Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-21-581/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-07
Bylos Nr.: 1A-21-581/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26766-2024-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kristina Latožienė, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis: V. P.
Nukentėjusysis: N. P.
Advokatai: Irina Beleškienė, Nikita Kuznecovas, Inga Beleškienė

Kategorijos

2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-581/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26766-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Kristinos Latožienės ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorams Renatai Blaškauskienei, Genadijui Jefimovui,nuteistajam V. P. ir jo gynėjai Irinai Beleškienei,nukentėjusiosios N. P. atstovui advokatui Nikitai Kuznecovui,vertėjai Eglei Lipskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės ir nukentėjusiosios N. P. atstovo advokato Nikitos Kuznecovo apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio (toliau ir Skundžiamas nuosprendis), kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant V. P. intensyvią priežiūrą - jo buvimo gyvenamojoje vietoje laiku nuo 23.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktais, V. P. paskirtos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. P. nukentėjusiosios N. P. naudai priteista 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys atmestas.

Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) naudai priteista 25,05 Eur (dvidešimt penki eurai 05 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. liepos 11 d., apie 23 val. biuro, esančio, (duomenys neskelbtini), salėje, tyčia, paėmęs miegančią sutuoktinę N. P. rankomis už galvos nustūmė nuo sofos ant kietų grindų, dėl ko ji patyrė nosies odos nubrozdinimą, kraujosruvą ir nosies kaulų lūžį, ir taip dėl nosikaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai N. P. sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistojo V. P. gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį ir V. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinti; priteisti V. P. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde išdėstyti esminiai argumentai:

2.1. Nors baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad N. P. galėjo susižaloti ir po 2024 m. liepos 11 d. įvykio, teismas, pažeisdamas pamatinį in dubio pro reo principą, konstatavo, kad būtent nuteistasis V. P. sužalojo N. P. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kurių visuma nulėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą;

2.2. analizuojant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, yra akivaizdu, kad skundžiamas nuosprendis paremtas tik dalies įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje, analize, nepaneigiant baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių versiją, kad N. P. galėjo patirti nosies kaulo lūžį po 2024 m. liepos 11 d. įvykio, prieš N. P. kreipiantis į UAB „(duomenys neskelbtini)". Teismas netyrė ir nevertino šios versijos, kaip ir neanalizavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini);

2.3. pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos mechanizmo prieštarauja kaltinamajame akte aprašytai veikai bei pačios nukentėjusios išsakytai įvykio versijai;

2.4. baudžiamojoje byloje surinkti tiesioginiai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. liepos 11 d. 23.00 val., nagrinėjamo įvykio metu, N. P. buvo neblaivi, jai nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Dėl nurodytos priežasties jos parodymai vertintini kritiškai. Įvykio dieną N. P. buvo tokios būklės, kad ji negalėjo objektyviai vertinti įvykio aplinkybių, be to, jai galėjo sutrikti atmintis. Taip pat, tiek pati N. P., tiek ir nuteistasis V. P. parodė, kad tuo metu, kai V. P. atvyko į biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), N. P. miegojo, vadinasi ji negalėjo matyti V. P. ir jo atliekamų veiksmų;

2.5. N. P. parodymų patikimumas vertintinas itin kritiškai ir, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turėjo įvertinti, ar N. P. parodymus patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) N. P. vairavo neblaivi, o nuo 2024 m. liepos 18 d. gydėsi (duomenys neskelbtini);

2.6. N. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė net kelias 2024 m. liepos 11 d. įvykio versijas ir nurodė skirtingus nubrozdinimo (įdrėskimo) ant nosies atsiradimo mechanizmus. Taip pat N. P. nurodė ir skirtingus nuteistojo V. P. veiksmus, kuriuos jis atliko N. P. atžvilgiu 2024 m. liepos 11 d. Baudžiamojoje byloje yra užfiksuoti tokie 2024 m. liepos 11 d. įvykio paaiškinimai, kuriuos davė N. P.:

2.6.1 Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2025 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo yra užfiksuota, kad: „<...> atvykus į vietą ir užėjus į patalpas, mus pasitiko neblaivi (1,75 prom.) N. P. Pradėjus bendrauti su N. P., moteris tiksliai, aiškiai ir nuosekliai negalėjo apibūdinti visų aplinkybių dėl kurių pas ją atsirado įdrėskimas ant nosies. Moteris paaiškino, kad savo darbo vietoje gulėjo ant lovos, o atėjęs jos vyras ją pastūmė iš lovos, ko pasėkoje N. P. nugriuvo ant grindų ir sužalojo sau nosį, paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą. Tikrinant jos paaiškinimą, įvykio vietoje jokių žymių panašių į kraują ant lovos, prie lovos, ant grindų bei kitur nebuvo rasta.<...>“;

2.6.2 to paties liudytojo V. M. 2024 m. liepos 16 d. apklausos protokole nurodyta: „<...> bendraujant su N. P., pastaroji nuosekliai ir aiškiai negalėjo nurodyti visų aplinkybių, kur ir kaip buvo sužalota jos nosis. Moteris teigė, kad savo darbo vietoje miegojo ant lovos, o atėjęs jos vyras, ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų ir sužalojo nosį, dėl to jautė fizinį skausmą. Tikrinant jos nurodytas aplinkybes, įvykio vietoje jokių žymių panašių į kraują ant lovos, prie lovos, ant grindų, bei kitur nebuvo rasta. Jos vyras paaiškino, kad atvykęs į žmonos darbo vietą, ją pažadino ir pastebėjo, kad ant jos nosies jau buvo įdrėskimas. <...>“;

2.6.3 2025 m. balandžio 30 d. liudytojas V. M. apie 2024 m. liepos 11 d. įvykį parodė: „<...> pradėjau bendrauti su nukentėjusiąja. Liudytojas kitas V. buvo. Pradėjo su nukentėjusiąja kalbėtis. Buvo bandoma ją nuprausti šaltu vandeniu. Lygtais ją sumušė. Miegojo girta ant sofos. Nebuvo kraujo žymių. Buvo nukritus nuo sofos. Tokių kaip nusiskundimų nebuvo, kad iš tikrųjų kažkas įvyko, sutuoktiniu buvo pasipiktinusi, buvo labai girta, sunku buvo suprasti ar iš tikrųjų sako tiesą. <...>“;

2.6.4 baudžiamojoje byloje esančiame 2024 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad N. P. buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), apie 23.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai nustatyta nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Nurodytas kvietimo rezultatas - pagal žodžius vyras trenkė jai į veidą, skundų nėra, vykti į ligoninę atsisakė (1 t., b. l. 116-118);

