Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C., būdamas UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (atsakingu asmeniu), 2020 m. balandžio 18 d., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimo) laikotarpiu, organizavo baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veiklą, kurios metu lankytojams buvo parduoti alkoholiniai gėrimai taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Nutarimo 3.2.6 punkto reikalavimų. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Be to jis, būdamas UAB „B.“ direktoriumi, 2020 m. balandžio 18 d. leido dirbti darbuotojai – (duomenys neskelbtini)i J. S. įmonės kavinėje – bare, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos J. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto, bei pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2020 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma prekyba su techniškai netvarkingu elektroniniu kasos aparatu, o pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas nuo 2020 m. vasario 29 d. nebuvo pildomas, tuo V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatų FR1156 formos patvirtinimo“ 16 punkto ir 29 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2018 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje buvo rasti neapskaityti grynieji pinigai (106 eurai), tokiu būdu V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 (su pakeitimais) patvirtinimo dėl „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 14 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 164 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir atsakingas už bendrovės veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, kadangi organizavo įmonės veiklą tokiu būdu, kad 2020 m. balandžio 18 d., 00.04 val. (uždraustu laiku), J. S. parduotuvės-baro patalpose pardavė klientams šešias skardines alaus ir 0,7 l. talpos brendžio „Renaissange“, ir įmonės naudai gavo 41 eurą 60 ct. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. C., apklaustas teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytas veikas padarė iš neatidumo. UAB „B.“ direktorius buvo faktiškai, nors aptariamu metu ta įmonė beveik nevykdė veiklos ir jis buvo praktiškai nusišalinęs, bet teisiškai vis dar buvo direktorius. Įmonei (duomenys neskelbtini) g. pagal nuomos sutartį priklausė baras. Dar 2018 m. įmonė ten visiškai savarankiškai vykdė veiklą, paskui VMI išgyvendino kelis darbuotojus ir paskui jis galvojo, kad ten jau nebevykdoma veikla, nes lyg turėjo būti perduotos patalpos kitam savininkui. Jis pripažįsta, kad įvykio metu buvo pažeisti teisės aktai jam būnant direktoriumi. Ten buvo parduodamas alkoholis, apie tai sužinojo paskui. Taip pat (duomenys neskelbtini) dirbo nurodytas asmuo ir apie tai nebuvo pranešta. Iki vasario mėnesio buvo pildomas kasos žurnalas, paskui prasidėjo karantinas ir tada jis nebebuvo pildomas. Taip pat pripažįsta, kad buvo rasti neapskaityti pinigai. Taipogi pripažįsta, kad buvo parduotas brendis. Jis nuoširdžiai gailisi, įvertino kritiškai, nepakako jo kompetencijos ir atidumo. Jis direktoriumi tapo kai buvo sunki turtinė padėtis jo šeimoje ir ankstesnis šios įmonės direktorius jam pasiūlė šitą darbą. Jam kažkaip tai buvo tolima pagal kompetenciją, bet jam patvirtino, kad viskas buvo tvarkinga, paskui jis pradėjo dirbti kitą darbą ir kažkaip atitolo. Jis turi koleginį teisinį išsilavinimą, vadybos kursų neturėjo, bet direktoriaus pareigas žino. Šiuo metu jis dirba kitoje kompanijoje, kur viskas tvarkinga. Dabar jo atlyginimas minimalus, bet yra priedai už gerą darbą. Jo žmona nedirba, ji stovėjo darbo biržoje, jai nebe daug liko iki pensijos. Kreditų unijoje išvaržė butą, jie dar liko skoloje. Jis yra sutaręs su ankstesniu kolega, kad padengs tas baudas. Jei bauda būtų virš 2000 Eur, tai reikėtų išdėstyti dalimis, jei apie 1000 Eur, tai mano, kad galėtų per vieną kartą sumokėti.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2020 m. liepos 31 d. rašytiniame paaiškinime V. C. nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) eina UAB „B.