- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-2045-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01056-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės tarybos
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-5295,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti, kad žemesnis pareiginės algos didinimo koeficientas, negu ieškovas prašė, buvo nustatytas, nes ieškovas buvo diskriminuojamas dėl politinių įsitikinimų ir kitais pagrindais, priteisti ieškovui pastoviosios dalies koeficiento padidinimo skirtumą tarp atsakovės nustatyto ir to, kurio ieškovas prašė, tai yra nustatyti, kad ieškovui nuo 2018 m. sausio 2 d. turi būti mokamas padidintas 45 proc. pareiginės algos koeficientas, kuris sudarytų 14,94 dydžio pareiginės algos koeficientą, įpareigoti atsakovę nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atlyginimo dydį ieškovui skaičiuoti nuo 14,94 dydžio pareiginės algos koeficiento, įpareigojant atsakovą per vieną darbo dieną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti ir išmokėti ieškovui sumokėto atlyginimo skirtumą, priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo pradelstų mokėtinų sumų nuo bylos iškėlimo darbo ginčų komisijoje dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Nurodė, jog ieškovas nuo 2012 m. sausio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi. Ieškovas į pareigas paskirtas po konkurso, mokykla yra antra pagal dydį (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovas visą laiką dirbo gerai, apdovanotas aukščiausiais savivaldybės apdovanojimais, buvo skatinamas premijomis. Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) narys, vienas iš lyderių, aktyviai dalyvavo rinkimuose, tačiau 2017 m. rugpjūčio mėnesį išėjo iš (duomenys neskelbtini). Nustatant darbo užmokesčio priedo dydį, ieškovui, vieninteliam iš 29 įstaigų vadovų, darbo užmokesčio priedas buvo mažinamas, kai tuo tarpu kitiems – didinamas ir iki 15 procentų. Kiekvienas metais yra teikiamas prašymas dėl darbo užmokesčio padidinimo, yra nustatyti tam tikri kriterijai, už kokius darbus įstaigos vadovas gali prašyti darbo užmokesčio padidinimo.
3. Ieškovo vadovaujama mokymo įstaiga vykdo daugiausia su švietimu susijusių programų (duomenys neskelbtini) rajone, nuo 2015 m. gimnazijoje yra ikimokyklinio ugdymo skyrius, šiuo metu mokyklą lanko 530 darželinukų ir moksleivių. Ieškovui buvo taikomi ir nušalinimai, ir atlyginimo sumažinimas, ir viešas tarybos posėdžio metu pasipiktinimas dėl iškeltos konkrečios bylos. Ieškovo vadovaujamoje įstaigoje darbo apmokėjimo sistema yra, tačiau savivaldybės lygmenyje, darbo santykiuose su įstaigų vadovais, nei rekomenduojamos darbo apmokėjimo sistemos, nei kriterijų, už kuriuos būtų skiriami tam tikri priedai, nėra. Todėl savivaldybė, skirdama priedus, gali jais manipuliuoti pagal partiškumą, lojalumą. Atsakovė tik formaliai lygina kelių įstaigų brandos egzaminų rezultatus, bet pagal teisės aktus tai nėra pagrindinis kriterijus. (duomenys neskelbtini) yra žymiai daugiau asocialių šeimų nei (duomenys neskelbtini), todėl nelygintini tokių moksleivių pasiekimai. Iki koeficiento sumažinimo darbo krūvis buvo didesnis, negu po to. Ieškovo vadovaujama įstaiga turi rajone didžiausią skaičių moksleivių su specialiaisiais poreikiais.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog darbo sutartyje su ieškovu konkretūs koeficientų dydžiai nenustatyti. Ieškovui buvo taikytas maksimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas suteikia atsakovei diskrecijos teisę nustatyti pastoviosios dalies didinimo koeficientą įstatymo leidžiamose ribose – nuo 5 iki 20 procentų. Atsakovė, ieškovui nustatydama 10,3 maksimalų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir padidindama jį net 35 proc., nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė nediskriminavo ieškovo nei dėl politinių įsitikinimų, nei jokiais kitais pagrindais. Tiek ieškovui, tiek (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei buvo nustatytas vienodas ir didžiausias visame (duomenys neskelbtini) rajone pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis, tai yra 10,3, ir 35 proc. koeficiento didinimas.