2.6.5 liudytojas policijos pareigūnas A. S., duodamas parodymus apie 2024 m. liepos 11 d. įvykį, parodė: „<...> užėję į vidų pro garažą pamatėme V. P., prausiantį N. P. veidą. Su jais buvo trečias vyriškis. Pamatėme, kad N. P. buvo neadekvati ir sakė, kad ją sumušė. Išvartyta nieko nebuvo. <...> Pas N. P. buvo nubrauktas odos lopinėlis, apie 1 cm dydžio, vėliau fotografuojant atsirado patinimas. Grumtinių pėdsakų nebuvo. <...>“;

2.6.6 2024 m. liepos 13 d. N. P. nurodė tokias aplinkybes: „<...> pabudau nuo to, kad pajutau, kad kažkas sugriebė man už galvos ir nustūmė nuo sofos, kur aš gulėjau, kai atsidūriau ant grindų pamačiau, kad tai buvo mano vyras V. P. Gulint ant grindų, mano vyras suėmė man už galvos ir vieną kartą stipriai trenkė mano galvą į grindis, po šito smūgio pajutau stiprų fizinį skausmą. Negaliu pasakyti, ar su viena ar su dviem rankom trenkė paėmęs man už galvos į grindis. Pajutau stiprų skausmą ir, kad bėga kraujas iš nosies. Aš norėjau nuo jo pabėgti, apsiginti, bandžiau priešintis. Gulėdama ant žemės, kai priešinausi savo vyrui, jis mane stumdė, kiek kartų pastūmė pasakyti tiksliai negaliu, laikė manė. Bandė mane pakelti, kad pasodintų į automobilį, norėjo išvežti namo. <...>“;

2.6.7 2025 m. birželio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu N. P. parodė, kad „<...> liko miegoti darbe. Staiga, užėjo vyras, stvėrė už galvos ir numetė veidu į grindis. Vyras bandė įsodinti ją į mašiną, bet ji atsisakė važiuoti, tuo metu skambino sesei ir ji spėjo jai pasakyti, kad vyras ją sumušė. Grįžo atgal į patalpas. Vyras nusitempęs už rankos jėga nuplovė jai kraują nuo veido. Lauke jau laukė policijos patrulis. Draugas V. S. buvo kartu su vyru ir buvo įvykio liudininku. Vyras ją numetė vienu staigiu veiksmu. <...>“;

2.7. pati N. P. iškėlė net keturias įvykio versijas: 1) N. P. nuteistojo V. P. buvo nustumta nuo lovos, nukrito ant grindų ir susitrenkė nosį; 2) V. P. trenkė ranka N. P. į veidą; 3) V. P. numetė N. P. ant grindų, vėliau dviem rankom trenkė paėmęs už galvos į grindis; 4) V. P. stvėrė N. P. už galvos ir numetė veidu į grindis. Akivaizdu, kad N. P. neatsimena, kas vyko 2024 m. liepos 11 d., apie 23.00 val., todėl bando sukurti įvykio versiją ir įvykio mechanizmą. Be to, N. P. parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai;

2.8. pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu faktą, kad nuteistasis smurtavo prieš N. P. Skundžiamame nuosprendyje nuteistajam V. P. yra inkriminuojama veika, pasireiškusi tuo, kad jis paėmęs miegančią sutuoktinę N. P. rankomis už galvos, nustūmė ją nuo sofos ant kietų grindų. Tokios išvados prieštarauja net pačios N. P. parodymams ir iškeltoms versijoms, kadangi ji parodė, kad V. P. ją numetė nuo sofos. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė veikos mechanizmo, selektyviai vertino įrodymus, nepaisė tarp įrodymų ir N. P. parodymų esančių prieštaravimų;

2.9. baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad N. P. kūno sužalojimai galėjo atsirasti Skundžiamame nuosprendyje konstatuoto veikos mechanizmo pasėkoje. Šioje byloje buvo atlikti net trys tyrimai. Tačiau tyrimų išvados nepatvirtino, kad N. P. galėjo būti sužalota nuteistajam inkriminuojamais veiksmais:

2.9.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodoma, kad V. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024-07-11 apie 23.00 val. biuro, esančio (duomenys neskelbtini), salėje, tyčia sugriebęs už galvos sofoje miegančią sutuoktinę N. P. nustūmė ją nuo sofos ir tada rankomis suėmęs už galvos ir galvą trankė į grindis, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Specialistui pavesta atsakyti į klausimus: ar galėjo šie sužalojimai aukščiau nurodytu metu ir būdu; keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nosies sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvadoje nenurodyta, kokiu būdu atsirado sužalojimas, neatsakyta į ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotą klausimą, tik nurodyta, jog nubrozdinimas padarytas vienu trauminiu poveikiu;

2.9.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. P. 2024-07-11 apie 23.00 val. biuro, esančio (duomenys neskelbtini), salėje, tyčia sugriebęs už galvos sofoje miegančią sutuoktinę N. P. nustūmė ją nuo sofos ir tada rankomis suėmęs už galvos ir galvą trankė į grindis. Duomenų apie tai, ar buvo pateiktas klausimas, ar N. P. kūno sužalojimai galėjo atsirasti V. P. inkriminuojamos veikos mechanizmo pasėkoje, baudžiamojoje byloje nėra. Teismo ekspertas neatsakė į klausimą, ar N. P. sužalojimai galėjo atsirasti dėl to, kad nuteistasis, paėmęs miegančią sutuoktinę N. P. rankomis už galvos, nustūmė nuo sofos ant kietų grindų. Šios nurodytos aplinkybės reiškia, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad N. P. kūno sužalojimai galėjo atsirasti Skundžiamame nuosprendyje konstatuoto veikos mechanizmo išdavoje, t. y. nuteistajam paėmus miegančią sutuoktinę N. P. rankomis už galvos ir nustūmus nuo sofos ant kietų grindų;

2.10. baudžiamojoje byloje nėra surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad 2024 m. liepos 11 d. N. P. buvo padaryta kraujosruva ir nosies kaulo lūžis. Nuteistajam V. P. buvo inkriminuota veika, kad jis padarė N. P. nesunkų kūno sužalojimą - nubrozdinimą, kraujosruvą ir nosies kaulo lūžį. Tačiau baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad 2024 m. liepos 11 d. įvykio metu N. P. turėjo tik vieną kūno sužalojimą, pasireiškusį 1 cm dydžio nubrozdinimu - įdrėskimu, esančiu ant N. P. nosies. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, kad šis sužalojimas atsirado būtent 2024 m. liepos 11 d., 23.00 val., baudžiamojoje byloje taip pat nėra;

