238 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat įgytas 1998-05-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P73\98-0392 pagrindu (1 t., b. l. 36-37, 57-58). Iš bylos duomenų matyti, kad 1997-07-17 UAB „Panevėžio inžinieriniai tyrinėjimai” atliko V. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje ((duomenys neskelbtini)) koordinačių sistemoje ir pagal šiuos kadastrinius matavimus parengė atsakovo žemės sklypo planą. Nustatyta, kad šalys suderino kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas ir tai patvirtino parašais, 1997-07-17 sudarytame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo akte. Minėto akto pagrindu parengtas V. K. žemės sklypo planas, 1998-01-22 patvirtintas Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus bei 1997-09-04 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 17-18, 57-58). Parengto žemės sklypo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, kurį 1998-05-08 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas, o 1998-12-21 žemės sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (1 t., b.l.105-106). A. G. teigia, jog 2011 m. vasarą atsakovas V. K. pakeitė sklypo ribas, pradėdamas tverti tvorą ieškovui priklausančio sklypo dalyje, todėl nesutinka su nauja sklypo riba ir prašo ją nustatyti, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenų neginčija. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatos numato, jog teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių žemės sklypai ribojasi gretimybėse taškais 2, 3, 4 (pagal atsakovo V. K. žemės sklypo planą, 1 t., b. l. 18), kurių koordinatės buvo susietos su vietine (duomenys neskelbtini) koordinačių sistema. S. G. ginčijant sklypo ribas, 2011-11-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyrius atliko šalių žemės sklypų kontrolinius kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 11-13). Kadangi S. G. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai neatlikti ir nėra parengtas galiojantis žemės sklypo planas, pagal kurį galima tiksliai nustatyti ginčijamo žemės sklypo ribas ir jo sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nepažymėtos, šalių žemės sklypų ribos buvo matuojamos vadovaujantis V. K. 1997 m. žemės sklypo planu. Minėtų matavimų metu nustatyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui V. K., ribose įtvirtinti metaliniai riboženkliai, o transformavus minėto žemės sklypo plane pateiktas vietinėje sistemoje nustatytas koordinates į LKS-94 koordinačių sistemą, gautos koordinatės skiriasi leistinumo ribose. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-11-14 atlikti kadastriniai matavimai atsakovo V. K. žemės sklypo ribų taškuose 1-5 (pažymėti riboženkliais, 1 t., b. l. 14). Kaip nurodyta aukščiau, ieškovo S. G. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovo V. K. žemės sklypo ribomis tik taškuose 2, 3, 4 (pagal V. K. 1997 m. žemės sklypo planą). Iš Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinačių žiniaraščio matyti, kad žemės sklypo taškų 1-5 koordinačių skirtumai yra nuo 0,01 iki 0,12 (1 t., b. l. 14). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyrius 2011-11-18 rašte Nr. 25SS-600-(14.25.45.) bei teismo posėdyje liudytojas L. J., nurodė, kad tarp šalių sklypų ribų posūkio koordinatės 2, 3 ir 4 yra teisingai transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą ir gautos koordinatės skiriasi leistinumo ribose (1 t., b. l. 11-13; 2 t., b. l. 109-124). Byloje nepaneigta, jog koordinatės 1-5 pažymėtos vietinėje koordinačių sistemoje yra teisingai pervestos į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94. LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas numato galimą paklaidą matuojant žemės sklypus, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais ir bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Teismo posėdžio metu liudytojas L. J., 2011-11-14 atlikęs kontrolinius ginčo šalių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nurodė, jog atsakovo žemės sklypo posūkio koordinatės Nr. 2 nesutampa 8 cm, koordinatės Nr. 3 – 7 cm, koordinatės Nr. 4 – 6 cm, o liudyt. R. B. patvirtino, jog matavimo paklaida nėra viršyta (2 t., b. l. 109-124). Minėtų duomenų ieškovas nepaneigė (CPK 12 str., 178 str.).

Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, geodeziniais prietaisais nustatomos riboženklių koordinatės, išmatuojamos žemės sklypo ribos, nustatomi kiti žemės sklypo ribų posūkio taškai ir ne mažiau kaip trys kiekviename sklype esančio pastato, kertės (Taisyklių 15.1 p., 15.2 p.). Todėl norint nustatyti žemės sklypo ribų koordinates, kitus sklypo ribų posūkio taškus, reikalinga žemės sklypą paženklinti riboženkliais. Apeliantas teigia, jog atsakovo žemės sklypo riboženklis Nr. 2 buvo atstatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teismas netinkamai įvertino minėtą aplinkybę. 1997-07-17 žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad V. K. žemės sklypo ribos buvo paženklintos trimis pastoviais riboženkliais (1 t., b. l. 17). Su minėtu aktu sutiko ir pats ieškovas S. G., jį pasirašydamas. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog tiesiant dviračių taką per gyvenvietę riboženklis Nr. 2 buvo panaikintas. Liudytojas V. V. teigė taip tik manąs, jog riboženklis buvo panaikintas, liudyt. G. B. nurodė, kad koordinatė Nr. 2 į dviračių taką neįėjo, tačiau riboženklio nebuvo. Liudyt. L. J., atlikęs V. K. žemės sklypo ir pastatų krypčių kontrolinius matavimus nurodė, kad riboženkliai pagal koordinates 2011 m. buvo įkalti teisingai (2 t., b.l.109-124). 2011 m. žymint tvoros ribą, dalyvavo ir ieškovas. Kadangi šalių sklypai ribojasi gretimybėse taškais 2, 3, 4, todėl kitų taškų neatitikimai, nesvarstytini. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintą riboženklį (Nuostatų 32.1.1.1 p., Taisyklių 26 p.). Kadangi nagrinėjamu atveju, žemės sklypo ribos nebuvo nustatinėjamos ir keičiamos, atsakovo žemės sklypas buvo anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotas, užfiksuotos tikslios sklypo ribų koordinatės, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo aktas 2011 m. neprivalėjo būti surašytas, nes minėto akto paskirtis yra patvirtinti sklypo ribas, pradedant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl paminėto, konstatuoti, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nėra pakankamo pagrindo. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl V. K. žemės sklypo plano netinkamumo. Apeliantas iš esmės vadovaujasi sklypo plane nurodytų pastatų kerčių koordinačių taškų nesutapimu, viršijančiu leistiną ribą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2 punktą, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą. Analogiškas reikalavimas, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, numatytas ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15.2 punkte. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pastatų kerčių koordinatės reikalingos tam, kad būtų galima nustatyti statinio išorinį kontūrą ir pavaizduoti žemės sklypo plane. Iš atsakovo V. K. paaiškinimų matyti, kad 1997 m. atlikus kadastrinius jo žemės sklypo matavimus bei sudarius žemės sklypo planą, gyvenamasis namas buvo renovuotas, apšiltinant iš išorės pastato sienas, ūkiniam pastatui buvo pakeistos lentos, dėl ko pastatų sienos pastorėjo apie 10 cm (2 t., b. l. 109-124). Dėl paminėto, darytina išvada, kad nustatyti pastatų kerčių koordinačių neatitikimai galėjo atsirasti dėl pastatų kontūrų pasikeitimo, ką patvirtino ir liudytojai L. J., L. J.. Tačiau minėtų koordinačių susiejimas su sklypo ribų koordinatėmis reikalingas tik siekiant nustatyti pastatų vietą žemės sklype. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių žemės sklypų bendrai ribai taškuose 2, 3, 4 pastatų kerčių koordinačių nesutapimai sklypo riboms neturi esminės įtakos. Nepagrįstais laikyti apelianto teiginiai dėl liudytojo L. J. grafiškai atliktų žemės sklypo ribų matavimų. Liudytojas nurodė, jog matavimai ant žemės sklypo plano buvo atlikti paprasta liniuote, turinčia milimetrų dalis, nematant realių žemės sklypo ribų (2 t., b. l. 109-124). Įvertinus reikalavimus, keliamus atliekant kadastrinius matavimus, ieškovo pateiktas grafiškai atliktas atstumų matavimas, negali būti laikytinas tinkamu, ieškovo reikalavimus pagrindžiančiu įrodymu. Kadangi ieškovas nėra nuginčijęs paties pasirašyto 1997-07-17 žemės sklypo ribų paženklinimo akto, nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų, todėl konstatuoti, jog nustatytos sklypo ribos yra neteisingos, nėra pakankamo pagrindo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 1 t., b.l. 17).