5. Nėra pagrindo nuvertinti (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės darbo, kadangi šioje mokykloje 10 mokinių išlaiko valstybinius brandos egzaminus 100 balų, yra šimtu moksleivių daugiau, yra moksleivių su dideliais specialiaisiais poreikiais. Todėl krūvis tiek vieno vadovo, tiek kito neturėtų būti sureikšminamas. Nei vienoje savivaldybėje nėra patvirtintų kriterijų įstaigų vadovams, savivaldybės vadovaujasi teisės aktais, todėl nėra poreikio įsidiegti papildomų kriterijų. Konkrečiu atveju į visus kriterijus buvo atsižvelgta. Iš viso (duomenys neskelbtini) rajone tik dviejų įstaigų vadovams (ieškovui ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei) buvo paskirti didesni pareiginės algos koeficientai. Jeigu atsakovė būtų patenkinusi ieškovo prašymą ir skyrusi maksimalų koeficientą, ji neturėtų kaip šį faktą paaiškinti kitiems švietimo įstaigų vadovams, kodėl būtent ieškovui nustatytas toks pareiginės algos koeficientas. Ieškovo darbo krūvis nebuvo padidėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. K. iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės tarybos 242,23 Eur neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovės 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybei iš atsakovės 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, jog nuo 2012 m. sausio 9 d. ieškovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi pagal 2012 m. sausio 6 d. darbo sutartį, patvirtintą 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.115. Pagal darbo sutarties 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui tarnybinį atlyginimą pagal koeficientą 28 bazinės mėnesinės algos dydžio. Toliau darbo užmokestis nustatomas pagal Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnio 3 dalyje). Pagal tuo metu galiojusio DK 120 straipsnio 3 dalį darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas, keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2018 m. sausio 5 d. prašė nustatyti jam 10,3 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir jį padididinti 45 procentais už vadovavimą gimazijai, įsteigtas 2 specialiąsias klases, už 10 ir daugiau mokinių, turinčių vidutinius, didelius ir labai didelius specialiuosius poreikius, atsakingam už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, už gimnazijos ugdymo proceso organizavimą ir valdymą. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. S1E-33 “Dėl (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigų direktorių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir jų didinimo procentais nustatymo” (toliau – Sprendimas) ieškovui nustatytas 10,3 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ir jo didinimas 35 proc.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsakovė, priimdama Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – VSĮDDAĮ) 8 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, vadybinę kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. VSĮDDAĮ 5 priedo 6 punkte nustatyti atvejai, kada ir kokiu dydžiu pareiginės dalies pastoviosios dalies koeficientas gali ir turi būti didinamas, tačiau visais atvejais neviršijant 45 proc. dydžio.
10. Atsakovės 2017 m. vasario 2 d. sprendimu nustatytas bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų didinimo procentas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., vėliau, 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal šiuos sprendimus ieškovui taikytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimas 40 proc., tai yra 20 proc. už vadovavimą gimnazijai, už veiklos sudėtingumą (3 specialiąsias klases) – 5 proc., už darbą su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais – 5 proc., už ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupes, už veiklos sudėtingumą – 10 proc. Atsakovė 2017 m. spalio 5 d. sprendimu nustatė, jog 2017-2018 mokslo metais (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bus 2 ikimokyklinio ugdymo grupės, 1 – priešmokyklinio ugdymo grupė, 19 pagrindinio ugdymo grupių, iš kurių 2 – specialiosios klasės, bei 4 vidurinio ugdymo klasės.
11. Teismas pripažino, jog Sprendimo turinys neatskleidžia, kokiu pagrindu ieškovui buvo nustatytas pastoviosios pareiginės dalies koeficiento didinimo procentas, tai yra Sprendime nedetalizuotas 35 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo sudėtis pagal VSĮDDAĮ 5 priedo 6 punktą. Pagal VSĮDDAĮ 5 priedo 6 punkto nuostatas ieškovui pareiginės dalies pastoviosios dalies koeficientas turėjo būti didinamas: 1) 5-20 procentų kaip gimnazijos vadovui, 2) 5-20 procentų kaip įstaigos – bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklos specialiosios (specialiosios, lavinamosios, socialinių įgūdžių ugdymo) klasės – vadovui, 3) iki 5 procentų už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Taip pat galėjo būti didinamas: iki 20 procentų kaip mokyklos vadovui už veiklos sudėtingumą (6.2.3 punktas). VSĮDDAĮ numatyti kriterijai dėl pastoviosios dalies koeficiento didinimo dydžio nustatymo apima ne konkrečius procentinius dydžius, o jų santykį, kurio ribose darbdavys turi teisę spręsti dėl konkretaus padidinimo dydžio.