2.11. Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2024 m. liepos 12 d. surašytame Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad įdrėskimas yra horizontalus apie 1 cm ilgio. Šis sužalojimas buvo fiksuotas fotonuotraukose, pridėtose prie protokolo. Fotonuotraukose nėra fiksuota, kad N. P. nosis apžiūros metu būtų ištinusi, nefiksuotos ir kraujosruvos ir/arba mėlynė. Policijos pareigūnas V. M. 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad žaizda buvo daugiau nubrozdinimas nei įdrėskimas; policijos pareigūnas A. S. 2025 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ant N. P. nosies buvo 0,5 x 0,5 cm dydžio nubrozdinimas ant nosies, buvo patinimas, bet liudytojas A. S. daugiau apibūdinti sužalojimo negalėjo; Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini)PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2025 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens N. P. sužalojimai yra nubrozdinimas, nurodyta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta (nosies viduryje pažymėtas x ženklas); Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2025 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) MP brigada apžiūrėjo N. P. nosį ir nustatė nosies paviršinį nubrozdinimą, įdrėskimą, nors N. P. nuo medikų apžiūros atsisakė; 2024 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad N. P. buvo apžiūrėta 2024 m. liepos 11 d., apie 23.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai nustatyta nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Nurodytas kvietimo rezultatas – pagal žodžius vyras trenkė jai į veidą, skundų nėra, vykti į ligoninę atsisakė;

2.11.1. visų išvardintų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog baudžiamoje byloje jokių duomenų apie tai, kad 2024 m. liepos 11 d. N. P. būtų konstatuotos kraujosruvos ir/arba nosies kaulo lūžis, nėra. Informacija apie kraujosruvą ir nosies kaulo lūžį pirmą kartą fiksuota 2024 m. liepos 25 d. Všļ „(duomenys neskelbtini)“, į kurį 2024 m. liepos 25 d. kreipėsi N. P. ir nurodė, kad 2025 m. liepos 11 d. patyrė traumą buityje, sumušė nosį; vargina skausmai nosies srityje, mėlynė. Šios aplinkybės buvo surašytos iš N. P. žodžių;

2.11.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra užfiksuota, kad 2024 m. liepos 26 d. N. P. nustatytas nosikaulių lūžis be dislokacijos, duomenų apie kraujosruvas nėra fiksuota. 2025 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas R. R. paaiškino, kad išoriniai požymiai, būdingi nosies kaulo lūžiui, yra pateikti antroje išvadoje; tai kraujosruva, patinimas, mėlynė, nubrozdinimas, gali būti žaizda‘ žaizdos ir nubrozdinimai atsiranda iš karto; vėliau atsiranda patinimas ir išryškėja kraujosruva. Taigi, jeigu daryti prielaidą, kad 2024 m. liepos 11 d. įvykio metu N. P. buvo sulaužyta nosis, kelių dienų laikotarpyje turėjo atsirasti patinimas ir kraujosruvos ant jos veido. Tačiau nei 2024 m. liepos 13 d., nei 2024 m. liepos 16 d., kai N. P. buvo apklausinėjama policijoje, niekas iš policijos pareigūnų nepastebėjo jokių kraujosruvų ant N. P. veido. 2025 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. R. parodė, kad bendravo su N. P. praėjus penkioms dienoms po įvykio. N. P. nosis buvo užklijuota pleistru, ryškių sužalojimų nesimatė. Kraujosruvų nepatvirtino matę ir kiti liudytojai;

2.11.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, neatmetama galimybė, jog N. P. galėjo patirti nosies kaulų lūžį po 2024 m. liepos 11 d. įvykio, prieš N. P. kreipiantis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymėtina, kad tiek liudytoja T. V., kuri dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tiek liudytoja A. J., nukentėjusiosios mama ir sesuo, turi medicininį išsilavinimą ir jos negalėjo nepastebėti, kad 2024 m. liepos 11 d. N. P. lūžo nosis;

2.12. N. P. konstatuotas įdrėskimas buvo padarytas kitu būdu. 2024 m. liepos 11 d. N. P. nustatytas įdrėskimas, iš kurio turėjo bėgti kraujas, vadinasi, kraujo pėdsakai turėjo likti ir ant N. P. drabužių ir ant patalpos grindų. Tačiau 2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos patalpos yra tvarkingos, grumtinių pėdsakų nėra;

2.13. bylos duomenimis N. P. nosyje fiksuotas horizontalus 1 cm ilgio įdrėskimas, kuris, pasak teismo eksperto, gali būti padarytas aštriu daiktu. Vadinasi, egzistuoja tikimybė, kad N. P. galėjo susižaloti žirklėmis prieš 2024 m. liepos 11 d., 23.00 val., kai jos atvyko ieškoti V. P.. Nustatyta, jog N. P. iki įvykio ne vieną dieną vartojo alkoholį, padarė eismo įvykį būdama neblaivi, pasak liudytojų V. M. ir A. S., ji atrodė kaip girtaujanti moteris. Šiuo atveju negalima sutikti su įvykio mechanizmu, kad įdrėskimas atsirado krentant ant grindų. Plytelės įvykio vietoje neturi tokių aštrių briaunų, plytelių tarpai užtaisyti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl nosies įdrėskimo krentant į plyteles nėra patikimos;

2.14. liudytojas V. S., kuris buvo kartu įvykio vietoje, nurodė, jog nematė jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, negirdėjo nei kritimo, nei dar ko; ant nukentėjusios buvo neryškus nubrozdinimas; žaizda nebuvo kraujuojanti; tarp šalių buvo nesutarimai, N. P. aiškino, kad V. P. ją numetė;

2.15. ikiteisminio tyrimo metu prie bylos nebuvo pridėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kurie būtų palengvinę įrodinėjimą šioje byloje. Tik vėliau nuspręsta jų pareikalauti, tačiau jie buvo sunaikinti. Rašytiniai įrodymai buvo vertinami selektyviai, kai kurie įrodymai teismo nebuvo vertinami ir nebuvo analizuojama jų reikšmė, tai lėmė neteisėto Skundžiamo nuosprendžio priėmimą.

3. Nukentėjusiosios N. P. atstovo advokato N. Kuznecovo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios N. P. skundas tenkintas iš dalies ir tenkinti civilinį ieškinį visiškai; priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. nuteistajam yra žinoma, kad nukentėjusiajai 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku, kokį nusikalstamą tikslą turėjo kaltinamasis, smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvą, nes V. P. ir kitoje byloje yra įtariamas smurtu prieš N. P., keliais nusikalstamais epizodais. N. P. patyrė žalą dėl V. P. daromų nusikaltimų jos atžvilgiu, todėl turi teisę į žalos atlyginimą;

