Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-785-2014;

Teisėja Ramunė Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00101-2014-4;

2014 m. balandžio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta su 2012-03-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi prie jos iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Iš V. M. nukentėjusiajam J. S. priteista 400 (keturi šimtai) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 290 straipsnį nuteistas už tai, kad 2014-01-04, apie 17.56 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 9-o lokalinio sektoriaus 17 nuteistųjų būrio koridoriuje, turėdamas tikslą pažeminti pareigūną, tyčia apipylė (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtoją J. S. paplavomis iš kibiro, apliejo tarnybinę uniformą, tokiais veiksmais įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog bausmės laikas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-01-14. Šioje dalyje nuosprendį prašo panaikinti ir, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priimti naują nuosprendį bausmės laiką skaičiuoti nuo tos dienos, kada padarytas nusikaltimas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde savo kaltės, veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad ji yra per griežta. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, neįvertino tos aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta esant būtinajam reikalingumui, apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nusikaltimas padarytas esant būtinajam reikalingumui.

Pagal BK 31 straipsnį asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Iš apeliacinio skundo neaišku, kuo nusikalstamos veikos padarymo metu pasireiškė situacijos pavojingumas, koks realus pavojus nuteistajam grėsė. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė dėl to, kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus, nes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose daug nuteistųjų yra priešiškai prieš jį nusiteikę, neatitinka įstatyme apibrėžtos būtinojo reikalingumo sampratos ir V. M. baudžiamosios atsakomybės nepašalina. Dėl to nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl to, kad nusikalstama veika padaryta esant būtinajam reikalingumui, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadarė, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 290 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino veikos pavojingumą bei jos pobūdį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertino tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą visuomenei, t.y. tai, kad V. M. anksčiau teistas 10 kartų už nesunkius ir apysunkius smurtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu. Be to, nors nuosprendyje ši aplinkybė neakcentuojama, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, pažeidimai grubūs, skirtos pakankamai griežtos nuobaudos (b. l. 22, 23), o ši aplinkybė V. M. apibūdina kaip pavojingą asmenybę, kaip asmenį, ignoruojantį ir sistemingai pažeidinėjantį nustatytas elgesio taisykles. Nuteistojo skundo argumentas, kad jo padaryti pažeidimai sąlygoti siekio užtikrinti savo saugumą, yra niekuo nepagrįsti, kadangi nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, turi galimybę kreiptis į Pataisos namų administraciją ir iškilusias problemas spręsti teisinėmis priemonėmis, o ne imtis nusikalstamų veiksmų.

Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 56 straipsnio nuostatas, daroma išvada, jog V. M. bausmė individualizuota tinkamai, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė nustatant jos dydį mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Nuteistajam savo kaltės neneigiant ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, įvertinus neigiamą nuteistojo charakteristiką, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikyta aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl bendrinant bausmes BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pažeidimų nepadaryta, bausmė su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu subendrinta tinkamai.

Nuteistasis skunde taip pat prašo bausmės laiką skaičiuoti ne nuo nuosprendžio priėmimo dienos, o nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. nuo 2014-01-04. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas. V. M. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo paskirsta, todėl į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką ar bausmės pradžią skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, nėra įstatyminio pagrindo. Teismas, pripažinęs V. M. kaltu padarius BK 290 straipsnyje numatytą nusikaltimą, visiškai pagrįstai nurodė laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo taisyklės nepažeistos, bausmė subendrinta teisingai, tai yra nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-03-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ji keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 60 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms išlaidos už nuteistajam V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad nuteistasis neišgali sumokėti proceso išlaidų ir, kad nuteistojo turtinė padėtis yra ypatingai sunki (BPK 105 straipsnis, 106 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. M. valstybei 60 Lt (šešiasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.