“ direktoriaus pareigas. Jų įmonė vykdo alkoholinių gėrimų prekybos veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus savivaldybės išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini). Visas prekes ir alkoholinius gėrimus užsakinėja vadybininkas R. L. pagal bare dirbančių barmenų pateiktus užsakymus. Už šios kavinės-baro veiklą nuo jo paskyrimo direktoriumi iki šiol yra atsakingas jis (V. C.). Į minėtą kavinę-barą alkoholiniai gėrimai buvo vežami iki 2020 m. kovo 16 d., tuo pačiu buvo vykdoma pilnavertė veikla, bare buvo galima atsiskaityti grynaisiais pinigais ir banko kortele. Už grynųjų pinigų apskaitą, prekių atsiskaitymą bendrovėje yra atsakingas jis. Karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos vyriausybės, metu kavinė-baras, esantis (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdė. 2020 m. balandžio 17 d. kavinės-baro patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo J. S., kuri buvo priimta į darbą kaip (duomenys neskelbtini) ir turėjo (duomenys neskelbtini), tačiau kodėl ji pardavinėjo alkoholinius gėrimus, jis paaiškinti negali, taip pat negali paaiškinti, kodėl nebuvo išduodami kasos kvitai už prekes ir buvo laikomi neapskaityti grynieji pinigai, taip pat neturi jokio supratimo, kodėl baro patalpose buvo naudojamas UAB „B.“ lauko terminalas, skirtas atsiskaityti banko kortelėmis. Dėl visų patikrinimo metu nustatytų trūkumų prisipažįsta kaltas nevykdęs tinkamos kontrolės ir žada artimiausiu metu pasiaiškinti (b. l. 13-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo O. M. 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 18 d., 00.12 val., jis kartu su vyriausiuoju tyrėju P. D. ir vyresniuoju tyrėju R. K. atliko netikėtą ūkio subjekto UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi kavinė – baras. Patikrinimo metu 23 val. patalpų durys buvo uždarytos, kavinės – baro viduje šviesa išjungta. Tačiau stebint patalpas iš šalies buvo pastebėta kaip priėjęs prie kavinės – baro lauko durų nenustatytas vyriškis pasibeldė į duris ir buvo įleistas į vidų. Po kiek laiko vyriškis išėjo besinešdamas maišelį. Dar po kiek laiko prie kabinės – baro durų priėjo du vaikinai, kurie pasibeldė į duris ir taip pat buvo įleisti į vidų, tuo metu kavinės – baro viduje matėsi silpna švieselė. Vaikinams beišeinant iš kavinės – baro jie (pareigūnai) užėjo į vidų, kur prisistatė esantys policijos pareigūnais ir pranešė apie atliekamą netikėtą ūkio subjekto patikrinimą. Kavinėje – bare buvo trys asmenys: du pirkėjai – E. B., kuris buvo nusipirkęs dvi „Švyturys Ekstra“ kardines alaus ir 0,7 litro talpos brendžio „Renaissange“, už ką sumokėjo 31,20 eurų atsiskaitydamas banko kortele, ir M. T., kuris buvo nusipirkęs keturias skardines „Švyturys Gintarinis“ alaus, už ką sumokėjo 10,40 eurų, taip pat atsiskaitydamas banko kortele kavinėje – bare esančiame banko terminale. Kavinėje – bare taip pat buvo ir J. S., kuri teigė dirbanti minėtoje kavinėje – bare. J. S. buvo pasirašytinai supažindinta su pavedimu atlikti patikrinimą. Patikrinimo metu J. S. paaiškino, kad ji dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimo nepamena, neprisiminė ir direktoriaus vardo bei pavardės, su juo bendravo tik jam atvažiuojant į kavinę. Taip pat paaiškino, kad dirba pirmą dieną, darbą pradėjo nuo 20 val. ir jau yra pardavusi alkoholinių gėrimų šešiems kavinės lankytojams. Pirkėjai už alkoholį atsiskaitydavo arba grynais pinigais, arba per kavinėje esantį banko terminalą. Kadangi kavinėje kasos aparatas nedirbo, priimdama grynuosius pinigus ji neišduodavo kasos aparato čekio. Raktus nuo kavinės patalpų jai perdavė jos sesuo A. Z., kuri, pasak jos, dirbo toje pačioje įmonėje. Taip pat minėjo, kad prekių niekada nepriiminėjo, o kas tai darė, ji nežino, bei kad už darbą direktorius jai žadėjo mokėti 20 eurų už darbo dieną grynais.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kavinėje – bare buvo neveikiantis UAB (duomenys neskelbtini) elektroninis kasos aparatas Nr. (duomenys neskelbtini) Ser. Nr. (duomenys neskelbtini), bei veikiantis Citadeles banko terminalas ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 vnt. Citadeles banko terminalo apmokėjimą pa tvirtinantys čekiai (1/2020-04-17 20:37 – 16,00 eurų; 2/2020-04-17 21:25 – 19,40 eurų; 3/2020-04-17 22:57 – 21.00 eurų; 4/2020-04-17 23:03 – 36,50 eurų; 5/2020-04-18 00:03 – 31,20 eurų; 6/2020-04-18 00:03 – 10,40 eurų). Taip pat buvo rasti 106 eurai grynais pinigais (26 eurai prie baro, 80 eurų pagalbinėje patalpoje). Patikrinimo metu buvo pateiktos kavinėje – bare esančio alaus įsigijimą patvirtinančios sąskaitos – faktūros, deklaracija, krovinio važtaraštis, kuriuose nurodytas pirkėjas UAB „B.“, bet nebuvo pateikti stipriųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai. Tikrinant Sodros registrą paaiškėjo, kad UAB „B.“ nėra dirbančių asmenų, o pati J. S. nėra niekur įdarbinta. Buvo pateikta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei kasos aparato kasos operacijų žurnalas, kuris užpildytas tik iki 2020 m. vasario 29 d. Tikrinant UAB „B.“ pagal Juridinių asmenų registrą nustatyta, kad įmonės direktorius nuo (duomenys neskelbtini) yra V. C.. Pagal SODROS registro duomenis nustatyta, kad UAB „B.“ nuo 2019 m. birželio 28 d. nėra dirbančių darbuotojų, apie kurių įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