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantas savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo ribas tarp jo ir atsakovo žemės sklypo prašo remiantis 1997-07-17 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu. Atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį, savo prašymą grindė tuo, kad ieškovas S. G., pasirašydamas 1997-07-17 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, sutiko su nustatytomis žemės sklypų ribomis ir nuo šio momento turi būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senatis terminas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimui dėl 1997 m. UAB „Panevėžio inžinieriniai tyrinėjimai“ paruošto V. K. namų valdos sklypo plano panaikinimo taikytina ieškinio senatis. Įvertinus tai, jog ieškovo S. G. žemės sklypui nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, nežinomos tikslios sklypo ribos, 1997 m. atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo akto pasirašymas nereiškia, jog ieškovas žinojo apie pažeidimą, nes žemės sklypais šalys naudojosi pagal nustatytus riboženklius. Tik atsakovui 2011 m. liepos mėnesį pradėjus tikslinti žemės sklypų bendrą ribą tveriant tvorą, ieškovas S. G. sužinojo, kad įvažiavimas į kiemą susiaurėjo ir tai jam sukėlė nepatogumus. Dėl paminėto konstatuotina, jog reikalavimo panaikinti atsakovo žemės sklypo planą ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011 m. liepos mėnesį ir nustatytas 10 metų terminas ieškinio pareiškimo dieną (2012-04-26) nebuvo pasibaigęs.

Ieškovas S. G., prašydamas nustatyti jo ir atsakovo žemės sklypų bendrą ribą 450 cm atstumu nuo jo gyvenamojo namo kampų ir nuo elektros perdavimo linijos atramos 50 cm atstumu tiesia linija per visą sklypų ribą pagal išlikusias 1997-07-17 žemės sklypo paženklinimo metu pažymėtas riboženklių įtvirtinimo vietas, argumentuoja sudėtingu žemės ūkio technikos įvažiavimu į kiemą, iki ūkinių pastatų. Pagal ieškovo pateiktą 2012-09-19 žemės sklypo planą, nustačius ginčo šalių bendrą sklypų ribą ieškovo nurodytu būdu, matyti, jog ieškovo S. G. žemės sklypo ribos pasislenka į atsakovui priklausantį žemės sklypą, atitinkamai sumažinant jo plotą, kurį V. K. yra įsigijęs pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu (1 t., b. l. 124). Kadangi atsakovas 1998-05-08 iš valstybės nusipirko kadastriniais matavimais suformuotą 0,3238 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , jo nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šiuo atveju, patenkinus ieškovo reikalavimą nustatyti žemės sklypų bendrą ribą jo nurodytu būdu, atsakovas V. K. netektų dalies sąžiningai įsigyto žemės sklypo, sumažėtų sandoriu įsigyto žemės sklypo plotas ir už tai jam nebūtų atlyginta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia žemės sklypų ribų nustatymo tvarka esmingai pažeistų atsakovo V. K. konstitucinę teisę į nuosavybę (CPK 185 str.). Ta aplinkybė, jog ieškovui susiaurėjo įvažiavimas į kiemą, nėra neginčijama vada keisti žemės sklypo ribas.

Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, priėmė teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 250 Lt ir 10,50 Lt už procesinio dokumento kopijas, viso patyrė 260,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 31-32, CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p.p.). Atmetus apeliacinį skundą, V. K. naudai iš ieškovo priteistinos minėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 260,50 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.