Atsiliepimas
12. Atsakovė nei atsiliepime, nei teismo posėdyje aiškiai nedetalizavo, iš ko (kokių procentinių dalių) susidaro 35 proc. koeficiento didinimo dydis. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Sprendimo projekto aiškinamąjį raštą, 2017 m. vasario 2 d. sprendimą, 2017 m. spalio 5 d. sprendimą, į tai, jog Sprendimu ieškovui nustatytas pareiginės algos koeficiento didinimas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., į tai, jog byloje nėra duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių ieškovui buvo nustatytas 40 proc. pastoviosios dalies didinimo koeficiento dydis, nusprendė, jog ieškovui turėjo būti taikytas 40 proc. padidintas pareiginės algos koeficientas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog jam turėjo būti taikomas 45 proc. padidintas pareiginės algos koeficientas, ir sutiko su atsakove, jog dėl užmokesčio didinimo už veiklos sudėtingumą pagal VSĮDDAĮ atsakovė turi diskrecijos teisę spręsti ir tai kiekvienu atveju įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma patvirtina, jog nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui buvo taikytas 13,9 pareiginės algos koeficientas, apskaičiuota 8 457,72 Eur suma ir iš viso sumokėta 6 474,88 Eur. Kadangi ieškovui nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti taikomas 10,3 pareiginės algos koeficientas padidintas 40 proc., tai yra taikytinas pareiginės algos koeficientas 14,42, ieškovui nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti nustatyta 8 774,12 Eur suma ir sumokėta 6 717,11 Eur. Todėl ieškovui priteistinas darbo užmokesčio skirtumas, tai yra 242,23 Eur (6 717,11 Eur – 6 474,88 Eur=242,23 Eur).
14. Teismas nepripažino, jog ieškovas buvo diskriminuojamas dėl savo politinių įsitikinimų ar pažiūrų, dėl narystės (ar tokio atsisakymo) politinėje partijoje, nes jau po jo išstojimo iš partijos, praėjus daugiau nei mėnesiui, ieškovui, kaip ir kitiems švietimo įstaigų vadovams, sprendimas dėl pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų didinimo buvo pratęstas, ir, be kita ko, pratęstas tomis pačiomis sąlygomis. Todėl teismas nenustatė tiesioginio ryšio tarp ieškovo sprendimo dėl priklausomybės partijai (išstojimo iš partijos) ir atsakovės, kaip darbdavio, diskriminacinio pobūdžio veiksmų ieškovo atžvilgiu. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes ieškovas šį reikalavimą kelia pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose, nes pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 242,23 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovė, Sprendimu nustatydama ieškovui maksimalų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 10,3 ir padidindama jį net 35 proc., nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Pagal VSĮDDAĮ 8 straipsnio 2 dalį mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, vadybinę kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. VSĮDDAĮ 5 priedo 6 punkte yra išskirti dviejų rūšių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo pagrindai. Pirmasis – numatytas 6.1. punkte ir yra priskiriamas prie privalomųjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo pagrindų. Antrasis – numatytas 6.2. punkte ir yra priskiriamas prie skatinamųjų (neprivalomų) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo pagrindų.
15.2. Įstatymo leidėjas, nustatydamas gimnazijų vadovams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo pagrindus, palieka savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, šiuo atveju Trakų rajono savivaldybės tarybai, diskrecijos teisę nustatyti pastoviosios dalies didinimo koeficientą įstatymo leidžiamose ribose. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra išskyręs dvi premijos rūšis: premiją kaip darbo užmokesčio sudėtinę dalį ir premiją kaip motyvacinę priemonę, kurios darbuotojas neturi teisės tokios reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecija skirti premiją ar ne. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu.
Šalies argumentai
15.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 nustatė, jog dalis tam tikros įmonės premijavimo nuostatuose įtvirtintų premijų skyrimo pagrindų atitinka premijoms, kaip darbo užmokesčio daliai, taikomus kriterijus, nes premijos dalys priklauso nuo objektyvių rodiklių, gali būti tiksliai apskaičiuojamos, o kita dalis, kurioje nurodytas tik premijos maksimalus dydis, jokie skyrimo kriterijai nenurodyti, atitinka skatinamosios išmokos, dėl kurios skyrimo sprendžia darbdavys, esmę. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi analogiška teisinė situacija, kuomet VSĮDDAĮ 5 priedo 6.1. punktas nustato privalomuosius koeficiento didinimo kriterijus, o 6.2. punktas visiškai atitinka premijos, dėl kurios skyrimo ar neskyrimo sprendžia darbdavys, esmę.