3.2. nukentėjusioji buvo gydoma medicinos įstaigoje ir patyrė turtinių išlaidų gydymui, kurios buvo įvertintos ir įrodymai buvo pateikti tiek, kiek buvo jų sukaupta ir išsaugota, kadangi gydymas tęsiamas ambulatoriškai ir vaistus reikia vartoti pagal paskirtą gydymo metodiką - piniginės išlaidos patiriamos ir šiuo metu. Nukentėjusioji vartojo nereceptinius nuskausminamuosius vaistus, todėl receptai nebuvo išrašomi, tačiau tai nereiškia, kad ji nesigydė. Be to, atstatomosios plastinės veido chirurgijos išlaidos preliminariai įvertintos 7000 Eur. Iš teismui pateikto dr. D. R. 2024 m. spalio 10 d. rašto matyti, kad plastinės chirurgijos specialistas išsamiai raštu paaiškina N. P. traumos pobūdį, patirtas pasekmes bei tolesnį gydymą. Patirtos traumos sunkinanti pasekmė yra jau paskirtos ir suderintos su (duomenys neskelbtini) operacijos atidėjimu. Teismui buvo ne kartą išaiškinta, kad dėl patirtos traumos - nosies kaulo lūžio - daryti (duomenys neskelbtini) operacijos negalima, nes operacijos metu į kaukolę įsibraunama per nosies šnerves, o lūžus nosies kaului to padaryti neįmanoma, todėl ši svarbi operacija buvo atidėta iki bus pašalintos nosies traumos padariniai ir pasekmė. Dėl to bendras turtinės žalos dydis sudarė 8 500 Eur;

3.3. teismas įvertino ne visų byloje esamų faktų visumą, bet apsiribojo formaliu vertinimu, jog patirta trauma buvo gydoma ilgiau nei 10 dienų, tačiau neilgai, neva receptinių vaistų nebuvo išrašoma, todėl negalima nukentėjusiosios išgyvenimus ir patirtą skriaudą vertinti kaip ilgalaikius. N. P. dėl padarytų prieš ją nusikalstamų veikų pripažinta patyrusi neturtinės žalos, nes, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomas neturtinės žalos pasireiškimo faktas. Prieš nukentėjusiąją padarytų nusikalstamų veikų visuma sukėlė jai fizinį skausmą, stresą, nervinį sukrėtimą, gilią psichologinę traumą. Tai reiškia, kad N. P. patyrė išgyvenimus ne vienkartinio, bet tęstinio pobūdžio ir labai intensyvius. Ji prarado pasitikėjimą artimu žmogumi, sugriuvo jos bei jos dukters šeimos gyvenimas. Nukentėjusioji pasidarė nervinga. Akivaizdu, kad padarytų nusikaltimų padariniai gali atsiliepti jos asmeniniam, socialiniam, kultūriniam, dvasiniam gyvenimui, požiūriui į šeimos ar kitokias visuomenines vertybes. Dėl patirto smurto teko gydytis, ir gydymo procesas tik prasideda. Dėl nurodytų aplinkybių neturtinės žalos dydis turėjo būti įvertintas didesne pinigų suma;

3.4. pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų iš nuteistojo už advokato teisinę pagalbą prieštarauja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymų normoms. Nukentėjusioji neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti advokatui, todėl už ją mokėjo sesuo A. J. Advokatas pateikė kvitą bendrai 6 300,00 Eur sumai ir neskaldė jos į du kvitus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtų įstatymų normas nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų iš nuteistojo, nes nukentėjęs asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o advokatas ir klientas turi teisę susitarti dėl jam mokamo užmokesčio.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas – atmesti. Nukentėjusiosios atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nuteistojo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. P. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiosios N. P. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl V. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus – nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios N. P. parodymais, kurie yra prieštaringi, nes ji nuolat keitė įvykio versijas ir nurodė skirtingus nubrozdinimo (įdrėskimo) ant nosies atsiradimo mechanizmus. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų, specialistų išvadų, kurios nepatvirtino V. P. inkriminuotų veiksmų, padarė nepagrįstas išvadas, formaliai vertinęs dalį byloje esančių įrodymų, tačiau neįvertinęs kitų bylai reikšmingų aplinkybių dėl V. P. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymus ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš liudytojo Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 29-30), liudytojų pareigūnų V. M. ir A. S., taip pat liudytojo V. S. parodymų, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad šioje byloje tiesioginių liudytojų, kurie būtų matę įvykio aplinkybes, nėra. Nukentėjusiosios N. P. ir nuteistojo V. P. nurodytos aplinkybės dėl įvykio ir N. P. patirtų sužalojimų skyrėsi. Apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu N. P. nurodytos įvykio dėl jos patirto sužalojimo aplinkybės nebuvo visai vienodos, todėl jos ir kitų liudytojų parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, tačiau vien tik neesminėse detalėse išsiskiriantys nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi neteisingais, nepatikimais.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo tiek nukentėjusios, tiek nuteistojo parodymus, sugretino juos su visais bylos įrodymais – pirminiuose dokumentuose fiksuotais duomenimis, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų V. M. ir A. S. parodymais, specialisto išvadomis, kitų liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad V. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: 2024-07-11 apie 23 val. biuro, esančio, (duomenys neskelbtini), salėje, tyčia, paėmęs miegančią sutuoktinę N. P. rankomis už galvos nustūmė nuo sofos ant kietų grindų, dėl ko ji patyrė nosies odos nubrozdinimą, kraujosruvą ir nosies kaulų lūžį, ir taip dėl nosikaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai N. P. sveikatą.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu bei minėta išvada, kuri yra pagrįsta bylos įrodymų visetu.

12. Nuteistasis V. P. viso proceso metu savo kaltę neigė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nurodydamas, kad N. P. turėjo problemų su alkoholio vartojimu; prieš nagrinėjimą įvykį, (duomenys neskelbtini) ji sukėlė avariją, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2 prom. neblaivumas; 2024 m. liepos 11 d. N. P. išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo. Jis pats buvo išvykęs. Vakare jam paskambino sutuoktinės N. P. motina ir pasakė, kad negali su ja susisiekti. Atvyko jo draugas V. S. ir jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą V. P. išlipo iš automobilio, o V. S. uždarinėjo automobilį ir šiek tiek užtruko. Nuėjęs pamatė, kad N. P. miega ant sofos. Rado butelį vandens, pradėjo iš jo gerti, pasirodė, kad jame skiesta degtinė. Išgirdo, kad žmona barasi. Išėjo ir pamatė N. P., sėdinčią ant sofos, V. S. buvo patalpos pradžioje. N. P. barėsi, kad V. P. jai trenkė. Kai jis priėjo prie sofos, N. P. veide buvo odos įdrėskimas ant nosies. Pasiūlė jai išeiti pakvėpuoti grynu oru. N. P. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią šalia ir bandė prisiskambinti seseriai A. J., bet neprisiskambino. N. P. paprašė jo paskambinti A. J. Jis telefonu paaiškino A. J., kad N. P. išgėrusi. A. J. kalbėjo su N. P. porą minučių. N. P. pradėjo kraujuoti odos įdrėskimas ant nosies. Mano, kad ji galėjo užkabinti odos įdrėskimą pati mosikuodama rankomis. V. P. jai pasiūlė nusiprausti. A. J. po pokalbio su N. P. iškvietė policijos pareigūnus. Nuteistojo teigimu, N. P. melagingai policijos pareigūnams nurodė, jog jis ją sumušė, to nebuvo, ant jos nosies jau buvo įdrėskimas. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažinęs savo kaltę (2 t., b. l. 140-144), tačiau tai padarė, tik siekdamas susitaikyti su nukentėjusiąja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo V. P. parodymus atmetė bei teisingai juos vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Nuteistojo parodymus paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetas.

13. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjos skunde dėstomais argumentais, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios N. P. parodymais, nes pati N. P. iškėlė net keturias įvykio versijas (šios nutarties 2.7 punktas). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad byloje esančiais įrodymais yra fiksuotos skirtingos nukentėjusiosios N. P. nurodytos jos sužalojimo aplinkybės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi neatitikimai nėra esminiai ir nepaneigia smurtinių V. P. veiksmų bei N. P. padaryto sužalojimo fakto. Skunde nurodyti argumentai dėl skirtingų nukentėjusiosios versijų daugiau sietini su tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, kitų liudytojų parodymais, ką jiems nurodė pati N. P., taip pat ir kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis.

14. Iš Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2014 m. liepos 12 d. tarnybinio pranešimo Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (1 t., b. l. 2-30) matyti, kad nukentėjusiosios N. P. sesuo pranešė, kad N. P. sumušė vyras, moteris griuvo, susidaužė nosį. Nuvykus N. P. buvo su sutuoktiniu V. P., kuris prausė jai veidą. Moteris tiksliai, aiškiai ir nuosekliai negalėjo apibūdinti visų aplinkybių, dėl kurių pas ją atsirado įdrėskimas ant nosies. Ji nurodė, kad savo darbo vietoje gulėjo ant lovos, o atėjęs jos vyras ją pastūmė iš lovos, ko pasėkoje N. P. nugriuvo ant grindų ir sužalojo sau nosį, patyrė fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) brigada apžiūrėjo N. P. nosį, nustatė nosies paviršinį nubrozdinimą, įdrėskimą, nors N. P. nuo medikų apžiūros atsisakė. Įvykio vietoje kraujo dėmių nerasta (1 t., b. l. 29-30). Iš Bendrojo pagalbos centro skaitmeninio garso įrašo (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad skambinanti moteris A. J. praneša, kad (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini), jos sesę numetė ant žemės, ji sudaužė nosį, nori važiuoti į priėmimo skyrių. Taip pat šiame protokole fiksuota, jog po to, kai A. J. operatorė perklausė, ar sesę sumušė vyras, ji atsakė - taip (1 t., b. l. 99-102). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apie 23.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta N. P., kuriai nustatyta nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Nurodytas kvietimo rezultatas - pagal žodžius vyras trenkė jai į veidą, skundų nėra, vykti į ligoninę atsisakė (1 t., b. l. 117-118). Išvardintuose bylos dokumentuose fiksuotos aplinkybės dėl N. P. sumušimo nurodytos kitų asmenų pagal nukentėjusios pateiktą subjektyvų situacijos vertinimą, pačiai N. P. buvus neblaiviai (nukentėjusiajai N. P. įvykio metu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 29)). Pažymėtina, kad policijos pareigūnams N. P. nurodė, kad ją pastūmė iš lovos, ji griuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vartotas žodis „sumušė“, taip pat ir policijos pareigūnų teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose, buvo parinktas abstrakčiai apibūdinant situaciją ir nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus dėl V. P. atliktų ir jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

15. Toliau analizuojant nukentėjusiosios N. P. parodymus, matyti, jog apklausta pirmą kartą po įvykio, 2024 m. liepos 13 d., ji nurodė, kad savo (duomenys neskelbtini) gulėjo ant sofos, pabudo nuo to, kad kažkas sugriebė jai už galvos ir nustūmė nuo sofos kur ji gulėjo. Kai buvo ant grindų, pamatė, kad tai buvo jos vyras V. P. Gulint ant grindų, vyras suėmė jai už galvos ir vieną kartą stipriai trenkė jos galvą į grindis. Pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Vėliau jis ją nuvedė į vonios kambarį ir bandė nuplauti kraują, kuris buvo ant veido. Ji priešinosi, nenorėjo, kad jis nuplautų kraują. Po to atvažiavo ekipažas (1 t., b. l. 54-55). Analogiškas aplinkybes N. P. nurodė ir vėliau, apklausta 2024 m. gruodžio 6 d., o būtent: po įvykio, kai sutuoktinis V. P., jai miegant paėmė už galvos ir trenkė į grindis, jautėsi blogai, svaigo galva, buvo sunku kvėpuoti, buvo kraujosruva, todėl liepos 26 dieną atliko radiologinį tyrimą, kur jai buvo nustatytas nosies lūžis (1 tomas, b. l. 62-63). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad staiga į jos darbą, kuriame ji liko nakvoti, užėjo jos vyras, stvėrė už galvos ir numetė veidu į grindis (3 t., b. l.179). Nukentėjusiosios parodymai dėl prieš ją pavartoto V. P. smurto iš esmės yra vienodi, o byloje fiksuoti ir apeliaciniame skunde pabrėžiami nukentėjusios parodymų netikslumai vertinant visetą įrodymų, pačios nukentėjusios būklę įvykio metu (nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, patyrė smurtą, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) nelaikytini esminiais bei nedaro įtakos nei nukentėjusiosios parodymų patikimumui, nei bylos aplinkybių pagrįstumui.

