Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, K. J., G. V. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą globotinės vardu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, elektroniniu paštu patvirtino apie procesinių dokumentų gavimą ir nurodė, jog su viskuo sutinka. Prašė pareiškimą tenkinti jai nedalyvaujant.

Pareiškėja A. I. ir suinteresuotas asmuo K. J. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja A. I., atstovaujanti ir nepilnametę K. J., pateikė prašymą bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, nurodydama, kad šiuo metu negali atvykti į Lietuvą dėl pareiškėjos darbo, K. J. mokslų ir nepalankios situacijos, susiklosčiusios dėl Covid-19 viruso pandemijos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Byloje esantis J. J. mirties liudijimas patvirtina, kad K. J. motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi nepilnamečio vaiko K. J. globėja paskirta A. I., gyvenanti (duomenys neskelbtini). K. J. globos ir gyvenamoji vieta minėtų teismo sprendimu nustatyta globėjos A. I. gyvenamoje vietoje. Iš Žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad K. J. 2018 m. rugpjūčio 8 d. už 16000 Eur pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jai priklausiusius pagal 2014 m. balandžio 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-1892. Iš byloje esančio mirties įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. J., jo mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po B. J. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė, masiniu vertinimu, 3825,00 Eur; 1050/2100 dalis 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio M(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, masiniu vertinimu, 839,00 Eur; 1395/2790 dalis 2,7900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, masiniu vertinimu, 12700,00 Eur. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi B. J. dukrai G. V. atnaujintas dėl svarbių priežasčių praleistas 3 mėnesių įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po tėvo B. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK. 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbiu priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos rūpintinei nepilnametei K. J. terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą, likusį po jos senelio B. J. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi K. J. yra nepilnametė, todėl ji negalėjo ir dabar negali savarankiškai dalyvauti priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nes ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Po K. J. motinos J. J. mirties nuo 2017 m. sausio 27 d. jos rūpintoja paskirta pareiškėja A. I., mergaitė kartu su rūpintoja gyvena (duomenys neskelbtini). Nepilnametės K. J. interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jos senelio mirties turėjo pareigą įgyvendinti jos įstatyminė atstovė – rūpintoja A. I., tačiau pareiškėja neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) nustatytu terminu. Kaip pareiškime nurodė pati pareiškėja, įstatymo nustatyto termino praleidimą nulėmė tai, kad K. J. gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo rūpintoją, mokosi, yra visiškai priklausoma nuo savo rūpintojos ir neturi galimybės atvykti į Lietuva. Be to, pati pareiškėja, daug metu gyvendama (duomenys neskelbtini), nėra susipažinusi su turto paveldėjimo atsisakymo įstatymais bei apie tai sužinojo tik iš G. V., kuri taip pat buvo praleidusi terminą palikimui priimti.

Teismas, įvertinęs nurodytų priežasčių visumą, pripažįsta, kad įvardintos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nepilnametė įpėdinė terminą praleido ne dėl savo kaltės, įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas.

CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Šiuo konkrečiu atveju esant pateiktam pareiškimui išduoti teismo leidimą nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo svarstyti tokio leidimo išdavimo klausimą bei vertinti, ar atsisakymas priimti palikimą (palikimo nepriėmimas) nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

Pareiškėja savo pareiškime nurodė teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo priežastis, kurios siejamos pirmiausia su moraliniais šeimos narių įsipareigojimais dalijantis B. J. užgyventą turtą. Nepilnametė K. J. nenorėtų priimti senelio palikimo, nes jaučiasi gavusi savo palikimo dalį iš savo mirusios mamos J. J., kuri gavo dovanų žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais iš mirusiojo tėvo B. J.. Bylos duomenys patvirtino, kad paveldėjusi mamos turtą, K. J. jį pardavė uz 16000 Eur. K. J. daug metų gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip paskutiniame laiške teismui nurodė pareiškėja, K. J. šiuo metu jau mokosi koledže, todėl tikėtina, kad šiuo metu ji neturi jokiu pajamų ir yra visiškai išlaikoma rūpintojos. Pareiškėja yra dirbanti (duomenys neskelbtini), jai taip pat yra ribotos galimybės gauti atostogų ir grįžti į Lietuvą. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad K. J. reikėtų sugaišti daug laiko ir išleisti daug pinigų, norint priimti palikimą, kurį, manytina, įpėdinė vis tiek norėtų perleisti savo tetai G. V., prieš mirtį prižiūrėjusiai ir palaidojusiai jos senelį B. J.. Be to, paveldimą turtą sudaro ½ dalis namo su statiniais ir ½ dalis žemės sklypų, todėl K. J. tenkanti paveldimo turto vertė, atsižvelgiant į tai, kad šis turtas dalintinas su nepilnametės teta G. V., tesudaro apie 4341,00 Eur.

Nors valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad atsisakymas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pažeistų nepilnamečio vaiko interesus nesant duomenų, kad paveldimo turto skoliniai įsipareigojimai viršija paveldimą turtą, tačiau, teismo vertinimu, vaiko, kurio vardu priimamas palikimas, teisės gali būti apsaugotos, tam tikrais atvejais atsisakant išduoti teismo leidimą šiam veiksmui atlikti.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytas aplinkybes, prioritetinę vaiko teisių gynybą, paveldimo turto apimtį ir vertę, palikimo priėmimo (nepriėmimo) tikslingumą, nepilnametės pareiškėjos rūpintinės K. J. nuostatas ir interesus, sprendžia, kad prašomas teismo leidimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, dėl to leistina pareiškėjai atsisakyti priimti palikimą nepilnametės rūpintinės vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiam vaikui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po senelio B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti nepilnametės rūpintinės K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, likusį po jos senelio B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.

Nutartį dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.