15.4. Atsakovė tinkamai vykdė DK 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Ginčijamu Sprendimu ieškovui ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei nustatytas vienodas ir didžiausias visame (duomenys neskelbtini) rajone pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis, tai yra 10,3, ir 35 procentų koeficiento didinimas. (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos rodikliai patvirtina, jog šios gimnazijos turi daugiausia mokinių. Minėtų gimnazijų direktorių vadybinė kvalifikacinė kategorija yra ta pati (antra kategorija), panašus ir jų pedagoginis bei vadybinis darbo stažas.
15.5. Pagal DK 140 straipsnio 5 dalį toks pat darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti darbo vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas. Teismas pripažino, jog ieškovui turėjo būti taikytas 40 proc. padidintas pareiginės algos koeficientas. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai pažeidė DK 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą reikalavimą, nes suteikė prioritetą ieškovui, nustatydamas jam 40 proc. didinimo koeficientą, kai kitos lygiavertės gimnazijos vadovei nustatytas 35 proc. didinimo koeficientas, bei neteisėtai perėmė iš atsakovės jos turimą diskrecijos teisę spręsti dėl neprivalomo ir aiškiais rodikliais neapibrėžto pareiginės algos koeficiento didinimo nustatymo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovės Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ieškovas J. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė materialinės teisės normų. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo nutartimis bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Be to, atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria ji grindžia savo apeliacinio skundo dalyką, nėra paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl VSĮDDAĮ taikymo ir aiškinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Atsakovė nėra apibrėžusi taisyklių (kriterijų) ar svertinių matų, už ką jos pavaldiniai galėtų gauti vienokį ar kitokį atlyginimo didinimą.
16.2. Darbo sutartyje nėra tiksliai ir aiškiai apibrėžta, iš ko susideda ieškovo atlyginimas. Todėl teismas visiškai pagrįstai vadovavosi iki to tarp ginčo šalių susiklosčiusiais teisniais santykiais ir pareiginės algos koeficientą, nesant jokių kitokių aplinkybių, padidino pagal tai, kaip jis buvo nustatytas iki padidinimo, tai yra 40 proc. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji turi teisę, bet ne pareigą padidinti pareiginės algos pastoviąją dalį pagal VSĮDDAĮ 6.2. punktą. Tačiau šios teisės turėjimas turi būti aiškus ir apibrėžtas, o atsakovė nėra apsibrėžusi, pagal kokius kriterijus viena ar kita algos pastovioji dalis yra didinama ar didinimas iš viso neatliekamas. Todėl teismas iš esmės priėmė vienintelį racionalų ir logišką sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
16.3. VSĮDDAĮ yra nurodoma tik maksimali ir minimali koeficiento ir jo didinimo procentų riba, o konkrečiai, kaip pasiekti įstatyme nustatytus rodiklius, yra darbdavio pareiga, priimant lokalinius ir įstatymo normas įgyvendinančius teisės aktus taip, kad darbo sutarties šalims būtų visiškai aišku, kaip ir iš ko susideda darbo užmokestis. Tačiau atsakovė tokių teisės aktų neturi. Atsakovė tik apeliaciniame skunde nurodė, jog VSĮDDAĮ nustatomi priedai vertintini, kaip premija. Tačiau ginčo šalys darbo sutartyje neaptarė, iš ko susidės ieškovo atlyginimas. VSĮDDAĮ nenustato, kad tam tikro koeficiento didinimas procentais laikytinas premija. Tai reiškia, kad ieškovui nebuvo mokama premija, o buvo nustatomas pastovus atlyginimo dydis.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti šio apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti plačiau nei prašo atsakovė, taip užtikrindamas viešąjį interesą. Teismas sprendime nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu atmetė ieškovo argumentus dėl to, kad šiuo atveju ieškovui atlyginimo mažesnis didinimo koeficientas buvo nustatytas dėl jo diskriminavimo dėl politinių įsitikinimų. Atsakovė nepateikė nei vieno argumento, kuris įrodytų, kad ieškovui, vieninteliam iš visų pavaldžių įstaigų vadovų, mažindama atlyginimo pastovios dalies didinimo koeficientą, jo nediskriminavo dėl politinių įsitikinimų. Specialus įstatymas, kai yra pareikštas reikalavimas dėl diskriminavimo, perkelia įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris buvo apkaltintas diskriminavimu.