2020 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu nustatyti šie pažeidimai:

1) V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, 2020 m. balandžio 18 d., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, organizavo baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini) veiklą, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 3.2.6. p. reikalavimų, kurio metu lankytojams buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, tuo pažeidė ANK 45 straipsnio 4 dalį;

2) V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, 2020 m. balandžio 18 d. leido dirbti darbuotojai – (duomenys neskelbtini) J. S. įmonės kavinėje – bare, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos J. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto, bei pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 punkto nuostatas, tuo pažeidė ANK 95 straipsnio 1 dalį;

3) 2020 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma prekyba su techniškai netvarkingu elektroniniu kasos aparatu, o pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas nuo 2020 m. vasario 29 d. nebuvo pildomas, tuo V. C. pažeidė ANK 162 straipsnio 1 dalį;

4) 2018 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje buvo rasti neapskaityti grynieji pinigai (106 eurai), tuo V. C. pažeidė ANK 164 straipsnio 1 dalį;

5) 2020 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma prekyba nenustatytu laiku, tuo V. C. pažeidė ANK 168 straipsnį (b. l. 2-4).

2020 m. balandžio 18/20 d. patikrinimo akte Nr. 10-JL-7518 užfiksuota iš esmės analogiška informacija tai, kuri buvo nurodyta pareigūno O. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 8-9).