16. Įvykio metu kartu su nuteistuoju V. P. buvo liudytojas V. S. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jis parodė, kad 2024 m. liepos 11 d. jis kartu su V. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini), adresu esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo V. P. sutuoktinė N. P. Atvykus V. P. pirmas nuėjo į sutuoktinės darbo vietą, o jis pasiliko uždarinėti automobilio langą, langą uždarė labai greitai. Užėjęs į patalpas prie sofos pamatė stovintį V. P., ant sofos sėdėjo N. P. Jie tarpusavyje konfliktavo žodžiu. Ant N. veido, nosies matė nežymų apdraskymą, taip pat buvo truputį kraujo (1 t., b. l. 89-90). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas neparodė, kad matė kraują, parodymų nenuoseklumą aiškino tuo, kad ne jis rašė protokolą, gal iš rusų kalbos verčiant buvo kažkokie netikslumai (3 t., b. l. 161). Nors V. S. nurodė, jog nematė, kad V. P. būtų atlikęs smurtinius veiksmus N. P. atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo V. S. pirminiai parodymai atitinka kitus bylos įrodymus ir sudaro nuoseklią bei nenutrūkstamą grandinę dėl prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto. Juolab, kad ir teisme šis liudytojas patvirtino, kad N. P., iš karto jam įėjus į patalpas, keletą kartų pakartojo, kad ji neatleis savo vyrui V. P., iškvies policiją, kaltino V. P., kad jis prieš ją smurtavo, taip pat patvirtino, kad ant nukentėjusios buvo neryškus nubrozdinimas, žaizda nebuvo kraujuojanti (3 t., b. l. 162). Aplinkybę, jog N. P. verkė, skundėsi, kad ją nuskriaudė V. P., kad metė ant žemės, jai bėga kraujas, patvirtino N. P. sesuo A. J., kuri iškvietė policijos pareigūnus. Nors liudytoja A. J. tiesiogiai nagrinėjamo įvykio nematė, tačiau ji su nukentėjusiąja bendravo telefonu ir iškart po įvykio, kvietė policijos pareigūnus, kurių parodymai taip pat patvirtina aplinkybę dėl prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto. Nukentėjusioji teisme parodė, kad V. P. nusitempęs ją už rankos, jėga nuplovė kraują nuo veido; kraujas netekėjo stipria srove (3 t., b. l. 179). Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė, kurią nurodė tiek N. P., tiek atvykę policijos pareigūnai, to neneigė ir pats V. P., kad V. P. plovė nukentėjusiajai veidą. Ši aplinkybė patvirtina nukentėjusios parodymus dėl prieš ją pavartoto smurto. Liudytojas A. S. vienareikšmiškai patvirtino, jog matė vyrą prausiantį moteriai veidą; nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė. Liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad nuteistasis bandė prausti nukentėjusiąją šaltu vandeniu (3 t., b. l. 161). Liudytoja T. V. taip pat patvirtino nukentėjusios parodymus dėl prieš ją pavartotą fizinį smurtą, taip pat aplinkybę, jog V. P. nuvedė N. P. prie kriauklės nuplauti kraujo (3 t., b. l. 177). Nukentėjusios parodymų visetas apie nuteistojo veiksmus įvykio metu leidžia tvirtinti, kad nukentėjusios parodymai neprieštarauja kitais bylos įrodymais nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo V. P. kaltė yra grindžiama išimtinai tik nenuosekliais nukentėjusios parodymais, yra neapgrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

17. Be visų pirmiau išdėstytų aplinkybių ir duomenų, nukentėjusiosios N. P. parodymus patvirtina ir specialisto išvados, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos net trys. Nors nuteistojo gynėja skunde ginčija specialisto išvadas teigdama, kad jos niekaip nepagrindžia fakto, kad N. P. kūno sužalojimai galėjo atsirasti Skundžiamame nuosprendyje konstatuoto veikos mechanizmo išdavoje, tačiau, įvertinus visetą bylos įrodymų, tokie argumentai pripažįstami nepagrįstais ir todėl atmetami.

18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog N. P. nustatytas nosies odos nubrozdinimas ir kraujosruva; nosies sužalojimas N. P. galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 140). Skunde yra teigiama, kad specialistas neatsakė, kokiu būdu buvo padarytas sužalojimas, tačiau pažymėtina, jog iš karto po įvykio N. P. kreiptis į medikus atsisakė, apžiūrėta ji buvo tik į įvykio vietą atvykusių medikų, todėl sutiktina, kad išvada iš pateiktų medicininių dokumentų buvo formali. Tik vėliau, kaip nurodė nukentėjusioji, pajutusi galvos svaigimą, apsunkintą kvėpavimą, 2024 m. liepos 25 d. ir liepos 26 d. kreipėsi į medikus. 2024 m. liepos 26 d. jai buvo atlikta nosikaulių rentgenografija. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. P. nustatytas nosies odos nubrozdinimas, kraujosruva ir nosies kaulų lūžis; nosies sužalojimas, įskaitant ir nosikaulių lūžį, galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu; sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; tolimesnis N. P. gydymas – 2024 m. liepos 26 d. apsilankymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs su 2024 m. liepos 11 d. patirta trauma (1 t., b. l. 153-154). Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog N. P. 2024 m. liepos 11 d. GMP medikai nustatė diagnozę - nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas; (duomenys neskelbtini) gydytojo 2024 m. liepos 25 d. įrašas - „Trauma buityje 2024 m. liepos 11 d., sumušė nosį. Vargina skausmai nosies srityje, mėlynė.“ Nosies traumas su kaulų lūžiais dažniausiai lydi išoriniai nosies pokyčiai — patinimas, kraujosruvos ir/ar nubrozdinimai, žaizdos; neatmetama galimybė, kad N. P. galėjo patirti nosies kaulų lūžį griūdama; duomenų apie (duomenys neskelbtini) buvusį eismo įvykį nei užduotyje, nei medicinos dokumentuos nėra. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme sužalojimų, įskaitant ir nosies, nekonstatuota. Dėl šių priežasčių nėra galimybės sieti nosies traumos su (duomenys neskelbtini) eismo įvykiu; 2024 m. liepos 11 d. GMP medikų konstatuotas nosies nubrozdinimas gali būti susijęs su nosies kaulų lūžiu; neatmetama galimybė, kad N. P. galėjo patirti nosies kaulų lūžį po 2024 m. liepos 11 d. įvykio, prieš N. P. kreipiantis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau medicininių duomenų apie tokią, galimai kitu metu patirtą nosies traumą, nėra (1 t., b. l. 201-202).

19. Nuteistojo gynėja Skunde dėmesį skiria specialistų išvadų analizei, tačiau pažymėtina, kad įrodymai byloje turi būti vertinami ne atsietai vienas nuo kito, o turi būti vertinama jų visuma. Taigi, negali būti ignoruojami ir nevertinami visi pirmiau aptarti bylos įrodymai. Tai, kad išvadose aptariamo įvykio aplinkybės nežymiai skyrėsi nuo suformuotų kaltinime ir konstatuotų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priešingai nei teigiama Skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia specialisto išvadų prieštaringumo ir nesuteikia pagrindo teigti, kad jos nepatvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi paminėtas specialisto išvadas, eksperto R. R. teisme duotus paaiškinimus (3 t., b. l. 180), sugretinusi juos su kitais bylos įrodymais – nukentėjusiosios N. P. parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, priešingai nei argumentuojama skunde, nenustatė esminių prieštaravimų nei tarp specialisto išvadų ir nukentėjusiosios N. P. parodymų, nei kitų bylos įrodymų, kurie turėtų įtakos pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, specialisto išvados tik papildo ir patvirtina nukentėjusiosios N. P. parodymus, kad nosies sužalojimas atsirado dėl 2024 m. liepos 11 d. įvykio, taip pat, jog nosies sužalojimas negalėjo atsirasti po patirto (duomenys neskelbtini) įvykio, t. y. nukentėjusiosios sukeltos autoavarijos. Be to, specialisto išvada (1 t., b. l. 153-154) patvirtina, kad 2024 m. liepos 26 d. N. P. apsilankymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs su 2024 m. liepos 11 d. patirta trauma.