Šalies argumentai
16.5. Ieškovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad buvo diskriminuojamas dėl politinių įsitikinimų, tačiau teismas sprendime nemotyvavo ir nepasisakė, kodėl jis mano priešingai. Taigi teismas šią ieškinio dalį atmetė, neatskleisdamas bylos esmės. Atsakovė neįrodė, kad ieškovo nediskriminavo, nors įrodyti privalėjo. Todėl sprendimo dalis dėl diskriminavimo yra be motyvų, ir tai yra pagrindas arba bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, arba apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti apeliacijos ribas. Ieškinyje buvo keliamas klausimas ir dėl to, kokiu būdu, atsakovei neturint patvirtintų lygių galimybių politikos ir tvarkos, ieškovas galėtų gauti maksimalų leidžiamą atlyginimą, ieškovui atitinkant VSĮDDAĮ keliamus reikalavimus. Tačiau pirmos instancijos teismas šio klausimo neanalizavo, o tik sprendė, kad ieškovo atlyginimo pastoviosios dalies didinimo koeficientas turėtų būti toks, koks buvo iki šio ginčo – 40 proc.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 242,23 Eur darbo užmokesčio dalis nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas nuo 2012 m. sausio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi pagal 2012 m. sausio 6 d. darbo sutartį. Atsakovė 2017 m. vasario 2 d. sprendimu padidino savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientus ir ieškovui buvo nustatytas 40 proc. koeficiento didinimas (1 t., b.l. 46; 88-89). Ieškovas 2018 m. sausio 5 d. pateikė atsakovei prašymą nustatyti jam 10,3 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir padidinti jį 45 procentais. Tačiau atsakovė 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nustatė ieškovui 10,3 pareiginės algos koeficientą ir padidino jį 35 proc. Todėl ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl jo diskriminavimo politinių įsitikinimų pagrindu, reikalaudamas nustatyti jam 45 proc. pareiginės algos koeficiento didinimą.
19. Pirmos instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį iš dalies, pripažindamas, jog atsakovė nepagrindė, iš kokių procentinių dalių sudarytas ieškovui nustatytas pareiginės algos koeficiento didinimo procentais dydis, kodėl 2018 m. ieškovui buvęs 40 proc. didinimo dydis buvo sumažintas iki 35 proc. Todėl pirmos instancijos teismas nusprendė, jog ieškovui turėjo būti paliktas 40 proc. padidintas pareiginės algos koeficientas. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir teigia, jog VSĮDDAĮ 5 priedo 6.2 punktas atitinka premijos, kurios skyrimas yra darbdavio teisė, esmę. Be to, skundžiamu sprendimu nustatytas ieškovo 40 proc. pareiginės algos koeficiento didinimas pažeidžia DK 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tą patį darbą atliekančių darbuotojų lygių teisių į vienodą darbo už mokestį principą, nes kitos lygiavertės gimnazijos vadovei liko nustatytas tik 35 proc. didinimo koeficientas.
Dėl ieškovo darbo užmokesčio dydį reglamentuojančių įstatymų nuostatų aiškinimo
20. Ieškovui nustatomo darbo užmokesčio dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų; 4) premijos. Taigi VSĮDDAĮ yra atskirai išskirtos priemokos ir premijos, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalys, o jų skyrimas bei galimas dydis yra detalizuoti VSĮDDAĮ 10 ir 12 straipsniuose.
21. Pagal VSĮDDAĮ 8 straipsnio 2 dalį mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 5 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, vadybinę kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. Pagal šio straipsnio 6 dalį mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog ir VSĮDDAĮ 5 priedo 6 punkte yra detalizuotas mokyklos vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymas. Todėl šio priedo 6.2 punkte suteikta darbdaviui tam tikra diskrecijos teisė, nurodant, jog pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami, nereiškia, jog 6.2 punktas atitinka premijos esmę. Pats premijos skyrimas ir jos dydis yra detaliai reglamentuojamas VSĮDDAĮ 12 straipsnyje.
22. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
23. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-1-248/2019 buvo vertinama premijų mokėjimo tvarka privataus juridinio asmens, uždarosios akcinės bendrovės, darbuotojams. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas darbo užmokesčio dydžio nustatymo klausimas darbuotojui, dirbančiam biudžetinėje įstaigoje, kurio darbo užmokesčio dydžio nustatymo tvarka yra griežtai reglamentuojama konkrečiame įstatyme, tai yra VSĮDDAĮ. Todėl nagrinėjamoje byloje negalima remtis atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika.
24. Pagal VSĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalį darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, šio įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.
25. Pagal nurodytą reglamentavimą atsakovė turėjo būti pasitvirtinusi pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijus, šios algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo kriterijus. Atsakovė nepateikė teismui tokių duomenų. Pažymėtina, jog atsakovės 2017 m. vasario 2 d. sprendime, kuriuo buvo padidintas ir ieškovo pareiginės algų pastoviosios dalies koeficientas, buvo išvardyta už ką ir kokiu procentiniu dydžiu yra didinamas pareiginės algos koeficientas, tai yra: už vadovavimą gimnazijai – 20 proc., už įsteigtas 3 specialiąsias klases, už veiklos sudėtingumą – 5 proc., už besimokančius 10 ir daugiau mokinių, turinčius vidutinius, didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, – 5 proc., už įsteigtas ikimokyklinio ugdymo grupes, už veiklos sudėtingumą – 5 proc. (1 t., b.l. 88-89). Taigi pati atsakovė, parengdama tokį teisės taikymo aktą, pati pripažino, jog nustatomą pareiginės algos koeficiento didinimą privaloma pagrįsti ir detalizuoti. Atitinkamai ir ieškovas savo 2018 m. sausio 5 d. prašyme detaliai išskyrė, už kokio pobūdžio pareigų atlikimą jis prašantis padidinti 45 procentais pareiginės pastoviosios dalies koeficientą (t. 1, b.l. 39).
26. Atsakovės Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog siūloma iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, vadovaujantis VSĮDDAĮ 5 priedo 6 punkto 6.1.1 ir 6.2.3. papunkčiais, 41, 42 ir 43 punktais ir atsižvelgiant į švietimo įstaigų direktorių prašymus: gimnazijos direktoriams už vadovavimą gimnazijoms, atsižvelgiant į nacionalinių pasiekimų patikrinimo bei VBE rezultatus, konkursų ir olimpiadų rezultatus, inovacijas ugdymo procese, projektinę veiklą, vykdomas ugdymo programas, turimas Mokinio krepšelio lėšas, mokinių skaičių (VSĮDDAĮ 5 priedo 6.1.1 punktas didinama 5-20 proc.); švietimo įstaigų direktoriams, kurių įstaigose mokosi 10 ir daugiau integruotų vaikų, turinčių vidutinius, didelius ar labai didelius spec. ugdymosi poreikius, kurie neugdomi specialiose lavinamosiose klasėse (VSĮDDAĮ 5 priedo 44 punktas didinama iki 5 proc.); švietimo įstaigų direktoriams už veiklos sudėtingumą, kurių įstaigose įsteigtos 1-2 specialiosios, lavinamosios ir socialinių įgūdžių klasės, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės (jei nėra skirta direktoriaus pavaduotojo ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui pareigybė), (VSĮDDAĮ 5 priedo 6.2.3 punktas galima didinti 5-20 proc.) (1 t., b.l. 49-50). Taigi šiame dokumente buvo apibrėžti tam tikri kriterijai, kaip bus nustatomas švietimo įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento didinimas.
27. Trakų rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto 2018 m. vasario 20 d. posėdžio protokolas patvirtina, jog svarstant (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigų direktorių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir jų didinimo procentais nustatymą, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius pripažino, jog nėra apibrėžtos priedų skyrimo tvarkos, kuri ateityje bus parengta, taip pat buvo svarstoma galimybė nustatyti 45 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimnazijų direktoriams, jeigu tai neviršys valdymo išlaidų (1 t., b.l. 95-103). Tačiau atsakovės Sprendime buvo nustatyta, jog ieškovo pareiginės algos koeficientas bus didinamas tik 35 proc., nedetalizuojant, kokie procentiniai dydžiai ir už ką sudaro šiuos 35 proc., ir dėl kokių priežasčių ieškovui buvo sumažintas pareiginės algos dydis (1 t., b.l. 57-60).
28. Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde taip ir neatskleidė priežasčių bei pagrindų, dėl kurių ieškovui buvo sumažinta pareiginė alga. Toks nemotyvuotas darbo užmokesčio sumažinimas neatitinka VSĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei pažeidžia DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus darbo santykius reglamentuojančius teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingo apmokėjimo už darbą principus, nes ieškovui buvo sumažintas jo darbo užmokestis, jo apie tai neįspėjus bei nenurodžius konkrečių tokį sumažinimą lėmusių priežasčių. Todėl pripažinta, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovui iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra paliktinas 2017 m. atsakovės nustatytas 40 proc. pareiginės algos koeficiento didinimas. Toks pirmos instancijos teismo sprendimas taip pat nepaneigė ir VSĮDDAĮ 5 priedo 6.2 punkte įtvirtintos atsakovės diskrecijos teisės, nes atsakovė nebuvo įpareigota didinti ieškovo darbo užmokesčio koeficiento iki jo prašomų maksimalių 45 proc.
Dėl teisės į vienodą darbo užmokestį už tokį patį ir vienodos vertės darbą
29. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismo sprendimas pažeidžia DK 26 straipsnio 2 dalie 4 punktą ir 140 straipsnio 5 dalį, kadangi palikus ieškovui 40 proc. pareiginės algos koeficiento didinimą, jo darbo užmokestis yra didžiausias iš visų (duomenys neskelbtini) rajono švietimo įstaigų vadovų, o taip pat nepagrįstai viršija ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės darbo užmokestį, nors pastaroji pagal visus kriterijus (vadovaujamos mokymo įstaigos mokinių skaičių, kvalifikacinę kategoriją, pedagoginį ir vadybinį darbo stažą) yra lygiavertė ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
30. Pagal DK 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindą ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį.
31. Pagal DK 140 straipsnio 5 dalį darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.
32. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė 2017 m. vasario 2 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei pareiginės algos koeficientą didino: už vadovavimą gimnazijai – 20 proc., už įsteigtas 1-2 specialiąsias klases už veiklos sudėtingumą – 5 proc. ir už 10 ir daugiau mokinių, turinčių vidutinius, didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, – 5 proc. (1 t., b.l. 88-89). Taigi (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei 2017 m. pareiginės algos koeficientas buvo padidintas 30 proc. Tuo tarpu atsakovės 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei pareiginės algos koeficientas bus didinamas 35 proc. (1 t., b.l. 57-60).
33. Taigi atsakovės apeliaciniame skunde nurodomai (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei darbo užmokestis buvo nuosekliai didinamas ir nuo ieškovui pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytų 40 proc. jis skiriasi tik 5 proc., tai yra palyginti nedideliu dydžiu. Be to, apeliaciniame skunde nurodyti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pedagoginis ir vadybinis darbo stažas yra visi tik mažesnis už ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad DK įtvirtintas teisės į vienodą darbo užmokestį principas negali būti pagrindu darbo užmokesčio kitiems darbuotojams teisėtu mažinimo pagrindu.
Dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas
34. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl atmetė ieškovo prašymą pripažinti, kad jis buvo diskriminuojamas dėl politinių įsitikinimų. Pažymėtina, jog sprendime buvo gana detaliai aptarta, kada ieškovas išstojo iš (duomenys neskelbtini), bei kada atsakovė savo sprendimais jam kėlė darbo užmokestį bei vėliau sumažino. Pirmos instancijos teismas bylos faktinėmis aplinkybėmis pagrindė, jog nėra duomenų, kad ieškovas buvo diskriminuojamas dėl savo politinių įsitikinimų ar pažiūrų, nes jau po išstojimo iš partijos, praėjus daugiau nei mėnesiui, ieškovui, kaip ir kitiems švietimo įstaigų vadovams, sprendimas dėl pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų didinimo buvo pratęstas tomis pačiomis sąlygomis.
35. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendime tinkamai išaiškino, jog pagal teisės aktų nuostatas atsakovė neprivalo visais atvejais tenkinti ieškovo prašymo ir kelti jo pareiginės algos koeficientą maksimaliu 45 proc. dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. VSĮDDAĮ 8 straipsnis ir 5 priedas neteko galios bei buvo patvirtinta kitokia švietimo įstaigų darbuotojų ir jų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarka. Todėl nebėra teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės nustatyti kriterijus, kokius reikalavimus turėtų atitikti švietimo įstaigos vadovas, norintis gauti maksimalų 45 procentų pareiginės algos koeficiento padidinimą.
36. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.