Liudytojos J. S. 2020 m. balandžio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji dirba, kiek pamena, įmonėje „B.“, adresas (duomenys neskelbtini). Ji neatsimena direktoriaus varto ar pavardės. Su juo bendrauja, kai atvažiuoja ryte. 2020 m. balandžio 18 d. ji dirba pirmą dieną šitoje savaitėje, nuo 20 val. iki 08 val. Ji susitarė su direktoriumi, kad kol sunki padėtis atlyginimas 20 Eur už dieną. Atlyginimas turėjo būti išmokamas grynais pinigais, bet kol kas jis jai dar nebuvo užmokėtas. 2020 m. balandžio 17 d., 20 val. ji pradėjo darbą, aptarnavo 6 žmones, kuriems pardavė alkoholinius gėrimus. Paskutiniai klientai pas ją apsilankė balandžio 18 d., apie 00.00 val., kuriems pardavė 5 butelius alaus ir vieną (neįskaitoma). Aptarnavus ir išleidžiant klientus iš parduotuvės, į ją užėjo pareigūnai. Kadangi kavinėje nesinaudojo kasos aparatu, todėl pardavimų kvito neišduodavo. Raktus jai padavė sesuo A. Z., kuri dirba šioje bendrovėje. Prekių ji niekada nepriėmė ir kas tai daro, nežino (b. l. 10).

Liudytojo E. B. 2020 m. balandžio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholinių gėrimų, patraukus už durų rankenos, jos buvo užrakintos ir po kurio laiko atsidarė ir juos įleido į vidų. Jis iš pardavėjos moters nusipirko 0,7 l brendžio ir du alaus po 0,5 l. Sumokėjo kortele apie 31 eurą (b. l. 11).

Liudytojo M. T. 2020 m. balandžio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis atvyko (duomenys neskelbtini) į naktinį barą nusipirkti alkoholio. Užlipus laiptais duris atidarė pardavėja moteris ir jis nusipirko keturis „Švyturio Gintarinio“ alaus po 0,5 l ir sumokėjo banko kortele 10,40 eurų (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą karantino, riboto karantino metu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2020-04-15 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d., t.y. nusižengimo padarymo metu) 2 punktu, nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Nutarimo 3.2.6 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje, t.y. nustatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). V. C. teisme dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino, nurodė, kad aptariamu laikotarpiu jo vadovaujamoje įmonėje UAB „B.“ dirbo (duomenys neskelbtini) J. S. ir apie tai nebuvo pranešta nustatyta tvarka. Paaiškino, kad jis, žino savo, kaip įmonės vadovo, pareigas. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta ir liudytojos J. S. rašytiniu paaiškinimu, kuri nurodė, kad UAB „B.“ dirba pirmą dieną, dėl darbo ir atlyginimo tarėsi su įmonės direktoriumi, taip pat pareigūno O. M. tarnybiniu pranešimu bei patikrinimo aktu, kuriais remiantis nustatyta, kad tikrinant Sodros registrą paaiškėjo, kad UAB „B.“ nėra dirbančių asmenų, apie kurių įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o pati J. S. nėra niekur įdarbinta. Taigi, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t.y. įrodyta, kad V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir kartu būdamas atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, 2020 m. balandžio 18 d. leido dirbti darbuotojai – (duomenys neskelbtini) J. S. įmonės kavinėje – bare, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos J. S. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiu būdu pažeisdamas DK 42 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto, bei UĮ 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tokie V. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą. Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (toliau – ir Taisyklių) 16 punkte nustatyta, kad kasos operacijų atlikimo vietoje turi būti nustatytos formos kiekvieno kasos aparato techninis pasas, kuris turi būti saugomas visą šio kasos aparato naudojimo laiką. Transporto priemonėse ir kitose nestacionariose atsiskaitymo vietose gali būti laikoma techninio paso lapo, kuriame įrašyti šio kasos aparato registravimo AVMI duomenys, kopija. Kasos aparatais prekiaujanti ir juos techniškai prižiūrinti įmonė neturi teisės ūkio subjektui perduoti neužplombuoto kasos aparato ir (ar) neužregistruoto jo techninio paso. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti užpildomas atskiras kasos aparato kasos operacijų žurnalas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“), išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus. Dienos ataskaitos turi būti pasirašytos kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, kasos aparatą naudojančio gyventojo ir įklijuotos kasos aparato kasos operacijų žurnale, išskyrus Taisyklių 32 punkte numatytą atvejį. Žurnalas per darbo dieną laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. Transporto priemonėse ir kitose nestacionariose atsiskaitymo vietose gali būti laikoma kasos aparato kasos operacijų žurnalo titulinio lapo kopija. Užpildytas kasos operacijų žurnalas saugomas 10 metų.

Nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktas ir teismo ištirtais įrodymais – pareigūno O. M. tarnybiniu pranešimu bei patikrinimo aktu, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d., patikrinimo metu, UAB „B.“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neveikiantis UAB (duomenys neskelbtini) elektroninis kasos aparatas Nr. (duomenys neskelbtini) Ser. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateiktas kasos aparato kasos operacijų žurnalas, kuris buvo užpildytas tik iki 2020 m. vasario 29 d. Teismo posėdyje V. C. pripažino, kad kasos operacijų žurnalas buvo pildomas iki vasario mėnesio, paskui, prasidėjus karantinui, nebebuvo pildomas. Taigi, remiantis minėtais įrodymais, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma prekyba su techniškai netvarkingu elektroniniu kasos aparatu, o pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas nuo 2020 m. vasario 29 d. nebuvo pildomas, tokiu būdu V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, padarė ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus). Kasos aparatų diegimo ir naudojimo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (toliau – ir Apraše) 14 punkte nustatyta, kad kasos aparato kasoje – kasos aparato stalčiuje (jeigu naudojamas kasos aparato stalčiaus neturintis kasos aparatas – prekystalio stalčiuje, rankinėje arba dėžutėje) ir kasos aparatu atliekamų operacijų atlikimo vietoje, kurios ribas turi nustatyti ūkio subjektas, draudžiama laikyti kasos aparatu į apskaitą neįtrauktus (taip pat asmeninius) grynuosius pinigus.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – pareigūno O. M. tarnybiniu pranešimu bei patikrinimo aktu, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d., patikrinimo metu, UAB „B.“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti neapskaityti grynieji pinigai – 106 eurai (26 eurai prie baro, 80 eurų pagalbinėje patalpoje). Teismo posėdyje V. C. nurodė pripažįstantis tą aplinkybę, jog buvo rasti neapskaityti pinigai. Taigi, remiantis minėtais įrodymais, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2018 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu UAB „B.“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje buvo rasti neapskaityti grynieji pinigai (106 eurai), tokiu būdu V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, pažeidė Aprašo 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 164 straipsnio 1 dalyje.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – pareigūno O. M. tarnybiniu pranešimu bei patikrinimo aktu, taip pat liudytojų J. S., E. B. ir M. T. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d., 00.04 val., J. S. UAB „B.“ priklausančios parduotuvės-baro (duomenys neskelbtini) patalpose pardavė klientams šešias skardines alaus ir 0,7 l. talpos brendžio „Renaissange“, taigi, minėti alkoholiniai gėrimai buvo parduoti tokiu laiku, kuomet pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą alkoholiniais gėrimais prekiauti yra draudžiama, ir jie nebuvo pilstomi alkoholiniai gėrimai, skirti vartoti vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad V. C., būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu už bendrovės veiklą, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudų skyrimas.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 500 iki 6 000 eurų. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Už ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims skirti baudą nuo 90 iki 180 eurų. Už ANK 164 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė išduoti kasos aparato kvitą privalantiems asmenims skirti baudą nuo 20 iki 150 eurų. Už ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 30 iki 40 eurų.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, vienas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis ir trys administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Taip pat atsižvelgtina į V. C. asmenybę – dirbantis, administracine tvarka baustas, daugiausia už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tačiau, anksčiau už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas. Taip pat atsižvelgtina į V. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. C. ANK 45 straipsnio 4 dalies, 95 straipsnio 1 dalies, 162 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinė nuobaudą paskiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkiausiąjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Tačiau nors V. C. teismo posėdyje ir nurodė aplinkybes, dėl kurių jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau konkrečių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, be to, asmuo nurodė, kad baudos mokėjimą prašytų išdėstyti dalimis tik jei jos dydis viršytų 2000 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nemato pagrindo V. C. šiuo nutarimu paskirtos minimalaus dydžio baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. C. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 164 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 20 (dvidešimties) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. C. galutinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20120656358.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.