21. Nuteistojo gynėja skunde dėsto argumentus, kad nuteistajam V. P. buvo inkriminuota, kad jis padarė N. P. nesunkų kūno sužalojimą - nubrozdinimą, kraujosruvą ir nosies kaulo lūžį. Skunde keliama versija, kad nosies lūžį N. P. patyrė po 2024 m. liepos 11 d. Byloje įrodymai nurodo, kad ant N. P. veido 2024 m. liepos 11 d. buvo matomas įdrėskimas/nubrozdinimas nosies srityje. Kaip minėta, įvykio dieną N. P. apžiūrėta atvykusių GPM medikų vykti į ligoninę detalesnei apžiūrai atsisakė. Tik vėliau, pajutusi galvos svaigimą, apsunkintą kvėpavimą, ji kreipėsi į medikus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad N. P. 2024 m. liepos 25 d. kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, anamnezė - trauma buityje, 2024 m. liepos 11 d. sumušė nosį, diagnozė - nosies kaulų lūžis (S-02.2) (1 t., b. l. 128-129). Pastebėtina, jog N. P. nurodė, kad traumą ji patyrė 2024 m. liepos 11 d. Vėliau, 2024 m. liepos 26 d. ji kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur po atliktos nosikaulių rentgenografija N. P. diagnozuotas nosikaulių lūžis be dislokacijos (2 t. b. l. 68). Nagrinėjamoje situacijoje duomenų, kad nosies lūžį N. P. būtų patyrusi kitomis aplinkybėmis, nėra. Skunde nurodomi argumentai, kad patinimas nebuvo fiksuotas jokiais byloje esančiais duomenimis, taip pat, kad N. P. nosies lūžio nepastebėjo jos motina ir sesuo, kurios turi medicininį išsilavinimą, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad nosies lūžį N. P. patyrė ne po V. P. atliktų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. P. buvo nustatyta kraujosruva veide, atsiradusi po įvykio praėjus kuriam laikui, ką patvirtina ir aptartos specialisto išvados, eksperto parodymai, kaip ir tai, jog vėliau atsiranda tinimas, išryškėja kraujosruva (3 t., b. l. 180). Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei teigiama skunde, kraujosruva buvo nustatyta jau pirmojoje specialisto išvadoje. Be to, kaip nurodyta minėtose specialisto išvadose, medicininių duomenų, jog N. P. nosies lūžį patyrė kitomis aplinkybėmis, nėra. Tai, kad išvadoje nurodoma, jog nosies lūžis galėjo atsirasti ir po 2024 m. liepos 11 d., yra tik tikėtina prielaida. Ši aplinkybė teisinio situacijos vertinimo ir padarytų išvadų dėl 2024 m. liepos 11 d. patirto smurto nepaneigia. Svarbu paminėti ir tai, jog liudytojas A. S. teisme parodė, jog įvykio metu fotografuojant nukentėjusiąją ant nosies atsirado patinimas (3 t., b. l. 190-191), ir šie parodymai visiškai atitinka specialisto išvadose fiksuotus duomenis, taip pat 2024 m. liepos 12 d. nuo 00.30 iki 00.40 val. atliktos asmens apžiūros protokolo, foto lentelės duomenis.

22. Nors skunde akcentuojama tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo, ką patvirtina įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 47-48), ir šią aplinkybę patvirtino įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, tačiau, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė niekaip nešalina nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Juolab, kad bylos įrodymai nurodo į tai, jog nuteistasis V. P. iš karto prausė N. P. veidą, o pati nukentėjusioji N. P. tvirtino, kad kraujas stipriai nebėgo.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios N. P. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistajam inkriminuotus veiksmus, yra deklaratyvūs ir pagrįsti nesutikimu su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šio teismo išvados dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir teismo išnagrinėtą bylos medžiagą.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos įrodymus, ir, vadovaudamasis jų visuma, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, nuteistojo gynėjos skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Dėl to nuteistojo V. P. gynėjos I. Beleškienės apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant šiam sprendimui V. P. patirtų proceso išlaidų priteisti nėra pagrindo, nors apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti V. P. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nurodant, kad jų dydis bus patikslintas bylos nagrinėjimo teisme metu.

Dėl nukentėjusiosios N. P. pareikšto civilinio ieškinio

25. Nukentėjusiosios N. P. atstovo advokato N. Kuznecovo apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo iš dalies tenkintas N. P. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino N. P. patirtos traumos pasekmių ir formaliai atmetė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nors yra akivaizdu, kad N. P. patyrė išlaidas gydymui, jai yra reikalinga nosies plastinė operacija; neturtinės žalos dydis buvo sumažintas nepagrįstai ir formaliai, nors yra akivaizdu, kad prieš nukentėjusiąją padarytų nusikalstamų veikų visuma sukėlė jai fizinį skausmą, stresą, nervinį sukrėtimą, gilią psichologinę traumą, sukrėtė jos asmeninį gyvenimą, juolab, kad nukentėjusiajai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), o patirta nosies trauma turėjo įtakos šios ligos gydymui ir planinei operacijai.

26. Civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 184-185) nukentėjusioji prašė priteisti 8 500,00 Eur sumą turinės žalos atlygino, kurią sudaro 1 500,00 Eur išlaidos gydymui ir 7000,00 Eur suma, preliminariai įvertinta plastikos chirurgo D. R., skirta atstatomosios plastinės veido chirurgijos operacijai po patirtos nosies traumos. Taip pat, dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė fizinį skausmą, nervinį stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl prašė priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusioji N. P. pirminiu ar patikslintu civiliniu ieškiniu nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtas gydymo išlaidas, todėl pripažino, kad turtinė žala yra neįrodyta. Taip pat konstatavo, kad dėl nusikalstamos veikos N. P. patyrė tam tikrą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai būtų paskirta vartoti vaistų dėl nosies lūžio sukelto skausmo ar kitokių pasekmių, kad ji per laikotarpį nuo 2024-07-18 iki 2024-08-01 (duomenys neskelbtini) gydėsi dėl nosies lūžio. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą įvertino 5 000,00 Eur suma, kurią iš nuteistojo priteisė nukentėjusiajai.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.

29. Nukentėjusioji N. P. kartu su civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 14-20) pateikė (duomenys neskelbtini) medicininę pažymą, kuri, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, yra nesusijusi su šia byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodomi argumentai dėl kito ikiteisminio tyrimo ir nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 1 500,00 Eur sumą patirtų gydymo išlaidų. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes buvo sužalota jos sveikata. Tačiau pažymėtina, kad priteistinos turtinės žalos dydis yra nustatomas pagal į bylą pateiktus turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju patirtų gydymo išlaidų nustatyti nėra galimybės, nes nukentėjusioji jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 7 000,00 Eur už preliminariai sutartą nosies plastikos operaciją. Byloje nukentėjusioji pateikė plastikos chirurgo D. R. pažymą apie tai, jog N. P. paskirta plastika 2025 m. rugsėjo 10 d., rezervacijos mokestis – 500,00 Eur, konsultacijos kaina – 60,00 Eur, N. P. už konsultaciją sumokėjo 65,00 Eur (3 t., b. l. 233). Kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog šis dokumentas nepatvirtina, jog N. P. patyrė gydymo išlaidas operacijai, nes duomenų apie tai, kad rezervacijos mokestį ji sumokėjo, kaip ir duomenų, jog ši operacija buvo atlikta, nėra.

30. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog civilinis ieškovas privalo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir jos dydį, tačiau tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nevilkinant proceso ar negavus papildomų duomenų, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, dėl V. P. nusikalstamų veiksmų ji patyrė nosies traumą, t. y. nosikaulių lūžį. Tačiau civiliniame ieškinyje ir skunde nurodomi argumentai dėl patirtų gydymo išlaidų, operacijos kainos, daugiau buvo bendro pobūdžio ir nebuvo pagrįsti konkrečiais duomenimis. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taigi byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie žalos atsiradimo faktą ir jos ryšį su nusikalstama veika, tačiau kartu kelia abejonių dėl tikslaus šios žalos dydžio nustatymo.

32. Nagrinėjamoje byloje žalos faktas, t. y. nosies trauma (nosikaulių lūžis), ir jos atsiradimo ryšys su nusikalstama veika yra nustatyti, tačiau žalos dydžiui pagrįsti reikalingas detalesnis aplinkybių vertinimas (konkreti planuojamos nosies plastinės operacijos kaina, gydymo išlaidos ir pan.), kurio atlikimas baudžiamojo proceso ribose reikštų papildomą įrodymų tyrimą ir užtęstų bylos nagrinėjimą, nes neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji turi teisę į civilinį ieškinį, tačiau pagal šios bylos duomenis jo tiksliai apskaičiuoti nėra galimybių, todėl dėl šių priežasčių nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš nuteistojo V. P. nukentėjusiosios N. P. naudai keičiamas – nukentėjusiajai N. P. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

34. Nukentėjusiosios atstovas nurodė, jog nukentėjusioji N. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pasidarė nervinga, patiria išgyvenimus dėl iširusios santuokos. Be to, serga kita sunkia liga, todėl išgyvenimai tik sustiprėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nukentėjusioji N. P. patyrė neigiamus išgyvenimus dėl jos atžvilgiu padaryto smurtinio nusikaltimo, kuris sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, juolab, kad šį nusikaltimą padarė jos sutuoktinis. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog buvo padarytas apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas, šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tyčia, atsižvelgia į nustatytus sužalojimus, taip pat į tai, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė skausmą, patyrė diskomfortą. Nuteistasis yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų ir būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5 000,00 Eur, yra pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydį, todėl tenkinti nukentėjusios N. P. atstovo advokato skundą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo

35. Nukentėjusiosios N. P. atstovo advokato N. Kuznecovos apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria bylinėjimosi išlaidos (6 300,00 Eur) nebuvo pripažintos proceso išlaidomis ir nepriteistos iš nuteistojo nukentėjusiajai.

36. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą priteisti iš nuteistojo nukentėjusios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, konstatavo, kad 2025 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini) gautas ne įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jį laikyti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu dokumentu (Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju nukentėjusios N. P. atstovas advokatas N. Kuznecovas pateikė teismui 2025 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog už teisines paslaugas šioje byloje jis iš nukentėjusios sesers A. J. priėmė 6 300,00 Eur sumą (3 t., b. l. 153).

38. 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Šios įstatymo normos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

39. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad šiuo atveju buvo viršyta pinigų sumą, kuri yra leidžiama atsiskaitant grynaisiais pinigais, kaip tai numato minėto įstatymo normos. Skunde nukentėjusiosios atstovo dėstomi argumentai, jog šis atvejis patenka į Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis yra nepagrįstas, nes atstovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis apie šį sandorį pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad už minėto įstatymo reikalavimų nesilaikymą yra taikoma administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 7 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 5 straipsnis numato, kad reikalavimų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio, todėl aplinkybė, jog už teisines paslaugas buvo atsiskaityta daugiau nei 5 000,00 Eur grynaisiais pinigais, nesudaro teisinio pagrindo šių išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų nepriteisti. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusioji N. P., už kurią pinigus sumokėjo sesuo, patyrė 6 300,00 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog 6 300,00 Eur suma susidarė pagrįstai, už procesinių dokumentų rengimą, konsultavimą, patirtas kelionės išlaidas, atstovavimą apklausose ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant advokato dalyvavimo procese (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) aktyvumą, paties proceso eigą, teismo posėdžių trukmę, 6 300,00 Eur suma atitinka protingumo kriterijus. Patirtų išlaidų suma neviršija už advokato teisinę pagalbą priteistinų maksimalių išlaidų dydžių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo. Taigi, tokios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiosios teisėms ginti, nėra aiškiai per didelės, todėl turi būti atlygintos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, išlaidos už advokato teisinę pagalbą patirtos, nuosprendis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo iš V. P. keičiamas – aptariamos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš V. P. nukentėjusiajai (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Byloje pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo nurodymas (4 t., b. l. 34), iš kurio matyti, kad 2025 m. lapkričio 18 d. nukentėjusiosios sesuo A. J. sumokėjo 1 000 Eur advokatui N. Kuznecovui už N. P. apeliacinį skundą. Nukentėjusios atstovas prašė priteisti šią sumą iš nuteistojo. Nukentėjusios atstovo apeliaciniu skundu buvo ginčijamos proceso išlaidų nepriteisimas bei turtinės ir neturtinės žalos civilinis ieškinys. Nukentėjusios turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos, taip pat turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (apeliacinėje instancijoje atstovas naujų duomenų dėl civilinio ieškinio neteikė, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, atstovas pasisakė tik baigiamosiose kalbose), be to, nukentėjusios atstovo skundas tenkinamas tik dalyje, taip pat teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, jog prašoma priteisti suma yra neproporcinga suteiktų paslaugų apimčiai, todėl mažintina ir iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai N. P. priteistina 500,00 Eur jos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. P. gynėjos advokatės Ingos Beleškienės apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios N. P. atstovo advokato Nikitos Kuznecovo skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Pripažinti nukentėjusiajai N. P. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai N. P. 6 300,00 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus eurų) jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai N. P. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese.

Teisėjai Donatas JatužisKristina LatožienėJolanta Raščiuvienė